- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-20
- Bylos Nr.
- e2A-652-538/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01231-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- L. Č.
- Ieškovas
- V. Č.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „SB Lizingas“, UAB „Finansų bitė“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo L. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovui L. Č. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „SB Lizingas“, UAB „Finansų bitė“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, ir atsakovo L. Č. priešieškinį ieškovei V. Č. dėl santuokos nutraukimo ir kitų klausimų išsprendimo, tretieji asmenys „SB lizingas“, UAB „Finansų bitė“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenustatyti termino susitaikymui ir po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę „Č.“, o atsakovui – „Č.“. Nustatyti nepilnamečių vaikų E. Č., D. Č., ir A. Č., gyvenamąją vietą iki pilnametystės su ja ir iš atsakovo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 250,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui atskirai, iki jų pilnametystės, pervedant išmokas (iki 20 dienos) į jos asmeninę banko sąskaitą, esančią „Swedbank“, A. L. tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ją. Taip pat prašė padalinti santuokos metu įgytą turtą: (duomenys neskelbtini) ir priteisti jai iš atsakovo jai tenkančią 184,70 Eur dydžio kompensaciją už santuokos metu įgyto turto vertės skirtumą. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo finansiniai įsipareigojimai su „TF Bank“, AB, pagal 2022 m. kovo 24 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka asmeninis jos finansinis įsipareigojimas. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovo L. Č. finansiniai įsipareigojimai kreditoriui UAB „SB lizingas“, pagal 2020 m. rugpjūčio 20 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), lieka bendrais jos ir atsakovo skoliniais įsipareigojimais, t. y. po santuokos nutraukimo šalys lieka solidariai atsakingos kreditoriui UAB „SB lizingas“. Nustatyti, kad solidariąją šalių prievolę kreditoriui UAB „SB lizingas“ vykdo abu skolininkai, t. y. ji ir atsakovas kredito įmokas ir su tuo susijusias išlaidas (administravimo, banko ir kt. mokesčius) moka lygiomis dalimis. Jeigu kredito įmokas pilnai sumoka viena iš šalių, tai kita šalis ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo sąskaitos ar kvito pateikimo dienos įsipareigoja sumokėti už kredito įmoką pilnai sumokėjusiai šaliai lygiai pusę tos sumos, kurią ji sumokėjo, t. y. 1/2 dalies sumokėtos kredito įmokos ir su tuo susijusių išlaidų. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo finansiniai įsipareigojimai kreditoriui UAB „Elektroninių pinigų bitė“, pagal 2022 m. liepos 15 d. vartojimo kredito sutartį lieka asmeniniais jos finansiniais įsipareigojimais. Priteisti iš atsakovo jos naudai turėtas išlaidas, susijusias su šios civilinės bylos vedimu, kurių detalizaciją pateiks teismui bylos teisminio nagrinėjimo metu.
2. Nurodė, kad ji su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) ir turi tris nepilnamečius vaikus. Mano, kad jos ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių katės, nes laikui bėgant jų tarpusavio ryšiai blėso, išsiskyrė bendri interesai, nebesutapo charakteriai, galiausiai ėmė trūkti tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, sutriko bendravimas, atsirado nepasitikėjimas. Nurodo, kad jau daugiau nei vienerius metus netvarko bendro ūkio ir nebeveda bendro šeimos gyvenimo, jų nesieja jokie ryšiai išskyrus, tai, kad turi tris vaikus ir bendrus namus. Kadangi nepilnamečių vaikų auklėjimui, jų priežiūrai ji skiria didžiąją laiko dalį ir vaikai didžiąją dalį praleidžia su ja, nes ji domisi jų socialiniu gyvenimu ir kitais kasdieniais poreikiais, mano, kad po santuokos nutraukimo vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja ir iš atsakovo priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui po 250,00 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad vaikai yra augantys, jiems būtina nuolat pirkti rūbus, avalynę bei kitus būtinus daiktus, aprūpinti juos maistu, pirkti mokyklines prekes, o nuo 2022 m. sausio 1 d. Lietuvoje minimali mėnesinė alga yra 730,00 Eur, todėl ir prašo iš atsakovo kiekvienam vaikui priteisti po 250,00 Eur. Konkrečios atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatyti neprašo, nes ji neketina trukdyti tėvui bendrauti su vaikais ir stengiasi, kad atsakovas turėtų visas galimybes dalyvauti vaikų gyvenime. Išlaikymo sau po santuokos nutraukimo nereikalauja, nes yra sveika ir darbinga. Nurodo, kad santuokoje įgyti namų apyvokos daiktai yra pasidalinti ir dėl to ginčo nėra. Kadangi santuokos metu įgytas turtas kiekvienam iš sutuoktinių priklauso lygiomis dalimis, todėl prašo tenkinti jos reikalavimą dėl turto padalinimo. Taip pat nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. pardavė transporto priemonę „S. I.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis priklausė šalims bendrąja jungtine nuosavybe, tai, vadovaujantis sutuoktinių turto lygių dalių principu sutinka, kad iš jos atsakovui būtų priteistina jam tenkanti ½ turto dalies piniginė kompensacija, kurios bendra suma 800,00 Eur (1 600 Eur/2). Po ieškinio teismui pateikimo dienos ji pardavė galvijus ir gavo už juos pinigus, todėl 1/2 gautų pinigų už parduotus gyvulius priklauso atsakovui. Pradėjus gyventi atskirai ji 2022 m. liepos 20 d. asmeninės nuosavybės teise įgijo lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 3 500,00 Eur, kuriuos gavo sudariusi vartojimo kredito sutartį su UAB „Elektroninių pinigų bitė“, iš viso buvo gautas 9 045,40 Eur kreditas automobiliui įsigyti, kredito grąžinimo terminas 2028 m. balandžio 18 d., todėl šią prievolę prašo pripažinti jos asmenine, nes kreditą pasiėmė po bylos iškėlimo teisme ir išskirtinai savo asmeniniams poreikiams. Sutinka, kad atsakovui iš jos būtų priteista: 800,00 Eur už automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 730,34 Eur už galvijų, bandą Nr. (duomenys neskelbtini); 648,30 Eur už galvijų, bandos Nr. (duomenys neskelbtini); 500,00 Eur už nuotėkų valymo įrenginį „Traidenis“ – (1/3 dalis nuo turto vertės 1 500,00 Eur); 33,33 Eur už skalbimo mašiną (duomenys neskelbtini) (1/3 dalis nuo turto vertės 100 Eur); 50,00 Eur už šaldytuvą (duomenys neskelbtini) – (1/3 dalis nuo turto 150 Eur); 13,33 Eur už elektrinį vandens šildytuvą „(duomenys neskelbtini)“ (1/3 dalis nuo turto vertės 40,00 Eur); 40,00 Eur už televizorių (duomenys neskelbtini) dalis nuo turto vertės 120,00 Eur). Visa priteistina kompensacija sudaro 2 915,30 Eur, o jai iš atsakovo priteistina: 100,00 Eur už kultivatorių; 100,00 Eur už plūgus; 350,00 Eur už rulonų keltuvą; 25,00 Eur už žoliapjovę; 150,00 Eur už purkštuvą; 25,00 Eur už grėblį; 100,00 Eur už televizorių (duomenys neskelbtini); 2 000,00 Eur už traktorių (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur už automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur už lengvąją priekabą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Visa priteistina kompensacija sudaro 3 100,00 Eur. Atlikus atskaitymus ir vadovaujantis ekonomiškumo principu, iš atsakovo jai priteistina bendra 184,70 Eur dydžio kompensacija.
3. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nutraukti jo ir ieškovės santuoką dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo jam palikti turėtą pavardę, o ieškovei palikti pavardę – „Č.“, nepilnamečių vaikų A. Č. ir D. Č. gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, o sūnaus E. Č. gyvenamąją vietą su juo. Priteisti iš jo išlaikymą nepilnametėms dukroms po 110,00 Eur kas mėnesį, periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, o iš ieškovės priteisti sūnui išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 110,00 Eur per mėnesį. Nustatyti jo ir skyriumi gyvenančių vaikų bendravimo tvarką pagal jo pateiktą siūlymą; po santuokos nutraukimo priteisti jam asmeninės nuosavybės teise: (duomenys neskelbtini) 8 014 Eur daiktų kaina ir piniginių lėšų 783,88 Eur (skirtumas tarp įsigytos mašinos ir parduotų galvijų bei mašinos). Visų ieškovei atitenkančių daiktų verčių suma 8 797,88 Eur. Už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį jam išmokėti 3 057,00 Eur kompensaciją per 3 mėnesius nuo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisti iš ieškovės 3 600,00 Eur, t. y. pusę išlaikymo įsiskolinimo sumos, skaičiuojant po 100,00 Eur kiekvienam vaikui. 100 Eur*3*24 mėn. =7 200,00 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. Po santuokos nutraukimo ieškovės prievolę bankui „TF Bank“, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine prievole, kurią iš savo lėšų vykdys atsakovė. Po santuokos nutraukimo jo prievolę UAB „SB Lizingas“, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti bendra sutuoktinių prievole, šalys kreditoriui atsako solidariai. Po santuokos nutraukimo prievolę UAB „Elektroninių pinigų bitė“ pripažinti ieškovės asmenine prievole, kurią iš savo lėšų vykdys ieškovė.
4. Nurodė, kad jų santuokinis gyvenimas faktiškai iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė jo įsitikinimu pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, bėgant metams nesugebėjo išsaugoti pagarbos, lojalumo jam, išlaidavo ir buvo neištikima. Mano, kad ieškovė galimai buvo įtakota jos draugės, kuri aktyviai kišasi į jų šeimos gyvenimą. Galimai ieškovės apsisprendimui įtakos turėjo ir jo liga, nes jam yra nustatyta glaukoma, yra prasidėjusi katarakta. Pažymėjo, kad po santuokos sudarymo jie kreipėsi dėl socialinio būsto, nes šeimos pajamos nebuvo didelės ir (duomenys neskelbtini) ieškovės vardu buvo sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Gautas būstas buvo labai apleistas: išpuvusios grindys, nešiltinta palėpė, nebuvo sanitarinio mazgo, į socialinį būstą nebuvo tiekiamas vanduo, todėl jis savo atostogų metu suremontavo būstą, įrengė nuotekių šalinimo sistemą („Traidenis“), įvedė vandentiekį. SB lizingo suteiktas vartojimo kreditas buvo panaudotas šeimos gerovei kurti. Nurodo, kad jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, nesmurtauja, atlieka ūkio darbus, būsto remontą atliko savo jėgomis, o ieškovė išpardavė laikomus gyvulius ir neketina jų ateityje laikyti, nenori sodinti daržovių. Mano, kad ieškovė išlaidauja, nes sudaro kreditus nepalankiomis sau sąlygomis, nors jos pajamos į rankas yra 560,00 Eur ir kreditoriams kas mėnesį sumoka 350,00 Eur, o pragyventi lieka 210,00 Eur. Nuo dukros A. gimimo ir vėliau, jis vienas išlaiko bendrus vaikus, atlieka ūkio darbus, aprūpina gyvulius pašaru, pasirūpina kuru žiemai, o atsakovė, nors yra ir buvo darbingo amžiaus, nieko nedirbo nuo dukros A. gimimo ir dirbti pradėjo tik 2021 m. birželio mėnesį, todėl jis prašo priteisti iš atsakovės 3 600,00 Eur t. y. pusę išlaikymo įsiskolinimo sumos, skaičiuojant po 100 Eur kiekvienam vaikui. 100,00 Eur*3*24 mėn.=7 200,00 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d.. Taip pat nurodė, kad iki santuokos įgijo registruotinus kilnojamus daiktus: lengvąjį automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lengvojo automobilio priekabą (duomenys neskelbtini), vėliau buvo perleistas jo motinai. Pirmajam traktoriui įsigyti jis panaudojo lėšas (6000,00 Lt), kurias buvo paskolinusi jo mama iki santuokos sudarymo, ir šis turtas nėra pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe. Santuokos metu šalys įgijo registruotus kilnojamus daiktus: lengvąjį automobilį „S. I.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris parduotas už 1 600,00 Eur; lengvąjį automobilį „N. Q.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje buvo įgyti žemės ūkio padargai: (duomenys neskelbtini). Visų įsigytų daiktų vertė 8 197,88 Eur, o viso dalintino turto už 13 997,88 Eur. Kiekvienam po santuokos nutraukimo tenkanti dalis po 6 998,94 Eur. Pažymėjo, kad dėl dukterų gyvenamosios vietos su ieškove neprieštarauja, tačiau sūnus išreiškė norą gyventi su juo, todėl prašo po santuokos nutraukimo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su juo ir nustatyti jo ir vaikų bendravimo tvarką pagal jo pateiktą siūlymą. Nurodė, kad atsižvelgiant į jo turtinę padėtį jis vaikų išlaikymui kas mėnesį gali skirti 330,00 Eur, nes didesnės sumos negali teikti. Esant galimybei ir poreikiui jis papildomai prisidės prie vaikų poreikių tenkinimo, apmokės vaikų pramogas bei lavinimo išlaidas. 2023 m. kovo 1 d. atsakovas pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad nebepalaiko reikalavimo dėl 3 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo iš ieškovės.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą 2019 m. liepos 12 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp L. Č. ir V. Č. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo atsakovui paliko jo prigimtinę pavardę „Č., o ieškovei grąžino iki santuokos sudarymo turėtą pavardę „K.“. Nustatė, kad nė vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka. Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei A. Č. mokamą periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur per mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. P. K. apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2011 m. kovo 8 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-729-867/2011 iš atsakovo L. Č. priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams E. Č. ir D. Č. dydį, ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. Č., E. Č. mokamą periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė, kad atsakovas vaikams skirtą išlaikymą perveda iki einamojo mėnesio 20 dienos į ieškovės asmeninę banko sąskaitą, esančią „Swedbank“, A. N. vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Nustatė skyriumi gyvenančio atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: kiekvienais neporiniais metais tėvas su vaikais praleidžia Šv. Kūčias ir pusę pirmos Šv. Kalėdų dienos, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 10.00 val. arba pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 15.00 val., poriniais metais tėvas su vaikais praleidžia pusę pirmos Šv. Kalėdų dienos ir antrą Šv. Kalėdų dieną, paimant vaikus gruodžio 25 d. 15.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 20.00 val.; kiekvienais neporiniais metais tėvas su vaikais praleidžia N. M., vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. 10.00 val. arba pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d. 12.00 val., poriniais metais tėvas su vaikais praleidžia pirmąją Naujųjų metų dieną, paimant vaikus sausio 1 d. 12.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą; kiekvienais neporiniais metais tėvas su vaikais praleidžia pirmąją Šv. Velykų dieną, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 10.00 val., poriniais metais tėvas su vaikais praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą 20.00 val.; kiekvienais metais tėvas su vaikais praleidžia Tėvo dieną, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą 20.00 val.; kiekvienais metais tėvas su vaikais praleidžia tėvo gimtadienius. Jeigu tėvo gimtadienis yra nedarbo ar poilsio dieną, tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. Jeigu tėvo gimtadienis yra darbo dieną, tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos 17.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.; vaikų mokyklinių vasaros atostogų metu – vaiko tėvas bendrauja su vaikais kiekvienais metais vieną su puse mėnesio (45 kalendorinės dienos) jų mokyklinių vasaros atostogų metu, šių atostogų laiką vaiko tėvas praneša vaiko motinai prieš 14 kalendorinių dienų. Vaiko tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 11.00 val. ir grąžina vaikus motinai paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.; vaikų mokyklinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu – vaiko tėvas bendrauja su vaikais poriniais metais jų mokyklinių žiemos atostogų metu, o neporiniais metais – jų mokyklinių rudens ir pavasario atostogų metu. Vaiko tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 11.00 val., ir grąžina vaikus motinai paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.; kas antrą savaitgalį tėvas vaikus paima penktadienį 17.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ar pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Atsakovas turi teisę gauti visą informaciją, susijusią su vaikų sveikata ir jų gydymu iš visų gydymo įstaigų. Nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, tėvas turi teisę nekliudomai lankyti vaikus jų ligos metu ir juos slaugyti stacionarioje gydymo įstaigoje ar toje vietoje, kur jie yra. L. Č. gali bet kada lankyti vaikus darželyje/mokykloje, dalyvauti tėvų susirinkimuose, darželio/mokyklos renginiuose, pareikšti darželiui/mokyklai pastabas ir pageidavimus dėl vaikų auklėjimo ir ugdymo, gauti prieigas prie elektroninio dienyno. Vaikų mama V. Č. įsipareigoja užtikrinti vaikams galimybę kartu su tėvu dalyvauti jo artimųjų giminaičių pagal kraujo ryšį gimtadieniuose ar kitose šventėse, taip pat laidotuvėse. Po santuokos nutraukimo atsakovui L. Č. asmeninės nuosavybės teise priteistinas šis turtas: (duomenys neskelbtini), o atsakovui L. Č. iš ieškovės V. Č. priteisė 1 431,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei natūra atitenkantį turtą. Po santuokos nutraukimo atsakovui L. Č. asmeninės nuosavybės teise priteisė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 000,00 Eur, o ieškovei V. Č. iš atsakovo L. Č. priteisė piniginę kompensaciją už atsakovui natūra atitenkantį traktorių, tai yra 2 000,00 Eur. Po santuokos nutraukimo atsakovui L. Č. asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o ieškovei V. Č. iš atsakovo L. Č. priteisė 100,00 Eur kompensaciją už atsakovui natūra atitenkantį turtą. Po santuokos nutraukimo atsakovui L. Č. asmeninės nuosavybės teise priteisė priekabą (duomenys neskelbtini) o ieškovei V. Č. iš atsakovo L. Č. priteisė 250,00 Eur kompensaciją už atsakovui natūra atitenkantį turtą. Iš ieškovės V. Č. atsakovui L. Č. priteisė 1 378,63 Eur piniginę kompensaciją už parduotus gyvulius bei 800,00 Eur piniginę kompensaciją už parduotą transporto priemonę „S. I.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Po santuokos nutraukimo automobilį „N. Q.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisė ieškovei V. Č.. Nustatė, kad po santuokos nutraukimo finansiniai įsipareigojimai tarp ieškovės V. Č. ir UAB „Finansų bitė“ pagal 2022 m. liepos 15 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), lieka asmeninis ieškovės finansinis įsipareigojimas. Nustatė, kad po santuokos nutraukimo atsakovo L. Č. finansiniai įsipareigojimai kreditoriui UAB „SB lizingas“ pagal 2020 m. rugpjūčio 20 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), lieka bendrais ieškovės V. Č. ir atsakovo L. Č. skoliniais įsipareigojimais, t. y. po santuokos nutraukimo šalys lieka solidariai atsakingos kreditoriui UAB „SB lizingas“. Nustatė, kad solidariąją šalių prievolę kreditoriui UAB „SB lizingas“ vykdo abu skolininkai, t. y. V. Č. ir L. Č. kredito įmokas ir su tuo susijusias išlaidas (administravimo, banko ir kt. mokesčius) moka lygiomis dalimis. Jeigu kredito įmokas pilnai sumoka viena iš šalių, tai kita šalis ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo sąskaitos ar kvito pateikimo dienos įsipareigoja sumokėti už kredito įmoką pilnai sumokėjusiai šaliai lygiai pusę tos sumos, kurią ji sumokėjo, t. y. 1/2 dalies sumokėtos kredito įmokos ir su tuo susijusių išlaidų. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Kitą bylos dalį nutraukė. I. V. Čėsnienei iš atsakovo L. Č. priteisė 1 080,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. A. L. Čėsnai iš ieškovės V. Č. priteisė 200,00 Eur jo patirtų atstovavimo išlaidų. Iš atsakovo L. Č. valstybės naudai priteisė 518,00 Eur žyminį mokestį. Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis A. Č. mokėjimo nurodė vykdyti skubiai. Panaikino 2022 m. birželio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-267-867/2023 taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismo pagrindiniai motyvai:
5.1. Šalys kartu nebegyvena, nes ieškovė liko su vaikais gyventi socialiniame būste, o atsakovas šiuo metu gyvena pas savo mamą, o nuo (duomenys neskelbtini) kartu su atsakovu pradėjo gyventi ir šalių sūnus E. Č.. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys nesiekė santuokos išsaugoti, o tai patvirtina abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, nes jie nevykdė abipusės prievolės būti pakantiems ir lojaliems vienas kitam. Laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu.
Šalies argumentai
5.2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji pageidauja pasilikti santuokos metu įgytą pavardę, tačiau bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ji nori susigrąžinti iki santuokos turėtą savo mergautinę pavardę, atsakovas tam neprieštaravo, todėl atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo atsakovui paliekama jo prigimtinė pavardė „Č.“, o ieškovei iki santuokos sudarymo turėta pavardė „K.“.
5.3. Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nenustačius jokių aplinkybių trukdančių nustatyti nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina, atsižvelgiant į institucijos teikiančios byloje 2023 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu žodinę išvadą, į vaikų amžių, šalių dukters D. Č. norą gyventi su mama ir į tai, kad vaikai nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove ir liko gyventi šalims pradėjus gyventi atskirai, vaikų ir mamos tarpusavio ryšį, darytina išvada, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su vaikų motina, tai yra ieškove.
5.4. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl vaikų bendravimo su tėvu, nes ieškovė nurodė, kad ji nedraudžia atsakovui bendrauti su vaikais, tačiau norėtų, kad atsakovas vaikus pasiimtų pas save, o ne bendrautų atvykęs pas ją. Ieškovė iš esmės neprieštaravo, kad būtų patvirtinta atsakovo priešieškinyje nurodyta jo ir vaikų bendravimo tvarka, todėl atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nutraukimo vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove yra pagrindas tenkinti atsakovo priešieškinio dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
5.5. Atsižvelgiant į ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo sumą vienam vaikui per mėnesį, į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, šalių turtinę padėtį, į šalių vaikų amžių ir poreikius, darytina išvada, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti šalių dukrai A. Č. po 220,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2022 m. birželio 20 d., iki jos pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Įvertinus, kad nuo teismo sprendimo, tai yra 2011 m. kovo 8 d. teismo įsakymo, kuriuo iš atsakovo yra priteistas išlaikymas D. Č. ir E. Č. yra praėjęs nemažas laiko tarpas, tai yra dvylika metų ir per tą laiką išaugo abiejų vaikų poreikiai bei pasikeitė ekonominė situacija, nes ženkliai pabrango kainos būtiniausiems produktams bei paslaugos, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad yra pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį ir nuo ieškinio teismui dienos pateikimo, tai yra nuo 2022 m. birželio 20 d. iš atsakovo D. Č. ir E. Č. yra pagrindas priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui mokama po 220,00 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis). Priteisiant 2011 m. išlaikymą atsakovas turėjo dar du nepilnamečius vaikus, kuriems turėjo teikti išlaikymą, o šiai dienai atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą tik trims bendriems šalių vaikams, nes kiti atsakovo vaikai yra pilnamečiai.
5.6. Atsakovas priešieškiniu buvo pareiškęs reikalavimą iš ieškovės priteisti jo naudai 3 600,00 Eur, t. y. pusę išlaikymo įsiskolinimo sumos, skaičiuojant po 100,00 Eur kiekvienam vaikui. 100 Eur*3*24 mėn. =7 200,00 Eur už laikotarpį nuo 2019-06-01 iki 2022-06-01, tačiau šio savo priešieškinio reikalavimo atsisakė, todėl byla toje dalyje nutrauktina.
5.7. Yra pagrindas tenkinti prievolę pagal tarp ieškovės ir UAB „Finansų bitė“ sudarytą 2022 m. liepos 15 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovės asmenine prievole, kurią ieškovė po santuokos nutraukimo vykdys asmeniškai, nes už šias lėšas buvo įsigytas automobilis bei refinansuotos kitos ieškovės vardu anksčiau paimtos vartojimo paskolos.
5.8. Iš 2020 m. rugpjūčio 20 d. SB Lizingas vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad sutartis sudaryta su atsakovu ir atsakovui suteiktas 2 500,00 Eur kreditas, 48 mėnesių terminui, mėnesio įmoka 74,58 Eur. Bendra vartojimo kredito mokama suma 3580,00 Eur, iš kurių 2 500,00 Eur gautas kreditas ir 1 080,00 Eur bendra kredito kaina, mėnesinė įmoka 184,58 Eur. 2020 m. rugpjūčio 20 d. UAB „SB lizingas“ pervedė atsakovui 2 415,79 Eur pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys teismo posėdžio metu nurodė, kad šis kreditas buvo paimtas tikslu įrengti valymo įrenginį „Traidenis“ ir neišmokėta kredito suma yra apie 1 500,00 Eur. Įvertinus nustatytas aplinkybes pripažintina, kad ši prievolė yra šalių solidari, nes kreditas paimtas šalims esant santuokoje ir panaudotas bendriems šeimos poreikiams, tai yra buvo imtas su tikslu sutvarkyti šeimos buitį, tai yra pagerinti socialinio būsto sąlygas ir įrengti valymo įrenginį „Traidenis“. Atsakovas kurį laiką taip pat naudojosi šiais valymo įrenginiais ir jais iki šiol naudosis jo vaikai, kurių gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, be to, ieškovė sutinka išmokėti atsakovui kompensaciją už jai atitenkančius valymo įrenginius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį dėl E. Č. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove bei išlaikymo jam priteisimo; dėl nepilnametėms dukroms D. Č. ir A. Č. priteisto išlaikymo dydžio; dėl solidarios šalių prievolės kreditoriui UAB „SB lizingas“ vykdymo ir priimti šiose dalyse naują sprendimą, tai yra nepilnamečio E. Č. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu L. Č. ir priteisti iš V. Č. išlaikymą nepilnamečiui E. Č. periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur per mėnesį, nuo 2023 m. vasario 21 d. iki vaiko pilnametystės , šio vaiko lėšų tvarkytoju paskiriant L. Č.. Jei apeliacinės instancijos teismas nepakeis teismo sprendimo dalies dėl priteisto išlaikymo dukroms D. ir A. sumažinimo/priteisimo po 180 Eur kiekvienam vaikui ir liks galioti teismo nustatytas išlaikymo vaikams dydis, tokiu atveju E. Č. išlaikymui iš ieškovės V. Č. taip pat priteistinas 220 Eur dydžio kas mėnesį nuo 2023 m. vasario 21 d. iki jo pilnametystės; sumažinti iš atsakovo L. Č. nepilnametėms dukroms D. Č. ir A. Č. priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį, priteisiant kiekvienai iš jų periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti atsakovui iš ieškovės 382,00 Eur (132,00+ 250,00 Eur) jo patirtų išlaidų, t. y. žyminį 132 Eur mokestį ir 250,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir susipažinimą su bylos medžiaga. Apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Nepilnametis vaikas E. Č. (duomenys neskelbtini) susitikimo su Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste metu aiškiai išsakė savo apsisprendimą gyventi kartu su atsakovu bei nurodė, kad jo ryšys su tėvu atsistatė ir jis norėtų gyventi (duomenys neskelbtini), kur gyvena tėvas. Nuo 2023 m. vasario 21 d. sūnus apsigyveno pas ieškovą, kuris gyvena jo motinai priklausančiame name (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) metų amžiaus sūnus E. su ieškovu gyvena ir šiuo metu, sugrįžti gyventi pas mamą jis nenori.
6.2. Į paskutinį teismo posėdį atvykusi specialistė teikė išvadą, kad sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu. Išvada buvo duota pagal išklausytą vaiko nuomonę ir pateiktus procesinius šalių dokumentus, o taip pat į tai, kad iš esmės tarp šalių nebuvo ginčo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Ieškovė 2023 m. sausio 31 d. atsiliepime į patikslintą priešieškinį, o taip pat bylą nagrinėjant teisme, neprieštaravo, kad E. Č. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį ieškovė nurodė, kad sūnus E. Č. yra tokio amžiaus, kai sugeba suformuluoti savo pažiūras ir geba išreikšti savo nuomonę. Ieškovė sprendimą palieka pačiam sūnui.
6.3. Teismo vertinimas, kad vaiko noras gyventi kartu su tėvu yra paremtas tuo, kad šalių sūnus būdamas paauglys nori būti arčiau savo draugų ir nori mažesnės kontrolės nėra objektyviai pagrįstas. Tokio amžiaus ((duomenys neskelbtini)) vaiko nuomonė ir apsisprendimas yra labai svarbūs, vaikas yra pakankamai suaugęs, bus neįmanoma jį priversti sugrįžti pas motiną, gyvenančią kitame(duomenys neskelbtini) kaime. Prievartinis vaiko sugrąžinimas kaip tik neatitiktų vaiko interesų ir būtų jo nesuprastas, todėl teismo sprendimo šioje dalyje įvykdymas taptų neįmanomas. Atsakovas įsiteisėjus šiam sprendimui turėtų vėl kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, o tai sukeltų nemažas materialines ir dvasines sąnaudas bei gana ilgą procesą. Tai neatitiktų ir vaiko interesų, nes įneštų nereikalingą sumaištį, nestabilumą.
Žemesnės instancijos teismas
6.4. Ne tik vaiko amžius, bet ir gyvenimo su tėvu (atsakovu) faktas yra reikšmingos aplinkybės sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kontrolę jam gali užtikrinti ne tik atsakovas, bet ir kartu gyvenanti atsakovo motina, kuri padeda atsakovui rūpintis E. ir jo poreikių tenkinimu. Teismo nurodyti motyvai, kad atsakovas negalėjo nurodyti, kokioje klasėje mokosi jo sūnus, nes nurodė, kad mokosi septintoje klasėje, nors sūnus mokosi aštuntoje klasėje, ir tai, kad atsakovas nemoka prisijungti prie elektroninio „Tamo“ dienyno, nėra esminės aplinkybės, nulemiančios vaiko gyvenamosios vietos nustatymą. Teisme atsakovas, jausdamas stresą teismo posėdyje tiesiog pasimetė ir suklydo dėl to, kokioje klasėje mokosi vaikas.
6.5. Atsakovas gali išmokti naudotis „Tamo“ dienynu ar paprašyti kitų žmonių pagalbos. Be to, kaimo vietovėje ryšys su mokykla yra palaikomas tiesiogiai (gyvai) ir tokiu būdu kontroliuojami vaiko mokslo pasiekimai, ar sūnus lanko mokyklą ir nepraleidžia pamokų. Teismas neįvertino, kad sūnui E. gyvenant su ieškove jo mokymosi rezultatai buvo blogi, vaikas praleisdavo daug pamokų. Atsakovas teismui pateikė duomenis apie 2022/2023 mokslo metų pirmo pusmečio (kai vaikas gyveno su ieškove) praleistas pamokas ir rezultatus. Sūnui apsigyvenus pas atsakovą, vaiko lankomumas ir mokymosi rezultatai kaip tik pagerėjo lyginant su ankstesniais.
6.6. Sūnus turi atskirą kambarį atsakovo motinai priklausančiame gyvenamajame name, kuriame gyvena ir atsakovo mama. Atsakovas gyvena jo paties įrengtose ir pritaikytose gyventi vasarinės patalpose , esančiose toje pačioje namų valdoje, nes norėjo suteikti vaikui kuo geresnes gyvenimo sąlygas, t. y. galimybę vaikui turėti atskirą kambarį. Jiems gyvenant toje pačioje namų valdoje, ryšys ir kontrolė yra ir bus užtikrinama.
Žemesnės instancijos teismas
6.7. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių kiek kiekvieną mėnesį ji išleidžia būtiniausiems šalių vaikų poreikiams. Teismas vertino, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma vienam vaikui neviršija puse minimalios algos dydžio, ieškovė neprivalo šios sumos įrodinėti. Teismas negali priteisti vaikams išlaikymą didesnį, negu objektyviai leidžia išlaikymą mokėti privalančių tėvų turtinė padėtis. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, neatsižvelgė į tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. ieškovė kiekvieno vaiko išlaikymui gauna po 80,50 Eur vaiko pinigų (universali išmoka vaikui). Be šių išmokų vaikams ji turėtų papildomai gauti (galimai gauna) kas mėnesį kiekvienam vaikui dar 50,47 Eur, nes vidutinės pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės, nei nustatytas minimalus dydis.
6.8. Teismas konstatavo, jog šalių turtinė padėtis yra panaši. Tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra kiek didesnis nei ieškovės. Vadovaujantis šalių lygybės išlaikant vaikus taisykle, ieškovė turėtų teikti taip pat po 220 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui. Tai pagal jos gaunamas pajamas yra nerealu ir atsakovo įsitikinimu tokių lėšų vaikų išlaikymui ieškovė objektyviai neskiria/negali skirti. Toks priteisto išlaikymo dydis taip pat neatitinka ir atsakovo gaunamų pajamų ir jo galimybių uždirbti daugiau, atsižvelgiant į jo amžių (duomenys neskelbtini) ir sveikatos būklę. Atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad jam yra nustatyta (duomenys neskelbtini). Jis dirba, bet ateityje dėl šių jam diagnozuotų ligų galimai įsidarbinti ir dirbti nebegalės.
Atsiliepimas
7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą Prašo išreikalauti tyrimo medžiagos (duomenys neskelbtini) kopiją iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, susijusią su nepilnamečio E. Č. galimai įvykdyta nusikalstama veika, nes ieškovei ir jos atstovui tokios informacijos teisėsauga neteikė; atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apelianto L. Č. ieškovės V. Č. naudai turėtas 250 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimu į apeliacinį skundą parengimu. Atsiliepimo argumentai:
7.1. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu motyvuotai nurodė aplinkybes, kodėl netenkino atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl nepilnamečio sūnaus E. Č. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu L. Č.. Nustatant nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su mama, teismas atsižvelgė ne į kintančius vaiko norus, bet į prioritetinius vaiko interesus.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Ieškovei V. Č. buvo pranešta, kad nepilnametis sūnus E. Č. buvo sulaikytas vagystės vietoje. Jo atžvilgiu pradėtas tyrimas, nusižengimo identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 18 d. užklausimu dėl informacijos suteikimo buvo kreiptasi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatą, tačiau atsakymo nesulaukta. Mano, kad nagrinėjant civilinę bylą apeliacinėje instancijoje, šios aplinkybės yra svarbios, todėl prašo teismo išreikalauti medžiagą (duomenys neskelbtini) iš tyrimą atliekančios institucijos. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad nepilnametis vaikas gyvendamas pas tėvą arba nepaklūsta tėvo valdžiai ir savavališkai daro nusikaltimus, arba neturi ryšio su tėvu ir jam neatskleidžia savo planų ir ketinimų, kurie kartais būna ir nuskalstami.
7.3. Teismas teisingai pastebėjo, kad vaikų auklėjimui didžiąją laiko dalį skiria ieškovė, ji domisi jų socialiniu gyvenimu ir kitais kasdieniais poreikiais. Nepilnamečiai vaikai daugiausia laiko praleidžia su motina, todėl nepilnamečių vaikų buitimi (vaikų maitinimas, higiena, slaugymas ligos atveju, aprangos pritaikymas pagal sezoniškumą, gyvenamosios vietos pritaikymas, komunalinių paslaugų apmokėjimas ir kt.) išimtinai rūpinasi ieškovė. Ieškovės gaunamos pajamos yra išleidžiamos bendrai visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl mokėdama už komunalinius patarnavimus ar nuomos mokestį už socialinį būstą, ieškovė moka jį bendrai ir už save, ir už vaikus. Didžioji dalis ieškovės išlaidų yra susijusių su vaikų poreikiais, nors jie ir nėra įvardijami konkrečiai, kuriam vaikui ir kiek išleido, todėl apelianto teiginys, kad ieškovės pajamos neleidžia teikti tokio dydžio išlaikymo vaikams yra nepagrįstas.
7.4. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė buvo pateikusi bankinės sąskaitos išklotines, iš kurių matyti, kad jos darbo užmokestis po truputį didėja. Už 2023 m. sausio mėnesį jai buvo sumokėta 627,24 Eur. Visa ta pinigų suma yra išleidžiama išimtinai vaikų poreikiams tenkinti. Atsiradusiems įsiskolinimams dengti ieškovė nuolatos yra priversta imti greituosius kreditus, kad galėtų patenkinti tuos vaikų poreikius, kuriems ji pritrūksta pinigų, vaikų tėvas nesistengia vykdyti įsipareigojimo ir mokėti visos priteistos sumos.
Šalies argumentai
7.5. Apelianto teiginys, kad teismas detaliai neišsiaiškino, kokie yra tikrieji vaikų poreikiai ir koks realus išlaikymo dydis jiems yra reikalingas, nėra pagrįstas. Apeliantas ir ieškovė civilinėje byloje buvo lygios šalys, todėl kiekvienas turėjo teisę teikti įrodymus, kad jie būtų išnagrinėti. Jei apeliantas teigia, kad nepilnamečiams vaikams priteista išlaikymo suma po 220,00 Eur mokama kas mėnesį yra per didelė, tai turėjo teisę įrodyti, kad jo vaikams minimaliam pragyvenimui pakanka po 180,00 Eur.
7.6. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl solidarios šalių prievolės kreditoriui UAB „SB lizingas“ vykdymo, tačiau išsamaus paaiškinimo ar suformuluoto reikalavimo nepateikė. Ieškovė susipažinusi su apeliaciniu skundu neranda apelianto išdėstytų motyvų, kodėl jis nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl solidarios prievolės vykdymo, todėl argumentuotai pasisakyti šiuo klausimu negali.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
Dėl žodinio nagrinėjimo
11. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Dėl įrodymų išreikalavimo
12. Ieškovė prašo išreikalauti tyrimo medžiagos (duomenys neskelbtini) kopiją iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, susijusią su nepilnamečio E. Č. galimai įvykdyta nusikalstama veika, nes ieškovei ir jos atstovui tokios informacijos teisėsauga neteikė.
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Nors, ieškovės teigimu, E. Č. nusikalstamą veiką galimai įvykdė po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl galimai pradėto ikiteisminio tyrimo dėl nepilnamečio E. Č. įvykdytos nusikalstamos veikos nėra esminės sprendžiant klausimą dėl E. Č. gyvenamosios vietos nustatymo, todėl teisėjų kolegija netenkina prašymo išreikalauti tyrimo medžiagos kopiją iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Faktinės aplinkybės
15. Nustatyta, kad šalys turi tris nepilnamečius vaikus E. Č., gimusį (duomenys neskelbtini), D. Č., gimusią (duomenys neskelbtini) ir A. Č. gimusią (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys nekilnojamojo turto neįgijo. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės socialinio būsto sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta su ieškove patvirtina, kad šalių šeimai buvo paskirtas socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrasis ir naudingasis plotas 72,68 m2, 3-jų kambarių. Nuo 2021 m. birželio 2 d. ieškovė dirba pas ūkininką vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, jos darbo užmokestis 2021 m. neatskaičius mokesčių buvo apie 556,05 Eur, o 2022 m. apie 606,53 Eur. Ieškovė yra transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja – savininkė nuo 2022 m. rugpjūčio 13 d. Iš pateiktos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp TF bank ir ieškovės, nustatyta, kad ieškovei suteiktas 3 000,00 Eur kreditas 96 mėnesių laikotarpiui, asmeniniams poreikiams, bendra metinė palūkanų norma yra 6 proc., metinis sutarties administravimo mokestis – 19,20 Eur; bendra kredito gavėjo mokama suma – 6 245,06 Eur; bendros kredito kainos metinė norma - 17,48 proc.; mėnesio įmoka – 65,07 Eur. Paskutinė įmoka turėtų būti atlikta 2030 m. kovo 20 d. Iš 2020 m. rugpjūčio 20 d. SB Lizingas vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad sutartis sudaryta su atsakovu ir atsakovui suteiktas 2 500,00 Eur kreditas, 48 mėnesių terminui, mėnesio įmoka 74,58 Eur. Bendra vartojimo kredito mokama suma 3580,00 Eur, iš kurių 2500,00 Eur gautas kreditas ir 1080,00 Eur bendra kredito kaina, mėnesinė įmoka 184,58 Eur. Iš pateiktų medicininių išrašų/siuntimo nustatyta, kad atsakovui yra diagnozuota (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo pateiktų sąskaitos išrašų už 2023 m. nustatyta atsakovo pajamas sudarė 2023 m. sausio 18 d. darbo užmokestis 600,00 Eur, 2023 m. sausio 25 d. darbo užmokestis 122,78 Eur, 2023 m. vasario 17 d. darbo užmokestis 904,85 Eur.
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo
16. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnamečio sūnaus E. Č. gyvenamosios vietos nustatymo, dėl kitų vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ginčo nėra, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl E. Č. gyvenamosios vietos nustatymo.
17. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą išsprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyriumi ir nesutaria, su kuriuo iš jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2014). Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo ir motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).
18. Apeliantas teigia, kad nepilnametis vaikas E. Č. (duomenys neskelbtini) susitikimo su Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste metu aiškiai išsakė savo apsisprendimą gyventi kartu su juo bei nurodė, kad jo ryšys su tėvu atsistatė ir jis norėtų gyventi (duomenys neskelbtini), kur gyvena tėvas. Pažymi, kad nuo (duomenys neskelbtini) sūnus apsigyveno pas jį jo motinai priklausančiame name (duomenys neskelbtini), gyvena ir šiuo metu, sugrįžti gyventi pas savo mamą jis nenori.
19. Kaip minėta, pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį, ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
20. Byloje nustatyta, kad buvo išklausyta E. Č. nuomonė, ir jis paaiškino, kad su mama jis sutaria gerai, namuose jo pareiga yra pjauti žolę, žiemą atnešti malkų, susitvarkyti savo kambarį, pašerti triušius. Su tėčiu anksčiau sutarė geriau, važiuodavo kartu žvejoti, grybauti, į gimtinę žolę pjauti, bet kai tėtis pradėjo vartoti alkoholį bendrauja mažai. Nori gyventi kartu su mama ir sesėmis, su tėčiu norėtų bendrauti, susitikti, nuvažiuoti pažvejoti. Iš pateikto 2023 m. vasario 6 d. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko išklausymo akto Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 2023 m. vasario 3 d. Institucijos vyresnioji specialistė K. J. susitiko su E. Č., ir buvo išklausyta vaiko pasikeitusi nuomonė dėl jo noro gyventi su tėvu. E. nurodė, kad apsisprendė gyventi su tėvu . Kaip įvardijo E., atsistatė ryšys su tėvu, tėtis „nebegeria“, bendrauja normaliai. Tėtis gyvena (duomenys neskelbtini), kur anksčiau gyveno visa šeima, jo visi draugai ir mokykla yra (duomenys neskelbtini), ir šiaip patinka jam gyventi (duomenys neskelbtini). E. nežino, kaip sureaguos mama, sužinojus jo apsisprendimą, kad jis nori gyventi su tėčiu, bet tikisi, kad ji supras ir pritars jo apsisprendimui.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, (CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
22. Byloje nustatyta, kad atsakovas pripažino, jog nėra lankęs vaikų tėvų susirinkimų, nemoka naudotis kompiuteriu ir nemoka prisijungti prie elektroninio „Tamo dienyno“. Atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti kokioje klasėje mokosi jo sūnus, nes nurodė, kad mokosi septintoje klasėje, nors sūnus mokosi aštuntoje klasėje. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas iki šiol neturi įgūdžių domėtis vaikų pasiekimais ir byloje nėra duomenų, kad ir nepilnamečiam vaikui apsigyvenus su juo tokius įgūdžius jis būtų įgijęs, tai yra nepateikti duomenys, kad atsakovas kreipėsi į mokymo įstaigą dėl asmeninio prisijungimo prie „Tamo dienyno“, nepateikta iš mokymo įstaigos duomenų apie jo bendradarbiavimą su mokymo įstaiga bei domėjimusi vaiko mokymusi ir ugdymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsakovas pats byloje nurodė, kad gyvena pas savo mamą, vasarinėje. Taigi ta aplinkybė, kad nepilnametis vaikas gyvens name ne su savo tėvu, o su močiute, neatitinka vaiko geriausių interesų. Kaip minėta, už savo nepilnamečius vaiku yra atsakingi vaikų tėvai, todėl atmestini apelianto argumentai, kad kontrolę nepilnamečiam vaikui gali užtikrinti ne tik atsakovas, bet ir kartu gyvenanti atsakovo motina, kuri padeda atsakovui rūpintis E. ir jo poreikių tenkinimu. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovas negalės tinkamai kontroliuoti vaiko mokslo pasiekimų, ar sūnus padarė pamokas, ar lanko mokyklą ir nepraleidžia pamokų, ar tinkamas vaiko poilsio režimas.
23. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė su kitais nepilnamečiais vaikais šiuo metu gyvena name, kuris nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Visi patogumai namuose yra, namuose pakankamai tvarkinga, nors ir trūksta remonto darbų. D. D. turi savo apie 18 kv./m kambarį, kuris yra pereinamas. E. namo antrajame aukšte turi atskirą apie 28 kv/m kambarį, kuriame yra lova, komoda, stalas, spinta, fotelis, rašomasis stalas, kompiuteris. Gyvenimo ir buities sąlygos pas ieškovę yra tinkamos nepilnamečiams vaikams augti, ilsėtis, lavintis. Be to, byloje yra duomenys, kad ieškovė domisi vaikų mokymusi ir ugdymu, todėl įvertinusi byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo ir sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, nes nagrinėjamu atveju geriau nepilnamečio E. interesus gali užtikrinti gyvenimas su mama (ieškove).
24. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2023 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovės pateikta žodine išvada, nes ši specialistė nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios dalyvavo byloje, ji apklausinėjo vaiką ir gerai žino situaciją šalių šeimoje, o į paskutinį posėdį atvykusi specialistė išvadą davė tik pagal pateiktus procesinius šalių dokumentus ir tai, kad iš esmės tarp šalių nebuvo didelio ginčo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, todėl nesutiktina su apelianto argumentais, kad vaikų teisių specialistai pateikė išvadą, jog nepilnamečiui vaikui būtų geriau gyventi su tėvu (apeliantu).
25. Nors apeliantas apeliaciniame skunde ir teigia, kad ieškovė sutiko su sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimu, tačiau ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė netenkinti šio atsakovo reikalavimo ir nurodė, kad teismo sprendimas nustatyti nepilnamečio sūnaus E. Č. gyvenamąją vietą su ieškove yra ne tik pagrįstas, bet ir labai objektyvus, nes iš esmės suvokta ir įsigilinta į šeimos situaciją bei nustatyta, jog čia būtina vadovautis prioritetiniais vaiko interesais, o ne išreikšta vaiko nuomone. Nurodytos aplinkybės ir kasacinio teismo praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas nepilnamečio vaiko E. Č. gyvenamąją vietą su mama tinkamai įvertino bylos aplinkybes, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir CK bei CPK nuostatų nepažeidė.
26. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nepilnamečio E. gyvenamąją vietą nustatyti su mama ir jo seserimis įvertino brolių ir seserų ryšio užtikrinimo kriterijų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007, pažymėjo, jog nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti sukurtos sąlygos neprarasti ryšio su broliais/seserimis.
27. Nors apeliantas teigia, kad prievartinis vaiko sugrąžinimas mamai neatitiktų vaiko interesų ir būtų jo nesuprastas, tačiau nagrinėjamu atveju būtent nepilnamečio vaiko tėvų pareiga vaikui išaiškinti priimto sprendimo motyvus ir užtikrinti sklandų teismo sprendimo vykdymą, kad vaikas nepatirtų neigiamų emocijų ir prievartos. Tėvams nepavykus vaikui išaiškinti priimto teismo sprendimo vykdymo būtinybės galima kreiptis kvalifikuotos pagalbos į Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, psichologines tarnybas (CPK 764 straipsnis). Be to, byloje nėra duomenų, kad vaikas būtų priešiškai nusiteikęs mamos atžvilgiu, būtų praradęs su ja ryšį ir prieštarautų gyvenimui su ja ir seserimis (CPK 178, 185 straipsniai).
28. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).
Dėl išlaikymo dydžio
29. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu, argumentuoja, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių kiek kiekvieną mėnesį ji išleidžia būtiniausiems šalių vaikų poreikiams. Teismas vertino, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma vienam vaikui neviršija puse minimalios algos dydžio, ieškovė neprivalo šios sumos įrodinėti. Teismas negali priteisti vaikams išlaikymą didesnį, negu objektyviai leidžia išlaikymą mokėti privalančių tėvų turtinė padėtis. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, neatsižvelgė į tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. ieškovė kiekvieno vaiko išlaikymui gauna po 80,50 Eur vaiko pinigų (universali išmoka vaikui). Be šių išmokų vaikams ji turėtų papildomai gauti (galimai gauna) kas mėnesį kiekvienam vaikui dar 50,47 Eur, nes vidutinės pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės, nei nustatytas minimalus dydis. Be to, atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad jam yra nustatyta (duomenys neskelbtini). Jis dirba, bet ateityje dėl šių jam diagnozuotų ligų galimai įsidarbinti ir dirbti nebegalės. Apelianto argumentai atmestini.
30. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
31. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 1014 „Dėl 2023 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) atskaičius mokesčius sudaro 633 Eur, taigi kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė šioje byloje neturėjo pareigos pagrįsti vaikų poreikių, kurie neviršija minimalios algos dydžio. Atsakovas turėjo pagrįsti, tačiau nepateikė pagrįstų duomenų, jog nepilnamečiams vaikams yra reikalingas mažesnis išlaikymas nei minimali mėnesinė alga. Išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą nuo 2022 m. sausio 1 d. sudaro 85,75 Eur, taigi sprendžiant klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, laikytina, jog vaiko poreikiams per mėnesį tėvai privalo skirti apie 496,78 Eur kiekvienam vaikui (633 Eur – 85,75 Eur – 50,47 Eur = 496,78 Eur). Taigi teismo priteistas iš atsakovo 220 Eur išlaikymas vienam vaikui nesiekia pusę nurodytos sumos.
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą).
33. Kaip byloje nustatyta, tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis panaši, tai yra abu neturi nekilnojamojo turto, turi ne itin didelės vertės autotransporto priemones, darbinės pajamos atsakovo šiek tiek didesnės. Taip pat nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, taigi akivaizdu, kad ieškovei tenka kasdienė vaikų priežiūra, laiko skyrimas vaikų auklėjimui ir sveikatos problemoms. Tuo tarpu atsakovas nepatiria jokių nepatogumų ar naštos, tai yra, nesprendžia vaikų sveikatos ir priežiūros problemų, nesirūpina kasdieniais vaikų poreikiais, taigi turi didesnes galimybes daugiau laiko skirti darbui, ir atitinkamai gauti didesnį darbo užmokestį, taigi akivaizdu, kad turi pareigą daugiau nei ieškovė piniginių lėšų skirti vaikų išlaikymui. Atmestini apelianto argumentai dėl sveikatos problemų, nes bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu atsakovas dirba, nėra byloje duomenų, kad dėl nurodytos diagnozės jam būtų ribojamas darbingumas, be to, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – atsakovui tapus nedarbingu jis turės galimybę kreiptis dėl išlaikymo vaikams sumažinimo.
34. Nurodytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas turi pareigą teikti savo nepilnamečiams vaikams po 220 Eur išlaikymą, šis išlaikymo dydis atitiks nepilnamečių vaikų geriausius interesus, ir nepažeis ieškovės bei atsakovo interesų pusiausvyros, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteisto/padidinto išlaikymo mažinti nėra pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl solidarios šalių prievolės kreditoriui UAB „SB lizingas“
35. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
36. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl solidarios šalių prievolės kreditoriui UAB „SB lizingas“ vykdymo, tačiau dėl nesutikimo su šia sprendimo dalimi jokių argumentų nepateikė, todėl dėl šio apeliacinio skundo prašymo teisėjų kolegija pasisakyti neturi pagrindo, tuo labiau, šią skundo dalį tenkinti, todėl apelianto skundas dėl šios teismo sprendimo dalies taip pat atmestinas.
Dėl kitų argumentų
37. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinių skundų aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinių skundų argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
40. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą, todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei V. Č. iš atsakovo L. Č. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.