Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-01-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-44-616/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-13
Bylos Nr.
1A-44-616/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03977-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Masiulis, Ernesta Montvidienė, Laisvydas Zederštremas
Nuteistasis
G. P.
Nukentėjusysis
L. U.
Civilinis ieškovas
Šiaulių teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Vida Povilaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-44-616/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03977-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.4.4.1; 2.1.14; 2.4.6.1
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Vaivai Vilkei,dalyvaujant prokurorei Inetai Žilinskienei,nuteistajam G. P. ir jo gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,nukentėjusiajai L. U.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje , ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. P. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams;

kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti;

civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas 90,53 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteistas iš G. P. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. G. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis nesunkiai sužalojo žmogų, būtent: 2021 m. vasario 6 d. apie 21.00 val. bendro naudojimo koridoriuje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia spyrė vieną kartą nukentėjusiajai L. U. į veido sritį, taip nukentėjusiajai L. U. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – nosies kaulų lūžį, nes dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. P. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 29 d. nuosprendį ir skirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. P. nurodo, kad, jo nuomone, teismas skundžiamu nuosprendžiu jam paskyrė per griežtą bausmę. Apeliantas teigia, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, atsiprašė savo draugės už jai sukeltą skausmą, ji jam atleido, abu prašė, kad būtų leista susitaikyti, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškė, pretenzijų jam neturi. Šiuo metu jie gyvena kartu ir laukia bendro vaikelio. Jis prašė teismo atsižvelgti į tai, kad yra dirbantis ir nenori prarasti darbo. Jis pradėjo mokėti skolas antstoliams. Darbdavio atsiliepimai apie jį geri. Atsižvelgiant į jo biografiją, jam buvo sunku rasti darbą, neturint patirties, ir darbdavį, kuris juo patikėtų ir pasitikėtų. Jokių naujų ikiteisminių tyrimų po įvykdyto nusikaltimo jo atžvilgiu nėra pradėta. Jis suprato, ką blogai yra padaręs, ir pažadėjo, kad daugiau tokios klaidos nepadarys, nori stengtis gyventi padoriai.

2.2. Apelianto nuomone, nukentėjusiosios, darbdavio ir kolegų nuomonė yra įrodymas, kad jis keičiasi ir iš klaidų mokosi, todėl teismas nepagrįstai atmetė galimybę taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Nuteistojo teigimu, teismų praktikoje BK 75 straipsnis yra taikomas ir teistiems asmenims, ir bausmę jau atliekantiems, ir asmenims, kuriems teistumas neišnykęs (baudžiamoji byla Nr. 1-187-899/2020). Apelianto tvirtinimu, teismo posėdžio metu teisėjas paklausė prokurorės, ar ši sutiktų, kad jam (G. P.) būtų skirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, bet prokurorė griežtai atsakė, kad nesutiktų, todėl, nuteistojo nuomone, teisėjas ir nesiryžo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų jo atžvilgiu. Tačiau apeliantas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir skyrus jam griežčiausius įpareigojamus laisvėje, kuriuos jis pasižada vykdyti, nes nori išsaugoti šeimą, darbą, auginti ir rūpintis vaikeliu.

3. Atsiliepime į nuteistojo G. P. apeliacinį skundą nukentėjusioji L. U. nurodo, kad ji nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžiu G. P. paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta. Nukentėjusiosios teigimu, G. P. pripažino savo kaltę, gailisi, teismui pateikė pažymas, kad jis yra dirbantis, ji pretenzijų jam neturi, civilinio ieškinio nereiškė, jie abu susitaikė, iki šiol nėra įvykę nė vieno konflikto tarp jų, jie gyvena kartu, laukiasi vaikelio, tai patvirtina prie atsiliepimo pridėta gydytojo pažyma. Nukentėjusiosios nuomone, bausmės tikslai G. P. atžvilgiu galėtų būti pasiekti neskyrus jam realios laisvės atėmimo bausmės, o pritaikius tam tikrus griežtus apribojimus. Taip būtų išlaikyti socialiniai, darbo ir šeimos ryšiai.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis G. P. ir jo gynėja advokatė Vida Povilaitienė bei nukentėjusioji L. U. prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir G. P. paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Prokurorė Ineta Žilinskienė prašė nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo G. P. apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo procesinio kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos ir motyvuotos teismo išvados dėl nuteistojo G. P. kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Teisėjų kolegija bylą ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo G. P. apeliaciniame skunde.

Dėl nuteistajam G. P. paskirtos bausmės

7. Nuteistasis G. P. apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam už nusikalstamą veiką paskirta bausme, nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė ir prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

9. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

10. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo G. P. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam G. P. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

11. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas G. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, nubaudė laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Skirdamas bausmę nuteistajam G. P. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad G. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia, į kaltininko asmenybę – į tai, kad G. P. naują nusikalstamą veiką padarė būdamas 13 kartų teistas, tame tarpe ir už tokios pat rūšies nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, nusikalto teistumui neišnykus, sistemingai daro neteisėtas veikas, nenori taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, baustas administracine tvarka, dirba. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo G. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir viena G. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)).

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo G. P. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. G. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Be to, nuteistajam G. P. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam G. P. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė (laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams) ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė (laisvės atėmimas 1 metams) nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti kitą, švelnesnę bausmės rūšį (laisvės apribojimą, areštą) G. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam G. P. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos net griežtesnės laisvės atėmimo bausmės teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas.

13. Apeliaciniame skunde nuteistojo G. P. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, atsiprašė savo draugės už jai sukeltą skausmą, ji jam atleido, abu prašė, kad būtų leista susitaikyti, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškė, pretenzijų jam neturi, šiuo metu jie gyvena kartu ir laukia bendro vaikelio, jis yra dirbantis ir nenori prarasti darbo, jam buvo sunku rasti darbą, neturint patirties, ir darbdavį, kuris juo patikėtų ir pasitikėtų, jis pradėjo mokėti skolas antstoliams, darbdavio atsiliepimai apie jį geri, jokių naujų ikiteisminių tyrimų po įvykdyto nusikaltimo jo atžvilgiu nėra pradėta, jis suprato, ką blogai yra padaręs, ir pažadėjo, kad daugiau tokios klaidos nepadarys, nori stengtis gyventi padoriai, – nėra pakankamas pagrindas lengvinti G. P. baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jos paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam G. P. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, teisingai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, sumažino ją trečdaliu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 29 d. nuosprendį dėl G. P. paskirtos bausmės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

15. Nuteistasis G. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

16. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

17. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

18. Skundžiamu nuosprendžiu G. P. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad G. P. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau buvo minėta, G. P. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 13 kartų, tame tarpe ir už nusikaltimą žmogaus sveikatai, naują nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai padarė teistumui neišnykus. Iš ankstesnių nuteistojo G. P. teistumų matyti, kad jam buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai G. P. teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir padarė naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus G. P. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nuteistasis G. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiosios L. U., jo darbdavio ir kolegų nuomonė apie jį yra įrodymas, kad jis keičiasi ir iš klaidų mokosi, mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skyrus jam griežčiausius įpareigojamus laisvėje, kuriuos jis pasižada vykdyti, nes nori išsaugoti šeimą, darbą, auginti ir rūpintis gimsiančiu vaikeliu. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistąjį ir jo padarytos veikos apibūdinančių bylos duomenų visuma nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad G. P. paskirtos bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (neizoliavus jos nuo visuomenės). Todėl nuteistojo G. P. prašymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo atmestinas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. sausio 3 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei iš G. P. 57 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjos advokatės Vidos Povilaitienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

20. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

21. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

22. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 29 d. nuosprendį apskundė nuteistasis G. P.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis G. P. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi nuteistajam G. P. buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja Vida Povilaitienė.

23. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis G. P. dirba, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą G. P. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš G. P. valstybės naudai 57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Nerijus MasiulisErnesta MontvidienėLaisvydas Zederštremas