Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-07-18 · Civilinė byla Nr. e2S-1227-585/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-18
Bylos Nr.
e2S-1227-585/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Pareiškėjas
S. P., Z. P.
Suinteresuotas asmuo
I. T., A. V.
Kategorijos
` Civilinės bylos numeris e2S-1227-585/2019
Teisminio proceso numeris 2-68-3-22326-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų S. P. ir Z. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų Z. P. ir S. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuoti asmenys I. T., A. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Proceso esmė

1. Pareiškėjai Z. P. ir S. P. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-28436-819/2018. Nurodo, jog 2013-08-09 su suinteresuotu asmeniu I. T. buvo sudaryta preliminari pirkimo – pardavimo sutartis, kuria pareiškėjai įsipareigojo parduoti suinteresuotam asmeniui I. T. žemės sklypo dalį, į kurią bus atkurtos pareiškėjams nuosavybės teisės, taip pat išduoti įgaliojimą suinteresuotam asmeniui I. T., nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų tvarkymui. Suinteresuotas asmuo I. T. įsipareigojo sutvarkyti pareiškėjams dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nupirkti žemės sklypo dalį. Preliminari sutartis galiojo iki 2023-12-31.

2. 2018-07-19 suinteresuotas asmuo I. T. kreipėsi ieškiniu į teismą dėl sumokėto avanso pagal preliminariąją pirkimo pardavimo sutartį ir baudos priteisimo. 2018-08-30 preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas. 2018-09-26 preliminarus teismo sprendimas įsiteisėjo, pareiškėjams nepateikus prieštaravimų.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą, nes teismas priimdamas preliminarų teismo sprendimą padarė teisės normos taikymo klaidą ir paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą, nes suinteresuotas asmuo I. T. nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes byloje. Suinteresuotas asmuo I. T. sudarydama preliminariąją sutartį jau iškarto žinojo, jog neketina pirkti pareiškėjų žemės sklypo, nes preliminari sutartis sudaryta labai ilgam laikotarpiui, nurodyta 6950,00 Eur suma pareiškėjams sumokėta nebuvo, jokių dokumentų dėl nuosavybės teisių pareiškėjams atkūrimo nesutvarkė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą. Skundžiama nutartimi teismas nustatė, jog pareiškėjai prašyme dėl proceso atnaujinimo konkrečiai nenurodo, kokios jų manymu naujai paaiškėjusios aplinkybės nebuvo žinomos pareiškėjams nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-28436-819/2018, taip pat nenurodė kokia pareiškėjų manymu padaryta aiški teisės normos taikymo klaida priimant sprendimą byloje Nr. e2-28436-819/2018, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėjai nurodo, kad po Preliminariosios pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo dienos praėjus penkeriems metams atsakovai (pareiškėjai) dėl ieškovės kaltės (I. T.) vos neprarado teisių atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą ir to pasėkoje atsakovų nenaudai buvo priimtas preliminarus sprendimas dėl ko atsakovai įpareigoti sumokėti ieškovei avansą – 6950,00 Eur, baudą – 6950,00 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13900,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjų pateikti dokumentai nesuteikia papildomos reikšmingos bylos nagrinėjimui informacijos, taip pat pareiškėjai nenurodė jokių faktinių aplinkybių kurios jiems nebuvo žinomos civilinės bylos Nr. e2-28436-819/2018 nagrinėjimo metu ir kurios turėtų įtakos priimat teismo sprendimą, konstatuotina, kad pareiškėjai nepateikė duomenų kurių pagrindu galėtų būti atnaujintas procesas. Civilinės bylos proceso atnaujinimas iš esmės nekeistų priimto teismo procesinio sprendimo, nekeistų šalių teisinės padėties, nesukurtų tolesnių teisinių pasekmių, todėl, vertinant visas bylos aplinkybes, pripažintina, kad neegzistuoja realaus pagrindo, galinčio iš esmės pakeisti bylos baigtį, konstatuotina, kad pareiškėjų Z. P. ir S. P. prašymas atnaujinti procesą yra nepagrįstas, nes šiuo atveju nekyla abejonių dėl civilinės bylos baigties teisingumo.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Pareiškėjai S. P. ir Z. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje e2-28436-819/2018. Apeliantai savo atskirajam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:

3.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė neįsigilindamas į bylos aplinkybes. Suinteresuotas asmuo I. T. teikdama teismui ieškinį nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, o teismas net nesistengė nustatyti tikrųjų preliminarios sutarties sudarymo aplinkybių.

3.2. Ieškinys turėjo būti pareikštas pareiškėjų giminaitei, nes I. T. preliminarioje sutartyje numatytą sumą 6950,00 Eur sumokėjo ne pareiškėjams bet jų giminaitei J. S..

3.3. Teismo priimta nutartis pareiškėjų atžvilgiu yra neteisinga, nes dėl suinteresuoto asmens I. T. veiksmų jiems nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, jie negavo preliminarioje sutartyje nustatyto mokėjimo, preliminaraus sprendimo pagrindu turės sumokėti ne tik negautą 6950,00 Eur mokėjimą bet dar ir tokio paties dydžio baudą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

6. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.).

7. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; kt.). Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. ir kt. v. Vilniaus bažnyčia ,,Tikėjimo žodis“, bylos Nr. 3K-3-265/2004; kt.).

8. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį), ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

9. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal A. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-376/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal V. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-598/2009; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šio reikalavimo, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-183/2010; kt.).

10. Apeliantų vertinimu procesas byloje turėjo būti atnaujintas, nes teismui priimant preliminarų teismo sprendimą buvo nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės. Apeliantai nurodo, jog jau sudarant preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį apeliantė neketino sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ir tai patvirtino jos neveikimas, tai yra jokių veiksmų, kurių pagrindu apeliantams būtų atkurtos jų nuosavybės teisės į žemės sklypą, dėl kurio pardavimo šalys susitarė. Priimant preliminarų teismo sprendimą buvo nustatyta, jog I. T. negalėjo tvarkyti apeliantų nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo dokumentus, nes 2015 m. buvo panaikintas jai suteiktas įgaliojimas tokius dokumentus tvarkyti. Patys apeliantai suteiktą įgaliojimą ir panaikino. Nors apeliantai nurodo, jog dėl suinteresuoto asmens I. T. neveikimo vos neprarado galimybės atkurti nuosavybės teisių į žemės sklypą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantai patys netinkamai interpretuoja ieškovės veiksmus. 2015 metais, praėjus dvejiems metams po preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, apeliantai panaikino ieškovei suteiktą įgaliojimą veikti jų vardu dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Panaikinus suteiktą įgaliojimą ieškovė I. T. neturėjo galimybės ir teisės imtis jokių veiksmų siekiant atkurti apeliantams nuosavybės teises. Įvertindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šios aplinkybės nebuvo naujai paaiškėjusios, patys apeliantai 2015 m. panaikindamas suinteresuotam asmeniui išduotą įgaliojimą suprato, jog suinteresuotas asmuo jokių veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese nebegalės atlikti. Todėl teismui priimant preliminarų sprendimą tokios aplinkybės apeliantams buvo žinomos.

11. Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. R. prašymą, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; kt.).

12. Pateiktame atskirajame skunde apeliantai nurodo, jog procesas byloje atnaujintinas dar ir dėl to, jog priimant preliminarų teismo sprendimą teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtą preliminarų teismo sprendimą. Tačiau apeliantai nekonkretizuoja kokia teisės normos taikymo klaida buvo padaryta, nurodo, tik tai, kad apeliantai nebuvo išklausyti procese. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantų pozicija nesutinka. Apeliantams teismo priimtas preliminarus sprendimas su pranešimu, jog jie turi teisę pateikti prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo buvo išsiųsti ir įteikti tinkamai. Teismas tokiais procesiniais veiksmais sudarė galimybės apeliantams pasisakyti procese, tačiau jie šia teise nepasinaudojo.

13. Apeliacinės instancijos teismas įvertindamas apeliantų pateiktus motyvus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių byloje bei teismo padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, sprendžia, jog jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių apeliantai nepateikė. Iš esmės apeliantai siekia, jog procesas būtų atnaujintas vien todėl, kad būtų iš naujo išnagrinėta byla. Tačiau toks tikslas nėra suderinamas su proceso atnaujinimo institutu. Apeliantai turėdami galimybę teikti prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, ja nepasinaudojo. Civilinio proceso kodekso 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog šalys turi teisę laisvai disponuoti turimomis procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju apeliantai nepasinaudoję jiems realiai suteikta teise pateikti prieštaravimus byloje, turi prisiimti visas neigiamas iš to kylančias pasekmes.

14. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

15. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir pritaikė proceso įstatymo normas, o pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytautas Zelianka