- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-13
- Bylos Nr.
- 2-567-877/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10602-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- Z. K., K. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- notarės Ramutės Valantiejienės, AIG Europe Limited
- Advokatai
- Karina Račkauskienė, Dalė Peckutė, Albertas Trumpulis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovei V. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys notarė Ramutė Valantiejienė, AIG Europe Limited (Finland Branch),
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ginčas kilęs dėl oficialiojo testamento panaikinimo bei bankinių operacijų pripažinimo negaliojančiomis.
2. Ieškovas Z. K. 2018 m. birželio 25 d. ieškiniu, kurį tikslino 2018 m. liepos 9 d., bei galutinai patikslino 2019 m. sausio 24 d. (2 t., b. l. 127-131) prašo: 1) pripažinti negaliojančiu Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) testamentą, sudarytą 2016 m. sausio 6 d., Kauno miesto 20-ajame notarų biure; 2) pripažinti negaliojančiais ir taikyti restituciją šiems J. K. vardu AB Šiaulių banke sudarytiems sandoriams: 1) 2017 m. lapkričio 7 d. padarytą 8686,90 Eur bankinį pavedimą, dokumento Nr. 983690 iš J. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių bankas į V. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke; 2) 2018 m. vasario 20 d. padarytą grynųjų pinigų 6403,38 Eur nuėmimo operaciją, dokumento Nr. 58329 iš J. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių bankas; 3) 2018 m. vasario 20 d. padarytą grynųjų pinigų 7262,25 Eur nuėmimo operaciją, dokumento Nr. 58343 iš J. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2.1. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. balandžio 9 d. mirė ieškovo motina J. K., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po jos mirties ieškovas ir jo tėvas Z. K., (mirusiosios sutuoktinis) įgijo teisę paveldėti motinai priklausiusią turto dalį 2018 m. gegužės 10 d. ieškovas priėmė motinos palikimą. Z. K., nepateikęs pareiškimo notarui apie tai, kad po motinos mirties priima palikimą, 2018 m. gegužės 5 d. mirė. 2014 m. liepos 1 d. testamentu tėvas visą turtą buvo palikęs ieškovui, tačiau vėliau 2016 m. sausio 6 d. nauju testamentu savo turtą paliko atsakovei – ieškovo dukrai V. K..
2.2. Atsakovė, pasinaudodama senelių psichine sveikatos būkle, paveikė juos, kad J. K. pervestų pinigus į ieškovui nežinomas bankų sąskaitas ir taip pasisavino ieškovo motinos pinigus, o tėvą Z. K. įkalbėjo surašyti naują testamentą ir visą turtą palikti atsakovei.
2.3. Ieškovo teigimu, piniginių operacijų (ginčijamų sandorių) metu J. K. nesuvokė sudaromų sandorių pasekmių ir jų nesiekė. Sandoriai sudaryti apgaulės, atsakovės nesąžiningų veiksmų įtakoje, J. K. nesuvokiant veiksmų prasmės ir negalint jų valdyti, todėl sandoriai pripažinti negaliojančiais pagal CK1.63 str., 1.64 str., 1.80 str., 1.81 str, 1.89 str.
2.4. Z. K. buvo garbingo amžiaus, ligotas, patyrė keletą sudėtingų operacijų, mano, kad atsakovė įkalbėjo jį sudaryti testamentą, kuris neišreiškė jo tikrosios valios. Tėvas sirgo Alzheimerio ir kitomis ligomis, nesusivokdavo aplinkoje, neatpažindavo artimiausių žmonių, turėjo psichikos sutrikimų, vartojo psichiką veikiančius vaistus, buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Mano, kad 2016 m. sausio 6 d. testamentas sudarytas pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas ir pripažintinas negaliojančiu, nes Z. K. jį sudarė ne laisva valia, o įtakotas atsakovės, dėl sveikatos sutrikimų, dėl kurių jis nesugebėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
2.5. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad atsakovė manipuliavo seneliu, paruošė dirvą, todėl jis ir perrašė testamentą, o močiutė su Viktorija nebendravo. Jis mamai nešdavo maistą. Viktorija stengėsi jai padidinti vaistų dozę. Z. K. pas save į butą J. K. parsivedė dėl pinigų, nes ji kas mėnesį gaudavo apie 800 Eur už demenciją. Mama tikrai buvo ligonis, jokių sandorių negalėjo sudaryti, tėvas taip pat buvo ligonis, visko neatsimindavo, apie testamentą pasakė tik prieš mirtį, nebuvo adekvatus, testamente jo valia jau buvo paveikta. Gailisi, kad leido palaidoti tėvą į vieną duobę su mama. Iki 2016 m. santykiai su tėvu buvo normalūs, bet pasikeitė, kai jis atsikėlė į butą šalia V., su dukra nebendravo visai nuo 2015 m. lapkričio. Jaučiasi dukros labai apšmeižtas, todėl nenori bendrauti su ja.
2.6. Ieškovo atstovas advokatas Albertas Trumpulis teismo posėdyje nurodė, kad atsakovės pateikti garso įrašai patvirtina, kad Z. K. buvo manipuliuojama, jam pateikiami provokacinio pobūdžio klausimai, į juos atsakoma taip, kaip nori išgirsti atsakovė. Nors ji sako, kad jai nieko nereikia, bet viską suima į savo rankas – visą pinigų valdymą. J. K. nesuprato, ką ji daro, o K. pokalbio metu apie mamą „masto masto“ sako su ironija. Apie 22 tūkst. Eurų neteisėtai pateko į V. K. ranka, slaugai ir slaugymui buvo išleista 2000Eur, likę pinigai turi būti pas ją, todėl turi būti taikoma restitucija ir pinigai grąžinti.
Atsiliepimas
2.7. Atsakovė V. K. 2018 m. liepos 31 d. teismui pateiktu atsiliepimu į ieškinį (2 t., b. l. 3-6) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
2.8. Atsiliepime nurodo, kad testatorius iki pat savo mirties buvo šviesaus proto, suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti. Testatoriaus valia buvo visą turtą palikti atsakovei. Tai buvo sąmoningas testatoriaus veiksmas, nulemtas to, kad atsakovei nuo 2015 m. birželio 4 d. nustatytas 50 procentų darbingumas dėl ankilozinio spondilito, 2015 m. gegužės 2 d. mirė jos mama D. K.. Pažymėjo, kad nuo testamento sudarymo iki senelio Z. K. mirties praėjo beveik du metai. Senelis iki pat mirties buvo blaivaus proto, jam tik 2018-04-27 buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis remiantis Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo 1.10 punktu , t.y. išplitęs piktybinis navikas, kai Bartelio indeksas iki 20 balų. Taigi, kaip matyti iš pateikiamos specialiųjų poreikių nustatymo pažymos SP Nr. 928 specialiųjų poreikių nustatymas nebuvo susijęs su jokiais psichikos sutrikimais
2.9. Atsakovės teigimu, jos santykiai su ieškovu niekada nebuvo labai artimi, o jie ypač pablogėjo po D. K. mirties. Po vieno konflikto su juo, atsakovė į savo telefoną įsidiegė pokalbių įrašymo programėlę, kuri įrašinėjo visus telefoninius pokalbius. Jai buvo žinoma apie 2016-01-06 testamentą, visą laiką baiminosi, kad ieškovui sužinojus apie testamentą iškils konfliktas, ar net teisminiai ginčai, todėl kai kuriuos telefoninius pokalbius (ar jų ištraukas) saugojo. Visų telefoninių pokalbių įrašų saugoti negalėjo, nes to neleido daryti telefono atmintis. 2017-01-17 telefoninio pokalbio su testatoriumi metu aš paprašė atšaukti 2016-01-06 testamentą arba apie testamento sudarymą informuoti ieškovą. 2017-05-24 telefoninio pokalbio metu testatorius pasakojo, kad ieškovui sužinojus apie testatoriaus valią palikti turtą atsakovei jis labai supyko. Todėl ieškovui buvo žinoma apie sudarytą testamentą dar testatoriui esant gyvam, apie metus iki jo mirties, todėl ieškovas sako netiesą, teigdamas, kad apie naują testamentą nežinojo.
2.10. Nurodo, kad jokių nesąžiningų veiksmų ir apgaulės J. K. atžvilgiu nenaudojo. Sutinka, kad senelė turėjo sveikatos sutrikimų. Tačiau šie sutrikimai itin išryškėjo prieš pat J. K. mirtį, dėl ko ji buvo nukreipta į geriatrijos skyrių, o po jo į Slaugos namus.
2.11. J. K. vardu atidarytose banko sąskaitose esančios piniginės lėšos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių J. K. ir Z. K. nuosavybė, todėl šiais indėliais disponavo bei sprendimus dėl juose esančių piniginių lėšų priėmė abu sutuoktiniai. Senelio iniciatyva buvo nuspręsta indėlių lėšas padovanoti atsakovei žinant, kad ji abiem seneliais rūpinsis, slaugys ir prižiūrės. Tam neprieštaravo ir senelė. Atsakovė iki pat senelės mirties rūpinosi jos būkle, sveikata, samdė prižiūrintį asmenį, pagal galimybes vykdavo pas senelius ir pati net po kelis kartus į dieną, nes reikėdavo padėti pasikeisti sauskelnes, paduoti vaistus, paruošti maistą, vėliau pasirūpino jos nukreipimu į mokamą slaugos ligoninę. Kai senelių būklė pradėjo sparčiai blogėti, ieškovas savo tėvų neprižiūrėjo ir jais nesirūpino.
2.12. Tai, kad ne atsakovės, o Z. K. iniciatyva buvo sprendžiamas indėlių klausimas patvirtina atsakovės ir Z. K. telefoniniai pokalbiai 2017-08-31 ir 2017-09-14 dienomis. Kaip girdėti iš šių, bei kitų pokalbių (pvz. 2017-06-29) turinio, ieškovui J. K. ir Z. K. ir taip buvo dovanoję dideles pinigų sumas, Z. K. supykdė ieškovo elgesys imti senelės pensiją ir ją naudoti savo reikmėms, be to, kaip minėta, mano blogėjanti sveikatos būklė taip pat -lėmė senelių norą atsakovei padėti materialiai, todėl abiejų senelių valia indėlio pinigai buvo pervesti į atsakovės sąskaitą, o dalis nuimti grynais ir jai per kelis kartus padovanoti.
2.13. Atsakovės teigimu, iš pateikiamų pokalbių įrašų matyti, kad nei vieno veiksmo senelis nedarė be senelės žinios, be jos sutikimo. Be to, pateikiami garso įrašai tarp atsakovės ir senelio netiesiogiai patvirtina ir tai, kad senelė buvo pakankamai orientuota, sąmoninga ir galėjo atlikti teisinius veiksmus dėl piniginių lėšų perleidimo.
2.14. Nurodė, kad Šiaulių banke pinigines operacijas atliko pati senelė, dalyvaujant atsakovei ir Z. K.. Nors J. K. sveikatos būklė nebuvo gera, tačiau piniginių lėšų perleidimo metu J. K. suprato savo veiksmų esmę ir juos valdė, o sandoriai atitiko jos valią. Pažymėtina, kad piniginių lėšų operacijos buvo atliktos ne vieną kartą. Jas pati J. K.. Banko darbuotojams jos būklė abejonių nesukėlė, nes kitaip jie nebūtų sutikę atlikti bankinių operacijų. 2017 metų rudenį J. K. buvo išduota nauja asmens tapatybės kortelė, ji vyko į pasų poskyrį, todėl ir pasų poskyrio darbuotojas turėjo įsitikinti jos psichine būkle prieš atlikdamas teisinius veiksmus. Tai, kad J. K. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę 2018-05-04 telefoninio pokalbio metu pripažino pats ieškovas, kuris pats nurodė, kad J. K. pati turi pati spręsti dėl jos pensijos naudojimo, bei pati spręsti, ar išduoti sutikimą kitam asmeniui paimti pensiją.
2.15. Atsakovė pabrėžia, kad jokios apgaulės ji nenaudojo nei prieš Z. K., nei prieš J. K.. Sutinkamai su LR CK 3.92 straipsniu turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Todėl abu seneliai priėmė sprendimą dėl piniginių lėšų perleidimo laisva valia, atsakovė tokiai jų valiai nedarė jokios įtakos, tai buvo daroma ne atsakovės iniciatyva.
2.16. Atsakovė V. K. teismo posėdyje nurodė, kad santykiai su tėvu nutrūko po jo draugės gimtadienio 2017 m. Bendravimas nebuvo normalus, todėl telefone įsidiegė pokalbių įrašymo programėlę, tikėjosi kada nors tėvui parodyti. Iš pokalbių su dieduku garso įrašų aiškiai girdėti, kad apie testamentą ieškovui tapo žinoma 2017 m. gegužės 20-25 d., nes apie konfliktą sužinojusi močiutė labai verkė, pergyveno. Senelis norėjo parduoti garažą, nes jam atsinaujino vėžys, gydymui reikėjo pinigų. Močiutės paso reikėjo jos slaugos priemonių paėmimui. Močiutė skundžiasi, kad nemato pinigų, negali jų pačiupinėti, todėl diedukas nuėjo į paštą ir pasakė, kad sūnui J. K. pensijos daugiau nebeduotų. Taip pat diedukas sakė, kad reikia nuimti pinigus banke. Močiutė dar mąstė šiek tiek, galėjo savo finansinius reikalus tvarkyti. Seneliai kartu būdami nesutardavo, todėl diedukas išėjo gyventi į butą, du metus jie gyveno atskirai ir kiekvienas sugebėjo savimi pasirūpinti. Kadangi močiutei paskirti vaistai veikė nepakankamai gerai, geriatrijos skyriuje buvo ieškoma pagalbos.
2.17. Atsakovės atstovė advokatė Karina Račkauskienė teismo posėdyje nurodė, kad ieškinys pagrįstas tik prielaidomis ir pamąstymais. Z. K. valia pakeisti testamentą akivaizdi iš garso įrašų ir konfliktinių santykių su sūnumi. Įrašai patvirtina, kad jis suvokė savo veiksmus, be to, ir liudytojos V. ir K.irkutienė patvirtino, kad Z. K. joms buvo sakęs, kad turtą paliks anūkei. Psichiatrė teismo posėdyje paaiškino, kad demencijai būdingi prašviesėjimao, o S. M. aiškiai nurodė, kad turi būti žiūrima sveikatos būklė konkrečią dieną. Turi būti remiamasi garso įrašais, nes jie yra objektyvūs įrodymai – pats senelis inicijavo garažo pardavimą ir indėlių nuėmimą. Banko darbuotojai privalėjo įsitikinti J. K. suvokimu ir valia. Turi būti atsižvelgta į sandorio turinį- piniginės lėšos buvo skirtos pačiai sau, anūkei, jos buvo bendros sutuoktinių lėšos, abu perdavė atsakovei. Atstovė taip pat krtikavo ekspertizę tuo aspektu, kad nebuvo įvertinti liudytojų, tarp jų ir gydžiusių gydytojų, parodymai.
3. Trečiasis asmuo notarė Ramutė Valantiejienė 2018 m. rugpjūčio 3 d. pateiktu atsiliepimu į ieškinį (2 t., b. l, 27-29) prašė ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmesti. Dėl kitų ieškinio reikalavimų nepasisakė ir paliko spręsti teismo nuožiūra.
3.1. Atsiliepime nurodo, kad 2016 m. sausio 6 d. Kauno miesto 20-o notarų biuro notarė Ramutė Valantiejienė patvirtino Z. K. testamentą, kuriuo jis visą savo turtą paliko vaikaitei V. K. bei panaikino visus anksčiau sudarytus testamentus.
3.2. Notarė, tvirtindama oficialų Z. K. testamentą atliko notarinius veiksmus tinkamai. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre užsakė paiešką ir gavo atsakymą, kad registre nėra duomenų apie Z. K.. Atlikdama bet kokius notarinius veiksmus, notarė asmeniškai bendrauja su asmenimis, kurie kreipiasi dėl notarinio veiksmo atlikimo. Tvirtindama testamentus visada kalba su testatoriumi, perklausia kam jis nori palikti palikimą, kokie ryšiai jį sieja su įpėdiniu ir kt. Kalbina testatorius ne iš smalsumo, o norėdama įsitikinti ar jie supranta savo veiksmų prasmę, ar tai nėra spontaniškas apsisprendimas, ar testatorius suvokia sandorio teisines pasekmes ir kt. Tik tuomet kai nekyla jokių abejonių dėl testatoriaus valios, notarė patvirtina testamentą.
3.3. Ieškovas pateikia testatoriaus Z. K. anksčiau sudarytą, 2014 m. liepos 1 d. testamentą. Kauno miesto 21-o notarų biuro notaras V. L., tvirtindamas testamentą, testatoriaus veiksnumu taip pat įsitikino. Šiuo testamentu buvo paliktas turtas ieškovui K. K., jis šio testamento neginčija. Iš to laikytina, kad ieškovas pripažįsta, kad tuo metu testatorius suprato, suvokė sandorio esmę ir prasmę ir jo valia buvo teisinga
3.4. Ieškinyje nenurodyta jokių aplinkybių, kurios įtikintų, kas atsitiko testatoriaus gyvenime, kad Z. K. psichinės sveikatos būklė po 18 mėnesių pasikeitė tiek, kad jis jau nebesuvokė ką darąs. Ieškovo nurodytos ligos yra lėtinės, jos neišsivysto staiga, todėl vargu ar ieškovo tėvas per 18 mėnesių tapo tokios būklės, apie kokią rašo ieškovas. Ieškovo argumentus paneigia ir Z. K. medicininis mirties liudijimas, išduotas 2018 m. gegužės 7 d., kuriame nurodyta, kad tiesioginė mirties priežastis - širdies ir plaučių nepakankamumas; pagrindinė liga, sukėlusi mirtį - viršutinės skilties, broncho ar plaučio piktybinis navikas. Jokių duomenų apie psichinę negalę nėra.
3.5. Ieškovas visiškai nenurodė ir neatskleidė aplinkybių kuo buvo nenaudingas ir žalingas testamentas, patvirtintas 2016-01-06, pačiam testatoriui Z. K. ir, atvirkščiai, kuo buvo naudingas testatoriui Z. K. prieš 1,5 metų 2014-07-01 patvirtintas testamentas ieškovo naudai.
3.6. Civilinio kodekso 5.18 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui. Dėl to atmestini ieškovo argumentai, kad atsakovė V. K. neva įkalbėjo surašyti naują testamentą. Įprastas įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti testamentą nėra teisinis pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu. Atsižvelgtina į tai, kad testatorius turtą paliko anūkei, artimai giminaitei, galbūt ji yra vienintelė anūkė.
3.7. Jeigu fizinio asmens, kuris prašo atlikti notarinį veiksmą, veiksnumas kelia notarui abejonių, notaras gali pareikalauti pateikti gydymo įstaigos pažymėjimo apie sandorio dalyvio sveikatos būklę, bylojančią apie jo civilinį veiksnumą. Kadangi Z. K. veiksnumas ir gebėjimas suvokti sandorio esmę nekėlė notarei abejonių, notarė nereikalavo iš sveikatos priežiūros įstaigos pažymos apie testatoriaus sveikatos būklę.
4. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė advokatė Dalė Peckutė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) 2019 m. rugsėjo 28 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį dalyje, kuria prašoma pripažinti Z. K. 2016 m. sausio 6 d. sudarytą testamentą negaliojančiu, atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Dėl likusios dalies spręsti teismo nuožiūra pagal nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą bei šiam ginčui taikytiną teisinį reglamentavimą. Pašė priteisti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AIG Europe Limited (Finland Branch) patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5.1. Trečiasis asmuo yra notarės Ramutės Valantiejienės privalomosios profesinės civilinės atsakomybės draudikas.
5.2. Notarai, atlikdami bet kurį notarinį veiksmą, pagal Notariato įstatymą privalo išaiškinti jo prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti (30 str. 1 d.), nustatyti fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę (31 str. 1 d.); įsitikinti fizinių asmenų veiksnumu ir patikrinti juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumą (31 str. 2 d.). Be to, Notariato įstatymo 51 str. nustato notarų ryšį su valstybės registrais: notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai (1 d.). Be šių bendrų visiems notariniams veiksmams keliamų reikalavimų, Notariato įstatymo IV skyrius numato kai kurių notarinių veiksmų atlikimo ypatumus. Notariato 40 str. 1 d. atitinkamai nustato, jog notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.
5.3. Notariato įstatymo 31 str. 2 d. atitinkamai nustatyta, jog tvirtinant sandorius, įsitikinama fizinių asmenų veiksnumu, o Notariato įstatymo 51 str. 1 d. atitinkamai nustato, jog notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai.
5.4. Nagrinėjamu atveju, susipažinus su notarės pateiktu atsiliepimu į ieškinį, nustatyta, jog notarė tiek prieš patvirtindama ginčijamą Testamentą, be kita ko, surinko ir patikrino duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, kuriame jokių įrašų apie tai, jog Z. K. yra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu – nebuvo. Akivaizdu, jog tokių duomenų objektyviai būti ir negalėjo, kadangi, kaip jau minėta, Z. K. nei tuo metu, nei po to nebuvo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu.
5.5. Iš notarės pateikto atsiliepimo turinio taip pat seka tai, jog notarei tik gavus patikslintą ieškinį ir susipažinus su jo priedais tapo žinoma, jog ieškovo tėvas Z. K., anot ieškovo, iki mirties sirgo Alzhaimerio liga, neatpažino artimiausių žmonių, turėjo psichikos sutrikimų bei vartojo psichiką veikiančius vaistus. Notarė tokių duomenų notarine tvarka tvirtindama ginčijamą Testamentą neturėjo. Kita vertus, byloje surinkti duomenys tokių ieškovo teiginių nepatvirtina, o atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad Z. K. iki pat savo mirties buvo blaivaus proto. Nuolatinis slaugos poreikis jam buvo nustatytas tik prieš pat jo mirtį. Be kita ko, nuolatinės slaugos nustatymas nebuvo susijęs su kokiais nors jo psichikos sutrikimais.
5.6. Tad vien tai, jog asmuo dėl garbingo amžiaus turėjo tam tikrų fizinės sveikatos sutrikimų, a priori nereiškia ir nepatvirtina, kad toks asmuo dėl tokių aplinkybių nesuprato savo veiksmų reikšmės ir/ar negalėjo jų valdyti ar juo labiau, kad yra apribotas jo veiksnumas bei teisė ir galimybė dalyvauti sudarant civilinius sandorius ir/ar dokumentus. Fizinės negalios turėjimas ir/ar sveikatos pablogėjimas, ryšium su atliktomis tam tikromis medicininėmis operacijomis ir paskirtu pooperaciniu medikamentiniu gydymu, neeliminuoja asmens civilinių teisių.
5.7. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu yra viena, jog ginčijamo Testamento sudarymo metu testatoriaus Z. K. psichinės sveikatos būklė notarei nesukėlė jokių (net menkiausių) įtarimų, t. y. įtarimų, jog testatorius gali nesuvokti savo veiksmų reikšmės ir/ar jų valdyti. Priešingu atveju, notarė būtų atsisakiusi patvirtinti ginčijamą Testamentą, kaip tai numato Notariato įstatymo 40 str. 1 d.
5.8. Draudikas pritaria notarės atsiliepime į ieškinį išdėstytai pozicija, kad byloje surinkta medžiaga ir rašytiniai įrodymai neleidžia teigti, jog ginčijamo Testamento sudarymo metu testatorius galėjo būti tokios būklės, jog būtų nesupratęs savo veiksmų reikšmės. Priešingai, byloje pateikti ieškovo medicininiai duomenys leidžia daryti išvadą, jog ieškovas ginčo sandorių sudarymo metu buvo orientuotas ir laike, ir erdvėje, todėl jo sudaromi sandoriai negalėjo neatitikti jo tikrosios valios. Šioje civilinėje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog testatorius kada nors anksčiau, t. y. iki ginčijamo sandorio sudarymo, būtų turėjęs kokių nors rimtų psichikos sutrikimų, jog būtų sirgęs kokiomis nors chroniškomis ar lėtinėmis psichiką veikiančiomis ligomis.
5.9. Draudiko vertinimu, šioje civilinėje byloje ieškovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog ginčijamo Testamento sudarymo metu testatoriaus Z. K. psichinė sveikata buvo tokios būklės, jog jis Testamentą sudarė nesugebėdamas suvokti savo veiksmų reikšmės ir/ar jų valdyti. Tai atitinkamai reiškia, jog ieškovas neįrodė savo ieškinio reikalavimo (LR CPK 12 str., 178 str.). Dėl šios priežasties nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti Testamentą negaliojančiu LR CK 1.89 str. pagrindu. Notarė savo pareigas, įskaitant, bet neapsiribojant pareiga įsitikinti ginčijamą Testamentą sudarančio Z. K. veiksnumu ir jo tikrąja valia, įvykdė tinkamai, todėl Testamentas yra teisėtas ir galiojantis, o ieškovo reikalavimas jį pripažinti negaliojančiu – atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmetamas.
Dėl faktinių aplinkybių
6. Byloje nustatyta, kad 2018 m. balandžio 9 d., mirė ieškovo K. K. motina, Z. K. sutuoktinė, atsakovės V. K. senelė J. K. (1 t., b. l. 6). 2018 m. gegužės 10 d. Kauno m. 21-ajam notarų biurui ieškovas pateikė pareiškimą, kad priima palikimą po motinos mirties (1 t., b. l. 26). Z. K., nepateikęs pareiškimo notarui, kad po sutuoktinės mirties priima palikimą, mirė 2018 m. gegužės 5 d. Notarė Ramutė Valantiejienė notaro biure 2016 m. sausio 6 d. patvirtino Z. K. testamentą, kuriuo visą savo turtą ji paliko atsakovei V. K. ir panaikino visus anksčiau sudarytus testamentus (1 t., b. l. 8). Z. K. 2014 m. liepos 7 d. buvo sudaręs oficialųjį testamentą, kuriuo visą savo turtą buvo palikęs ieškovui (1 t., b. l. 64).
7. 2017 m. lapkričio 7 d. J. K. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke į V. K. sąskaitą NR.(duomenys neskelbtini) AB SEB banke pervedė 8686,90 Eur. 2018 m. vasario 20 d. J. K. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke nuėmė 6403,38 Eur (grynųjų pinigų nuėmimo operacija, dokumento Nr. 58329) ir uždarė sąskaitą. 2018 m. vasario 20 d. J. K. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke nuėmė 7262,25 Eur (grynųjų pinigų nuėmimo operacija, dokumento Nr. 58343) ir uždarė sąskaitą.
8. 2018 m. balandžio 27 d. Z. K. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis remiantis Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo 1.10 punktu , t.y. išplitęs piktybinis navikas, kai Bartelio indeksas iki 20 balų (2 t., b. l. 22, 26).
9. 2019 m. gegužės 16 – birželio 4 d. Teismo pomirtinės psichiatrijos akte Nr. (duomenys neskelbtini)2019 nurodoma, kad J. K. 2017 m. lapkričio 7 d. ir 2018 m. vasario 20 d. sudarant bankinius sandorius, konstatuojama- Nepatikslinta kraujagyslinė demencija. (F01.9). J. K. nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo juos valdyti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje sudarydama bankinius sandorius - 2017 m. lapkričio 7 d. pervesdama savo asmenines santaupas į vaikaitės banko sąskaitą ir 2018 m. vasario 20 d. paimdama santaupas iš banke esančių indėlių grynais pinigais. J. K. medicininiuose dokumentuose nurodyti sveikatos sutrikimai - nepatikslinta kraujagyslinė demencija (F01.9), nepatikslintas organinis nuotaikos [afektinis] sutrikimas (F06.30) ir kiti sveikatos sutrikimai turėjo įtakos J. K. sugebėjimui suprasti savo veiksmus ir juos valdyti 2017 m. lapkričio 7 d. ir 2018 m. vasario 20 d. sandorių sudarymo metu. Kraujagyslinė demencija pasižymi laipsnišku progresavimu, sumišimo būsenomis, būklės pagerėjimo epizodais, „liucidiniai langai“ . Tačiau pateiktoje med. dokumentacijoje fiksuojama neigiama ligos dinamika, pažintinių funkcijų regresas, nefiksuota būklės pagerėjimo epizodų (3 t., b. l. 5-9)
10. Byloje kilo ginčas, ar testatorius Z. K., nors ir būdamas veiksnus, testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ar sudarytas testamentas atitiko jo tikrąją valią, ar buvo sudarytas apgaulės įtakoje. Taip pat kilo ginčas, ar J. K. 2017-11-07 ir 2018-02-02 atliktos bankinės operacijos yra teisėtos dėl tuo metu buvusios jos psichikos sveikatos būklės ir atsakovės nesąžiningų veiksmų.
Dėl Z. K. testamento pripažinimo negaliojančiu
11. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 str. 2 d.). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu Civilinio kodekso 1.89 straipsnio pagrindu. Pasisakydamas dėl šios normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 str. pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę.
12. Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai, mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą testamentą pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas.
13. Nagrinėjamu atveju testamentą tvirtino notaras. Notaras, būdamas valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d.), privalo įsitikinti testatoriaus veiksnumu (Notariato įstatymo 31 str., 48 str.). Notarė Ramutė Valantiejienė, kuri nėra suinteresuota bylos baigtimi, savo atsiliepimuose į ieškinį bei patiksliną ieškinį patvirtino, jog Z. K. pats atvyko į notaro biurą. Notarei jokių abejonių dėl testatoriaus veiksnumo nekilo, ji patikrino ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą, kurio 2016-01-06 13:05 val. išraše jokių duomenų apie Z. K. pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje ar jo civilinio veiksnumo apribojimą nebuvo (2 t., b. l. 140). Z. K. savo ranka testamente įrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė.
14. Iš byloje esančių Z. K. medicininių dokumentų (UAB „Inmedika“ 2018-06-12 rašto (1 t., b. l. 29), matyti, kad jis sirgo išemine liga, krūtinės angina, stentuotos vainikinės kraujagyslės. Operuotas dėl plaučių vėžio, inkstų vėžio, prostatos vėžio, 2018 m. balandžio mėn. diagnozuotas onkologinio proceso išplitimas kepenyse. 2018 m. balandžio 27 d. Z. K. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis remiantis Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo 1.10 punktu , t. y. išplitęs piktybinis navikas, kai Bartelio indeksas iki 20 balų (2 t., b. l. 22). Kaip matyti iš specialiųjų poreikių nustatymo pažymos SP Nr. 928 specialiųjų poreikių nustatymas nebuvo susijęs su jokiais psichikos sutrikimais (2 t., b. l. 26). UAB InMedica pateiktoje Z. K. sveikatos istorijoje 2016-01-05 įraše duomenų apie psichikos sveikatos sutrikimus nėra (108 lapo 2 pusė) , tokių duomenų nėra ir iki šio įrašo. Pirmasis įrašas apie sutrikusią atmintį ir orientaciją yra 2016-05-06, nurodoma diagnozė F01.8, siunčiama psichiatro konsultacijai. (109 lapo 2 pusė). Dar kartą ši diagnozė yra nurodoma 2016-07-04 įraše (110 lapas). Vėliau 2016-08-24 neurologo yra diagnozuojamas smegenų kraujotakos sutrikimas (I67,8) ir daugiau diagnozė F01.8 sveikatos istorijoje nėra nurodoma. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog testatorius kada nors anksčiau, t.y. iki ginčijamo sandorio sudarymo, būtų turėjęs kokių nors rimtų psichikos sutrikimų, jog būtų sirgęs kokiomis nors chroniškomis ar lėtinėmis psichiką veikiančiomis ligomis
15. Teismo posėdyje šeimos gydytoja S. M. paliudijo, kad nestebėjo Z. K. psichikos sutrikimų. Iš kitų liudytojų – M. V.. A. P., M. K., A. P. parodymų taip pat galima spręsti, kad Z. K. testamento sudarymo metu galėjo pats suformuoti savo valią ir ją išreikšti. Apklaustos liudytojos M. V., A. P., Marytė E. K. paliudijo, kad V. K. labai rūpinosi seneliu, o jis pabrėždavo, kad nežinąs, ką be jos pagalbos darytų. Be to, iš byloje pateiktų jau vėliau po testamento sudarymo nuo 2017 m. sausio mėn. darytų telefoninių pokalbių garso įrašų girdėti, kad Z. K. turėjo savo nuomonę, mintis dėstė sklandžiai ir aiškiai. Atsakovės paaiškinimai apie tai, kad po jos motinos (ieškovo sutuoktinės) mirties ieškovui sudarius naują santuoką, Z. K., norėdamas, kad po mirties jo turtas atitektų jo paties vaikaitei, o ne ieškovui ir jo naujos sutuoktinės vaikams, dėl to sudarė naują testamentą, yra įtikinantys ir logiški, juo labiau, kad atsakovė rūpinosi seneliu iki pat jo mirties. Ieškovo ginčijamas testamentas nebuvo pirmasis, Z. K. jau turėjo testamentų sudarymo patirties, todėl neabejotina, jog testamento sudarymo metu jis tinkamai suprato sudaromo sandorio turinį ir būsimas teisines pasekmes, jų sąmoningai siekė ir norėjo, todėl tuo metu išreiškė savo tikrąją valią. CK 5.18 str. 1 d. įtvirtinta, kad suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą neturi įtakos testamento galiojimui. Tad net jei testatorius ir buvo įkalbėtas atsakovės visą savo turtą palikti atsakovei, tai nereiškia, kad prieš jį buvo panaudota kokia nors apgaulė ir, kad testamentas buvo sudarytas neteisėtai Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad 2016 m. sausio 6 d. testamentą Z. K. sudarė laisva valia, niekieno neverčiamas, suprasdamas savo veiksmų reikšmę ir gebėdamas juos valdyti, jo valia palikti turtą savo vaikaitei atitiko jo tikrąją valią. Kaip jau minėta, testatoriaus valia turi būti gerbiama. Tai sudaro pagrindą ieškovo ieškinį dėl šio reikalavimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Dėl J. K. bankinių operacijų pripažinimo negaliojančiomis, kaip sudarytų apgaulės įtakoje ir asmens, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų esmės
16. 2019 m. gegužės 16 – birželio 4 d. Teismo pomirtinės psichiatrijos akte Nr. (duomenys neskelbtini)2019 nurodoma, kad J. K. 2017 m. lapkričio 7 d. ir 2018 m. vasario 20 d. sudarant bankinius sandorius, konstatuojama- Nepatikslinta kraujagyslinė demencija. (F01.9). J. K. nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo juos valdyti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje sudarydama bankinius sandorius - 2017 m. lapkričio 7 d. pervesdama savo asmenines santaupas į vaikaitės banko sąskaitą ir 2018 m. vasario 20 d. paimdama santaupas iš banke esančių indėlių grynais pinigais. J. K. medicininiuose dokumentuose nurodyti sveikatos sutrikimai - nepatikslinta kraujagyslinė demencija (F01.9), nepatikslintas organinis nuotaikos [afektinis] sutrikimas (F06.30) ir kiti sveikatos sutrikimai turėjo įtakos J. K. sugebėjimui suprasti savo veiksmus ir juos valdyti 2017 m. lapkričio 7 d. ir 2018 m. vasario 20 d. sandorių sudarymo metu. Kraujagyslinė demencija pasižymi laipsnišku progresavimu, sumišimo būsenomis, būklės pagerėjimo epizodais, „liucidiniai langai“ . Tačiau pateiktoje med. dokumentacijoje fiksuojama neigiama ligos dinamika, pažintinių funkcijų regresas, nefiksuota būklės pagerėjimo epizodų (3 t., b. l. 5-9). Atsakovės atstovė baigiamosiose kalbose kritikavo ekspertizę tuo aspektu, kad joje buvo remiamasi išimtinai medicininiais dokumentais, ekspertai nevertino byloje apklaustų liudytojų, tarp jų ir šeimos gydytojų parodymų. Nors teismas ir sutinka su tokia atsakovės ekspertizės akto kritika, tačiau ji nagrinėjant bylą iš esmės nepareiškė prašymo įpareigoti ekspertus papildyti ekspertizę, apklausti juos teismo posėdyje.
17. Iš VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos Psichikos sveikatos centro ir UAB „Vita Longa” psichikos sveikatos centro pateiktų J. K. asmens sveikatos istorijų, kuriose pirmasis įrašas yra 2004-10-01, o sekantis po jo tik 2016 m. lapkričio 23 d., nustatyta, kad J. K. psichikos būklė ir jos kognityvinės funkcijos palaipsniui blogėjo.
17.1. 2016 m. lapkričio 23 d. apsilanko pas psichiatrą pakartotinai, atvyksta palydima vyro su šeimos gydytojo siuntimu iš UAB Sargėnų sveikatos centro. Siuntime aprašoma, kad eilę metų blogėja atmintis, trinka orientacija vietoje, laike (paskyrus vaistus ryte - ateina susileisti vakare, sako, jog rytas); Paskutiniu metu psichikos būklė blogėja, eidama griūna, greitai verkia, labilių emocijų. Kurį laiką buvo skirtas Sertralinas 50 mg, geriant jautėsi žymiai geriau. Psichiatro įraše nurodoma, kad atvykusi pacientė skundžiasi, kad „su galva blogai, sukasi”, būna, kad pamiršta žodį. Aprašant anamnezę paminima, kad serga CD, geria medikamentus, tačiau kokius - nepamena. Aprašoma psichinė būsena: išvaizda tvarkinga, blogai girdi, orientacija laike sutrikusi, nepasako metų, maišo mėnesius, nežino dienos, orientacija vietoje - pasako, kad poliklinikoje, tačiau kokioje nežino, pas kokį specialistą atėjo nežino, orientacija savyje - žino savo vardą, pavardę, gimimo datos metus maišo, kokio amžiaus yra nepasako. Mąstymas pagal turinį klampus. Mąstymo tempas sulėtėjęs, Nuotaika disforiška. Emocijos labilios, elgesys išoriškai teisingas, dirgli, nenoriai atsakinėja į klausimus, kai nepamena atsakymo, sako, kad „aš tuo nesidomiu, nepastebėjau“, gynybiška. Dėmesio koncentracija ryškiai susilpnėjusi, vidinis nerimas. Įtampa, nerimastingo elgesio. Atmintis ryškiai nusilpusi, impulsų kontrolė pakankama. Suvokimo sutrikimai tyrimo metu nekonstatuoti. Energetinis potencialas susilpnėjęs. Valia, interesai minimalūs, kontaktas formalus. Kritika formali. Suformuluota diagnozė: F03 Nepatikslinta demencija.
17.2. 2016 m. lapkričio 29 d. atliktas psichologinis kognityvinių funkcijų tyrimas: Blesse’do demencijos skalėje 10 balų (vidutinis pablogėjimas), MMSE - 14 balų (vidutinis pažinimo sutrikimas)..
17.3. 2016 m. gruodžio 20 d. atvyksta pas psichiatrą pakartotinai po psichologinio ištyrimo, palydima sūnaus ir marčios. Pati nusiskundimų neišsako. Teigia, kad skauda pečius, nes vyras pastūmė supykęs. Sūnus nurodo, kad atmintis blogėjanti apie keturis metus. Neprisimena kur pasideda daiktus, nesiorientuoja laike, dienose, metuose. Pinigus suskaičiuoja, bet kyla problemų, į parduotuvę nueina. Buvę pasiklydimų, maždaug keturis kartus buvo nukritusi <...>. Aprašoma psichikos būsena: išvaizda tvarkinga, blogai girdi, orientacija laike sutrikusi, nepasako metų, maišo mėnesius, nežino dienos, orientacija vietoje - pasako, kad poliklinikoje, tačiau kokioje nežino, pas kokį specialistą atėjo nežino, orientacija savyje dalinė- žino savo vardą, pavardę, gimimo datos metus maišo, kokio amžiaus yra nepasako. Mąstymas pagal turinį klampus. Mąstymo tempas sulėtėjęs. Nuotaika disforiška. Emocijos labilios, elgesys išoriškai teisingas, dirgli, gynybiška, nenoriai atsakinėja į klausimus, kai nepamena atsakymo, sako, kad „aš tuo nesidomiu, nepastebėjau“, gynybiška. Dėmesio koncentracija ryškiai susilpnėjusi, vidinis nerimas. Įtampa, nerimastingo elgesio. Atmintis ryškiai nusilpusi, impulsų kontrolė pakankama, suicidinės mintys ir ketinimai - šiuo metu neigia. Suvokimo sutrikimai tyrimo metu nekonstatuoti.
17.4. 2017 m. sausio 23 d. konsultuojama psichiatro pakartotinai, palydi sūnus. Vizito metu aprašoma, jog prie skundų nurodo, kad „dabar man nieko neskauda, gal operuotą sąnarį skauda“. Gyvena su vyru, rūpinasi sūnus su šeima. Sūnus nurodo, kad vienos niekur neišleidžia, nes pasiklysta, labai išsiblaškiusi, viską pamiršta, maišosi dienose. Teigia, kad vaistai tiko, ramesnė, mažiau pyksta. Aprašoma psichikos būsena: išvaizda tvarkinga, blogai girdi, orientacija laike - dalinai, orientacija vietoje - dalinai, orientacija savyje - žino savo vardą, pavardę, gimimo datos metus maišo, kokio amžiaus yra nepasako. Mąstymas pagal turinį klampus. Mąstymo tempas sulėtėjęs. Nuotaika disforiška. Emocijos labilios, elgesys išoriškai teisingas, dirgli, gynybiška, nenoriai atsakinėja į klausimus, kai nepamena atsakymo, sako, kad „aš tuo nesidomiu, nepastebėjau“. Dėmesio koncentracija ryškiai susilpnėjusi, vidinis nerimas. Įtampa, nerimastingo elgesio. Atmintis ryškiai nusilpusi, impulsų kontrolė pakankama, suicidinės mintys ir ketinimai - šiuo metu neigia. Suvokimo sutrikimai tyrimo metu nekonstatuoti. Energetinis potencialas susilpnėjęs. Valia, interesai minimalūs, kontaktas formalus. Kritika formali.
17.5. 2017 m. vasario 7 d. konsultuota neurologo, vizito pas neurologą metu aprašoma, jog pati pacientė skundų neturi. 2017 m. vasario 2 d. atlikta galvos smegenų KT Nr. 532 - lėtinė kraujagyslinė encefalopatija, atrofiniai pakitimai. Aprašoma neurologinė būsena: dezorientuota laike, vietoje, paliepimus supranta ir vykdo. Aprašyta psichikos būsena dinamikoje išlieka panaši, kaip anksčiau aprašytuose gydytojo psichiatro vizituose - išvaizda tvarkinga, blogai girdi, orientacija laike „kaip pavasaris“, nepatikslina, orientacija vietoje - nurodo, kad Šilainių poliklinika, orientacija savyje - žino savo vardą, pavardę, tikslaus amžiaus nepasako. Mąstymas pagal turinį klampus. Mąstymo tempas sulėtėjęs. Nuotaika disforiška. Emocijos labilios, elgesys išoriškai teisingas, dirgli, gynybiška, nenoriai atsakinėja į klausimus, kai nepamena atsakymo, sako, kad „aš tuo nesidomiu, nepastebėjau“. Dėmesio koncentracija ryškiai susilpnėjusi, vidinis nerimas. Įtampa, nerimastingo elgesio. Atmintis ryškiai nusilpusi, impulsų kontrolė pakankama, suicidinės mintys ir ketinimai - šiuo metu neigia. Suvokimo sutrikimai tyrimo metu nekonstatuoti. Energetinis potencialas susilpnėjęs. Valia, interesai minimalūs, kontaktas formalus. Kritika formali.
17.6. 2017 m. kovo 21 d. vizitas pas psichiatrą, kuriame aprašoma: skundžiasi, kad „nerandu kelio namo“, bloga atmintis. <...>. Psichikos būsena identiškai aprašoma, kaip 2017-02-27 konsultacijos metu. Vizito metu aptarti psichologinio tyrimo rezultatai, tvarkomi dokumentai į NDNT spec. poreikių nustatymui. Tęsiamas gydymas Tiapridu, kraujotaką gerinančiais vaistais.
17.7. 2017 m. gegužės 22 d. vizitas pas psichiatrą, kuriame aprašoma: Lydi sūnus, kuris nurodo, jog pacientė paskutiniu metu protarpiais elgiasi neadekvačiai, veržiasi eiti į namus, būna, kad šlapinasi namuose kur pakliuvo, nesileidžia rengiama, numaudoma, sako, kad „aš ne mažas vaikas”. Iš anamnezės: nuo 2017-04-12 nustatyta slauga ir dideli spec. poreikiai neterminuotai. Psichikos būsena: išvaizda tvarkinga, blogai girdi, orientacija laike sutrikusi, orientacija vietoje sutrikusi, orientacija savyje sutrikusi. Mąstymas pagal turinį klampus. Mąstymo tempas sulėtėjęs. Nuotaika disforiška. Emocijos labilios, elgesys išoriškai teisingas, dirgli, gynybiška, nenoriai atsakinėja į klausimus, kai nepamena atsakymo, sako, kad „aš tuo nesidomiu, nepastebėjau“. Dėmesio koncentracija ryškiai susilpnėjusi, vidinis nerimas. Įtampa, nerimastingo elgesio. Atmintis ryškiai nusilpusi, impulsų kontrolė pakankama, suicidinės mintys ir ketinimai - šiuo metu neigia. Suvokimo sutrikimai tyrimo metu nekonstatuoti. Energetinis potencialas susilpnėjęs. Valia, interesai minimalūs, kontaktas formalus. Kritika formali
17.8. Pakartotinai konsultuota psichiatro 2017 m. lapkričio 14 d., vizito metu aprašoma: Lydi marti, kuri nurodo, jog pacientė paskutiniu metu protarpiais elgiasi neadekvačiai, veržiasi eiti iš namų, būna, kad šlapinasi namuose kur pakliuvo, nesileidžia rengiama, numaudoma, sako, kad „aš ne mažas vaikas“, sukarpo drabužius, daiktus. <...>, nurodoma, kad gydymo fone dažnėja neadekvataus elgesio epizodai. Psichikos būsena aprašyta identiškai kaip 2017 m. gegužės 22 d. vizite pas psichiatrą.
17.9. 2018 m. sausio 19 d. vizito pas psichiatrą metu aprašoma, kad skundų konkrečiai nesuformuluoja. Iš anamnezės: <...> Buvo paduodamas tab. Melperonas iki 100 mg/p p/os, efektas nepakankamas, dažnėja neadekvataus elgesio epizodai (plėšo sauskelnes, rūbus, patalynę, mėto daiktus), nebeatpažįsta artimųjų, dažnai griuvinėja, savimi pasirūpinti nebesugeba, rengiama, jei rengiasi pati rūbus deda bet kaip. Maudoma, pavalgo pati su šaukštu, maistą smulkina. Nelaiko šlapimo, nešioja sauskelnes. Aprašoma psichikos būsena: išvaizda tvarkinga, blogai girdi, kakta nubrozdinta, stebimos hematomos, orientacija laike sutrikusi, orientacija vietoje sutrikusi, orientacija savyje sutrikusi. Mąstymas pagal turinį rigidiškas. Mąstymo tempas sulėtėjęs. Nuotaika disforiška. Emocijos labilios, elgesys išoriškai teisingas, dirgli, dejuoja, vis kartoja „griūnu“, psichomotoriškai lėta. Dėmesio koncentracija ryškiai susilpnėjusi, vidinis nerimas, įtampa, nerimastingo elgesio. Atmintis defektinė, impulsų kontrolė susilpnėjusi. Suicidines mintis ir ketinimus šiuo metu neigia. Suvokimo sutrikimai tyrimo metu nekonstatuoti. Energetinis potencialas susilpnėjęs. Valia - apatobulija, interesai minimalūs, kontaktas apsunkintas. Nekritiška.
17.10. 2018 m. vasario 13 d. pakeitė ambulatorinę gydymosi įstaigą, toliau lankėsi UAB „Vita Longa” psichikos sveikatos centre.
17.11. 2018 m. vasario 22 d. vizito pas psichiatrą metu aprašoma: silpnėja atmintis, yra padidinto jautrumo, skausmai visame kūne, verkimas, miego sutrikimas. Atminties sutrikimai stebimi apie du metus. Objektyviai: labilių emocijų, laike - dezorientuota, vietoje ir savyje - dalinai. Mąstymas klampus. Neprigirdi. Hipomimiška. Atmintis sutrikusi ryškiai. Be psichozės reiškinių. Dgn.: F01.9 Nepatikslinta kraujagyslinė demencija, F06.30 Nepatikslintas organinis nuotaikos (afektinis) sutrikimas. Ambulatoriškai vartoja Tiapridi 200 mg/p, Clonazepami 1 mg/p, tačiau efektas menkas. Anūkės žodžiais, dažnai būna agresyvi, pikta. Gydymui rekomenduota tab. Mirtazapini 15 mg, tab. Flupentixoli lmg x 2k/p, tab. Quetiapini 25 mg/p p/os.
17.12. 2018m. kovo 8 d. konsultuota pacientės anūkė, be pacientės. Vizito metu aprašoma, kad blogai miega naktimis, yra nerami. Anūkės žodžiais, reikia didesnių dozių. Paaiškinta. Patarta atvykti kartu su paciente. 2018-03-22 gyd. psichiatro vizitas namuose, aprašoma: Aplankyta namuose. Yra blogos atminties. Nesugeba pasirūpinti savimi. Juda sunkiai, tik su pagalba. Nusiskundimų nesuformuluoja. Dažnai būna nerami, agresyvi. Objektyviai: laike dezorietuota, vietoje, savyje - dalinai. Pokalbis vyksta klausimų- atsakymų forma, atsako vienu, kitu žodžiu, po ilgų pauzių. Atmintis sutrikusi ryškiai. Be psichozės reiškinių. Pakoreguotas gydymas, padidinta tab. Quetiapini dozė iki 75 mg/p p/os, kitas gydymas nekoreguotas.
18. Ieškovo teigimu, jo mama buvo neraštinga, jau 2017 m. nesuprato pinigų vertės, pensiją pasiimti eidavo kartu. Tėvai nesutarė, apie 2015-2016 m. tėvas išėjo gyventi atskirai į butą, o mama viena gyveno (duomenys neskelbtini), dėl to, kad reikėjo gyventi vienai, mamai buvo sunku, stresas. Po tėvo grįžimo 2016 m. mamai prasidėjo „keistumai“. Jo nuomone, atsakovė manipuliavo seneliais, įkalbėjo pinigus perleisti jai.
19. Gydytoja psichiatrė D. J. nurodė, kad J. K. buvo jos pacientė. Jau 2016 m. lapkričio mėn. psichologinis įvertinimas rodė atminties sutrikimą, 2017 m. kovo mėn. nustatytas sunkus pablogėjimas, todėl mano, kad negalėjo suprasti sutarčių, bankinių operacijų. Šeimos gydytoja S. M. paliudijo, kad jau 2016 m. J. K. buvo dezorientuota, o 2017 m. jos būklė buvo bloga – sveikatos būklė blogėjo palaipsniui.
20. Atsakovė duodama paaiškinimus teisme nurodė, kad močiutės sveikata nebuvo tokia bloga, kaip nurodė atsakovas. Ji norėjo būti išskirtine, buvo taupi. Su amžiumi jos charakteris aštrėjo, pyktį išliedavo, nuvilkdama patalynę ir suplėšydavo ją, būdavo sveikatos pagerėjimų ir pablogėjimų. Eidavo pasiimti pensiją ir suprato, kas yra pinigai, ką su jais daryti.
21. Liudytoja M. V. parodė, kad apie 2015 m. rudenį kai Z. K. išvyko gyventi atskirai, J. K. apėmė depresija, pradėjo pamiršti, pvz. pasiima pensiją, po dviejų dienų vėl reikia pensijos. Išeidavo pasivaikščioti, pasiklysdavo, žmonės parvesdavo namo. Pusmetį prieš mirtį viską plėšydavo, nesuvokdavo, kad yra savo namuose. Teta valdė pinigus, ne viską pasakydavo, buvo paslaptinga, valdinga. 2017 m. pabaigoje kas antrą savaitę ją lankydavo.
22. I. K. (atsakovo sutuoktinė) paliudijo, kad J. K. 2016 m. birželio- rugpjūčio mėn. gyveno pas juos namuose, vasaros gale tėvas išsivedė atgal. Tuo metu su ja dar buvo galima kažkiek susikalbėti, tačiau vėliau ji jau galėjo dantų protezus plauti klozete, jei nepavykdavo nusirengti- išplėšdavo sagas, sakydavo, kad nėra tualeto- nesuvokdavo, kad reikia pakelti klozeto dangtį. Kai Z. K. ją parsivedė į butą, sveikata pradėjo dar labiau blogėti, nes vaistus gėrė nereguliariai, gyveno savo pasaulyje, sakydavo, kad nori pas mamą tėtį; vyrą kartais laikė tėvu, kartais kaimynu, plėšydavo rūbus, išdraskydavo patalynę, paklausus kodėl, atsakydavo- „man taip reikia“. Reikėjo rakinti duris, kad neišeitų, nes nerasdavo kelio atgal. Jau 2017 m. užsukus į kapines, ji nesuprato, kad tai yra jos tėvų kapai. Žinojo, kad yra pinigai, pensija, gyvenant pas juos su ieškovu eidavo pensijos pasiimti, tačiau pinigų nesuskaičiuodavo, jų vertės nesuprato.
23. A. P. (Z. K. sesuo) iš Z. K. pasakojimų nurodė žinanti, kad J. K. „užeidavo kaprizai“, kai vaistus pageria, pagerėja; kartais vaikšto po kambarį, dejuoja, nusikalba. Kai buvo pas K., mama verkė ir skundėsi, kad su ja blogai elgiasi. Paskutinį kartą J. K. matė prieš 2017 m. Kalėdas, brolienė iš pradžių juokavo, bet paskui pradėjo dejuoti. Kalbėjo, kad pinigai bendri, sakė, kad paliks V.
24. M. K. (atsakovės bendraklasės kaimynė) nurodė, kad Viktorijos prašymu prižiūrėjo ieškovo tėvus nuo 2018 m. pradžios. Močiutė kartais susinervindavo, nenorėdavo vaistų gerti, tačiau ją pažindavo, kalbėdavosi. Abu seneliai net uždainuodavo. Per tą laiką sūnus buvo atėjęs aplankyti tik vieną kartą, po to močiutė ilgai verkė, sakė, kad sūnus ją pamiršęs.
25. A. P. (Z. K. sesuo) nurodė, kad brolis dėl žmonos keisto elgesio nesiskundė, tačiau iš kitų žmonių kalbų girdėjo, kad ji kartais pamiršdavo.
26. Paskutinis J. K. protinės būklės mini tyrimas buvo atliktas 2017 m. kovo 16 d. Į klausimus apie laiką ji nieko neatsakė, žinojo, kokioje valstybėje yra, tačiau miesto, rajono, gatvės, pastato, kuriame tuo metu buvo, įvardinti negalėjo, aritmetinių veiksmų teisingai atlikti nesugebėjo, tačiau perskaitė parašytą sakinį, pati parašė sakinį „oras lija“. Nurodyta, kad sąmonė aiški. Iš artimųjų paaiškinimų apie datą, kada ligonė dar galėjo savarankiškai atlikti veiklas, nurodyta, kad apie 4 m. savarankiškai nemoka mokesčių, apie 1 m. nepasiima vaistų, nesinaudoja transportu, tačiau lig šiol naudojasi telefonu. Savaitei laiko praėjus po ginčijamo bankinio pavedimo 2017-11-07 padarymo, 2017-11-14 konsultuota psichiatro. Pas gydytoją lydi marti (I. K.), kuri nurodo, kad pacientė paskutiniu metu protarpiais elgiasi neadekvačiai, veržiasi eiti iš namų, būna, kad šlapinasi namuose kur pakliuvo, nesileidžia rengiama, maudoma, sako, kad „aš ne mažas vaikas“, sukarpo daiktus, drabužius. Gydytoja R. Ž. sveikatos istorijoje nurodo, kad orientacija laike, vietoje ir savyje sutrikusi , mąstymas pagal turinį klampus, mąstymo tempas sulėtėjęs, nuotaika disforiška, dėmesio koncentracija ryškiai susilpnėjusi, vidinis nerimas; įtampa nerimastingo elgesio; atmintis ryškiai nusilpusi, suvokimo sutrikimai nekonstatuoti; valia, interesai minimalūs, kontaktas formalus. 2018 m. sausio 19 d. konsultacijos metu gydytoja D. J. nurodo, kad dažnėja neadekvataus elgesio epizodai, atmintis defektinė, valia apatobulija, interesai minimalūs, kontaktas apsunkintas, nebeatpažįsta artimųjų.
27. Vertinant šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus pabrėžtina, kad tai turi būti daroma atsargiai, kadangi šalys nurodo sau palankias aplinkybes, o liudytojai yra artimi giminaičiai, ieškovo sutuoktinė, atsakovės prašymu prižiūrėjusi senelius M. K. taip pat yra suinteresuoti nurodyti vienai ar kitai šaliai palankias aplinkybes. Nė vienas iš liudytojų neparodė, kad J. K. buvo šviesaus proto (ką didžioji dauguma teigė apie Z. K.), kad galėjo viena savarankiškai gyventi. Priešingai, jau 2016 m. J. K. turėjo problemų su pensijos pasiėmimu (eidavo po kelių dienų ir vėl, nors neseniai būdavo atsiėmusi), su vaistų susileidimu (ateidavo vakare, nors jau buvo ryte), gydytoja psichiatrė nurodė, kad 2016 m. jai buvo vidutinis, o 2017 m. sunkus psichinės sveikatos pablogėjimas. Teismas objektyviausiais laiko gydytojų psichiatrės D. J. iš šeimos gydytojos S. M., kurios ilgą laiko tarpą gydė J. K., todėl jos sveikatos būklę gerai žinojo, parodymais. Taip pat teismas remiasi teismo pomirtinės psichiatrijos ekspertizės išvada, kurią ekspertai parengė išimtinai iš medicininių dokumentų. Teismas pažymi, kad ekspertų išvada nuosekli, neprieštaringa, pagrįsta tyrimo duomenimis. Šią išvadą vertinant aukščiau detaliai aptartų medicininių dokumentų kontekste, prieštaravimų tarp jų nenustatyta.
28. Akcinė bendrovė Šiaulių bankas 2018 m. spalio 26 d. rašte nurodė, kad teisę disponuoti sąskaitomis ir joje esančiomis lėšomis (teikti nurodymus dėl pinigų išgryninimo, pervedimo) turėjo tik J. K.. Taigi, tam kad minėtas operacijas atlikti, J. K. asmeniškai turėjo nuvykti į banką ir duoti banko darbuotojams nurodymus, todėl tikėtina, kad tuo metu jos elgesys ir veiksmai banko darbuotojams jokių įtarimų nesukėlė, t. y. neatmestina, kad tuo metu psichikos būklė buvo geresnė.
29. Apibendrinant byloje surinktus įrodymus apie J. K. sveikatos būklę, tarp jų ir teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, įvertinus apklaustų liudytojų suinteresuotumą (šalių giminaičiai ir artimieji), teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad J. K. sveikatos būklė 2017 m. lapkričio 7 d. ir 2018 m. vasario 2 d. atliktų bankinių operacijų metu neleido jai pilnai suvokti šių sandorių esmės.
30. Atsakovė savo atsiliepimuose į ieškovo ieškinio reikalavimus savo poziciją dėl sandorių galiojimo grindžia aplinkybe, kad J. K. banko sąskaitose buvusios piniginės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl jais disponuoti galėjo ne tik J. K., bet ir Z. K.. Ieškovas byloje nereiškė reikalavimo pripažinti pinigines lėšas asmenine J. K. nuosavybe.
31. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 str.). Įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuoja Civilinio kodekso 3.87-3.100 straipsniai. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė tol, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str. 1 ir 2 d.). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, kad jų bendro turto nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.), todėl kiekvienas sutuoktinis turi lygias teises naudoti, valdyti visą bendrą turtą ir disponuoti juo. Šioje byloje nekilo ginčo dėl to, kad J. K. vardu atidarytose banko sąskaitose esančios piniginės lėšos yra bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių, o ne J. K. asmeninė, nuosavybė. Byloje nepateikta įrodymų, kad J. K. ir Z. K. būtų sudarę vedybų sutartį ar kad jų turtas buvo padalintas. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 str. 1 d.). Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas. Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad į banką 2017 m. lapkričio 7 d. ir 2018 m. vasario 2 d. buvo nuvykę abu sutuoktiniai, todėl galiojant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijai, tuo atveju, netgi jei sandorių sudarymo metu ir buvo J. K. valios trūkumui dėl jos ligos ir psichikos būsenos, sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis galėjo disponuoti sutuoktinis Z. K.. Iš atsakovės paaiškinimų ir telefoninių pokalbių su Z. K. garso įrašų 2017-08-31 ir 2017-09-14 nustatyta, kad Z. K. valia buvo pinigines lėšas paimti iš banko ir jas perduoti vaikaitei jos pačios poreikiams, o taip pat panaudoti senelių gydymui, slaugai ir priežiūrai. Taip pat iš pokalbių garso įrašų matyti, kad bus klausiama ir J. K. sutikimo, o Z. K. buvo užtikrintas, kad J. K. sutiks, tačiau konkrečių įrodymų apie sutikimą byloje nėra. Nėra pagrindo teigti, kad ginčijamos bankinės operacijos buvo nenaudingos J. K. ar pažeidė jos teises ar teisėtus interesus, priešingai, sandoriai buvo sudaryti su tikslu jos priežiūrai ir slaugai užtikrinti, vaikaitė jos prižiūra rūpinosi iki pat mirties.
32. Teismas sutinka su atsakovės atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad 2018 m. vasario 2 d. atliktų bankinių operacijų metu banke pinigai buvo perduoti J. K., ir tik šiuos sandorius ginčija ieškovas. Nors atsakovė pripažino, kad vėliau pinigai buvo perduoti jai, šių sandorių ieškovas įstatymo nustatyta tvarka neginčijo. Taigi, nepaneigus prezumpcijos, kad šalių turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, juo galėjo disponuoti abu sutuoktiniai, nėra pagrindo pripažinti sandorio negaliojančiu dėl to, kad J. K. tuo metu galimai pilnai nesuprato savo veiksmų reikšmės.
33. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Ieškovas patikslintame ieškinyje tik nurodė CK 1.91 str., tačiau nedetalizavo ir neatskleidė, kokiais atsakovės tyčiniais veiksmais pasireiškė apgaulė dėl ginčijamų sandorių esminių aplinkybių. Labiau tikėtina, ir tai patvirtina į bylą pateikti garso įrašai, kad pinigai buvo perduoti atsakovei Z. K. iniciatyva. Atsakovės tyčinių veiksmų bei nesąžiningumo šioje byloje teismas nenustatė, todėl nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu ir CK 1.91 str. pagrindu.
34. Apibendrinant tai, kad išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, todėl atmestini (CPK 178 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Ieškinį atmetus iš ieškovo atsakovei ir tretiesiems asmenims priteistinos jų turėtos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
36. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1940 Eur atstovavimo išlaidos už atsiliepimo į ieškinį bei parengimą, dokumentų analizę, atstovavimą teismo posėdžiuose (3 t., b. l. 24-26). Prašomos priteisti ir atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės yra tik iš dalies pagrįstos jų apmokėjimą patvirtinančiais rašytiniais įrodymais – 2018-07-19 mokėjimo nurodymu bei 2019-07-19 pinigų priėmimo kvitu LAT Nr. 926890. Prašoma atlyginti atstovavimo išlaidų suma neviršija Teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų (2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija) nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas, ieškovė dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio nereiškė prieštaravimų, todėl įrodymais apie patirtas išlaidas pagrįsta 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina atsakovei iš ieškovo (CPK 98 str. 1, 2 d.).
37. Trečiasis asmuo notarė Ramutė Valantiejienė prašo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokatės Dalės Peckutės teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme, iš viso 600 Eur (2 t., b. l. 191-192). Trečiojo asmens AIG Europe Limited (Finland Branch) byloje turėtos išlaidos advokatės L. A. – Kamarauskienės teisinei pagalbai apmokėti šioje byloje yra 1076,23 Eur (2 t., b. l. 117-121, 150-153, 163-165). Trečiųjų asmenų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų, todėl priteistinos tretiesiems asmenims iš ieškovo (CPK 98 str. 1, 2 d.).
38. 2018 m. liepos 12 d. nutartimi (1 t., b. l. 44-45) ieškovui buvo atidėtas likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, todėl atmetus ieškinį 668 Eur nesumokėta žyminio mokesčio dalis priteisiama iš ieškovo (CPK 84 str.).Valstybė šioje byloje patyrė 47,39 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti notarei Ramutei Valantiejienei iš K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti AIG Europe Limited (Finland Branch), juridinio asmens kodas FI24885827, iš K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1076,23 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt šešis eurus 23 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 668 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, 47,39 Eur (keturiasdešimt septynių eurų 39 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.