- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-03
- Bylos Nr.
- 2YT-206-490/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-03194-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) D. K. skundą dėl antstolio N. A. veiksmų, suinteresuoti asmenys (išieškotojai) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „Gelvora“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjamas CPK 510 str. 2 d. nustatyta tvarka antstolio N. A. perduotas pareiškėjo (skolininko) D. K. skundas suinteresuotiems asmenims antstoliui N. A., išieškotojams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „Gelvora“ dėl antstolio veiksmų. Kartu su skundu teismui perduotos vykdomosios bylos Nr. 0165/13/00320, Nr. 0165/13/00321, Nr. 0165/14/01122 ir Nr. 0165/15/01138.
Šalies argumentai
Pareiškėjas (skolininkas) D. K. skunde prašo panaikinti antstolio N. A. 2016-10-28 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. V/TA-TT-624; nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0165/13/00320, 0165/13/00321 ir 0165/14/01122 suėjus išieškojimo senaties terminui; nurodyti nepervedinėti į antstolio sąskaitą piniginių lėšų, kurios neviršija vieno MMA.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad yra nuteistas ir šiuo metu atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, kuriuose nedirba dėl darbo vietos stokos, todėl pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, negauna. Vykdomosiose bylose Nr. 0165/13/00320, Nr. 0165/13/00321 ir Nr. 0165/14/01122 vykdomas administracinių nuobaudų – baudų išieškojimas iš pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, tačiau šiose vykdomosiose bylose išieškojimas dėl administracinių nuobaudų – baudų turi būti nutrauktas dėl pasibaigusio įstatyme nustatyto išieškojimo senaties termino, kadangi kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo, be to, aplinkybė, jog antstolis per dviejų metų baudos išieškojimo laikotarpį atliko veiksmus, t. y. darė užklausas ar kt. neturi reikšmės išieškojimo senaties termino sustojimui, kadangi sprendžiant klausimą dėl išieškojimo senaties termino suėjimo administracinės nuobaudos – baudos vykdymo procese vienintelė sąlyga yra tai, ar po nuobaudos priėmimo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesiėmė jokių veiksmų, jog išvengtų baudos mokėjimo ir ar yra praėję dveji metai nuo baudos paskyrimo, kai tuo tarpu vykdomosios bylos užvestos 2013-2014 m., o pareiškėjo sąskaita areštuojama 2016 m. jau praėjus dvejiems metams nuo baudų paskyrimo. Be aukščiau nurodytų aplinkybių, kurios pareiškėjo vertinimu sudaro pagrindą nutraukti administracinių nuobaudų – baudų išieškojimą dėl suėjusio išieškojimo senaties termino, pareiškėjas taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdomo kodeksas reglamentuoja, jog nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, o teisės normos pakeitimas numatantis ribojimus konkrečiai sumai, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje įsigalios tik 2017 m. sausio 1 d., kas reiškia, jog tokia teisė negali būti ribojama labiau, nei tai įtvirtinta įstatymu. Pareiškėjas pažymi, jog pagal CPK 668 str. 1 d. išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ir jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis ir ši aukščiau nurodyta teisės norma turi užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę į orumą, galimybę įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų ir pašto ženklų. Skundžiamas antstolio patvarkymas apriboja jo teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, o skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, jo vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Pareiškėjo vertinimu, pagal antstolio priimtą skundžiamą patvarkymą iš jo būtų išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nežiūrint tai, viršija jos ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti, kai tuo tarpu antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių ne tik išieškotojo interesams apginti, bet nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, kadangi proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini atliekant visus vykdymo veiksmus, tame tarpe ir areštuojant skolininko sąskaitą ar nurašant pinigus.
Antstolis N. A. 2016 m. gruodžio 15 d. patvarkymu Nr. V/DOK-20138 pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su vykdomosiomis bylomis 0165/13/00320, Nr. 0165/13/00321, Nr. 0165/14/01122 ir Nr. 0165/15/01138 persiuntė teismui. Antstolis patvarkyme nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog jo skunde nurodytos vykdomosios bylos turi būti nutrauktos dėl išieškojimo senaties termino, kadangi vykdomosiose bylose Nr. 0165/13/00320, Nr. 0165/13/00321 ir Nr. 0165/14/01122 esantys duomenys patvirtina, kad nuo pat vykdymo proceso pradžios bylose nuolat buvo atliekami vykdymo veiksmai, periodiškai pateikiant užklausimus (kas mėnesį) tikrinant skolininko turtinę padėtį, ir taikomos įstatyme nustatytos priverstinio vykdymo priemonės, tačiau pareiškėjas visą šį laiką niekur nedirbo ir su antstoliu nebendradarbiavo dėl baudų geranoriško sumokėjimo, priešingai – vengė atlikti jam paskirtą nuobaudą, nes jau po to, kai 2013 m. balandžio 10 d. buvo areštuotos skolininko lėšos banko sąskaitose, 2014 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjas, neinformavęs antstolio, atidarė naują banko sąskaitą, kurioje antstolio 2014 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu Nr. V/TA-BS-18236 pavyko areštuoti dalį skolininko lėšų, reikalingų skolai bei vykdymo išlaidoms padengti. 2015 m. rugsėjo 30 d. paaiškėjus, kad pareiškėjas atlieką bausmę įkalinimo įstaigoje, jis savalaikiai taikė teisės aktuose nustatytas priverstines priemones ir 2015 m. spalio 21 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininko lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, todėl šios aplinkybės paneigia pareiškėjo prielaidas, jog vykdymo procese buvo ilgesnis nei dviejų metų laikotarpis. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nutraukti išieškojimą dėl pasibaigusio išieškojimo senaties termino. Antstolis taip pat nurodė, kad CPK 688 str. 1 d. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p. pagrindu priėmė skundžiamą 2016 m. spalio 28 d. patvarkymą Nr. V/TA-TT624 „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“, naudodamas Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.11 p. nurodytą atitinkamo procesinio dokumento formą, kurioje nėra numatyta jokių išlygų dėl laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančių ir skolininkui priklausančių lėšų areštuojamos sumos diferencijavimo, be to, antstolis skundžiamame patvarkyme nurodė, kad areštas netaikomas lėšoms, iš kurių pagal CPK 739 str. išieškoti negalima ir lėšoms, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, o ir pats pareiškėjas skunde nėra įvardijęs nei vienos iš šių išmokų ar sumų, iš kurios išieškojimą draudžia įstatymai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų, nurodydamas, kad skundo tenkinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų, nurodydamas, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, todėl teismo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Suinteresuoto asmens nuomone, antstoliui vykdomosiose bylose Nr. 0165/13/00320, Nr. 0165/13/00321 ir Nr. 0165/14/01122 vykdomi vykdomieji dokumentai –nutarimai buvo pateikti vykdyti nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo termino (ATPK 308 str. 1 d.). Antstolis teisėtai juos priėmė vykdyti, kaip vykdomuosius dokumentus (CPK 587 str. 6 p.), taip pat teisėtai ir periodiškai atliko priverstinio vykdymo veiksmus, iš kurių matyti, jog pareiškėjas geruoju baudų nesumokėjo ir vengia jas sumokėti iki šiol, todėl konstatavo, jog vykdomosiose bylose Nr. 0165/13/00320, Nr. 0165/13/00321 ir Nr. 0165/14/01122 administracinės nuobaudos – baudos vykdymas vykdomas teisėtai ir pagrįstai, o administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminas nėra suėjęs. Taip pat darė išvadą, kad antstolis pagrįstai aukščiau nurodytose vykdomosiose bylose taikė priverstinio vykdymo priemonę, priimdamas skundžiamą 2016 m. spalio 28 d. patvarkymą Nr. V/TA-TT624 „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“ ir nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo skundžiamą patvarkymą panaikinti.
Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas dėl antstolio veiksmų tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. nustato, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Pažymėtina, kad vykdymo procese antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str.). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 str. 1 d.). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
Civilinės bylos ir antstolio pateiktų vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad antstolio N. A. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0165/13/00320 dėl 43,44 Eur išieškojimo pagal 2013 m. sausio 17 d. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK nutarimą Nr. 61N-2263633-13 iš pareiškėjo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, vykdomoji byla Nr. 0165/13/00321 dėl 57,92 Eur išieškojimo pagal 2013 m. sausio 17 d. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK nutarimą Nr. 61N-2263427-13 iš pareiškėjo išieškotojos Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, vykdomoji byla Nr. 0165/14/01122 dėl 28,96 Eur išieškojimo pagal 2014 m. gegužės 29 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK VPS Žaliakalnio policijos nuovados nutarimą Nr. A2.1.-4538-358/2014 iš pareiškėjo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, ir vykdomoji byla Nr. 0165/15/01138 dėl 998,76 Eur išieškojimo pagal 2015 m. liepos 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-803-722/2015 iš pareiškėjo išieškotojos UAB „Gelvora“ naudai
Antstolis, vykdydamas išieškojimą 2016 m. spalio 28 d. priėmė patvarkymą Nr. V/TA-TT624 „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“, kuriuo antstolis areštavo 1 161,83 Eur skolos ir 214,66 Eur vykdymo išlaidų, iš viso – 1 376,49 Eur iš skolininkui D. K. priklausančių lėšų, esančių įstaigos (Alytaus pataisos namai) sąskaitoje. Antstolis nurodė, kad areštas netaikomas lėšoms, iš kurių pagal CPK 739 str. išieškoti negalima ir lėšoms, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Areštuotas lėšas antstolis prašė pervesti į jo depozitinę sąskaitą.
Vienas iš pareiškėjo skundo reikalavimų yra nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0165/13/00320, 0165/13/00321 ir 0165/14/01122, suėjus išieškojimo senaties terminui.
Pagal CPK 629 str. 1 d. 4 p. nuostatas vykdomoji byla turi būti nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.
Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti metu galiojusio ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.
Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad skundo nurodytos vykdomosios bylos turi būti nutrauktos dėl išieškojimo termino senaties suėmimo. Nagrinėjamu atveju vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina aplinkybes, kad vykdomosis bylos pateiktos antstoliui nepraleidus trijų mėnesių termino vykdomajam dokumentui pateikti. Nuo pat vykdomo proceso pradžios antstolis nuolat atliko vykdymo veiksmus, periodiškai teikė užklausimus (kas mėnesį), tikrindamas skolininko turtinę padėtį, taikė įstatyme numatytas priverstinio vykdymo priemones. Tačiau, kaip nurodė antstolis, skolininkas per visą išieškojimo laikotarpį niekur nedirbo ir su antstoliu nebendradarbiavo dėl baudų geranoriško sumokėjimo. Vykdomųjų bylų duomenys paneigia pareiškėjo prielaidas, kad vykdomųjų dokumentų vykdymo laikotarpyje buvo ilgesnis nei dvejų metų laikotarpis, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko, kad nuobauda būtų įvykdyta, todėl sutiktina su antstoliu, kad aukščiau nurodytų baudų išieškojimo vykdymo senaties terminas nebuvo praleistas. Be to, aukščiau nurodytose vykdomosiose bylose be baudų išieškojimo, yra vykdomas ir vykdymo išlaidų išieškojimas (CPK 611 str.), kurių įstatyme nustatyta išieškojimo senatis nėra pasibaigusi, todėl nėra pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas (CPK 611 str. 1 d.).
Pareiškėjas (skolininkas), kaip vykdymo proceso šalis, vykdymo procese jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir tinkamai vykdyti procesines pareigas (CPK 42 str. 5 d.), privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus (CPK 642 str. 1 d.) ir vykdyti kitas CPK jam numatytas pareigas (CPK 644 str. 4 ir 7 p.), tačiau iš antstolio patvarkyme nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas šių CPK įtvirtintų reikalavimų nevykdo.
Kiti išieškotojai turi teisę prisijungti prie išieškojimo iki antstolis nesurašo išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo (CPK 759 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 p.) ir gali dalyvauti ankščiau pradėtoje byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus (CPK 759 str. 2 d.). Priešingu atveju, paskirstant vykdymo procese išieškotas sumas, neatsižvelgiant į prisijungusio išieškotojo teises ir įstatymų saugomus interesus, būtų pažeistos CPK 754 str. 5 d. nuostatos. Nagrinėjamu atveju 2015 m. spalio 21 d. priverstinio vykdymo priemonės buvo taikytos vykdomosiose bylose Nr. 0165/13/00320, Nr. 0165/13/00321 ir Nr. 0165/14/01122, nes vykdomojoje byloje Nr. 0165/15/01138 raginimo įvykdyti sprendimą terminas dar nebuvo pasibaigęs (CPK 659 str. 1 d., 624 str. 1 d.), tačiau tai nepanaikino CPK 759 str. 2 d. įtvirtintos išieškotojo UAB „Gelvora“ teisės dalyvauti ankščiau pradėtoje byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus, tarp jų CPK 753–754 str. nustatyta tvarka paskirstant vykdymo procese išieškotas sumas. Atsižvelgiant į tai, kad vykdymo procese išieškotų sumų nepakako visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus padengti, antstolis tęsė išieškojimą vykdomosiose bylose (CPK 634 str. 1 d.).
Pareiškėjas skunde taip pat reiškia reikalavimą dėl antstolio 2016 m. spalio 28 d. priimto patvarkymo Nr. V/TA-TT-624 „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“ panaikinimo, kadangi išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, o skundžiamu patvarkymu būtų išieškotos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija jos vieną MMA ar ne, todėl neliktų jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.
Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 str. 1 d., vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant šią nuostatą, toks pats draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. CPK LI skyriuje (733–743 str.) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 str.. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 str. 3 d. nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 str. – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 str. – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad CPK 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Šios sumos gali apimti ir artimųjų skolininkui teikiamas lėšas pragyvenimui bei lėšas, gaunamas iš kitų šaltinių (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-192-450/2017). Taigi, būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA.
Kauno apygardos teismas taip pat pažymėjo, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016).
Atsižvelgiant į tai, antstolis iš skolininko gaunamų pajamų atlikdamas išskaitas, numatytas CPK 736 str., į likusią sumą nukreipti išieškojimą gali tik tuomet, kai ši suma viršija vieną MMA (CPK 668 str. 1 d.). Antstolis skundžiamame patvarkyme nenurodė, jog, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 str., normomis, reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Antstolis skundžiamu patvarkymu areštavo visas skolininkui priklausančias lėšas, esančias Alytaus pataisos namų sąskaitoje 1 376,49 Eur sumai, tačiau neatsižvelgė į pasikeitusią teismų praktiką ir nepagrįstai nenustatė, kad skolininkui turi būti leidžiama naudoti vieną MMA neviršijančia pinigų sumą. Taigi, antstolio N. A. 2016 m. spalio 28 d. patvarkymas Nr. V/TA-TT-624 panaikintinas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-192-450/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-435-413/2017). Antstolis, areštuodamas skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, turėtų palikti vienos MMA dydžio pinigines lėšas, skirtas naudoti skolininkui savo reikmėms, įskaitant įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjo piniginės lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštuotos nesilaikant įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos, todėl antstolio N. A. 2016 m. spalio 28 d. patvarkymas Nr. V/TA-TT-624 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje naikintinas, antstolis įpareigotinas išieškoti lėšas iš pareiškėjo, laikydamasis įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos.
Kaip jau minėta, skundžiamame patvarkyme areštuotos skolininko sąskaitoje esančios piniginės lėšos neatsižvelgiant į tai, kad išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios vieną MMA (CPK 668 str. 1 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, antstolio N. A. veiksmai, 2016 m. spalio 28 d. patvarkymu priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko D. K. visą pinigų sumą, pripažintini neteisėtais.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas ex officio panaikinti antstolio 2016 m. spalio 28 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (CPK 513 str. 1 d.). Todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje yra tenkintinas ir naikintinas antstolio N. A. 2016 m. spalio 28 d. patvarkymas V/TA-TT-624 (CPK 513 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 513 str., teismas,
nutaria:
pareiškėjo (skolininko) D. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti antstolio N. A. 2016 m. spalio 28 d. patvarkymą V/TA-TT-624 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Kitą skundo dalį atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0165/13/00320, Nr. 0165/13/00321, Nr. 0165/14/01122 ir Nr. 0165/15/01138 grąžinti antstoliui N. A..
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.