Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo suinteresuotam asmeniui E. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

2.4. Suinteresuotas asmuo nenurodė, kuo pasireiškė pareiškėjo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir kokias konkrečias pasekmes jis sukėlė bylos nagrinėjimo procesui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismo patvirtintos tinkamai nevykdomos taikos sutarties pagrindu pareiškėjui išduotas vykdomasis raštas dėl bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, teikiamus naujus įrodymus priima. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

14. Įstatyme numatyta, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.

15. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

16. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, nutarties 14 punktą). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, nutarties 32–33 punktai).

15. Iš apeliacine tvarka tikrinamos bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi patvirtinta A. Č. ir E. K. 2018 m. spalio 22 d. sudaryta taikos sutartis dėl dukros gyvenamosios vietos, bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarkos nustatymo. Taikos sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad A. Č. su skyrium nuo jo gyvenančia dukra D. Č. nuo 2018 m. gruodžio 1 d. bendraus ir dalyvaus jos auklėjime tokia tvarka ir sąlygomis:

„3.1. Kiekvieno mėnesio porinį savaitgalį, pasiimant dukrą penktadienį nuo 10 val. vakaro iš jos gyvenamosios vietos, o esant dukrai ugdymo įstaigoje, pasiimant dukrą iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo laikui ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 18 val.

3.2. Kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimdamas dukrą nuo 10 val. iš jos gyvenamosios vietos, o esant dukrai ugdymo įstaigoje, pasiimant dukrą iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo laikui ir parveždamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 10 val., o dukrai pradėjus lankyti ugdymo įstaigą nuveždamas dukrą į jos mokymo-ugdymo įstaigą.

3.3. Kiekvienų metų žiemos ir vasaros vaiko ugdymo įstaigose (ikimokyklinio ar bendrojo lavinimo) atostogų metu, A. Č. turi teisę praleisti su dukra ir su ja išvykti iš savo gyvenamosios vietos ne trumpesniam kaip pusės nustatytų atostogų laikui, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos poriniais metais pirmos dienos nurodytų atostogų 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą praėjus pusei dukros atostogų laikui, priešpaskutinę dieną 18 val. ir neporiniais metais pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos, pirmos dienos, praėjus pusei nurodytų atostogų laikui 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą priešpaskutinės dukros atostogų dienos 18 val. (ir atitinkamai kiekvienų žiemos ir vasaros vaiko atostogų metu, E. K. turi teisę praleisti su dukra ir išvykti su ja iš savo gyvenamosios vietos likusios kitos pusės vaiko žiemos ir vasaros atostogų laikui).

3.4. Kiekvienų porinių metų vaiko rudens atostogų ugdymo įstaigose metu A. Č. turi teisę praleisti su dukra ir su ja išvykti iš dukros gyvenamosios vietos visam nustatytam vaiko atostogų laikui pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmos dienos nurodytų atostogų 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą praėjus nustatytam vaikų atostogų laikui priešpaskutinę atostogų dieną iki 18 val.

3.5. Kiekvienų neporinių metų vaiko pavasario atostogų ugdymo įstaigoje metu A. Č. turi teisę praleisti su nepilnamete dukra ir su ja išvykti iš dukros gyvenamosios vietos visam nustatytam vaiko atostogų laikui pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmos dienos nurodytų atostogų dienos, 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą praėjus nustatytam vaikų atostogų laikui priešpaskutinę atostogų dieną iki 18 val.

3.6. Kiekvienų porinių metų Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), A. Č. turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos, dienos 10 val. ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą iki nurodytų švenčių paskutinės dienos 19 val.

3.7. Kiekvienų neporinių metų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų švenčių dienomis A. Č. turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos dienos prieš šventę, 15 val. ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą iki nurodytų švenčių paskutinės dienos 18 val.

3.8. Kiekvienų neporinių metų Naujųjų metų šventės dienomis A. Č. turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos, sausio 1 d. 10 val. ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą iki kitų metų sausio mėn. 2 d. 18 val.

3.9. A. Č. turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos kiekvienų neporinių metų (duomenys neskelbtini) (dukros gimtadienio diena) 15 val. ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.

3.10. Kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis), A. Č. turi teisę pasiimti dukrą išjos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.

3.11. Kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (tėvo gimtadienio diena), A. Č. turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.

3.12. Kiekvienų neporinių metų vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės dieną), gegužės 1 d. (Tarptautinę darbo dieną), birželio 24 d. (Joninių (Rasos) šventė), liepos 6 d. (Valstybės dieną), rugpjūčio 15 d. (Žolinės), lapkričio 01 d. (visų Šventųjų dieną), A. Č. turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.

3.13. Jeigu Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų švenčių dienos, (duomenys neskelbtini), Tėvo diena, (duomenys neskelbtini) ar dienos numatytos 3.11 punkte sutampa su A. Č. bendravimo su dukra bendru grafiku, numatytu 3.1 - 3.5 punktuose, tai laikomasi nustatyto bendro grafiko.

3.14. Atostogų laikotarpiu E. K. įsipareigoja perduoti A. Č. dukros asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

3.15. Šalys sutaria, kad esant objektyvioms aplinkybėms kaip bendravimas nustatytu laiku nebus galimas (vaiko liga, užimtumas būreliuose ar kitos priežastys), šalys tarpusavio susitarimu susitars dėl kito abiem šalims ir dukrai priimtino bendravimo laiko.

3.16. E. K. įsipareigoja nedaryti kliūčių A. Č. bendrauti su nepilnamete dukra, dalyvauti jos auklėjime ir ugdyme ir kitu nei tvarkoje nurodytu laikotarpiu, jeigu tai neprieštaraus dukros interesams.

3.17. E. K. įsipareigoja sudaryti sąlygas netrukdomai A. Č. bendrauti su dukra telefonu, internetu ar kitomis komunikacijos priemonėmis.

3.18. Šalys siekdamos tinkamai įgyvendinti bendravimo su dukra tvarką įsipareigoją ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas po gyvenamosios vietos adreso ar telefono numerio pakeitimo informuoti viena kitą raštu nurodydamos pasikeitusios gyvenamosios vietos adresą ar pasikeitusio telefono numerį.

3.19. E. K. įsipareigoja nustatytu laiku tinkamai parengti dukrą perdavimui, vaiką aprengdama pagal tuo metu esamas oro sąlygas bei esant būtinumui įdėdama persirengimui reikalingų drabužių, o vaiko atostogų metu papildomai įsipareigoja perduoti A. Č. ir dukros asmens pasą ar asmens tapatybės kortelę, kurią A. Č. grąžina E. K. parveždamas dukrą pasibaigus bendravimo laikui dukros atostogų metu.

3.20. E. K. įsipareigoja ne vėliau kaip sekančią dieną informuoti A. C. apie dukros ligą, nurodydama kuo dukra serga ir kokia pagalba dukrai yra reikalinga.

3.21. Dukrai būnant pas A. Č. ir jam susirgus, A. Č. įsipareigoja ne vėliau kaip sekančią dieną informuoti apie tai E. K., nurodydamas kuo dukra serga ir kokia pagalba dukrai yra reikalinga.

3.22. Šalys įsipareigoja per protingai trumpą terminą informuoti viena kitą apie bet kokias kliūtis ir sunkumus su kuriais susiduria auginant bei prižiūrint dukrą, taip pat apie visas esmines aplinkybes susijusias su dukra ir imtis priemonių toms kliūtims, sunkumams ar atsiradusioms aplinkybėms pašalinti (išspręsti).

3.23. Šalys susitaria, kad bet kokie pranešimai susiję su šioje tvarkoje numatytų sąlygų įgyvendinimu gali būti atliekami siunčiant pranešimus kitai šaliai bet kokiomis komunikacijų priemonėmis (pvz. SMS, Skype, Viber, WhatsApp, el.paštu ir kt.).

3.24. Šalys susitaria, kad tuo atveju jeigu A. Č. negalės atvykti pasiimti dukros nustatytu laiku, jis apie tai privalo informuoti E. K. ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas. Gavus A. Č. pranešimą, kad jis nustatytu laiku atvykti dukros pasiimti negalės, E. K. minėtą laiką praleis su dukra savo nuožiūra.“

16. Pareiškėjo 2021 m. birželio 14 d. prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodoma, kad suinteresuotas asmuo E. K. šalių susitarimo nesilaiko, nesudaro galimybės pareiškėjui susitikti ir bendrauti su dukra ryšio priemonėmis, nereaguoja į telefono skambučius. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo prašymą išduoti vykdomąjį raštą tenkino.

17. Suinteresuoto asmens vertinimu, priėmus skundžiamą nutartį, buvo sukurtas precedentas, kai dar neišnagrinėjus civilinės bylos dėl pareiškėjo A. Č. netinkamai vykdomos Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9141-570/2018 patvirtintos suinteresuoto asmens ir pareiškėjo 2018 m. spalio 22 d. sudarytos taikos sutarties dėl dukros D. Č. gyvenamosios vietos, bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarkos nustatymo, jam išduodamas vykdomasis raštas dėl jo nevykdomos taikos sutarties. Anot apeliantės, tai parodo teisėjos R. N. išankstinį nusistatymą šios bylos baigtimi ar šališkumą.

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir (ar) prielaidomis. Įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai, kuriuos byloje dalyvaujantis asmuo galėtų vertinti kaip sau nepalankius, savaime nereiškia teismo šališkumo. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nesujungė civilinių bylų Nr. 2SP-9141-570/2018 ir Nr. 2VP-2795- 570/2021 į vieną bylą, nesuponuoja išvados dėl teismo šališkumo.

19. CPK 136 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs, jog teismo žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti dėl civilinių bylų Nr. 2SP-9141-570/2018 ir Nr. 2VP-2795-570/2021 sujungimo. Apeliantės nurodytose civilinėse bylose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje nėra susiję taip, kad jų nebūtų galima išnagrinėti skyrium, kadangi apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nagrinėjamas pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarkos nustatymo, tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2VP-2795-570/2021 buvo nagrinėjamas antstolio A. A. prašymas dėl pareiškėjui taikytinos atsakomybės dėl teismo sprendimo nevykdymo. Be to, apeliacinės instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo A. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Č., E. K., institucijai duodančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl A. Č. nubaudimo už teismo nutarties nevykdymą civilinėje byloje Nr. 2SP-9141-570/2018, 2021 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą atmetė. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisėjos tiesioginio ar netiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi objektyviąja ar subjektyviąja prasme ar kitų aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjos nešališkumo.

20. Atmestinas apeliantės argumentas, kad pareiškėjo pateiktos žinutės nėra objektyvus jo teiginių įrodymas.

21. Pateikti programėlės „Viber“ susirašinėjimo ir skambučių duomenys rodo, kad pareiškėjas A. Č. su dukra bendravo ryšio priemonėmis, tačiau nuo 2021 m. kovo mėn. E. K. neatsiliepia į telefono skambučius, neatsako į žinutes, dėl ko A. Č. bendravimas su dukra nevyksta. Apeliantė iki 2021 m. kovo mėn. sudarė galimybės pareiškėjui bendrauti su dukra ryšio priemonėmis, tačiau nuo 2021 m. kovo mėn. pareiškėjas nebeturi galimybės ryšio priemonėmis bendrauti su dukra D. Č. Apeliacinės instancijos teismas nereikšmingais laiko apeliantės teiginius, kad po 2021 m. kovo 3 d. pareiškėjo rašytos žinutės dėl neaiškių priežasčių suinteresuotam asmeniui nebuvo pristatytos, o pareiškėjas su dukra galėjo bendrauti ir kitomis taikos sutartyje numatytomis komunikacijos priemonėmis (pvz. SMS, Skype, Viber, WhatsApp, el. paštu ir kt.) – iki 2021 m. kovo mėn. tarp šalių buvo įprasta susirašinėti būtent Viber programėle. Pareiškėjui dėl tokių suinteresuoto asmens veiksmų kreipusis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su prašymu paveikti suinteresuotą asmenį leisti bendrauti su dukterimi, jam 2021 m. liepos mėn. 7 d. tuo pačiu telefono numeriu pavyko susisiekti su suinteresuotu asmeniu.

22. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo yra paduotas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.

23. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012 ir joje nurodytas kitas šio teismo nutartis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-146/2013).

24. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo nenurodė jokių pagrįstų faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kurios leistų spręsti, jog yra pagrindas pareiškėjo atžvilgiu taikyti CPK 95 straipsnio 3 dalį, o aplinkybė, jog proceso šalis civilinėje byloje Nr. 2SP-9141-570/2018 pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nesudaro pagrindo teigti, kad šalis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdomojo rašto išdavimu, priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.