Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio S. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-22815-848/2016 pagal pareiškėjos V. G. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui S. U., uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Antstolio S. U. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0034/15/00322 pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. L2-26574-475/2014 dėl 506,81 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės V. G. išieškotojos UAB „Kauno vandenys“ naudai. 2015 m. kovo 23 d. antstolis priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. 2016 m. rugpjūčio 22 d. antstolio kontoroje gautas skolininkės skundas dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo, prašant panaikinti patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininkės teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; tuo atveju jeigu buvo nurašytos ar areštuotos skolininkei priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra ribojama skolininkės teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalį išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA). Tuo tarpu antstolis, areštavęs pareiškėjos lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, pažeidė minėtą įstatymo normą. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Taigi, išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. 2016 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu antstolis netenkino pareikšto skundo ir jį kartu su vykdomosios bylos kopija persiuntė Kauno apylinkės teismui. Nesutikimą su skundu antstolis grindė tuo, kad skolininkės piniginės lėšos, į kurias yra nukreiptas išieškojimas skundžiamu antstolio patvarkymu, nepriskirtinos prie Lietuvos Respublikos CPK 739 straipsnyje numatytų piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos CPK 668 straipsnyje nustatyti apribojimai taikytini tik tuo atveju, kai išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą, o ne į pinigines lėšas. Todėl šiuo atveju antstolio veiksmai teisėti.Suinteresuotas asmuo UAB „Kauno vandenys“ atsiliepime į pareikštą skundą dėl antstolio veiksmų prašė įvertinti pareiškėjos prašymą ir priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Bylos duomenimis, antstolis S. U. vykdo Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. L2-26574-475/2014 dėl 506,81 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės V. G. išieškotojos UAB „Kauno vandenys“ naudai. 2015 m. kovo 23 d. antstolis priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkei priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo nurodė areštuojantis 506,81 Eur skolos ir 153,45 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 660,26 Eur lėšas, priklausančių/gautinų į nuteistosios asmeninę sąskaitą, kurią administruoja pataisos namai/įkalinimo įstaiga; areštuotas lėšas nurodė pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. 2016 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu antstolis netenkino skolininkės skundo dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo ir persiuntė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui.Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu antstolis ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos skundas ir pripažinti neteisėtais antstolio S. U. veiksmai, kuriais 2015 m. kovo 23 d. patvarkymu Nr. S-27358 priverstinis išieškojimas yra nukreiptas į skolininkės V. G. pinigines lėšas, gautinas į nukentėjusios asmeninę sąskaitą, kurią administruoja pataisos namai/įkalinimo įstaiga; kitoje dalyje skundas netenkintas. Atsižvelgiant į tai, kad antstolis neginčija Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjos skundo reikalavimas dėl lėšų arešto skolininkės sąskaitoje panaikinimo ir nurašytų lėšų sugrąžinimo, apeliacinės instancijos teismas dėl jos nepasisako (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar lėšos, esančios skolininkės sąskaitoje, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, patenka į CPK 668 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį, t. y. turtą, iš kurio negali būti išieškoma. CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, <...>, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, <...>. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad CPK 668 straipsnio nuostatos aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Kasacinis teismas taipogi pažymėjo, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nesivadovautina aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą.Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, konstatuotina, kad nuteistiesiems artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, dėl ko atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą išieškoti iš tokių lėšų, jei jos neviršija vienos MMA. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pagrįstai vadovavosi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika ir sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo piniginėms lėšoms yra taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ribojimas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl ko apelianto atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.