Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų M. K., S. K. ir T. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-6278-633/2019 pagal pareiškėjo antstolio A. M. prašymą dėl baudos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo procese paskyrimo M. K., S. K. ir T. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolis A. M. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė M. K., T. K. ir S. K. skirti baudą už kiekvieną pažeidimo įvykdyti teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-5871-831/2019, dieną.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

11. Apeliantai su rašytiniais paaiškinimais prie atskirojo skundo teikia 2019 m. rugsėjo 4 d. nuotraukas, 2019 m. birželio 20 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos raštą dėl informacijos pateikimo.

12. Antstolis A. M. su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia 2019 m. rugsėjo 9 d. nuotraukas.

13. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

14. Suinteresuoti asmenys kartu su rašytiniais paaiškinimais apeliacinės instancijos teismui pateikė, kaip nurodo, 2019 m. rugsėjo 4 d. padarytas nuotraukas ir kitus įrodymus, susijusius su minėtomis nuotraukomis. Teismas pažymi, kad nors suinteresuoti asmenys nurodo, jog nuotraukos padarytos 2019 m. rugsėjo 4 d., tačiau teismas tuo įsitikinti negali, nes nėra pagrįstų duomenų apie nuotraukų darymo laiką. Be to, su rašytiniais įrodymais pateiktos nuotraukos ir kiti dokumentai, remiantis suinteresuotų asmenų paaiškinimais, yra susiję su 2019 m. rugsėjo 4 d. įvykiais, kurie nėra susiję su atskirojo skundo nagrinėjimu, nes šioje byloje skundžiama nutartis, kuri buvo priimta 2019 m. liepos 25 d., todėl ir faktinės aplinkybės sprendžiant atskirąjį skundą nagrinėjamos būtent skundžiamos nutarties priėmimo dienai (CPK 180 straipsnis). Dėl šių priežasčių teismas šį garso įrašą atsisako priimti.

Dėl ginčo esmės

15. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria atsakovams paskirta bauda už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Pirmiau nurodytame CPK straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

17. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai, o tokias nutartis antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismo nutartis, priimta civilinėje byloje, kuria taikomos laikinosios apsaugos priemonės, priskiriama vykdytiniems dokumentams (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio reikalavimų privalomumo principas įtvirtintas CPK 585 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.

19. CPK 145 straipsnio 9 dalis ir 585 straipsnio 2 dalis nevykdančiam antstolio reikalavimo vykdyti teismo nustatytus laikinosiomis apsaugos priemonėmis apribojimus atsakingam asmeniui nustato baudą iki 300 Eur už kiekvieną pažeidimo dieną valstybės naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad bauda skiriama tam, kad paskatintų skolininką vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-687/2016, 23 punktas; 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 31 punktas). Baudos paskirtis lemia tai, kad teismas, svarstydamas baudos dydį, gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas yra garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą.

20. Kai suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, pastarasis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo nutarties skirti laikinąją apsaugos priemonę vykdymo, šią teismo nutartį vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą, ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo neįvykdymo klausimui spręsti (CPK 771 straipsnio 6 dalis; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017. Teismų praktika.2017, 48, p. 205-224).

21. Vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdo 2019 m. liepos 25 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartį, kuria teismas tenkino ieškovo A. K. prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovus M. K., S. K., T. K. kuo skubiau patraukti jiems priklausančią žemės ūkio techniką t. y.: M. K. priklausantį: traktorių FENDT (duomenys neskelbtini); T. K. priklausančius: frontalinį krautuvą (duomenys neskelbtini)ir traktoriaus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaušą; S. K. priklausantį: sunkvežimį MAN (duomenys neskelbtini), taip pat patraukti gelžbetonines sijas prie viename gale esančių angaro durų (vartų) nuo ieškovui priklausančio angaro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir netrukdyti įvažiuoti ir išvažiuoti į ieškovui priklausantį angarą.

22. Procesinius dokumentus – teismo nutarties kopiją, įpareigojimą, patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti – antstolis T. K. įteikė 2019 m. liepos 29 d. pasirašytinai, o S. K. ir M. K. minėtų dokumentų nepavykus įteikti nei registruotos gyvenamosios vietos adresu, nei per motiną, šie dokumentai 2019 m. liepos 30 d. išsiųsti registruotomis pašto siuntomis. 2019 m. rugpjūčio 1 d. antstoliui su išieškotoju A. K. nuvykus į (duomenys neskelbtini) patikrinti, ar skolininkai įvykdė nutartyje nurodytą įpareigojimą atlaisvinti įvažiavimą į A. K. priklausantį angarą, nustatė, kad nutartyje įvardinta žemės ūkio technika patraukta, tačiau vietoje jos užstatytas lengvasis automobilis „Merecedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis S. K., o nuo angaro kitoje pusėje esančių vartų gelžbetoninės sijos nepatrauktos, į angarą vis dar trukdoma patekti.

23. 2019 m. rugpjūčio 1 d. antstolis surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus – Nr. S-19-135-12529 dėl M. K., Nr. S-19-135-12530 dėl T. K. ir Nr. S-19-19-135-12531 dėl S. K., kuriuose nurodė, kad 2019 m. liepos 25 d. nutartis nėra vykdoma pilna apimtimi.

24. Antstolis 2019 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą prašydamas, vadovaujantis CPK 145 straipsnio 9 dalimi, spręsti klausimą dėl baudos M. K., T. K. ir S. K. paskyrimo už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą.

25. Draudimas trukdyti savo esme reiškia atsakovų įpareigojimą susilaikyti nuo atlikimo bet kokių veiksmų, kuriais ieškovo teisė naudotis nutartyje numatytu objektu būtų paneigta. Įvertinimui, ar CPK 145 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta sankcija gali būti pritaikyta, reikia nustatyti, ar atsakovai jai nustatytą draudimą pažeidžia – vadovaujantis CPK nuostatomis nustatyti faktą, ar ieškovas pagrįstai teigia apie negalėjimą naudotis teismo nutartyje nurodytu objektu, ir, jei yra objektyvių duomenų apie nuo jo valios nepriklausančias aplinkybes, dėl kurių teismo nutartyje nustatytas naudojimasis atitinkamu objektu negalimas, įvertinti, ar naudojimosi negalimumo priežastis yra atsakovams nustatytų draudimų pažeidimas.

26. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad dėl Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5871-831/2019 2019 m. liepos 25 d. priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki šios dienos atskirųjų skundų nėra pateikta, minėta nutartis apeliantams įteikta, ką patvirtinta patys apeliantai atskirajame skunde nurodydami apie elektroninių laiškų siuntimą dėl įpareigojimų pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstoliui vykdymą, todėl laikytina, jog apeliantai dėl 2019 m. liepos 25 d. nutarties neprieštaravo, o jei prieštaravo, tai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokiu atveju turėjo teisę nutartį skųsti atskiruoju skundu. Teiginiai, jog apeliantai tikėjosi esamą situaciją dėl gelžbetonio sijų patraukimo paaiškinti antstoliui ir galvojo, kad po to šioje dalyje nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdyti nereikės, yra nepagrįsti ir neatleidžia jų nuo pareigos vykdyti teismo priimtą nutartį ar antstolio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenumatė galimybės asmeniui, privalančiam vykdyti antstolio teisėtus reikalavimus, pačiam spręsti, nenuginčijus antstolio reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo, apie priežastis, dėl kurių jis gali nevykdyti antstolio reikalavimų.

27. Sutiktina su antstolio atsiliepime išdėstytais argumentais, jog siekdami apginti O. K. turtines teises šioje byloje apeliantai neturėtų savavališkais veiksmais trukdyti vykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį. Sutiktina ir su tuo, jog apeliantai klaidingai interpretuoja teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tekstą, nes nutartyje aiškiai nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas – taikomos visiems atsakovams, t. y. S. K., M. K. ir T. K., o tai, jog apeliantai savaip interpretuodami, kad gelžbetonio sijas buvo įpareigotas patraukti tik S. K., rodo, jog apeliantai bet kokiais būdais bando išvengti atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį, kad yra atstovaujami profesionalaus teisininko – advokato, todėl nesuprasdami nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarkos, galėjo ir turėjo kreiptis į advokatą, juos atstovaujantį jau nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d.

28. Atskirajame skunde nurodoma, kad buvo pažeista skolininkų teisė būti išklausytiems, nes jiems nebuvo sudaryta teisė paaiškinti aplinkybes, susijusias su antstolio prašymu, teismas neskyrė žodinio bylos nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka.

29. CPK 593 straipsnio 2 dalis numato, kad pareiškimus dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Antstolis kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus (CPK 593 straipsnio 2 dalis). CPK 593 straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 593 straipsnio 3 dalis). Suinteresuoti asmenys dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuris priimtas ir nagrinėjamas apeliacine tvarka. Dėl nurodytų priežasčių teismas pripažįsta, kad suinteresuoti asmenys turėjo visas galimybes pasinaudoti CPK nustatytomis procesinėmis teisėmis ir jų teisė būti išklausytiems nebuvo apribota.

30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad skundžiamos nutarties priėmimo dienai suinteresuoti asmenys įpareigojimą netrukdyti A. K. patekti į angarą įvykdė ne visiškai, termino šiai pareigai įvykdyti pratęsti neprašė, o duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti dėl įpareigojimų nevykdymo pateisinimo, byloje nebuvo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, neturėjo galimybės remtis atsiliepimais ir prie jų pateiktais įrodymais Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5871-831/2019, kurie teismui buvo pateikti 2019 m. rugpjūčio 26 d., t. y. praėjus 13 dienų po skundžiamos nutarties priėmimo.

31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

32. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ir pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.