- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-17
- Bylos Nr.
- e2A-995-863/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06893-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė, Renata Volodko
- Ieškovas
- V. O. O.
- Atsakovas
- V. D.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) V. O. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo V. O. O. ieškinį atsakovei V. D. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. O. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. O. tvarką, numatant, kad 1) tėvas bendrauja su vaiku ir dalyvauja jo auklėjime žemiau nustatyta tvarka ir sąlygomis, o abiem vaiko tėvams bendrai sutarus – intensyviau nei numatyta šioje tvarkoje ir abiem tėvams priimtinomis sąlygomis; 2) savaitgaliais ir darbo dienomis: a) tėvas (išskyrus šventes, atostogas ir įsimintinas dienas, atskirai aptartas toliau šioje tvarkoje) kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais bendrauja su vaiku, paimdamas jį iš jo gyvenamosios vietos ar vaiko buvimo vietos, apie kurią tėvui privalo iš anksto pranešti motina (toliau – vaiko buvimo vieta), penktadienį 18.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.; b) tėvas bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos po ugdymo pabaigos ir grąžindamas vaiką į ugdymo įstaigą ketvirtadienį ryte, iki ugdymo pradžios; 3) per atostogas: a) vasaros atostogos – tai liepos ir rugpjūčio mėnesiai, tėvas bendrauja su vaiku vasaros atostogų metu kalendorinių metų lyginėmis savaitėmis, tėvas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios ar buvimo vietos kalendorinių metų nelyginių savaičių sekmadieniais 18.00 val. ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą kalendorinių metų lyginių savaičių sekmadieniais, ne vėliau kaip 18.00 val.; b) žiemos atostogos – tai ugdymo įstaigos nustatytas žiemos atostogų laikotarpis, išskyrus šventines dienas (Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus); kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais tėvas bendrauja su vaiku pirmąją pusę žiemos atostogų laiko, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos pirmąją žiemos atostogų dieną 10.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaiku dieną ne vėliau kaip 18.00 val.; nelyginiais kalendoriniais metais tėvas bendrauja antrąją žiemos atostogų pusę, pasiimdamas ir grąžindamas vaiką ta pačia tvarka; c) rudens ir (ar) pavasario atostogos – tai ugdymo įstaigos nustatyti savaitės trukmės atostogų laikotarpiai rudenį ir pavasarį, išskyrus šv. Velykų dienas; kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais tėvas bendrauja su vaiku pirmąją pusę rudens / pavasario atostogų laiko, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos pirmąją rudens ir (ar) pavasario atostogų dieną ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaiku dieną ne vėliau kaip 18.00 val.; nelyginiais kalendoriniais metais tėvas bendrauja su vaiku antrąją rudens ir (ar) pavasario atostogų pusę, pasiimdamas ir grąžindamas vaiką ta pačia tvarka; 4) žiemos švenčių laikotarpiu: a) kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Kūčių dieną ir šv. Kalėdų pirmą dieną tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos Kūčių dieną 10.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą šv. Kalėdų pirmosios dienos vakare iki 18.00 val.; kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais šv. Kalėdų antrą dieną tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos šv. Kalėdų pirmąją dieną 18 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą šv. Kalėdų antrosios dienos vakare iki 18.00 val.; b) kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Naujųjų metų šventę tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos gruodžio 31 d. 10.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą sausio 1 dieną 18.00 val.; 5) įsimintinomis dienomis: a) kiekvienais kalendoriniais metais vaiko gimimo dienos metu tėvas bendrauja su vaiku bendru motinos ir tėvo sutarimu, atsižvelgiant į vaiko norus; b) kiekvienais kalendoriniais metais Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) ir motinos gimimo dieną (duomenys neskelbtini) vaikas bendrauja su motina, tad jei tėvas leidžia laiką su vaiku, jis grąžina vaiką į jo gyvenamą vietą atitinkamos šventės išvakarėse, iki 18.00 val.; c) kiekvienais kalendoriniais metais tėvo dieną (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) ir tėvo gimimo dieną (duomenys neskelbtini) tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos atitinkamai Tėvo dienos ir gimimo dienos išvakarėse 18.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą kitos dienos 18.00 val.; 6) tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonėmis vaikui priimtinu laiku, tinkamomis jo įprastinės veiklos valandomis; ta pati nuotolinio bendravimo tvarka taikoma motinai, kai vaikas praleidžia laiką su tėvu; 7) nukrypti nuo bendravimo tvarkos būtų leidžiama vaiko ligos atveju ar dėl kitos svarbios priežasties; 8) atsižvelgiant į tai, kad tėvas yra kilęs ir visi jo giminaičiai gyvena užsienio valstybėje, siekiant užtikrinti vaiko ryšį su artimais giminaičiais, tėvas turi teisę laikinai, bet ne ilgiau nei 14 dienų išvykti su vaiku už vaiko gyvenamosios vietos valstybės ribų savo bendravimo su vaiku metu, po to, kai raštu (el. paštu, trumpąją žinute) nurodo motinai valstybes ir vietoves, kur vykstama, tikslų išvykimo ir grįžimo datą bei laiką, nakvynės vietas (nakvynės vietų pavadinimai ir adresai), kuriose galima rasti vaiką. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su atsakove susipažino 2014 m. ir nuo to laiko šalys vystė šeiminius santykius, kartu gyveno, vedė bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra G. O. 2017 m. spalio mėnesį šalių santykiai faktiškai iširo, kai atsakovė paliko bendrus šalių namus ir neįspėjusi ieškovo pasiėmė kartu šalių dukrą. Ieškovas akcentavo kad nutraukus šeiminius santykius, jis stengėsi dalyvauti dukros gyvenime, ja rūpinosi, palaikė artimą ryšį, teikė išlaikymą, iki šiol apmoka privačios mokyklos išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2024 m. kovo mėnesio pabaigoje susitikimo su vaiku metu sužinojo apie aplinkybes dėl galimos dukros seksualinės prievartos ar tvirkinimo. Ieškovas, sužinojęs minėtą informaciją apie vaiko galimai patiriamą prievartą iš atsakovės patėvio, nedelsiant kreipėsi į atsakovę, stengdamasis išsiaiškinti, ar yra pagrindas manyti, jog šalių vaikui gyvenant su motina yra pažeidžiami vaiko interesai. Nuo to laiko atsakovė su ieškovu pradėjo bendrauti nepagarbiai, liepė ieškovui apie šią situaciją tylėti bei grasino ieškovo deportavimu iš šalies. Ieškovas siekė išsiaiškinti apie galimą vaiko tvirkinimo atvejį, todėl kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybą bei policiją. Tuo tarpu atsakovė tarnybų atstovams teigė, jog ieškovas yra narkomanas bei alkoholikas, dėl to dukrai su juo nesaugu, nors tai neatitiko tikrovės. To pasėkoje atsakovė vienašališkai nusprendė maksimaliai apriboti ieškovo ir šalių vaiko bendravimą bei nuo 2024 m. gegužės mėnesio pradžios ieškovui neleidžia matytis su vaiku. Todėl ieškovas prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, kadangi atsakovė neužtikrina nepilnamečio vaiko interesų, nepagrįstai naudoja motinos valdžią prieš vaiką bei riboja ieškovo bendravimą su vaiku. Pažymėjo, kad ieškovo prašoma nustatyti ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka yra parengta atsižvelgiant į naujausius ir aktualiausius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, t. y. maksimaliai suvienodinamas abiejų tėvų bendravimas su nepilnamečiu vaiku atostogų, švenčių, savaitgalių metu, taip pat numatomas ieškovo bendravimas su vaiku 1 darbo dieną per savaitę.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Mano, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka prieštarautų vaiko interesams. Atsakovės vertinimu, vaikas su tėvu galėtų bendrauti tik be nakvynių mergaitei saugioje aplinkoje dalyvaujant tarpininkui, kurį galėtų paskirti išvadą teikianti institucija. Atsakovė akcentavo, kad ieškovo atžvilgiu pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas dėl jo organizme rastų narkotinių medžiagų. Atsakovė pabrėžė, kad ieškovo kaltinimai dėl nusikalstamų veikų šalių nepilnametės dukros atžvilgiu yra absoliutus išsigalvojimas – atsakovė su savo patėviu neturi jokių ryšių, ieškovas prekybos centre atsakovę buvo užsipuolęs jai esant su šeimos draugu, kurį įvardijo kaip atsakovės patėvį, nors jų amžius visiškai nesutampa. Atsakovė akcentavo, kad ieškovo inicijuoto ikiteisminio tyrimo metu jokie kaltinimai nebuvo pareikšti. Nesutiko su ieškovo prašymu leisti išvykti ieškovui su dukra į užsienio valstybę atostogų laikotarpiui, kadangi ieškovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir jam išvykus į šią valstybę nebūtų galimybės kontroliuoti vaiko grįžimo į Lietuvą. Atsakovės įsitikinimu, šalių dukrai nesaugu pasilikti su narkotines medžiagas vartojančiu ir neadekvataus elgesio tėvu; dukra bijo tėvo aplinkos ir jo reakcijų.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Tarnyba) pateikė išvadą. Be kita ko atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 17 d. rašte nurodė, jog susitikimų pradžioje pastebėta, kad ieškovui sunkiau sekėsi nubrėžti nepilnametei ribas ir valdyti susitikimo eigą; mergaitė, bendraudama su tėvu, linkusi dominuoti, diktuoti savo taisykles, dėl ko tėvui nelengva išlaikyti struktūrą; šia tema kalbėta su ieškovu, teiktos rekomendacijos; taip pat pastebėta, kad mergaitė susitikimų pradžioje mažai komunikuoja žodžiais, bendravimas vyksta pasitelkiant neverbalinį bendravimo būdą, tačiau ieškovui įtraukus vaiką į žaidimus, nepilnametės bendravimas kinta, atsiranda daugiau žodinių išraiškų; ši elgesio dinamika pastebima beveik visų susitikimų metu; specialisto teigimu, tėvas ir dukra susitikimų metu patiria pozityvias emocijas, todėl tikėtina, kad bendraujant savarankiškai, tėvas ir dukra galės išlaikyti pozityvų tarpusavio santykį ir stiprinti tarpusavio ryšį. Tarnyba nurodė, jog kadangi skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimas šiai dienai dar vis vyksta (duomenys neskelbtini), dalyvaujant specialistams, kurių teigimu, tikėtina, kad bendraujant savarankiškai tėvas su dukra galės išlaikyti pozityvų tarpusavio santykį ir stiprinti tarpusavio ryšį, tačiau nenurodyta, kad šalių mažametė dukra su tėvu jaučiasi saugi psichologiškai, nekyla grėsmės būti nepatenkintiems esminiams vaiko meilės, saugumo, savivertės ir kitiems poreikiams, be to, pasimatymų metu tėvui sunkiau sekasi nubrėžti nepilnametei ribas ir valdyti susitikimo eigą, vaiko mama įvardina nerimą, baimę dėl dukros saugumo, todėl, Tarnybos nuomone, ieškovo prašoma nustatyti maksimali bendravimo tvarka galėtų būti nustatyta tik kompetentingiems specialistams, dalyvaujantiems tėvo ir dukters susitikimuose, konstatavus, jog vaiko ir tėvo emocinis ryšys stiprus ir jie gali bendrauti savarankiškai be tarpininkų. Mano, kad tokiu būdu bus geriausiai atliepta vaiko gerovei bei užtikrinti geriausi vaiko interesai.
5. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje išdėstytais motyvais. Ieškovo įsitikinimu, dukra nėra supykusi dėl jo veiksmų, tuo metu, kai jis bendrauja su dukra pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką (duomenys neskelbtini), dukra yra linksma, bendrauja ir žaidžia su tėvu. Be to, ieškovas pažymėjo, kad bendravimas (duomenys neskelbtini) nebėra tinkamas, su dukra jau yra išbandęs visas veiklas ir dukrai atsibodusi ta pati aplinka; taip pat pabrėžė, kad minėtos įstaigos teikiamos paslaugos kainuoja ir priešingai nei nurodyta nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė neprisidedanti dėl išlaidų padengimo. Ieškovas išreiškė norą bendrauti su dukra, paskutinio posėdžio metu teigė suprantantis, kad dukra atvykusi į teismą, siekiant išklausyti dukros nuomonę, jautėsi nesaugi, jautė neigiamas emocijas vietoj to, kad žaistų su draugais. Ieškovo atstovė paskutinio teismo posėdžio metu išreiškė poziciją, kad ieškovas neprieštarautų, kad teismas nustatytų pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
6. Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžių metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, nesutiko su ieškinio reikalavimais. Atsakovė laikėsi kategoriškos pozicijos, kad ieškovas su dukra turėtų bendrauti tik prižiūrint specialistams, akcentavo, kad dukra su tėvu nėra saugi. Atsakovė papildomai paaiškino, kad dukra nenorinti bendrauti su tėvu, todėl atsakovei tenka dėti pastangas, kad įkalbintų dukrą važiuoti į susitikimus su tėvu. Atsakovės atstovas akcentavo, kad į bylą yra pateikti duomenys iš administracinio nusižengimo tyrimo, kurie patvirtina atsakovo narkotinių medžiagų vartojimo faktą, ypatingai akcentavo, kad dalis cheminių medžiagų rodo, jog ieškovas narkotines medžiagas vartojo su alkoholiu, be to nustatyta katinonų darinių grupės cheminių medžiagų, sukeliančių priklausomybę, ir kurių buvimo organizme savanoriškai atliktuose mėginiuose ieškovas nėra tyręs.
7. 2024 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje Tarnybos atstovė pateikė išvadą, kad ieškovo prašoma maksimali bendravimo tvarka šiuo metu negali būti nustatyta, be to, šalims vis dar taikoma atvejo vadyba. Nurodė, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šiuo metu taikoma bendravimo tvarka atitinka esamą situaciją, tačiau dviejų valandų per savaitę nepakanka, reikėtų dažnesnio bendravimo, o prie ieškovo pageidaujamos tvarkos būtų galima pereita palaipsniui, pavyzdžiui nustatant bendravimą (duomenys neskelbtini) du kartus per savaitę, o trečias kartas neutralioje aplinkoje, vėliau keičiant į vieną kartą (duomenys neskelbtini) ir du kartus neutralioje aplinkoje ir tik tada pereiti prie apsilankymų tėvo namuose, vėliau pasilikimo nakvoti. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje pažymėjo išklausiusi vaiko nuomonę ir šalių dukra išsakiusi apie savo neigiamus patyrimus (keistą tėvo elgesį) būnant kartu su tėvu, kas galimai padarė įtaką vaiko nenorui bendrauti su tėvu. Išvadą teikiančios institucijos vertinimu, mergaitės gera savijauta žaidimų su tėvu metu nepaneigia vaiko nuomonės išklausymo metu teisme nupieštų emocijų, kad ji pikta, kai reikia susitikti su tėvu, todėl nerekomenduojama vaikui likti vienai su tėvu, tame tarpe ir likti nakvoti.
Žemesnės instancijos teismas
8. 2024 m. gruodžio 3 d. atvykusi į teismą G. O. atsisakė bendrauti su psichologe bei pareikšti savo nuomonę. 2024 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje teismo psichologė I. B., bandžiusi bendrauti su G. O., paaiškino, kad vaiko atsisakymo pareikšti nuomonę priežasčių gali būti įvairių. Psichologė nurodė, kad mergaitė nekalbėjo su ja, tačiau į kelis klausimus atsakė nupiešdama. Kai buvo užduotas klausimas apie tai, kaip G. jaučiasi, kai susitinka su tėvu, mergaitė nupiešė liūdną, gal labiau piktą veidelį, o kai buvo paklausta apie tai, kai žadžia su tėvu – nupieštas linksmas veidelis, tačiau, kai buvo užduotas klausimas, ar mergaitė norėtų daugiau pažaisti su tėvu – G. purtė galvą. Teismo psichologė paaiškino, kad kiek ji susipažino su bylos medžiaga – anksčiau vaikas su tėvu bendravo noriai, į susitikimus vaikščiojo, tarp jų trinties nebuvo, tačiau tai, kas byloje aprašyta, kad mergaitės akivaizdoje buvo išreiškiamos tėvo emocijos, galėjo lemti vaiko išgąstį, kurio vaikas negalėjo suvaldyti ir tai gali būti priežastis, dėl kurios vaikas dabar atsisako bendrauti su tėvu. Be to, psichologė akcentavo, kad daromas poveikis – kalbėjimą apie motiną blogais žodžiais, vaikas priima asmeniškai sau. Esant tokioms aplinkybėms, vaikai dažniausiai atsakomybę prisiima sau ir solidarizuojasi su šalimi, su kuria gyvena, pyksta už motiną, nori ją apsaugoti ir dėl to labai jaudinasi, o nesant resursų vaikui apsaugoti motiną, emocijos ištransliuojamos piktu elgesiu, išreikštu nenoru ir vengimu. Teismo psichologė, ieškovui siekiant atkurti ryšį su dukra rekomendavo, kad būtų įtraukta ir vaiko motina, kad nebūtų tokių ieškovo elgesio situacijų vaiko akivaizdoje kaip yra buvę, ieškovas turėtų atsiprašyti vaiko, įtikinti ir patikinti dukrą, kad taip nebebus, prisiimti atsakomybę, dėl ko taip buvo elgiamasi vaiko akivaizdoje ir pabandyti atstatyti ryšį elgiantis taip kaip atitinka vaiko interesą. Teismo psichologė akcentavo, kad ieškovas neturėtų vaikui jokio blogo žodžio sakyti apie motiną ar motinos aplinką. Pažymėjo, kad vaiko ir tėvo ryšys anksčiau nebuvo blogas, tačiau vaiko pasitikėjimas ieškovo elgesiu buvo sugriautas. Psichologė nerekomendavo nustatyti tokią tvarką, kai vaikas lieka vienas su tėvu, tame tarpe su nakvynėmis – pirmiausiai turėtų būti atstatytas vaiko ir tėvo ryšys, vaikas turėtų noriai eiti į susitikimus, reikėtų stebėti emocijas susitikimo metu, o prievartos taikymas „kad tokia tvarka nustatyta ir taip turi būti“ neatitiktų vaiko interesų – jei būtų prievartinis bendravimas, toks bendravimas nebūtų kokybiškas, kai vaikas reikštų pyktį atsisakydamas bendrauti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė tokią ieškovo V. O. O. bendravimo tvarką su dukra G. O.: 1) ieškovas kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. ne trumpiau kaip dvi valandas bendrauja su nepilnamete dukra (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bendravimą vykdant atsižvelgiant į šio centro specialistų rekomendacijas; 2) dukros atvykimą į (duomenys neskelbtini) kiekvieną trečiadienį 17 val. užtikrina atsakovė V. D.; 3) ieškovas ir atsakovė už (duomenys neskelbtini) paslaugas ir (ar) konsultacijas apmoka lygiomis dalimis; 4) ieškovas ir atsakovė, atsižvelgdami į vaiko nuomonę, turi teisę susitarti dėl kitos bendravimo vietos nei (duomenys neskelbtini) patalpos; 5) ieškovas kiekvieną šeštadienį nuo 11.00 val. bendrauja su nepilnamete dukra pasiimdamas dukrą iš (duomenys neskelbtini) užsiėmimų jų vykimo vietoje arba iš nepilnametės dukros gyvenamosios vietos, jei tą dieną ji nėjo į ugdymo užsiėmus, ir užtikrindamas dukros atvykimą 16.00 val. į (duomenys neskelbtini) būrelį arba į dukros gyvenamąją vietą, jei tą dieną ji neina į būrelį; 6) po teismo sprendimo įsiteisėjimo pirmus tris kartus ieškovo ir jo dukros bendravimas šeštadieniais vyksta dalyvaujant atsakovei; 7) kiekvieną šeštadienį ieškovas su savo nepilnamete dukra bendrauja atsižvelgdamas į dukros norą, tai yra tuo atveju, jei dukra atsisako bendrauti su tėvu pagal nustatytą tvarką, netaikoma prievarta ir bendravimas šeštadieniais nevyksta; 8) kiekvienais nelyginiais metais ieškovas su dukra praleidžia pirmą šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) ir pirmą šv. Velykų dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos 11 val. ir užtikrindamas dukros grįžimą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19 val.; 9) kiekvienais lyginiais metais ieškovas su dukra bendrauja antrą šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) ir antrą šv. Velykų dieną pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos 11 val. ir užtikrindamas dukros grįžimą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19 val.; 10) kiekvienais metais ieškovas bendrauja su savo dukra tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis) pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos 11 val. ir užtikrindamas dukros grįžimą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19 val.; 11) kiekvienais metais ieškovas bendrauja su savo dukra (duomenys neskelbtini) pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus užsėmimų laikui arba 15 val. iš jos gyvenamosios vietos, jei tą dieną dukra neina į ugdymo įstaigą, ir užtikrindamas dukros grįžimą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19 val.; 12) ieškovas ir dukra gali nevaržomai bendrauti nuotolinėmis ryšių priemonėmis (telefonu, žinutėmis, vaizdo skambučiais, susirašinėjimo programėlėmis (Viber, Whatsapp, Messenger ar pan.), atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko norą bendrauti ar nebendrauti konkrečiu laiku; 13) atsakovė užtkrina, kad bendravimo su ieškovu metu dukra turėtų ryšio priemonę (mobiliojo ryšio telefoną, išmanųjų laikrodį ir kt.), kuria galėtų susiekti su atsakove, išsikviesti pagalbą ar susiekti su kitu amseniu, kuriuo dukra pasitiki; 14) ieškovas užtikrina, kad bendravimo su dukra metu jos turimos ryšio priemonės veiktų (būtų įkrautos, sugadinus pakeistos kitomis ir kt.); 15) jei šalys nesutars kitaip, kiekvienais metais nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 15 d. atsakovė turi teisę išvykti atostogų, kurių metu netaikoma teismo nustatyta ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka trečiadieniais ir šeštadieniais; 16) ieškovas ir atsakovė raštu (SMS žinutė, el. laiškas, rašytinė sutartis, susirašinėjimo programėlių žinutės ir kt.) turi teisę susitarti dėl kitokios nei teismo nustatyta ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarkos. Kitus ieškinio reikalavimus teismas atmetė, taip pat panaikino teismo 2024 m. liepos 7 d. nutartimi pritaikytas ir 2024 m. rugsėjo 27 d., 2024 m. spalio 25 d. ir 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimis pakeistas laikinąsias apsaugos priemones.
9.1. Teismas nurodė, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovo ir jo nepilnametės dukros ryšys pablogėjo 2024 m. pavasarį (maždaug balandžio mėnesį). Teismo vertinimu, tokio ryšio pablogėjimo priežastys labiausiai tikėtina yra susijusios su ieškovo elgesiu nepilnametės dukros akivaizdoje (įvertinus byloje esančius administracinio nusižengimo tyrimo duomenis, toks ieškovo elgesys galėjo būti nulemtas psichotropinių medžiagų pavartojimo) bei tuo, kad ieškovas dėl esą dukros atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos inicijavo ikiteisminį tyrimą. Paskutinio teismo posėdžio metu ieškovas nurodė suprantąs, kad jo nepilnametei dukrai stresą kėlė atvykimas į teismą 2024 m. gruodžio 3 d. Teismas be kita ko nurodė, jog išklausius ieškovo paaiškinimus, susidarė įspūdis, kad galimai dėl kalbos, kultūrinių bei charakterio niuansų ieškovą gali būti sudėtingiau suprasti, o ieškovui atitinkamai suprasti jo aplinkoje esančius asmenis, institucijų pateikiamus paaiškinimus, rekomendacijas, įpareigojimus.
9.2. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra ginčo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo numatytas bendravimas (duomenys neskelbtini) vieną kartą per savaitę, šios laikinosios apsaugos priemonės buvo vykdomas ir ieškovas tokiu būdu pradėjo bendrauti su savo nepilnamete dukra, tačiau pakeitus laikinąsias apsaugos priemones – pirmiausiai nustačius intensyvesnį bendravimą su tėvu, šios nebebuvo vykdomos taip kaip numatyta nutartyje, o laikinąsias apsaugos priemones teismui pakeitus į bendravimą ne (duomenys neskelbtini) – ieškovo ir nepilnametės dukros bendravimas nutrūko. Teismas taip pat vertino Tarnybos atstovo 2024 m. rugsėjo 23 d. išklausytą vaiko nuomonę. Atkreipė dėmesį, kad teismo psichologei šalių dukra atsisakė išsakyti savo nuomonę, tačiau piešdama nurodė, kad, kai reikia susitikti su tėvu, ji jaučia blogas emocijas (piktas, liūdnas veidukas), tačiau, kai žaidžia su tėvu, jai patinka (linksmas veidukas). Teismo psichologė bylos šalims taip pat pateikė rekomendacijas kaip atkurti ieškovo ir jo dukros ryšį.
9.3. Teismas sprendė, jog iš nurodytų duomenų akivaizdu, kad šiuo metu ieškovo ir jo nepilnametės dukros ryšys yra pakrikęs – dukra nenori pasilikti viena su tėvu, nepasitiki tėvu. Vienintelė bylos nagrinėjimo metu veikusi nepilnametės ir ieškovo bendravimo tvarka yra ir buvo ieškovo ir dukros bendravimas su nepilnamete dukra kiekvieną trečiadienį (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties ir priimant sprendimą paliktina tokia bendravimo tvarka, tik pailgintinas paskutine nutartimi nustatytas bendravimo laikas. Esant vaiko sutikimui, susitikimai trečiadieniais gali vykti ir kitoje bylos šalių ieškovo ir atsakovės raštu (SMS žinute, el. laišku, pasirašytu susitarimu, susirašinėjimo programėlių žinutėmis ir kt.) sutartoje vietoje bei sutartu laiku.
9.4. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad už (duomenys neskelbtini) paslaugas turėtų mokėti tik ieškovas, kadangi bendravimas su dukra yra „ieškovo problema“. Teismas pažymėjo, kad prastas ryšys su nors vienu iš tėvų yra vaikui iškeliama problema, tai yra neturėdamas stipraus ryšio su abiem savo tėvais vaikas atsiduria blogesnėje padėtyje. Teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu jam nekilo jokių abejonių, kad atsakovė su savo dukra turi gerą ryšį, dukra atsakovei labai rūpi. Taipogi nesąžininga ir neteisinga, kad ieškovas dėl sugadinto ryšio su savo dukra šiuo metu neprisideda prie nepilnametės dukros ugdymo, bendravimo, priežiūros būnant šalia poreikių tenkinimu ir visi tokio pobūdžio rūpesčiai išimtinai tenka vien tik vaiko motinai. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teikdama išvadą 2024 m. gruodžio 6 d. posėdyje konstatavo, kad vaiko teisių pažeidimus yra padariusios abi bylos šalys. Teismas sprendė, jog tokios aplinkybės lemia, kad ir finansinė vaiko bendravimo su tėvu našta turi būti dalinama abiem bylos šalims lygiomis dalimis, todėl tuo atveju, jei ieškovo ir nepilnametės dukros bendravimas vyksta (duomenys neskelbtini), už šio centro paslaugas ieškovas ir atsakovė atlyginti privalo lygiomis dalimis.
9.5. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad sprendimu yra siekiama pagerinti ieškovo ir nepilnametės dukros tarpusavio ryšį, numatytina galimybė ieškovui su nepilnamete dukra bendrauti vieną kartą per savaitę, šeštadieniais ir ne (duomenys neskelbtini), numatant, kad ieškovas kiekvieną šeštadienį nuo 11.00 val. bendrauja su nepilnamete dukra pasiimdamas dukrą iš (duomenys neskelbtini) užsiėmimų jų vykimo vietoje arba iš nepilnametės dukros gyvenamosios vietos, jei tą dieną dukra nėjo į ugdymo užsiėmus, ir užtikrindamas dukros atvykimą 16.00 val. į (duomenys neskelbtini) būrelį arba į dukros gyvenamąją vietą, jei tą dieną dukra neina į būrelį; ieškovo ir jo dukters bendravimas šeštadieniais vyksta atsižvelgiant į vaiko nuomonę, esant dukros sutikimui bendrauti su tėvu. Be to, teismas sprendė, kad įvertinus teismo psichologės rekomendacijas bei tai, kad šiuo metu dukros ir tėvo ryšys yra prastas, bendravimas šeštadieniais po teismo sprendimo įsiteisėjimo pirmus tris kartus vyksta dalyvaujant vaiko motinai. Įvertinus atsakovės išdėstytą poziciją dėl dukros saugumo bei dukros nuomonę apie keistą jos matytą ieškovo elgesį, nustatyta, kad tuo atveju, jei ieškovo būtų bendraujama su dukra dviese, dukra turėtų turėti ryšio priemones (telefoną, išmanųjį laikrodį ir pan.), kurių turėjimą užtikrina atsakovė, o veikimą (tame tarpe įkrovimą) – privalo užtikrinti ieškovas.
9.6. Teismas taip pat nustatė ieškovui teisę nevaržomai bendrauti su dukra nuotolinėmis ryšių priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko norą bendrauti su tėvu. Dėl bendravimo su vaiku šventinėmis dienomis, teismas nurodė, jog įvertinus esamą ieškovo ir jo nepilnametės dukros ryšį, nustatytą įprastų dienų bendravimo tvarką, ieškovo reikalavimas tenkinamas iš dalies, nustatant, kad kiekvienais nelyginiais metais ieškovas su dukra praleidžia pirmą šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) ir pirmą šv. Velykų dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos 11 val. ir užtikrindamas dukros grįžimą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19 val. Kiekvienais lyginiais metais ieškovas su dukra praleidžia antrą šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) ir antrą šv. Velykų dieną pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos 11 val. ir užtikrindamas dukros grįžimą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19 val.; kiekvienais metais ieškovas bendrauja su savo dukra tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis) pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos 11 val. ir užtikrindamas dukros grįžimą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19 val.; kiekvienais metais ieškovas bendrauja su savo dukra (duomenys neskelbtini) pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus užsėmimų laikui arba 15 val. iš jos gyvenamosios vietos, jei tą dieną dukra neina į ugdymo įstaigą, ir užtikrindamas dukros grįžimą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19 val.
9.7. Teismas sprendė, kad esamoje situacijoje, kai dukra atsisako praleisti laiką su ieškovu dviese ne (duomenys neskelbtini), ieškovo prašomos atostogų tvarkos neįmanoma įgyvendinti neveikiant prieš vaiko valią ir nepažeidžiant vaiko interesų. Be to, teismas nurodė, kad siekiant sudaryti galimybę vaikui išvykti atostogų bent kartą per metus, nustatytina, kad šalims nesusitarus dėl kitokios atostogų tvarkos, atsakovė turi teisę atostogauti su savo nepilnamete dukra kiekvienais metais nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 15 d. ir šiuo atostogų laikotarpiu nėra taikoma ieškovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarka šeštadieniais ir trečiadieniais. Teismas taip pat vertino, kad pereinamojo laikotarpio tvarkos neįmanoma nustatyti, kadangi bylą nagrinėjantis teismas negali numatyti kaip vystysis ieškovo ir jo nepilnametės dukros ryšys – per pusę metų, kol buvo nagrinėjama byla nebuvo pasiekta, kad vaikas noriai vyktų į susitikimus su ieškovu, susitikimai vyksta tik kartą per savaitę (pabandžius suintensyvinti bendravimą tokia tvarka iš karto šalių nebebuvo vykdoma). Teismo vertinimu, geriausiai nepilnamečio vaiko interesus užtikrins teismo sprendimu įtvirtinta galimybė šalims bendru rašytiniu susitarimu (SMS žinutės, el. laiškai, rašytinė sutartis, susirašinėjimo programėlių žinutės ir kt.) susitarti dėl kitokio nei teismo nustatyta ieškovo ir jo nepilnametės dukros bendravimo laiko bei vietos.
9.8. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nurodė, kad ieškinį patenkinus iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad buvo reiškiami neturtiniai reikalavimai, sudėtinga matematiškai įvertinti kiekvienos iš šalių laimėtos ir pralaimėtos bylos dalies proporciją. Teismas vertino, kad nors šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, tačiau yra pagrindas sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus atsižvelgti į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Esminė teisminio proceso ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis analizuojamu atveju – ieškovo ir atsakovės negebėjimas pasiekti bendro susitarimo dėl jų nepilnametei dukrai tinkamiausios bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu. Teismo vertinimu, abiejų šalių elgesys nulėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą, todėl teismas sprendė, kad šioje byloje bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos, paliekant kiekvienai iš šalių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Ieškovas V. O. O. pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.
10.1. Nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kai buvo nepagrįstai susiaurinta ieškovo (apelianto) bendravimo su dukra apimtis. Mano, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio nuostatas, kuriose nustatyta, kad abu tėvai turi vienodas teises ir pareigas, dalyvaujant vaiko gyvenime ir jį auklėjant. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, jog ieškovas narkotinių medžiagų nevartoja ir nesiremdamas pateiktais įrodymais, nesant objektyvaus pagrindo, nepagrįstai susiaurino tėvo bendravimo su dukra teisę. Teismas nepagrįstai nustatė, jog suintensyvinus bendravimo tvarką dukra atsisakydavo su juo vykti, kai tuo tarpu pati atsakovė neneigė, jog ji išsiveždavo dukrą, kai ieškovas atvykdavo jos pasiimti, nes, pasak jos, dukrai su tėvu yra nesaugu; neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra pateiktų jokių įrodymų, jog nevaržomas ieškovo bendravimas su dukra darytų dukrai kokią nors žalą, teismas rėmėsi vaiko motinos, kuri yra nusiteikusi prieš ieškovą, parodymais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nepilnametės dukros priešiškas elgesys stebimas visų aplinkinių atžvilgiu, taigi, tai nereiškia, kad ji su tėvu bendrauti nenori, tačiau tai yra jos pirminė reakcija, kuri vėliau pasikeičia į teigiamą dukrai pradėjus leisti laiką su tėvu, tai aiškiai patvirtina (duomenys neskelbtini) raštai, taip pat aplinkybė apie nepavykusią psichologo apklausą. Ieškovo vertinimu, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išplėtotos praktikos, kuria išaiškinta, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Teismas neužtikrino geriausių vaiko interesų, nesuteikdamas tėvui galimybės pilnavertiškai dalyvauti vaiko gyvenime. Atkreipia dėmesį, kad vaikas yra mažametis ir lengvai paveikiamas jo artimųjų, ypač motinos, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nustatė tokią bendravimo tvarką, pagal kurią, vaikui atsisakius bendrauti su tėvu, prievarta netaikoma ir bendravimas su tėvu šeštadieniais nevyksta. Mano, kad teismas per didelę reikšmę suteikė teismo psichologės išvadai, nors ši išvada parengta daugiausiai remiantis pirminiais šalių procesiniais dokumentais. Be to, teismo sprendimo dalis, kuria teismas nustatė, jog tėvo ir dukros bendravimas trečiadieniais vyks (duomenys neskelbtini) patalpose, neproporcingai apsunkino ieškovo finansines galimybes bendrauti su dukra ir tenkinti jos poreikius.
10.2. Atkreipia dėmesį, kad teismo psichologei nepavyko apklausti vaiko. Kauno apylinkės teismo psichologė patvirtino, jog duodama savo išvadą prieš tai nebuvo susipažinusi su (duomenys neskelbtini) pateiktomis išvadomis. Teismo psichologės išvada buvo paremta vien tik pirminiais ieškovo ir atsakovės procesiniais dokumentais, neįsigilinus į tėvo ir dukros bendravimą, į kurį buvo įsigilinę ir jį pateiktose išvadose aprašę (duomenys neskelbtini) specialistai, stebėję tėvo ir vaiko bendravimą nuo 2024 m. liepos iki lapkričio mėnesio, kiekvieną savaitę. Teismas rėmėsi psichologės išvada, tačiau tinkamai neįvertino šios išvados neobjektyvumo ir tinkamai neįvertino (duomenys neskelbtini) specialistų atlikto stebėjimo bei išvadų. Pažymi, jog šiuo atveju teismas neįvertino, kad ieškovo dukros nuomonė yra ypač glaudžiai susijusi ir tiesiogiai priklausoma nuo dukros motinos nuomonės ir tai yra kliūtis klostytis geriems ieškovo ir dukros santykiams, kadangi atsakovė visais įmanomais būdais siekia apriboti ieškovo bendravimą su vaiku. Ieškovo vertinimu, būtent atsakovės elgesys labiausiai kenkia ieškovo ir dukros ryšio stiprinimui, nors vaiko tėvai turi pareigą užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Atsakovė yra priešiškai nusiteikusi prieš ieškovą, stengiasi visomis įmanomomis priemonėmis atriboti tėvą nuo dukros, tuo netinkamai vykdo motinos pareigas, pažeidinėja mažamečio vaiko interesus ir tokiu būdu kuria vaiko vystymuisi žalingą socialinę aplinką ir silpnina tėvo ir dukros ryšį. 2024 m. spalio 25 d. teismo nutartimi nustačius laisvesnę ieškovo ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarką, atsakovė piktnaudžiavo motinos teisėmis, nuteikinėjo dukrą prieš tėvą. Pažymi, kad aplinkybę, jog dažnesnių susitikimų metu ieškovui ir nepilnametei šalių dukrai bendrauti sekėsi puikiai patvirtina 2024 m. rugsėjo 13 d. ir 2024 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini) raštai, kuriais susitikimų metu pastebėta pozityvi dinamika, išreikšta specialistų nuomonė, kad tėvas ir dukra susitikimų metu patiria teigiamas emocijas, sugeba išbūti visą suplanuotą laiką, randa abiem įdomių veiklų. Ieškovas viso teismo proceso metu pabrėžė, kad norėtų labiau įsitraukti į dukros auginimo ir ugdymo procesą, praleisti daugiau laiko su dukra, padėti daryti namų darbus (pavyzdžiui, anglų kalbos). Toks ieškovo noras visiškai atitinka dukros poreikius bendrauti su abiem tėvais.
10.3. Ieškovo vertinimu, pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku itin apsunkintomis ir įtemptomis sąlygomis – dalyvaujant dukros motinai, (duomenys neskelbtini) patalpose nuo 17 val., t. y. po dukros visos dienos ugdymo veiklų. Savaitgaliais ieškovo bendravimas su dukra taip pat numatytas tarp mergaitės ugdomųjų veiklų, pagal intensyvų grafiką. Tokios apibrėžtos bendravimo sąlygos yra sudėtingos, kelia stresą tiek ieškovui, tiek ir dukrai, kadangi nėra galimybės ieškovui laisva forma planuoti kitų veiklų, kurios dukrai patiktų, ją sudomintų ir neišvargintų ir nereiktų skubėti. Nustatyta bendravimo konkrečioje vietoje tvarka taip pat labai varžo ieškovo galimybes su vaiku laiką praleisti įdomiau, mergaitei atsibosta, kadangi jie jau yra išbandę visas (duomenys neskelbtini) veiklas bei visas turimas patalpas. Iš byloje esančių duomenų taip pat galima daryti išvadą, kad svetimi žmonės bei išoriniai dirgikliai mergaitę veikia neigiamai, trukdo jaustis laisvai.
10.4. Atkreipia dėmesį, kad vaikas pastebimai priešiškas visiems, tiek psichologei, tiek Tarnybos specialistei, todėl negalima daryti išvados, kad mergaitė nenori bendrauti su tėvu, labiau tikėtina, kad mergaitė nenori bendrauti su niekuo kitu, išskyrus motiną. Svarbu pažymėti, kad vos tik mergaitė pradeda bendrauti su tėvu (duomenys neskelbtini), jos nuotaika iškart pagerėja, mergaitė džiaugiasi, įsitraukia į veiklas ir taip patvirtina abi (duomenys neskelbtini) išduotos pažymos. Pažymi, kad jo ir dukros bendravimas proceso metu pagal pakeistas laikinąsias apsaugos priemones ne (duomenys neskelbtini)patalpose neįvykdavo, kadangi atsakovė visais įmanomais būdais siekė užkirsti kelią dukros ir tėvo bendravimui. Atsakovė duodama paaiškinimus neneigė, jog nusivesdavo dukrą nuo tėvo neleisdama pasilikti jiems dviese ir bendrauti, išsiveždavo ją į namus. Toks atsakovės elgesys akivaizdžiai rodo, kad atsakovės veiksmai nukreipti priešingai vaiko interesams. Tarnybos specialistė teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad pasigenda iš atsakovės skatinimo dukrai bendrauti su tėvu. Mano, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia abiejų tėvų lygybės principą, neužtikrina geriausių ieškovo ir atsakovės dukros interesų, užkerta kelią tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu nuolatinį palaikymą bei visiškai pateisina motinos valdžios naudojimą priešingai vaiko interesams.
10.5. Nesutinka su teismo pozicija dėl nustatytos bendravimo tvarkos per atostogas ir švenčių dienomis. Akcentuoja, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovo dukrai daromą žalą arba veikimą priešingai jos interesams. Nurodo, kad jis (ieškovas) labai myli savo dukrą, stengiasi sukurti kuo geresnes jos gyvenimo ir ugdymo sąlygas, finansuoja privačios mokyklos išlaidas, tai patvirtina į bylą pateiktos sąskaitos ir mokėjimai. Tačiau vien to nepakanka ir ieškovas siekia kuo ilgesnio bendravimo su dukra laiko. Tuo tarpu atsakovė viso proceso metu pakartotinai klausinėjo ieškovą ne apie tai, kaip ieškovas galėtų bendrauti su dukra abiem šalims priimtinomis sąlygomis, bet ar ieškovas ir toliau apmokės sąskaitas už ugdymą, tuo parodydama, jog jis neturi teisės matytis su dukra, bet turi pareigą apmokėti sąskaitas. Pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka atostogų ir švenčių laikotarpiu yra artima minimaliai bendravimo tvarkai, kas prieštarauja tiek ieškovo, tiek ir vaiko interesams. Ieškovo dukra yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, turi reikiamų socialinių įgūdžių, todėl nėra objektyvių priežasčių maksimaliai riboti jos bendravimą su ieškovu. Be to, nenustačius ieškovui galimybės atostogauti su dukra, nepagrįstai apribotos galimybės išvykti su vaiku į poilsinę kelionę.
10.6. Pažymi, kad narkotines medžiagas ieškovas yra panaudojęs tik vieną kartą, stresinėje situacijoje, kai dukra jam papasakojo aplinkybes apie galimai patiriamą seksualinį smurtą (dukra ieškovui nurodė, kad ją nepriimtinai liečia atsakovės sugyventinis) atsakovės namuose. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, nors byloje yra duomenys, kad ieškovas vieną kartą yra baustas dėl narkotinių medžiagų vartojimo, tačiau ieškovas yra pateikęs ne vieną narkotinių medžiagų testo atsakymą, pagrindžiantį, jog ieškovas po fiksuoto įvykio nevartojo narkotinių medžiagų, taip pat yra pateikęs narkotinių medžiagų testo rezultatus, kuris buvo atliekamas stebint medicinos darbuotojams rezultatus. Ieškovas pateikė įrodymus, kad dukros interesai nebūtų niekaip pažeisti, jei būtų nustatyta intensyvesnė ieškovo bendravimo su dukra tvarka. Pažymi, kad labai gailisi dėl tokio savo elgesio ir padarė išvadas. Nurodo, kad kartu su apeliaciniu skundu yra pateikiamas dar vienas narkotinių medžiagų testo rezultatus, kurio rezultatas yra neigiamas. Ieškovo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas kenkia dukros interesams ar, kad negeba užtikrinti tinkamiausią saugią aplinką savo dukrai. Priešingai, (duomenys neskelbtini) specialistų išvadose nurodyta, kad tėvas ir dukra susitikimų metu patiria teigiamas emocijas, sugeba išbūti visą suplanuotą laiką. 2024 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje mergaitę apklaususi teismo psichologė taip pat nurodė, kad kai buvo paklausta kaip jaučiasi, kai žaidžia su tėvu – mergaitė nupiešė linksmą veidelį. Mano, kad teismo psichologės išvada, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka neatitiktų vaiko interesų, yra pateikta nesusipažinus su (duomenys neskelbtini) specialistų išvadomis. (duomenys neskelbtini) specialistai betarpiškai stebėjo ir objektyviai galėjo įvertinti ieškovo ir jo dukros bendravimą, tarpusavio ryšį bei teikti pagrįstas išvadas šiais klausimais. Jų nuomone, tėvui bendraujant su dukra už (duomenys neskelbtini) patalpų kliūčių nebuvo ir jie rekomendavo bendravimą tęsti ir stiprinti tarpusavio ryšį už įstaigos patalpų. Atkreipia dėmesį, kad kiekvienas, dvi valandas trunkantis, susitikimas šios įstaigos patalpose kainuoja 106,60 Eur. Ieškovas šiuo metu negali sau leisti tokių išlaidų, todėl šis mokestis tampa finansine kliūtimi matytis ir bendrauti su dukra. Tokia finansinė našta tėvui bendraujant su dukra taip pat pažeidžia tėvų lygiateisiškumo principą – motina gali bendrauti su dukra bet kada ir jai už tai mokėti nereikia. Tėvui nebeišgalint mokėti už savaitinius susitikimus (duomenys neskelbtini) patalpose, jis privalės nutraukti bendravimą su dukra. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, specialistų išvadas, visiškai nesigilino į ieškovo paaiškinimus dėl netinkamo atsakovės elgesio, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
11. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11.1. Atsakovė mano, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka atitinka geriausius vaiko interesus ir juos užtikrina. Teismas nustatydamas bendravimo tvarką be nakvynių ir nepasiliekant vienai be trečiųjų asmenų priežiūros, sprendimą grindė byloje surinktais įrodymais, atsižvelgiant į ieškovo asmenį ir jo elgesį su mergaite bei jos artimaisiais, aplinkybes apibūdinančias vaiko nuomonę dėl bendravimo formos ir dažnumo, mergaitės buvusią ir esamą bendravimo su ieškovu patirtį, bendravimo perspektyvas ir galimą poveikį nepilnametei, psichologų išvadas ir kitas reikšmingas aplinkybes. Dėl bendravimo tvarkos per atostogas ir švenčių dienomis be kita ko atkreipia dėmesį, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, Lietuvoje gyvena tik laikinai, jam išduotas tik laikinas (terminuotas) leidimas gyventi Lietuvoje. Ieškovas yra ne kartą grasinęs atsakovei, jog dukrą išsiveš namo į užsienį, teigė, jog ji turėtų bendrautų su ieškovo tėvais ir giminėmis. Esant tokiam ieškovo nusiteikimui, ir ypač stokojant įgūdžių tinkamai kultūriškai vertinti situaciją, mergaitę išvežus į (duomenys neskelbtini), jos grąžinti į Lietuvą nebūtų teisinių galimybių.
11.2. Atsakovė pažymi, kad nors ieškovas teigia, jog nustatyta bendravimo tvarka yra minimali, tačiau kitokios bendravimo tvarkos pagal esamas aplinkybes nustatyti nėra galimybės. Mano, kad maksimali bendravimo tvarka, kurios pašo ieškovas, prieštarautų geriausiems nepilnametės šalių dukros interesams. Ieškovas, kaip nurodo byloje apklausta vaiko teisių specialistė, stokoja tėvystės įgūdžių ir nieko nedaro, kad juos įgytų. Akcentuoja, kad jai dažnai tenka aktyviai įkalbinėti dukrą susitikti su tėčiu, dėti kitokias pastangas, kad numatyti susitikimai apskritai įvyktų. Nurodo, jog nepaisant to, kad atsakovė su ieškovu nepalaiko jokių asmeninių santykių, dažnai susilaukia kaltinimų, jog palaiko ryšius su kitu partneriu, pateikiami išgalvoti reikalavimai, grasinama nemokėti už mergaitės mokslus privačioje mokykloje, sąmoningai sudarant skolas laiku neapmokant mokyklos sąskaitų.
11.3. Kritiškai vertina ieškovo argumentus, kad jis tik vieną kartą vartojo narkotines medžiagas stresinėje situacijoje. Atkreipia dėmesį į administracinio nusižengimo byloje esančią išvadą, jog atsakovo organizme vienu metu rastos net trys atskiros narkotinės medžiagos. Ieškovo neadekvatus sunkiai paaiškinamas elgesys fiksuotas ne vieną kartą, tarp skirtingų asmenų grupių, dėl ko, anot atsakovės, darytina išvada, kad ieškovas narkotines medžiagas vartoja sistemingai, ne vieną kartą, jas kombinuoja, vartoja ne vieną, o kelias medžiagas, taip pat vartoja ir sintetinius narkotikus, kurie sukelia priklausomybę; neadekvačiai elgiasi viešose vietose, nepilnametės mergaitės akivaizdoje, mokymo įstaigoje. Pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojų pateikti parodymai ieškovo neadekvatų elgesį apibūdina skirtingomis dienomis, įvykiai mokykloje vyko balandžio mėnesį, tuo tarpu narkotinių medžiagų tyrimas ir išvada – gegužės mėnesį, kas vis tik rodo ilgalaikį medžiagų vartojimą.
11.4. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) pažymą pateikė ir aplinkybes vertino mergaitei bendraujant su tėvu (duomenys neskelbtini), kuomet šalia gretimame kambaryje yra mama ir kartu dalyvauja centro specialistas. Tai sukuria pasitikėjimo aplinką, greito reagavimo galimybę esant pagalbos poreikiui. Tačiau centras pateikdamas pažymą nežinojo aplinkybių apie ieškovo gyvenimo būdą, narkotinių ir psichotropinių priemonių vartojimo faktus bei negali įvertinti aplinkybių, kuriomis vaikas bendrautų tuomet, kai aplinka lieka nesaugi, pasilikus viena su tėvu ir esant jos neigiamai patirčiai. Pažymi, kad nors apeliantas teigia, jog teismo psichologė nebuvo susipažinusi su (duomenys neskelbtini) pažyma, tačiau tai nereiškia, jog jos išvada ir rekomendacija neteisinga. Psichologė tiesiogiai bendravo su mergaite prieš posėdį, atvyko anksčiau, teismo posėdyje buvo padaryta pertrauka, mergaitė sutiko savo nuomonę išreikšti piešdama. Taip pat psichologė nurodė, jog yra susipažinusi su bylos medžiaga, o centro pažyma jai neatrodė reikšminga išvadai pateikti.
11.5. Dėl ieškovo pateiktų privačiose laboratorijose (duomenys neskelbtini) atliktų narkotinių medžiagų testų pažymi, kad atsakovei susisiekus su šia laboratorija buvo gautas paaiškinimas, jog mėginių paėmimas joje nėra kontroliuojamas, kaip nurodo laboratorija, užsakovas pats jį atsineša. Tokiu būdu, šie atlikti ir teismui pateikti tyrimai negali būti siejami su ieškovu, nes iš jų yra aišku, tik kas šį tyrimą užsakė, tačiau nėra aišku kieno mėginys tirtas. Tokiu būdu, šis tyrimas gali būti skirtas tik pačio užsakovo savikontrolei, tačiau nepaneigia jau byloje įrodytų aplinkybių apie jo organizme rastas narkotines medžiagas ir jų metabolitus. Mano, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, teisingai pritaikė teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo buvo patenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
15. Pirmiausia išspręstinas klausimas dėl naujų įrodymų prijungimo, apeliantui kartu su apeliaciniu skundu pateikus prašymą prijungti prie bylos papildomus įrodymus – 2025 m. sausio 9 d. narkotinių medžiagų testo rezultatus. Apelianto teigimu, būtinybė pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme iškilo jau po bylos išnagrinėjimo, siekiant apeliacinės instancijos teismui pateikti naujausius narkotinių medžiagų tyrimo rezultatus ir toliau įrodinėti, jog narkotinių medžiagų apeliantas nevartoja. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Nagrinėjamu atveju, įvertinus pateiktą prašymą, atsižvelgiant į šios bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog šio naujo įrodymo prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, minėtas įrodymas priimtinas.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
16. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra G. O., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
17. Byloje be kita ko yra ieškovo pateikti (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 11 d., 2024 m. birželio 19 d., 2024 m. birželio 28 d., 2024 m. liepos 30 d., 2024 m. rugpjūčio 20 d., 2024 m. rugsėjo 19 d., 2024 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) atliktų tyrimų dėl narkotinių medžiagų protokolai, kuriuose nurodyta, kad tirtų medžiagų nerasta; 2024 m. rugsėjo 27 d. (duomenys neskelbtini) atlikto narkotinių medžiagų tyrimo duomenys, kuriuose taip pat nurodyta, kad rezultatas neigiamas. Be to, byloje pateikti duomenys iš Administracinių nusižengimų registro apie šalių padarytus administracinius nusižengimus; be kita ko dėl ieškovo atžvilgiu vykdomo tyrimo dėl 2024 m. gegužės 7 d. padaryto nusižengimo dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, gavus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą, patvirtinančią, kad ieškovo šlapime rasta narkotinių medžiagų pėdsakų, taip pat nustatyta mažiausia koncentracija 0,68 promilės etilo alkoholio. Iš byloje pateikto Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2024 m. liepos 25 d. nutarimo matyti, kad ieškovo pareiškimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl galimo seksualinio smurto aptariamo vaiko atžvilgiu, buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
18. Vaikui gyvenant su motina, ir tarp šalių kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, ieškovas dėl šio ginčo išsprendimo kreipėsi į teismą, pirmiausia prašydamas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina ieškovo ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarka, numatant, kad ieškovas kiekvieną trečiadienį nuo 16 val. ne trumpiau kaip vieną valandą bendrauja su nepilnamete dukra (duomenys neskelbtini) patalpose, dalyvaujant šio centro specialistams, bendravimą vykdant atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas; vaiko atvykimą į (duomenys neskelbtini) užtikrina atsakovė; ieškovas ir atsakovė bendru sutarimu gali susitarti dėl intensyvesnio dukros ir skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo (duomenys neskelbtini) patalpose, dalyvaujant šio centro specialistams; ieškovas ir atsakovė už (duomenys neskelbtini) paslaugas ir (ar) konsultacijas apmoka lygiomis dalimis. Vėliau, Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d., 2024 m. spalio 25 d. nutartimis laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos, be kita ko numatant ieškovo ir dukros bendravimą neapibrėžtoje vietoje, vaiko laisvu laiku. 2024 m. lapkričio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo dar kartą pakeistos, teismui konstatavus, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nefunkcionuoja, ir įžvelgus pagrindą vėl nustatyti bendravimo tvarką minėtame (duomenys neskelbtini). Kaip vyko vaiko ir tėvo susitikimai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pasėkoje nurodoma (duomenys neskelbtini) raštuose. 2024 m. rugsėjo 13 d. rašte pateikta informacija apie šiame centre įvykusius ieškovo susitikimus su vaiku (2024 m. liepos 10 d., 2024 m. liepos 31 d., 2024 m. rugpjūčio 2 d., 2024 m. rugpjūčio 7 d., 2024 m. rugpjūčio 14 d., 2024 m. rugpjūčio 28 d., 2024 m. rugsėjo 4 d., 2024 m. rugsėjo 11 d.), kurių metu pastebėta, kad vaikas lengvai užmezga kontaktą su tėvu, nepastebėta vaiko elgesyje negatyvių nuostatų ar baimės tėvo atžvilgiu; nepilnametė susitikimų metu lengvai įsitraukia į žaidimus ir bendras veiklas; ieškovas linkęs laikytis specialisto rekomendacijų dėl bendravimo su vaiko motina būnant šalia vaikui; susitikimų pradžioje pastebėta, kad ieškovui sunkiau sekasi nubrėžti vaikui ribas ir valdyti susitikimo eigą; paskutiniame tėvo ir dukters susitikime pastebėtas pozityvus progresas, ieškovui pavykdavo ilgesnį laiką išlaikyti dukters dėmesį ties viena veikla, bendravimas įgavo aiškią struktūrą, dominavo verbalinis bendravimas; specialisto pastebėjimu tėvas ir dukra susitikimų metu patiria pozityvias emocijas, geba išbūti visą suplanuotą susitikimo laiką, randa abiem įdomių ir priimtinų veiklų; tikėtina, kad bendraujant savarankiškai tėvas su dukra galės išlaikyti pozityvų tarpusavio santykį ir stiprinti tarpusavio ryšį. (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 16 d. rašte pateikti pastebėjimai apie ieškovo ir vaiko susitikimus centre 2024 m. spalio 2 d., 2024 m. spalio 4 d., 2024 m. spalio 7 d., 2024 m. spalio 9 d., 2024 m. spalio 11 d., 2024 m. spalio 14 d., 2024 m. spalio 16 d.; nurodyta, jog susitikimų metu fiksuojama pozityvi santykių dinamika, nes ieškovui vis geriau sekasi palaikyti struktūruotą susitikimų eigą bendraujant su dukra; pastebėta, kad vaikas ilgiau išlaikė dėmesį, kuriant santykį su tėvu, jų tarpusavio komunikacija pagerėjo, pokalbiai tapo prasmingesni ir tęstiniai; epizodiškai vaikas demonstruoja smurtinį elgesį tėvo atžvilgiu, bet specialistai negali tiksliai įvertinti šio elgesio platesniame kontekste, nes šie epizodai matomi tik susitikimų metu. Minėtame rašte išdėstyta nuomonė, kad tėvas ir dukra susitikimų metu patiria teigiamas emocijas, sugeba išbūti visą suplanuotą laiką, randa abiem įdomių veiklų; tikėtina, kad bendraudami savarankiškai tėvas ir dukra sugebės išlaikyti pozityvų tarpusavio santykį ir stiprinti ryšį. (duomenys neskelbtini) 2024 m. gruodžio 5 d. rašte nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 27 d. vykusio ieškovo ir jo dukros susitikimo pradžioje dukra nebuvo nusiteikusi eiti į susitikimų kambarį, taip pat verbaliai nereagavo į socialinio darbuotojo bandymus užmegzti kontaktą su nepilnamete; situacija pasikeitė, kai ieškovas pasitiko dukterį, palaipsniui vaikas įsitraukė į bendravimą ir pradėjo žaisti slėpynių su tėvu; 2024 m. gruodžio 4 d. vaikas atėjęs į susitikimą demonstravo nenorą eiti į susitikimų kambarį; motina paskatino dukterį dalyvauti susitikime, pastebėtas nepilnametės delsimas pradėti susitikimą su tėvu, tačiau nepastebėta, kad vaikas rodytų nerimo ar baimės ženklus, vaiko elgesyje pastebėtas atsiribojimas nuo aplinkoje esančių žmonių.
Žemesnės instancijos teismas
19. Byloje taip pat pateikta ir vaiko nuomonė, išklausyta Tarnybos atstovės 2024 m. rugsėjo 23 d., kai vaikas išsakė savo požiūrį apie bendravimą su tėvu, pasakojo kaip leisdavo laiką su juo, teigė, kad gerai sutaria, tačiau nežino, ar norėtų dažniau susitikti; nurodė, kad miegoti pas tėtį nenorėtų, nes jis, anot vaiko, anksčiau nesąmones darė: yra sudaužęs coca-colą, planšetę, vartęsis ant žemės, naktį kažką veikęs, o dieną miegojęs; mergaitės teigimu, jai užtenka vienos dienos pasimatyti su tėčiu. Teisme vaikas atsisakė psichologei išsakyti savo nuomonę, tačiau piešdamas nurodė, kad kai reikia susitikti su tėvu, jaučia blogas emocijas (piktas, liūdnas veidukas), tačiau kai žaidžia su tėvu, vaikui patinka (linksmas veidukas).
20. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį dėl bendravimo tvarkos su dukra nustatymo tenkino iš dalies, konstatavęs, kad ieškovo ir jo nepilnametės dukros ryšys yra pakrikęs, vaikas nenori vienas pasilikti su tėvu, dėl ko teismas sprendė, kad tikslinga būtų ir toliau palikti bendravimo tvarką, numatant ieškovo ir vaiko bendravimą (duomenys neskelbtini), vaiko ir tėvo tarpusavio ryšio kontekste nustatant ir kitus jų bendravimo aspektus. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, kritikuodamas byloje teismo atliktą įrodymų vertinimą, akcentuodamas, kad buvo nepagrįstai susiaurinta ieškovo bendravimo su dukra apimtis, nesuteikiant jam galimybės pilnavertiškai dalyvauti vaiko gyvenime, ir pan. Įvertinus bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija iš esmės neturi pagrindo su jais sutikti.
21. CK 3.170 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas šiuo pagrindu ne kartą yra pasisakęs, kad ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia (liet. be kita ko), teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
22. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo ginčijamą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką teismas iš esmės nustatė atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių pasėkoje padarytą išvadą apie pakrikusį ieškovo ir jo dukros tarpusavio ryšį. Ir teisėjų kolegija su tokiu vertinimu neturi pagrindo nesutikti. Tai, kad ieškovo ryšys su vaiku nėra itin glaudus patvirtina bylos duomenų visuma, be kita ko, jau minėto (duomenys neskelbtini), kuriame po laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo vyko eilė ieškovo ir jo dukros susitikimų, raštuose pateikta informacija (šios nutarties 18 punktas), iš kurių (ypač 2024 m. rugsėjo 13 d., 2024 m. spalio 16 d. raštų), viena vertus, buvo stebimas tėvo ir vaiko santykių pozityvus progresas, tarpusavio komunikacijos gerėjimas, keliamos prielaidos, kad ir bendraujant savarankiškai tėvas su dukra galės išlaikyti pozityvų tarpusavio santykį ir stiprinti tarpusavio ryšį, tačiau, kita vertus, pastebėti ir smurtinio elgesio tėvo atžvilgiu epizodai, nors specialistai ir negalėjo to tiksliai įvertinti platesniame kontekste, nes šie epizodai matomi tik susitikimų metu, be to, kaip nurodyta, 2024 m. lapkričio 27 d., 2024 m. gruodžio 4 d. susitikimų metu stebėtas ir vaiko nenoras eiti į susitikimų kambarį. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į byloje pateiktą Tarnybos specialistės aptariamo vaiko išklausytą nuomonę, iš kurios galima suprasti, kad vaikui neigiamą įspūdį, taigi atitinkamai ir pasekmes santykyje su tėvu, padarė jo elgesys vaiko akivaizdoje, kai, anot vaiko, jis sudaužė planšetę, vartėsi ant žemės ir pan., ir nors vaikas patvirtino, kad su tėvu gerai sutaria, tačiau kartu teigė, kad nenorėtų eiti pas jį miegoti, kad jai užtenka vienos dienos pasimatyti su tėvu, ir pan. Teisme psichologei nepavyko išklausyti vaiko žodinės nuomonės, tačiau iš dalies savo emocijas šalių dukra išreiškė piešdama, būtent piktą, liūdną veiduką, kai reikia susitikti su tėvu, linksmą, kai su juo žaidžia, nors paklausta, ar norėtų daugiau pažaisti su tėvu, purtė galvą. Teismo psichologė, vertinusi, kad vaiko ir tėvo ryšys anksčiau nebuvo blogas, tačiau vaiko pasitikėjimas ieškovo elgesiu buvo sugriautas, nerekomendavo nustatyti tokią tvarką, kai vaikas lieka vienas su tėvu, tame tarpe su nakvynėmis, akcentuodama, kad pirmiausiai turėtų būti atstatytas vaiko ir tėvo ryšys. Apeliantas kritiškai vertino psichologės išvadas, neva pateiktas neįsigilinus į tėvo ir dukros bendravimą, tinkamai neįvertinus minėtų (duomenys neskelbtini) specialistų išvadų, tačiau tokia pozicija labiau laikytina deklaratyvia, pareikšta tiesiog kritikuojant šaliai nepalankų vertinimą, nesant pagrindo įžvelgti, kad toks psichologės pateiktas vertinimas prieštarautų bylos duomenų visumai. Juo labiau, kad ir vaiko teisių apsaugos institucijos byloje išreikšta pozicija buvo panaši, jog ieškovo prašoma maksimali bendravimo tvarka šiuo metu negali būti nustatyta, prie jos būtų galima pereiti palaipsniui, tuo pačiu akcentuojant dažnesnio tėvo ir vaiko bendravimo poreikį. Be to, į ką atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, intensyvesnis tėvo ir vaiko bendravimas nepasiteisino ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu, kai nustačius intensyvesnį bendravimą su tėvu, tokia tvarka realiai nebuvo vykdoma, šiame kontekste ieškovui kaltinant atsakovę dukros nuteikinėjimu prieš tėvą, atsakovei akcentuojant dukros nenorą bendrauti su tėvu. Tokiu būdu, įvertinus bylos duomenų visumą, teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovo ir jo dukros ryšys pakrikęs, ir atsižvelgęs į tai, kad ginčo nagrinėjimo metu vienintelė veikusi jų bendravimo tvarka buvo (duomenys neskelbtini), pagrįstai sprendė, kad toks bendravimo modelis trečiadieniais gali būti nustatytas ir ginčo sprendime. Ir nors apeliantas tokias bendravimo sąlygas įvardina kaip itin apsunkintas ir įtemptas, centro patalpose, po dukros visos dienos ugdymo veiklų, dalyvaujant vaiko motinai, kai visos veiklos jau yra žinomos ir atsibodusios, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu toks modelis yra racionaliausias ir labiausiai užtikrinantis vaiko interesus, padedantis palaikyti pastovų vaiko ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu ir tokį ryšį stiprinti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad už minėto centro paslaugas šalys privalo mokėti lygiomis dalimis ir nors apeliantas tokias aplinkybes įžvelgė kaip finansines kliūtis bendrauti su dukra, tačiau pažymėtina, kad jokių objektyvių tokius argumentus patvirtinančių duomenų byloje nebuvo pateikta. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad teismo patvirtintoje bendravimo tvarkoje yra numatyta ir galimybė, esant vaiko sutikimui, susitikti ir kitoje šalių sutartoje vietoje.
Žemesnės instancijos teismas
23. Atitinkamai anksčiau aptartų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apelianto argumentais dėl teismo nustatytos ieškovo bendravimo su dukra tvarkos atostogų ir švenčių laikotarpiu, anot jo, nepagrįstai apribojant ir ieškovo galimybes išvykti su vaiku į poilsinę kelionę. Pirmosios instancijos teismo poziciją šiuo apsektu taip pat sąlygojo minėtos nustatytos aplinkybės apie tėvo ir vaiko ryšį, vaiko nenorą vienam likti su tėvu, dėl ko teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo prašomos nustatyti minėtos tvarkos ir neįmanoma įgyvendinti neveikiant prieš vaiko valią ir nepažeidžiant jo interesų.
24. Teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovo ir vaiko emocinis ryšys yra stiprus ir jie gali bendrauti savarankiškai, pagal ieškovo siūlomą maksimalią bendravimo tvarką. Kitokiam vertinimui šiuo metu pagrindo nesudaro ir apelianto argumentai apie narkotinių medžiagų nevartojimą ir pan. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino šalių ginčui išspręsti svarbias aplinkybes, išanalizavo pateiktus įrodymus ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą.
25. Tuo pačiu pažymėtina, kad akcentuojant tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principų svarbą, turi būti siekiama, kad tėvo ir vaiko tarpusavio ryšys stiprėtų. Pastebėtina, kad į tai atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, patvirtintoje bendravimo tvarkoje nustatęs galimybę ieškovui bendrauti su dukra dar ir šeštadieniais, ne (duomenys neskelbtini), numatant, kad ieškovas kiekvieną šeštadienį nuo 11.00 val. bendrauja su nepilnamete dukra pasiimdamas ją iš (duomenys neskelbtini) užsiėmimų jų vykimo vietoje arba iš nepilnametės dukros gyvenamosios vietos, jei tą dieną ji nėjo į ugdymo užsiėmus, ir užtikrindamas dukros atvykimą 16.00 val. į (duomenys neskelbtini) būrelį arba į dukros gyvenamąją vietą, jei tą dieną ji neina į būrelį (nustatytos bendravimo tvarkos 5 punktas). Visgi teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas minėtą galimybę, patvirtintos tvarkos 7 punkte, numatančiame, kad kiekvieną šeštadienį ieškovas su savo dukra bendrauja atsižvelgdamas į jos norą, įžvelgiamas prieštaravimas teismo pozicijai, siekiui pagerinti tėvo ir vaiko tarpusavio ryšį, minėtu 5 punktu nustatyti papildomą bendravimo be tarpininkų tvarką šeštadieniais, todėl šioje dalyje sprendimas tikslintinas, tokią nuostatą ir atitinkamai patvirtintos bendravimo tvarkos 7 punktą panaikinant. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 7 punkto nuostatos visos bendravimo tvarkos kontekste yra perteklinės ir netgi nelogiškos, nes ribojimas bendrauti su vaiku priklausomai nuo vaiko norų yra taikomas tik tėvo bendravimui su vaiku šeštadieniais, tačiau nėra taikomas kitiems bendravimo tvarkos punktams, kaip pavyzdžiui bendravimui švenčių dienomis. Be to tokio punkto įtraukimas į bendravimo tvarką gali apsunkinti bendravimo tvarkos įgyvendinimą dėl šalių skirtingų vaiko norų interpretacijų, kuomet atsakovė nedės papildomų pastangų ir neskatins vaiko susitikti su tėvu, o atsakovas, kaip ir šiuo metu, kaltins atsakovę vaiko nuteikimu prieš jį ir pan.
26. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad, esant poreikiui (pavyzdžiui, nustačius, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka dėl kokių nors priežasčių neatitinka vaiko interesų), tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui, kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
27. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, spręstina, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, o tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantas, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar, kad teismas nevertino ar netinkamai įvertino apelianto pateiktus argumentus.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
28. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, jį tik patikslindamas dalyje dėl atsižvelgimo į vaiko nuomonę dėl ieškovo bendravimo su vaiku šeštadieniais (panaikinant šią nuostatą, atitinkamai ir nustatytos bendravimo tvarkos 7 punktą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde ar atsiliepime į jį nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
30. Teismo sprendimą iš esmės palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
31. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, apeliacinėje instancijoje jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
32. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš apelianto 1 575 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kartu pateikta minėtai sumai išrašyta sąskaita už teisines paslaugas ir jos apmokėjimą įrodantis patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą.
33. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra iš esmės atmestas, minėtos atsakovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atsakovei iš apeliacinį skundą pateikusio ieškovo priteistina apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovo V. O. O. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant jį dalyje dėl atsižvelgimo į vaiko nuomonę dėl ieškovo bendravimo su vaiku šeštadieniais tvarkos ir šią nuostatą bei atitinkamai nustatytos bendravimo tvarkos 7 punktą panaikinant.
Priteisti atsakovei V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. O. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 575 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.