Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1063-601/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-05
Bylos Nr.
2S-1063-601/2017
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-03194-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1063-601/2017Teisminio proceso Nr. 2-17-3-03194-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.5.21.1.; 3.2.26. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 5 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio N. A. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (skolininkas) D. K. padavė skundą, prašydamas:

- panaikinti antstolio N. A. 2016 m. spalio 28 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

- nutraukti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suėjus išieškojimo senaties terminui;

- nepervedinėti į antstolio sąskaitą piniginių lėšų, kurios neviršija 1 MMA.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 3 d. nutartimi (b. l. 37-42):

- Pareiškėjo (skolininko) D. K. skundą tenkino iš dalies.

- Panaikino antstolio N. A. 2016 m. spalio 28 d. patvarkymą (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

- Kitą skundo dalį atmetė.

3. Teismas dėl pareiškėjo reikalavimo nutraukti vykdomąsias bylas suėjus išieškojimo senaties terminui nurodė, kad vykdomosios bylos pateiktos antstoliui nepraleidus trijų mėnesių termino vykdomajam dokumentui pateikti. Nuo pat vykdomo proceso pradžios antstolis nuolat atliko vykdymo veiksmus, periodiškai teikė užklausimus (kas mėnesį), tikrindamas skolininko turtinę padėtį, taikė įstatyme numatytas priverstinio vykdymo priemones. Dėl reikalavimo panaikinti antstolio 2016 m. spalio 28 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“, teismas pažymėjo, kad antstolis iš skolininko gaunamų pajamų atlikdamas išskaitas, numatytas CPK 736 str., į likusią sumą nukreipti išieškojimą gali tik tuomet, kai ši suma viršija 1 MMA. Antstolis patvarkyme nenurodė, jog, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 str. normomis, reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA. Antstolis skundžiamu patvarkymu areštavo visas skolininkui priklausančias lėšas, esančias Alytaus pataisos namų sąskaitoje 1 376,49 Eur sumai, tačiau neatsižvelgė į pasikeitusią teismų praktiką ir nepagrįstai nenustatė, kad skolininkui turi būti leidžiama naudoti 1 MMA neviršijančią pinigų sumą. Antstolis, areštuodamas skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, turėtų palikti 1 MMA dydžio pinigines lėšas, skirtas naudoti skolininkui savo reikmėms, įskaitant įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Teismas antstolio N. A. veiksmus, 2016 m. spalio 28 d. patvarkymu priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko D. K. visą pinigų sumą, pripažino neteisėtais.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4. Atskiruoju skundu antstolis N. A. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-206-490/2017 dalyje dėl antstolio N. A. 2016 m. spalio 28 d. patvarkymo (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje panaikinimo ir klausimą šioje dalyje išspręsti iš esmės.

Atskirojo skundo argumentuose nurodė:

1.1. Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 p. nustato skirtingas procesinių dokumentų (patvarkymų) formas, kurias antstolis privalo naudoti vykdydamas sprendimus. Esant pagrindui priimti patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų, skundžiamojoje nutartyje nurodyti išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio dydžiai, nurodomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkyme dėl skolos išieškojimo (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.6. p., 6 priedas) arba patvarkyme dėl išlaikymo išieškojimo (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.7. p., 7 priedas), o ne patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 p., tuo pažeidė CPK 583 str., ir nepagrįstai nurodė, kad išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio dydžiai, neva turėjo būti antstolio nurodyti skundžiamame antstolio patvarkyme, kurio forma nustatyta Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.11. p. ir 11 priede ir nenumato išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio dydžių nurodymo, nes įstatyme nustatytais atvejais antstolis tam turi naudoti kitas procesinių dokumentų (patvarkymų) formas;

1.2. Šiuo atveju remiamasi prielaida, kad skolininkas galimai gaus pajamas, kurios turi būti išieškomos vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 str. normomis. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad skolininkas gauna ar gaus tokias pajamas. Antstolis neturi pareigos taikyti CPK LI skyriuje nustatytą išieškojimo tvarką, kol nėra nustatyta, ar antstolis iš viso gali nukreipti išieškojimą į atitinkamas pajamas ir pinigų sumas, tuo labiau, kai skolininkas jokio darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų negauna. Dėl patvarkymo dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų parengimo susidarytų tik papildomos vykdymo išlaidos. Paaiškėjus, kad skolininkas pradėjo gauti ar gavo pajamas, kurios turi būti išieškomos CPK LI skyriuje nustatyta tvarka, antstolis priimtų atitinkamą jam privalomą naudoti Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytos formos patvarkymą, o po išskaitų likusioms sumoms, kaip ir yra nurodyta skundžiamame patvarkyme, areštas nebūtų taikomas. Pagal CPK 736 str. 1 d. iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos. CPK 736 str. 1 d. 3 p. nurodytais atvejais iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma dalis neapsiriboja ties 20 procentų. Nagrinėjamu atveju teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolis vykdo išieškojimą pagal kelis vykdomuosius dokumentus, netinkamai taikė ir aiškino CPK 736 str. 1 d., ignoruodamas CPK 736 str. 1 d. 3 p. nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad antstolis, areštuodamas skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, turėtų palikti 1 MMA dydžio pinigines lėšas, neatsižvelgė į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti taikomas lėšų bendrai sumai, jei ji neviršija 1 MMA, likusiai iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo, ir kad nustatytais atvejais būtent likusią dalį, o ne visą 1 MMA dydžio pinigų sumą, skolininkas turi teisę naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

6. Bylos duomenis nustatyta, kad antstolio N. A. kontoroje vykdoma: 1) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 43,44 Eur išieškojimo pagal 2013 m. sausio 17 d. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos naudai; 2) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 57,92 Eur išieškojimo pagal 2013 m. sausio 17 d. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos naudai; 3) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 28,96 Eur išieškojimo pagal 2014 m. gegužės 29 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK VPS Žaliakalnio policijos nuovados nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos naudai, ir 4) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 998,76 Eur išieškojimo pagal 2015 m. liepos 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo išieškotojos UAB „Gelvora“ naudai.

7. Vykdydamas išieškojimą antstolis 2016 m. spalio 28 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“, kuriuo antstolis areštavo 1 161,83 Eur skolos ir 214,66 Eur vykdymo išlaidų, iš viso – 1 376,49 Eur iš skolininkui D. K. priklausančių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų įstaigos sąskaitoje. Patvarkyme nurodė, kad areštas netaikomas lėšoms, iš kurių pagal CPK 739 straipsnį išieškoti negalima ir lėšoms, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Areštuotas lėšas antstolis prašė pervesti į jo depozitinę sąskaitą.

8. Skolininkas D. K. dėl nurodyto patvarkymo teikė antstoliui skundą. 2016 m. gruodžio 12 d. patikslintu skundu prašė panaikinti antstolio N. A. 2016 m. spalio 28 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); nutraukti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suėjus išieškojimo senaties terminui; nurodyti nepervedinėti į antstolio sąskaitą piniginių lėšų, kurios neviršija 1 MMA.

9. Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 3 d. nutartimi panaikino 2016 m. spalio 28 d. patvarkymą, pripažinęs, kad antstolio N. A. veiksmai, priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko D. K. visą pinigų sumą, neteisėti.

10. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Civilinio proceso kodekse ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK 736 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį. Šio straipsnio pirmoje ir antroje dalyse įvardijamos pajamos iš kurių atliekamos išskaitos, kurios yra nurodomos: darbo užmokestis ir jam prilygintinos išmokos bei daviniai. CPK 737 straipsnis reglamentuoja išieškojimą iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, kuriame nurodytas baigtinis pajamų prilygintinų darbo užmokesčiui sąrašas vykdymo procese. Šiame sąraše periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos nėra nurodomos kaip lėšos prilygintinos darbo užmokesčiui. Periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos taip pat nėra laikytinos ir daviniais.

12. Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA.

13. Atsižvelgiant į šios nutarties aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, dėl ko atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą išieškoti iš jos, jei ji neviršija 1 MMA. Pozicijos, kad artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, laikosi tiek Kauno apygardos teismas, tiek ir kiti teismai nagrinėdami tokio pobūdžio bylas (Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-480-259/2017; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2038-262/2016, 2016 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1972-313/2016). Trečiųjų asmenų pervestos piniginės lėšos priskirtinos asmens turto kategorijai (jo asmeninė nuosavybė), todėl vykdymo procese išieškant iš tokių skolininko lėšų turi būti vadovaujamasi CPK 668 straipsnyje nustatytais išieškojimo iš asmens turto draudimais (ribojimais).

14. Taigi, šiuo atveju, nepriklausomai nuo, ar skolininkas į pataisos namuose esančią sąskaitą gautų lėšas iš darbo užmokesčio (likusioms lėšoms po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo), ar jam piniginės lėšos būtų pervedamos trečiųjų asmenų (artimųjų ir kt.), esminis aspektas yra, kad būtų nustatytas ribojimas išieškoti iš sumos, neviršijančios 1 MMA, t. y. kad skolininko, pataisos namuose esančioje sąskaitoje liktų iki 1 MMA suma jo poreikiams tenkinti. Vadovaujantis teismų formuojama praktika, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA, nedarant jokių išimčių, kai išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2208-260/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1884-730/2016).

15. Šiuo atveju antstolis nurodė, kad jis, vykdydamas privalomus Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus, priėmė jam privalomą Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.11 p. nustatytos formos patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Taigi suprastina, kad antstolis argumentuoja tuo, jog jis turi priimti tik tokio turinio ir formos patvarkymą, koks numatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Tačiau įvertinus Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priede patvarkymo ,,Patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“ formą ir turinį matyti, kad pats antstolis išplėtė patvarkymo turinį, papildomai nurodydamas, kokių lėšų atžvilgiu areštas netaikytinas. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad antstolis iš esmės galėjo nurodyti ir ribojimą dėl išieškojimo iš sumos neviršijančios 1 MMA.

16. Antstolis, ginčydamas nutartį, taip pat pažymėjo, kad išieškojimui ir darbo užmokesčio Sprendimų vykdymų instrukcijoje yra numatyta tam tikra forma ir, esant pagrindui, priimti patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų, išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio dydžiai nurodomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkyme dėl skolos išieškojimo (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.6. p., 6 priedas) arba patvarkyme dėl išlaikymo išieškojimo (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.7. p., 7 priedas), o ne patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininko. Pažymėjo, kad jis patvarkyme nurodė, jog areštas netaikomas lėšoms, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, t. y. sumai, likusiai iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnio išskaitų išieškojimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčijame patvarkyme realiai pateikta kitokio turinio formuluotė, t. y. areštas netaikomas lėšoms, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka (abstrakti ir neaiški vykdymo prasme).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolio nurodyti argumentai yra formalaus pobūdžio. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, tačiau antstolis turi veikti taip, kad vykdymo veiksmai būtų teisėti ir atliekami ne tik formaliai laikantis įstatymo, bet realiai užtikrintų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra numatyta, kad antstolis areštuodamas lėšas gali nukreipti išieškojimą tik į tas lėšas, kurios viršija 1 MMA, dar nereiškia, kad antstolis neprivalo laikytis įstatymo nuostatų, teismų formuojamos praktikos nagrinėjamu klausimu.

18. Be to, pažymėtina, kad antstolis atskirąjį skundą iš esmės grindžia su darbo užmokesčiu ir jam prilyginamų pajamų gavimu, išieškojimo tvarkos nustatymu (kai skolininko nedarbo faktas net nekvestionuojamas), nevertindamas, kad skolininkas sąskaitoje gali turėti (gauti) ir ne su darbo santykiais susijusių lėšų, kurios prilyginamos turto kategorijai, iš kurių išieškojimui taikytina CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (piniginės lėšos, gaunamos iš trečiųjų asmenų).

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininko prašymas, nenukreipti išieškojimo 1 MMA neviršijančią sumą, būtent ir yra susijęs su jo siekiu, kad į ne su darbo santykiais gaunamas lėšas (tikėtina trečiųjų asmenų pervedamas lėšas į skolininko įkalinimo įstaigoje esančią sąskaitą), neviršijančias 1 MMA, nebūtų nukreipiamas išieškojimas ir jis jais galėtų disponuoti (apsipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėje).

20. Esant nustatytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog antstolis, 2016 m. spalio 28 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdydamas išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, nepagrįstai, neatsižvelgdamas į galimą skolininko gaunamų lėšų pobūdį, į teismų formuojamą praktiką dėl išieškojimo negalimumo į 1 MMA sumą, esančią laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nenurodė išieškojimo į 1 MMA neviršijančią sumą ribojimo.

21. Nesant argumentų dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo ar neteisėtumo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir papildomai jų nekartoja.

22. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes neturi reikšmės teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

23. Esant aukščiau nustatytų aplinkybių visetui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti antstolio N. A. atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas