Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovui L. Č. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „SB Lizingas“, UAB „Finansų bitė“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, ir atsakovo L. Č. priešieškinį ieškovei V. Č. dėl santuokos nutraukimo ir kitų klausimų išsprendimo, tretieji asmenys „SB lizingas“, UAB „Finansų bitė“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tiek ieškinio, tiek patikslinto ieškinio reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad ji su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) ir turi tris nepilnamečius vaikus. Mano, kad jos ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių katės, nes laikui bėgant jų tarpusavio ryšiai blėso, išsiskyrė bendri interesai, nebesutapo charakteriai, galiausiai ėmė trūkti tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, sutriko bendravimas, atsirado nepasitikėjimas. Nurodo, kad jau daugiau nei vienerius metus netvarko bendro ūkio ir nebeveda bendro šeimos gyvenimo, jų nesieja jokie ryšiai išskyrus, tai, kad turi tris vaikus ir bendrus namus. Kadangi nepilnamečių vaikų auklėjimui, jų priežiūrai ji skiria didžiąją laiko dalį ir vaikai didžiąją dalį praleidžia su ja, nes ji domisi jų socialiniu gyvenimu ir kitais kasdieniais poreikiais, todėl mano, kad po santuokos nutraukimo vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja ir iš atsakovo priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui po 250,00 Eur per mėnesį. Nurodo, kad vaikai yra augantys, jiems būtina nuolat pirkti rūbus, avalinę bei kitus būtinus daiktus, aprūpinti juos maistu, pirkti mokyklines prekes, o nuo 2022-01-01 Lietuvoje minimali mėnesinė alga yra 730,00 Eur, todėl ir prašo iš atsakovo kiekvienam vaikui po 250,00 Eur. Konkrečios atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatyti neprašo, nes ji neketina trukdyti tėvui bendrauti su vaikais ir stengiasi, kad atsakovas turėtų visas galimybes dalyvauti jų vaikų gyvenime. Išlaikymo sau po santuokos nutraukimo nereikalauja, nes yra sveika ir darbinga. Nurodo, kad santuokoje įgyti namų apyvokos daiktai yra pasidalinti ir dėl to ginčo nėra. Kadangi santuokos metu įgytas turtas kiekvienam iš sutuoktinių priklauso lygiomis dalimis, todėl prašo tenkinti jos reikalavimą dėl turto padalinimo. Nurodo, kad 2022-08-09 pardavė transporto priemonę „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis priklausė šalims bendrąja jungtine nuosavybe, tai, vadovaujantis sutuoktinių turto lygių dalių principu sutinka, kad iš jos atsakovui būtų priteistina jam tenkanti ½ turto dalies piniginė kompensacija, kurios bendra suma 800,00 Eur (1 600 Eur/2). Po ieškinio teismui pateikimo dienos ji pardavė galvijus ir gavo už juos pinigus, tai yra 2022-06-27 gavo 1 460,68 Eur, 2022-08-15 gavo 1 296,59 Eur, nurodo, kad pusę gautų pinigų už parduotus gyvulius priklauso atsakovui. Pradėjus gyventi atskirai ji 2022-07-20 asmeninės nuosavybės teise įgijo lengvąjį automobilį NISSAN QUASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 3 500,00 Eur, kurios gavo sudariusi vartojimo kredito sutartį su UAB „Elektroninių pinigų bitė“, viso buvo gautas 9 045,40 Eur kreditas automobiliui įsigyti, kredito grąžinimo terminas 2028-04-18, todėl šią prievolę prašo pripažinti jos asmenine, nes kreditą pasiėmė po bylos iškėlimo teisme ir išskirtinai savo asmeniniams poreikiams. Sutinka, kad atsakovui iš jos būtų priteista: 800,00 Eur už automobilį SUBARU IMPREZA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 730,34 Eur už galvijų, bandą Nr. (duomenys neskelbtini); 648,30 Eur už galvijų, bandos Nr. (duomenys neskelbtini); 500,00 Eur už nuotėkų valymo įrenginį „Traidenis“ – (1/3 dalis nuo turto vertės 1 500,00 Eur); 33,33 Eur už skalbimo mašiną „Samsung“ (1/3 dalis nuo turto vertės 100 Eur); 50,00 Eur už šaldytuvą „Bosh“ – (1/3 dalis nuo turto 150 Eur); 13,33 Eur už elektrinį vandens šildytuvą „Promotec 80“ (1/3 dalis nuo turto vertės 40,00 Eur); 40,00 Eur už televizorių „Samsung UE43BU8072“ (1/3 dalis nuo turto vertės 120,00 Eur). Visa priteistina kompensacija sudaro 2 915,30 Eur, o jai iš atsakovo priteistina: 100,00 Eur už kultivatorių; 100,00 Eur už plūgus; 350,00 Eur už rulonų keltuvą; 25,00 Eur už žoliapjovę; 150,00 Eur už purkštuvą; 25,00 Eur už grėblį; 100,00 Eur už televizorių „Philips“; 2 000,00 Eur už traktorių MTZ 82, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 100,00 Eur už automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 250,00 Eur už lengvąją priekabą „NIEWIADOW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra visa priteistina kompensacija sudaro 3 100,00 Eur. Atlikus atskaitymus ir vadovaujantis ekonomiškumo principu, iš atsakovo jai priteistina bendra 184,70 Eur dydžio kompensacija.

Atsakovas patikslintu priešieškiniu pareiškė reikalavimus: nutraukti jo ir ieškovės santuoką dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo jam palikti turėtą pavardę, o ieškovei palikti pavardę – „Č.“, nepilnamečių vaikų A. Č. ir D. Č. gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, o sūnaus E. Č. gyvenamąją vietą su juo. Priteisti iš jo išlaikymą nepilnametėms dukroms po 110,00 Eur kas mėnesį, periodines išmokas kiekvienam vaikui, o iš ieškovės priteisti sūnui išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 110,00 Eur per mėnesį. Nustatyti jo ir skyriumi gyvenančių vaikų bendravimo tvarką pagal jo pateiktą siūlymą; po santuokos nutraukimo priteisti jam asmeninės nuosavybės teise: televizorių PHILIPS 32PHT5505 (200,00 Eur), kultivatorių (200,00 Eur), 2 vnt. plūgų (200,00 Eur), rulonų keltuvą (700,00 Eur), žoliapjovę (50,00 Eur), purkštuvą (300,00 Eur), grėblį (50,00 Eur), iš viso turto už 1700,00 Eur, o ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: lengvąjį automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 4 200,00 Eur), skalbimo mašiną „Samsung“ (350,00 Eur), šaldytuvą „Bosh“ (409,00 Eur), nuotėkų valymo įrenginį „Traidenis“ (2 445,00 Eur), elektrinį vandens šildytuvą „Promotec 80LTR“ (120,00 Eur), televizorių SAMSUNG UE43BU8072 (490,00 Eur); 8 014 Eur daiktų kaina ir piniginių lėšų 783,88 Eur (skirtumas tarp įsigytos mašinos ir parduotų galvijų bei mašinos). Visų ieškovei atitenkančių daiktų verčių suma 8 797,88 Eur. Už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį jam išmokėti 3 057,00 Eur kompensaciją per 3 mėnesius nuo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisti iš ieškovės 3 600,00 Eur, t. y. pusę išlaikymo įsiskolinimo sumos, skaičiuojant po 100,00 Eur kiekvienam vaikui. 100 Eur*3*24 mėn. =7 200,00 Eur už laikotarpį nuo 2019-06-01 iki 2022-06-01. Po santuokos nutraukimo ieškovės prievolę bankui „TF Bank“, pagal 2022-03-24 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine prievole, kurią iš savo lėšų vykdys atsakovė. Po santuokos nutraukimo jo prievolę UAB „SB Lizingas“, pagal 2020-08-20 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti bendra sutuoktinių prievole, šalys kreditoriui atsako solidariai. Po santuokos nutraukimo prievolę UAB „Elektroninių pinigų bitė“ pripažinti ieškovės asmenine prievole, kurią iš savo lėšų vykdys ieškovė. Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad jų santuokinis gyvenimas faktiškai iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė jo įsitikinimu pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, bėgant metams nesugebėjo išsaugoti pagarbos, lojalumo jam, išlaidavo ir buvo neištikima. Mano, kad ieškovė galimai buvo įtakota jos draugės, kuri aktyviai kišasi į jų šeimos gyvenimą. Galimai ieškovės apsisprendimui įtakos turėjo ir jo liga, nes jam yra nustatyta glaukoma, yra prasidėjusi katarakta. Nurodo, kad po santuokos sudarymo jie kreipėsi dėl socialinio būsto, nes šeimos pajamos nebuvo didelės ir 2020-07-07 ieškovės vardu buvo sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Gautas būstas buvo labai apleistas: išpuvusios grindys, nešiltinta palėpė, nebuvo sanitarinio mazgo, į socialinį bustą nebuvo teikimas vanduo, todėl jis savo atostogų metu suremontavo būstą, įrengė nuotėkių šalinimo sistemą („Traidenis“), įvedė vandentiekį. SB lizingo suteiktas vartojimo kreditas buvo panaudotas šeimos gerovei kurti. Nurodo, kad jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, nesmurtauja, atlieka ūkio darbus, būsto remontą atliko savo jėgomis, o ieškovė išpardavė laikomus gyvulius ir neketina jų ateityje laikyti, nenori sodinti daržovių. Mano, kad ieškovė išlaidauja, nes sudaro kreditus nepalankiomis sau sąlygomis, nors jos pajamos į rankas yra 560,00 Eur ir kreditoriams kas mėnesį sumoka 350,00 Eur, o pragyventi lieka 210,00 Eur. Nuo dukros Austėjos gimimo ir vėliau, jis vienas pats išlaiko bendrus vaikus, atlieka ūkio darbus, aprūpina gyvulius pašaru, pasirūpina kuru žiemai, o atsakovė, nors yra ir buvo darbingo amžiaus, nieko nedirbo nuo dukros A. gimimo ir dirbti pradėjo tik 2021 m. birželio mėnesį, todėl jis prašo priteisti iš atsakovės 3 600,00 Eur t. y. pusę išlaikymo įsiskolinimo sumos, skaičiuojant po 100 Eur kiekvienam vaikui. 100,00 Eur*3*24 mėn.=7 200,00 Eur už laikotarpį nuo 2019-06-01 iki 2022-06-01. Nurodo, kad iki santuokos įgijo registruotinus kilnojamus daiktus: lengvąjį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lengvojo automobilio priekabą „Niewiadow“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); traktorių MTZ8, vėliau buvo perleistas M. R. Č.. Pirmajam traktoriui įsigyti jis panaudojo lėšas (6000,00 Lt), kurias buvo paskolinusi jo mama M. R. Č. iki santuokos sudarymo, ir šis turtas nėra pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe. Santuokos metu šalys įgijo registruotus kilnojamus daiktus: lengvąjį automobilį „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris parduotas už 1 600,00 Eur; lengvąjį automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje buvo įgyti žemės ūkio padargai: kultivatorius, pirktas kartu su traktoriumi 2017 m., bet dokumentų nėra (200,00 Eur); rulonų keltuvas (700,00 Eur); žoliapjovė (50,00 Eur), purkštuvas (300,00 Eur); grėblys (50,00 Eur); 2 galvijai, Nr. 07797594 (1 460,68 Eur) ir Nr. 07411535 (1 223,20 Eur) (vienas iš jų jau parduotas mėsai); skalbimo mašina „Samsung“ (350,00 Eur); šaldytuvas „Bosh“ (409,00 Eur); nuotėkų valymo įrenginys „Traidenis“ (2 445,00 Eur); elektrinis vandens šildytuvas „Promotec 80 LTR“ (120,00 Eur); televizorius „Samsung UE43BU8072“ (490,00 Eur); televizorius „Philips 32 PHT5505“ (200,00 Eur). Visų įsigytų daiktų vertė 8 197,88 Eur, o viso dalintino turto už 13 997,88 Eur. Kiekvienam po santuokos nutraukimo tenkanti dalis po 6 998,94 Eur. Nurodo, kad dėl dukterų gyvenamosios vietos su ieškove neprieštarauja, tačiau sūnus išreiškė norą gyventi su juo, todėl prašo po santuokos nutraukimo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su juo ir nustatyti jo ir vaikų bendravimo tvarką pagal jo pateiktą siūlymą. Nurodo, kad atsižvelgiant į jo turtinę padėtį jis vaikų išlaikymui kas mėnesį gali skirti 330,00 Eur, nes didesnės sumos negali teikti. Esant galimybei ir poreikiui jis papildomai prisidės prie vaikų poreikių tenkinimo, apmokės vaikų pramogas bei lavinio išlaidas(apsilankymus teatre, kine, ar kt. kultūrinėje erdvėje). 2023-03-01 pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad nebepalaiko reikalavimo dėl 3 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą iš ieškovės.

Išvadą duodančios institucijos atstovė Kornelija Jomantienė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad tai iš esmės sudėtinga situacija. E. išsakė savo poziciją, kad nori gyventi su tėvu, o ir mama tam neprieštarauja. Sutinka, kad D. ir A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, o dėl E. gyvenamosios vietos apsispręs po liudytojos apklausos. Nurodė, kad šiuo metu šeimai taikomas atvejo vadybos paslaugos, lankosi socialinis darbuotojas. Atvejo vadyba buvo pradėta dėl to, kad ieškovė kreipėsi dėl socialinių išmokų ir buvo nuspręsta, kad šeimai reikalinga pagalba. Nuo vasario 21 d. E. bando gyventi su tėvu, ir, specialistų ir mokyklos pastebėjimu, situacija yra nekokia – vaikas yra praleidęs daug pamokų, dalykų vertinimai daugumoje yra neigiami. Mano, kad visų trijų vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, o pasikeitus aplinkybėms tėvas galėtų kreiptis dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Šiai dienai vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitiktų vaikų interesus. Prašoma išlaikymo suma po 250,00 Eur būtų pakankama, o tėvo siūloma nepakankama net pačių būtiniausių poreikių užtikrinimui. Neprieštarauja dėl prašomo nustatyti bendravimo tvarkos.

Liudytoja D. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra šalių dukters D. Č. kūma. Nurodė, kad, jeigu L. Č. rūpintųsi šeima, viskas būtų kitaip, o kadangi jam buvo nusispjauti – pareidavo iš darbo ir lovoje gulėdavo, o ieškovė pati viską darydavo. Dabar atsakovas vaikus nori papirkti saldumynais, ledais, energetiniais gėrimais, o prieš tai nei vieno vaiko pats neaugino. Nurodė, kad atsakovas viso turi 7 vaikus, tik kiti vaikai jau pilnamečiai, ir jau anūkų turi, ir, greičiausiai, nei vieno jų atsakovas nėra matęs, o V. yra 3 žmona jam. Ieškovė su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini), tačiau iki vestuvių išgyveno kartu virš 20 metų. Nurodo, kad, jei kas dovanodavo baldus, indus, drabužius, ji surinkdavo ir veždavo jiems, nes žinojo, kad jiems reikia. Dėl buto remonto žino tik tiek, kad V. pardavė gyvulius ir remontavo butą. Butą įrenginėjo atsakovo pusbrolis ir jos vyras, tai yra dėjo laminatą, sutvarkė vandentiekį, kriauklę. Darbus organizavo V., o atsakovas gulėjo lovoje, nes nugara jam skaudėjo. Vasarą ėjo su V. ir E. rinkti braškes, atvažiavo L. ir sako „nu parvažiavo nuo bernų“. Buvo labai pavydus. V. pervedė jai pinigus ir ji su vyru važiavo į Klaipėdos „Depo“ pirkti radiatorių, o „Senukuose“ pirko krosnį ir mikrobangę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini), santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai kartu kaip šeima pradėjo gyventi nuo 2007 m. Šalys turi tris nepilnamečius vaikus E. Č., gimusį (duomenys neskelbtini), D. Č., gimusią (duomenys neskelbtini) ir A. Č. gimusią (duomenys neskelbtini), kurie gimė iki šalių santuokos. Santuokos metu šalys nekilnojamojo turto neįgijo.

(duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės socialinio būsto sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta su ieškove patvirtina, kad šalių šeimai buvo paskirtas socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrasis ir naudingasis plotas 72,68 m2, 3-jų kambarių. Socialinio būsto priklausiniai: pastatas-tvartas, pastatas daržinė, pastatas – kiemo rūsys, pastatas-malkinė, pastatas – viralinė, kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys, rūkykla) ir 0,25 ha žemės sklypas. Socialinio būsto nuomos mokesčio paskaičiavime nurodyta, kad būsto, esančio (duomenys neskelbtini), apskaičiuotas būsto nuomos mokestis yra 7,86 Eur. Patalpų priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, kad nuomojamas patalpas priėmė ieškovė.

Iš pateiktos teismui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą, nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2021-05-01 iki 2022-04-30 buvo drausta pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu iki 2021-05-10, kaip asmuo auginantis vaiką iki trijų metų nuo 2017-01-01. Nuo 2021-06-02 ieškovė dirba pas M. Ž. vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, jos darbo užmokestis 2021 m. neatskaičius mokesčių buvo apie 556,05 Eur, o 2022 m. apie 606,53 Eur už pažymoje nurodyta laikotarpį iki 2022 m. gegužės mėnesį.

Iš VĮ „Regitra“ 2022-05 nustatyta, kad ieškovės vardu 2021-04-10 įregistruotas automobilis „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pirma registracija 2010-10-28), o nuo 2016-12-14 automobilis „Opel Astra“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) (pirma registracija 2005 m.). Teismo turimi duomenys iš Kelių transporto registro patvirtina, kad ieškovė yra transporto priemonės „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja – savininkė, nuo 2022-08-13 (pirma registracija 2008-02-23).

Iš Transporto priemonės registracijos liudijimo, nustatyta, kad atsakovo vardu 2017-07-01 yra registruota priekaba „Niewiadow“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš pateikto VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo plėtros centro rašto nustatyta, kad pagal 2022-06-01 duomenis L. Č. nėra įregistravęs žemės ūkio technikos Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre.

Iš pateiktos 2020-03-24 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp TF bank ir ieškovės, nustatyta, kad ieškovei suteiktas 3 000,00 Eur kreditas, 96 mėnesių laikotarpiui, asmeniniams poreikiams bendra metinė palūkanų norma yra 6 proc., metinis sutarties administravimo mokestis – 19,20 Eur; bendra kredito gavėjo mokama suma – 6 245,06 Eur; bendros kredito kainos metine norma - 17,48 proc.; mėnesio įmoka – 65,07 Eur. Paskutinė įmoka turėtų būti atlikta 2030-03-20.

Iš 2020-08-20 SB Lizingas vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad sutartis sudaryta su atsakovu ir atsakovui suteiktas 2 500,00 Eur kreditas, 48 mėnesių terminui, mėnesio įmoka 74,58 Eur. Bendra vartojimo kredito mokama suma 3580,00 Eur, iš kurių 2500,00 Eur gautas kreditas ir 1080,00 Eur bendra kredito kaina, mėnesinė įmoka 184,58 Eur.

Iš 2017-03-13 pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad teikėjas UAB „Mirigitos investicijos“ išrašė sąskaitą pirkėjui L. Č., 4 000,00 Eur sumai, už MTZ8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos 2017-03-20 traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos ar priekabos pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad sutartis sudaryta tarp pardavėjo UAB „Mirigitos investicijos“ ir pirkėjo L. Č. dėl traktoriaus MTZ 82, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ pirkimo. Technika perduodama pirkėjo nuosavybės nuo sutarties pasirašymo momento. Parduodamą techniką įkainojo keturi tūkstančiai eurų.

Ūkinių gyvulių apskaitos žurnalas patvirtina, kad ieškovės vardu buvo registruoti gyvuliai ir buvo parduoti. 2021-01-12, 2021-06-17, 2021-04-03 ir 2021-06-17.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė gauna atlyginimą už darbą, draudėjas – M. Ž. nuo 2021-06-02. Atsakovas, L. Č. gauna atlyginimą už darbą, draudėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019-06-25, jo darbo užmokestis neatskaičius mokesčių 2022 m. buvo apie 669,05 Eur už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-05-31.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-08-05 pateiktos pažymos apie paskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, nustatyta, kad atsakovui iš viso paskaičiuota ir išmokėta sumos yra: 2022-07- 530,28 Eur; 2022-06 - 530,28 Eur; 2022-05 - 514,36 Eur; 2022-04 - 514,36 Eur; 2022-03 - 514,36 Eur; 2022-02 - 458,24. Viso išmokėta 3 061,88 Eur.

Iš pateiktų 2021-11-22 medicininių išrašų/siuntimo nustatyta, kad atsakovui yra diagnozuota antrinė glaukoma dėl kitų akies ligų H40.5

Iš pateiktų 2021-12-28 medicininių išrašų/siuntimo nustatyta, kad L. Č. diagnozuota antrinė glaukoma dėl kitų akies ligų( H40.5) ir senatvinė prasidedanti katarakta (H25.0).

Iš 2022-09-01 pateiktų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko nuomonės išklausimo akto Nr. 5VAIK-250, nustatyta, kad buvo išklausyta E. Č. nuomonė, ir E. paaiškino, kad su mama jis sutaria gerai, namuose E. pareiga yra pajuti žolę, žiema prinešti malkų, susitvarkyti savo kambarį, pašerti triušius. Su tėčiu, anksčiau sutarė geriau, važiuodavo kartu žvejoti, grybauti, į gimtinę žolę pjauti, bet kai tėtis pradėjo vartoti alkoholį, bendrauja mažai. Nori gyventi kartu su mama ir sesėmis, su tėčiu norėtu bendrauti, susitikti, nuvažioti pažvejoti. Iš vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 5VAIK-249 nustatyta, kad buvo išklausyta D. Č. nuomonė, D. nurodė, kad su mama D. sutaria gerai, namuose turi išplauti indus, susitvarkyti savo kambarį, prižiūrėti savo gyvūnus. Nurodo, kad su tėčiu nelabai bendrauja , pasak jos , stipresnis ryšys yra tarp D. ir mamos. D. pyksta ant tėčio, nes buvo pritrenkęs vieną iš jos kačiukų D. ir išmetė dar gyva, bet sužeistą į laukus. Pasak mergaitės, po šio įvykio ji nebenori bendrauti su tėčiu. Nori likti gyventi su mama, nes mama patenkina visus jos poreikius.

Iš pateikto 2022-08-30 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 5ŠTA-269 nustatyta, kad šeimos sudėtis: tėvas L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), dirbantis įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, motina, V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), dirbanti pas ūkininką, gauna darbo užmokestį apie 600 Eur+ 350 Eur/mėn savivaldybės skiriami vaiko pinigai+540 Eur/mėn vaiko tėvo skiriami išlaikymo pinigai; vaikai E. Č., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. Č. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, A. Č. lanko (duomenys neskelbtini) bendrojo ugdymo mokyklą. Šeimos aplinkos sąlygos: pusantrinio aukšto gyvenamasis namas, kuris nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Visi patogumai namuose yra: vandentiekis – bokšto. Būstas šildomas – kietuoju kuru. Vonios ir tualeto kambarys vienas. Namuose pakankamai tvarkinga, nors ir trūksta remonto darbų. Namuose D. turi savo apie 18 kv./m kambarį, kuris yra pereinamas. Mergaitės kambaryje yra rašomasis stalas, kėdė, minkštas kampas, spinta, televizorius, du narveliai, viename laikomos dvi šinšilos, kitame žiurkėnas. Taip pat D. augina tris mažus kačiukus, kurių vienas brolio E.. E. namo antrajame aukšte turi atskirą apie 28 kv/m kambarį, kuriame yra lova, komoda, stalas, spinta, fotelis, rašomasis stalas, kompiuteris. A. namuose atskiro kambario neturi, miega viename kambaryje kartu su mama. Kambaryje yra dvigulė plati lova, dvi spintos, rašomasis stalas, stalas, televizorius, šaldiklis, komoda, mergaitės daiktai, žaislai. Gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos nepilnamečiams vaikams augti, ilsėtis, lavintis.

Iš pateiktos 2022-08-09 transporto priemonės pardavimo – pirkimo sutarties nustatyta, kad ieškovė pirkėjui MB „KUOKA“ pardavė automobilį „Subaru Impreza“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), už 1 600,00 Eur.

Iš pateikto 2022-06-27 Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraščio nustatyta, kad ieškovė kaip gyvūnų laikytoja perdavė gyvūnų vežėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 bulių, Lietuvos juodmargiai, mėsinės veislės, bandos Nr. A-LT0000077977594 ir už jį gavo 1 460,68 Eur, tai patvirtina 2022-06-27 PVM sąskaita faktūra Nr. GJR 0001354 ir 2022-06-27 pinigų išmokėjimo kvitas serija UJR Nr.2364.

Iš pateikto 2022-08-15 Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraščio Nr. 0128644 nustatyta, kad gyvūnų laikytojas – ieškovė perdavė gyvūnų vežėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė 1 bulių, 82 veislės, bandos Nr. 07411535 ir gavo 1 296,59 Eur, tai patvirtina PVM sąskaita-faktūra Nr. 0010347 bei pinigų išmokėjimo kvitas Nr. VOT 0017188.

Iš transporto priemonės registracijos liudijimo nustatyta, kad ieškovės vardu 2022-08-13 yra įregistruotas automobilis „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pirma registracija 2008 m.).

Iš pateiktos PVM sąskaitos – faktūros Nr. TS2211, nustatyta, kad pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei pardavė automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 500,00 Eur.

Iš paraiškos paskolai gauti nustatyta, kad 2022-07-15 ieškovė kreipėsi į UAB „Elektroninių pinigų bitė“ dėl 9 045,40 Eur paskolos suteikimo 69 mėnesių laikotarpiui nurodydama, kad paskola reikalinga automobilio įsigijimui.

Iš 2022-07-15 Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovei UAB „Elektroninių pinigų bitė“ suteikė 9 045,40 Eur paskolą, 69 mėnesių terminui, bendra paskolos gavėjo mokama suma 17 705,40 Eur. Skolintojui skolinama suma 9800,00 Eur, paskolos palūkanų norma 22 proc., paskolos paskirti - automobiliui. Mėnesinė įmoka 256,60 Eur. Paskutinės įmokos data 2028-04-18.

Iš pateikto 2023-02-06 Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko išklausimo akto Nr. 5VAIK-41, nustatyta, kad 2023-02-03 institucijos vyresnioji specialistė Kornelija Jommantienė susitiko su E. Č., ir buvo išklausyta vaiko pasikeitusi nuomonė dėl jo noro gyventi su tėvu. E. nurodo, kad apsisprendė gyventi su tėvu . Kaip įvardijo E., atsistatė ryšys su tėvu, tėtis „neberegia“, bendrauja normaliai. Tėtis gyvena (duomenys neskelbtini), kur anksčiau gyveno visa šeima, kol jo visi draugai ir mokykla yra (duomenys neskelbtini), ir šiaip patinka jam gyventi (duomenys neskelbtini). E. nežino, kaip sureaguos mama, sužinojus jo apsisprendimą, kad jis nori gyventi su tėčiu, bet tikisi, kad ji supras ir pritars jo apsisprendimui.

Iš atsakovo pateiktų sąskaitos išrašų už 2020 m. nustatyta, kad ieškovo pajamos buvo šios: 2020-03-27 – 725,65 Eur, 2023-04-07 – 725,65 Eur, 2020-05-08 – 726,65 Eur, 2020-06-25 -725,65 Eur darbo užmokestis, 2020-07-10 -268,25 Eur iš VMI, 2020-07-27 darbo užmokestis – 735,64 Eur, 2020-08-20 UAB „SB lizingas“ pervedė 2 415,79 Eur pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-08-31 darbo užmokestis 735,64 Eur, 2020-09-17 – 735,64 Eur darbo užmokestis, 2020-10-12 – darbo užmokestis 735,64 Eur, 2020-11-18 – darbo užmokestis 735,64 Eur, 2020-12-16 – darbo užmokestis 735,64 Eur.

Iš atsakovo pateiktų sąskaitos išrašų už 2021 m. nustatyta atsakovo pajamas sudarė 2021-04-06 darbo užmokestis 300,00 Eur, 2021-04-19 – darbo užmokestis 207,38 Eur, 2021-04-23 pervedė 95,55 Eur, 2021-04-27 – darbo užmokestis 773,26 Eur, 2021-06-02 darbo užmokestis 773,26 Eur, 2021-06-21 darbo užmokestis -773,26 Eur, 2021-07-22 darbo užmokestis 773,26 Eur, 2021-10-01 darbo užmokestis 773,26 Eur, 2021-10-12 VSDFV pervedė 75,29 Eur, 2021-10-29 – darbo užmokesti 583,08 Eur, 2021-11-30 darbo užmokestis 740,35 Eur, 2021-12-23 darbo užmokestis 773,26 Eur.

Iš atsakovo pateiktų sąskaitos išrašų už 2022 m. nustatyta atsakovo pajamas sudarė 2022-02-11 darbo užmokestis 561,66 Eur, 2022-02-25 VSDFV pervedė 28,51 Eur, 2022-03-18 darbo užmokestis 694,00 Eur, 2022-03-30 darbo užmokestis 748,37 Eur, 2022-05-02 VMI pervedė 22,12 Eur, 2022-05-09 darbo užmokestis 1 763,72 Eur, 2022-07-19 darbo užmokestis 88,86 Eur ir 2022-07-19 darbo užmokestis 793,00 Eur, 2022-07-29 darbo užmokestis 500,00 Eur, 2022-08-12 darbo užmokestis 397,798 Eur, 2022-08-19 darbo užmokestis 500,00 Eur, 2022-08-31 darbo užmokestis 397,78 Eur, 2022-09-16 darbo užmokestis 897,78 Eur, 2022-10-14 darbo užmokestis 500,00 Eur, 2022-10-28 darbo užmokestis 397,78 Eur, 2022-11-15 darbo užmokestis 400,00 Eur, 2022-11-23 darbo užmokestis 497,78 Eur, 2022-12-16 darbo užmokestis 897,78 Eur,

Iš atsakovo pateiktų sąskaitos išrašų už 2023 m. nustatyta atsakovo pajamas sudarė 2023-01-18 darbo užmokestis 600,00 Eur, 2023-01-25 darbo užmokestis 122,78 Eur, 2023-02-17 darbo užmokestis 904,85 Eur,

2022-07-21 atsakovas pervedė ieškovei 540,00 Eur išlaikymui, 2022-08-19 pervedė ieškovei 540,00 Eur išlaikymui, 2022-09-2 pervesta ieškovei 300,00 Eur, 2022-09-25 pervedė ieškovei 240,00 Eur alimentams, 2022-10-19 pervesta ieškovei 360,00 Eur alimentai, 2022-11-19 ieškovei alimentai 120,00 Eur, D. Č. 2022-11-19 pervesta 120,00 Eur alimentai ir 2022-11-19 sūnui 120,00 Eur alimentai, D. Č. 2022-12-17 pervesta 120,00 Eur alimentai ir 2022-12-17 sūnui 50,00 alimentai bei tą pačią dieną 120,00 Eur ieškovei alimentai, 2023-01-04 pervesta sūnui 23,00 Eur, 2023-01-19 E. Č. 120,00 Eur alimentai, 2023-01-19 D. Č. 120,00 Eur alimentai ir 2023-01-19 ieškovei 120,00 Eur alimentai, 2023-02-18 D. Č. 120,00 Eur alimentai ir 2023-02-18 ieškovei 120,00 Eur alimentai.

Iš pateiktos 2017-03-08 DNB bank AB vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad kredito gavėjams ieškovei ir atsakovas buvo suteiktas 2 100,00 Eur kreditas, galutinis kredito grąžinimo terminas 2022-02-28. Metų palūkanų norma 9 proc., bendra kredito gavėjo mokama kredito suma 2 758,29 Eur. Šis kreditas buvo ERGO life.

Iš pateikto operacijos išrašo matyti, kad ieškovė 2023-02-28 pervedė 217,89 Eur UAB „Nordrent“, tai yra už šaldytuvą, pagal 2021-10-20 nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šaldytuvo kaina 469,99 Eur, kas mėnesį laikotarpiu nuo 2021-10-20 mokam įmoka pagal šią sutartį buvo 29,77 Eur.

2023-02-28 ieškovė pervedė 32,00 Eur UAB „Tele2“ paskirtis 300929946. Nustatyta, kad išmokėtinai buvo imtas televizorius Samsung Ue43TU7092UXXH, televizoriaus kaina 329,09 Eur, pradinė įmoka 49,00 Eur, 24 mėnesius turėjo mokėti po 11,67 Eur, taip pat išsimokėtinai imtas Samsung A515A51128BG, kurio vertė 379,00 Eur pritaikius nuolaidą kaina 259,08 Eur, pradinis įnašas 39,00 Eur, 24 mėnesius turėjo mokėti po 9,17 Eur įmoką.

Teismų sistemos LITEKO išrašo iš antstolių informacinės sistemos registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovo L. Č. atžvilgiu yra užvestos tokios vykdomosios bylos: (duomenys neskelbtini), vykdomoji byla vykdoma pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022-06-22 teismo nutartį byloje e2-6841-867/2022 dėl laikino išlaikymo; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) išlaikymas pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. N2-140-01, vykdomas išieškojimas dėl išlaikymo išieškotojas V. D.; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos reg. AAD Klaipėdos r. agentūros nutarimą Nr. T24-13, vykdomas išieškojimas skola 231,70 Eur.

Teismų sistemos LITEKO duomenimis ieškovės atžvilgiu išieškojimai nevykdomi.

Iš pateikto Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-11-23 teismo baudžiamojo įsakymo nustatyta, kad V. K. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 201 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jai 2 824,50 Eur baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu, ir nustatyta 50 MGL dydžio baudą, t. y. 1 883,00 Eur.

Iš pateikto Klaipėdos apylinkės teismo 2018-02-21 nuosprendžio nustatyta, kad V. K. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 201 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jai 60 MGL baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu, ir nustatyta 40 MGL dydžio baudą, t. y. 1 506,00 Eur. Nustatytas 8 mėnesių terminas baudai sumokėti.

Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) gimnazijos E. Č. 2022-2023, 2-jo pusmečio pažymių vidurkį pažymos nustatyta, kad biologijos – 3,6700, praleista 2 pamokos (pateisintos); Chemija – 2, praleistos 4 pamokos (pateisintos); dailė – 9, praliestos 3 pamokos (pateisintos); dorinis ugdymas – 0, 0 praleistų pamokų; fizika – 5, 0 praleistų pamokų; fizinis ugdymas – 10, 3 praleisto pamokos (2 pateisintos); geografija – 5,500 , 3 praleistos pamokos (pateisintos); integruotas gamtos mokslų kursas modulis – įsk., 2 praleistos pamokos (pateisintos); Istorija – 3,6700 3 praleistos pamokos (pateisintos); klasės valandėlė – 0, 0 praleistų pamokų; lietuvių kalba ir literatūra – 4,200, 8 praleistos pamokos (7 pateisintos); matematika – 6, 4 praleistos pamokos (pateisintos); muzika – 0, 2 praleistos pamokos (1 pateisintas); SEU – 0, 3 praleistos pamokos (2 pateisinta); technologijos – 0, 5 praleistos pamokos (3 pateisinta); ugdymo karjerai integruojamoji programa – 0, ir 0 praleistų pamokų; užsienio kalba (anglų) – 3,800, 7 praleistos pamokos (6 pateisinta); vokiečių kalba - 3,500, 5 praleistos pamokos (4 pateisinta). Bendras vidurkis 5,12. Viso praleista 54 pamokos, iš jų pateisintas praleidimas – 46.

Dėl santuokos nutraukimo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalaujama iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu.

Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Kaip matyti iš šalių duotų paaiškinimų šalys kartu nebegyvena, nes ieškovė liko su vaikais gyventi socialiniame būste, o atsakovas šiuo metu gyvena pas savo mamą, o nuo 2023 m. vasario kartu su atsakovu pradėjo gyventi ir šalių sūnus E. Č.. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys nesiekė santuokos išsaugoti, o tai patvirtina abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, nes jie nevykdė abipusės prievolės būti pakantiems ir lojaliems vienas kitam. Laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51-3.54 straipsniai).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Dėl tarpusavio išlaikymo

CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis). Abi šalys yra darbingos, sveikatos problemų neturi ir nereiškė reikalavimo priteisti vienas iš kito išlaikymo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, bylos duomenis darytina išvada, jog pagrindo priteisti išlaikymą ieškovei iš atsakovo, be to nutraukus santuoką dėl abiejų kaltės nėra pagrindo priteisti išlaikymo vienas kitam (CK 3.72 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyriumi gyvenančiu vaikų tėvu tvarkos nustatymo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalys nuo (duomenys neskelbtini) m. gyvena faktinėje santuokoje ir visi šalių vaikai gimė iki jų santuokos sudarymo. Šiuo metu šalys turi tris nepilnamečius vaikus, tai yra E. Č., gimusį (duomenys neskelbtini), D. Č., gimusią (duomenys neskelbtini) ir A. Č. gimusią (duomenys neskelbtini). Kaip patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai bei liudytojos D. V. parodymai atsakovui tai ne pirma santuoka, o trečioji ir atsakovas turi ir daugiau vaikų, tačiau šiuo metu atsakovas turi tik tris nepilnamečius vaikus, kuriems turi teikti išlaikymą, nes kiti atsakovo vaikai jau yra pilnamečiai.

Tarp šalių nėra ginčo, kad šalių dukros po santuokos nutraukimo liktų gyventi su ieškove, tačiau atsakovas bylos nagrinėjimo metu patikslino priešieškinio reikalavimą ir nori, kad po santuokos nutraukimo sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo ir nurodo, kad pats sūnus yra išreiškęs norą likti gyventi su juo. Į bylą yra pateikta 2023-02-06 užfiksuota vaiko nuomonė, kur šalių sūnus nurodo, kad jis nori gyventi su tėvu, nes atsistatė ryšys su tėvu, tėtis „neberegia“, bendrauja normaliai.

Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas dažai vartoja alkoholį, tačiau ieškovė teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus tvirtino, kad atsakovas nuolat vartodavo alkoholį, o būdamas išgėręs eidavo auklėti sūnų. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytoja D. V.. Tai, kad atsakovas nevengdavo vartoti alkoholį iš esmės matyti ir iš šalių vyresniųjų vaikų vaiko nuomonių išklausymo aktų. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad jis šiuo metu neturi jokio nuosavo būsto, o gyvena pas savo mamą, vasarinėje, o sūnus jo mamos name, kur vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos. Atsakovas pripažino, kad jis nėra lankęs vaikų tėvų susirinkimų, nemoka naudotis kompiuteriu ir nemoka prisijungti prie elektroninio „tamo dienyno“. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, šalių ir liudytojos parodymus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo ir sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, nes tai neatitiktų geriausių vaiko interesų. Vien tai, kad šalių sūnus bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo nuomonę dėl to su kuriuo iš tėvų jis nori pasilikti gyventi, teismo vertinimu nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas sugebės tinkami prižiūrėti ir auklėti vaiką. Teismo vertinimu vaiko noras gyventi kartu su tėvu yra paremtas tuo, kad šalių sūnus būdamas paauglys nori būti arčiau savo draugų ir nori mažesnės kontrolės. Atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti kokioje klasėje mokosi jo sūnus, nes nurodė, kad mokosi septintoje klasėje, nors sūnus mokosi aštuntoje klasėje. Teismo vertinimu atsakovas nemokėdamas prisijungti prie elektroninio „tamo dienyno“ negalės tinkamai kontroliuoti vaiko mokslo pasiekimų, ar sūnus padarė pamokas, ar lanko mokyklą ir nepraleidžia pamokų, be to teismo vertinimu nėra pagrindo išskirti šalių vaikus, nes visi trys vaikai iki šiol gyveno kartu ir tarp jų yra susiformavęs tarpusavio ryšys. Atsakovas teismui tik nurodė, kad yra galimybė, kad vaikas gyvendamas su juo galėtų lankyti prailgintą grupę, tačiau teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad šalių sūnus būtų priimtas į šią prailgintą grupę. Be to, atsakovas nors ir prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą kartu su juo, tačiau pats pripažįsta, kad sūnus gyvens name, o jis vasarinėje, todėl tėvas negalės kontroliuoti kiek laiko vaikas praleidžia prie kompiuterio, nes faktiškai jis gyvens atskirame pastate.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nenustačius jokių aplinkybių trukdančių nustatyti nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina, atsižvelgiant į institucijos teikiančios byloje 2023-03-01 teismo posėdžio metu žodinę išvadą, į vaikų amžių, šalių dukters D. Č. norą gyventi su mama ir į tai, kad vaikai nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove ir liko gyventi šalims pradėjus gyventi atskirai, vaikų ir mamos tarpusavio ryšį, darytina išvada, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su vaikų motina, tai yra ieškove (CK 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnis). Teismas remiasi 2023-03-01 teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovės pateikta žodine išvada, nes ši specialistė nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios dalyvavo byloje, ji apklausinėjo vaiką ir gerai žino situaciją šalių šeimoje, o į paskutinį posėdį atvykusi specialistė išvadą davė tik pagal pateiktus procesinius šalių dokumentus ir tai, kad iš esmės tarp šalių nebuvo didelio ginčo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

Nagrinėjamu atveju iš teismo posėdžio metu ieškovės ir atsakovo duotų paaiškinimų nustatyta, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl vaikų bendravimo su tėvu, nes ieškovė nurodė, kad ji nedraudžia atsakovui bendrauti su vaikais, tačiau norėtų, kad atsakovas vaikus pasiimtų pas save, o ne bendrautų atvykęs pas ją. Ieškovė iš esmės neprieštaravo, kad būtų patvirtinta atsakovo priešieškinyje nurodyta jo ir vaikų bendravimo tvarka, todėl atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nutraukimo vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove yra pagrindas tenkinti atsakovo priešieškinė dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Šalims paaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ir sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę bet kada kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsniai, 11-14 straipsniai ir 18 straipsnis). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl išlaikymo vaikams dydžio, nes ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 250,00 Eur, o atsakovas iš pradžių sutiko teikti išlaikymą kiekvienam vaikui po 130,00 Eur, tačiau vėliau patikslino savo reikalavimą ir sutinka mokėti kiekvienam vaikui tik po 110,00 Eur.

Teismas nagrinėdamas šeimos bylas nėra saistomas pareikštų reikalavimų ir gali juos viršyti ar pakeisti. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas teikdami savo procesinius dokumentus teismui nenurodė ir nuslėpė, kad dukrai D. Č. ir sūnui E. Č. jau yra priteistas išlaikymas 2011-03-08 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismo) teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-729-867/2011, tai yra kiekvienam vaikui po 58,40 Eur (200,00 Lt) nuo 2011-03-08 iki jų pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad dviem šalių vaikams jau yra priteistas išlaikymas, todėl nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas tik dėl šalių dukrai A. Č. išlaikymo priteisimo, o dėl kitų dviejų vaikų turi būti sprendžiamas klausimas dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Tiek sprendžiant klausimą dėl vaikui reikalingo išlaikymo priteisimo, tiek dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo yra būtina įvertinti vaikų poreikius ir tėvų galimybes.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl šiuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad visi trys šalių vaikai lanka mokymosi įstaigas, tai yra D. Č. ir E. Č. lanko mokyklą, o A. Č. šiuo metu lanko darželį, vaikai jokių specialių poreikių ar didelių sveikatos problemų neturi, jokių papildomų mokamų būrelių šiuo metu nelanko.

Nors ieškovė ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių kiek kiekvieną mėnesį ji išleidžia būtiniausiems šalių vaikų poreikiams, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma vienam vaikui neviršija puse minimalios algos dydžio, ieškovė neprivalo šios sumos įrodinėti. Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, jog pagal teismų formuojamą Kasacinio teismo praktiką nereikia įrodinėti, kad augantiems nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis, tačiau išlaidos tokiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra kiek didesnis nei ieškovės, atsakovas nurodė, kad jis nemoka už nuomą, o tik prisideda prie komunalinių, nes gyvena pas savo mamą, o ieškovė turi nuomotis socialinį būstą, todėl laikytina, kad ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo. Atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad jam yra nustatyta glaukoma, yra prasidėjusi katarakta, tačiau teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis dėl šių jam diagnozuotų ligų turi invalidumą ir negali dirbti.

Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad ieškovė šalių vaikams užtikrina gyvenamąjį būstą, jai tenka kasdieninė šalių vaikų priežiūra, ji rūpinasi, kad atitinkamai pagal vaiko gebėjimus jie būtų lavinama, rūpinasi vaikų sveikata bei kasdienių poreikių tenkinimu, taigi pripažintina, kad ieškovė imasi visų įmanomų priemonių įgyvendinti savo vaiko turtines teises ir interesus bei užtikrinti kasdienius šalių vaiko poreikių. Ieškovė neišvengiamai turi išlaidų vaikų maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikmenims, laisvalaikiui ir kitoms būtiniausioms prekėms ir paslaugoms.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, į ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo sumą vienam vaikui per mėnesį, į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, šalių turtinę padėtį, į šalių vaikų amžių ir poreikius, darytina išvada, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti šalių dukrai A. Č. po 220,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2022-06-20, iki jos pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Įvertinus, kad nuo teismo sprendimo, tai yra 2011-03-08 teismo įsakymo, kuriuo iš atsakovo yra priteistas išlaikymas D. Č. ir E. Č. yra praėjęs ne mažas laiko tarpas, tai yra dvylika metų ir per tą laiką išaugo abiejų vaikų poreikiai bei pasikeitė ekonominė situacija, nes ženkliai pabrango kainos būtiniausiems produktams bei paslaugos, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad yra pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį ir nuo ieškinio teismui dienos pateikimo, tai yra nuo 2022-06-20 iš atsakovo D. Č. ir E. Č. yra pagrindas priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui mokama po 220,00 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis). Priteisiant 2011 m. išlaikymą atsakovas turėjo dar du nepilnamečius vaikus, kuriems turėjo teikti išlaikymą, o šiai dienai atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą tik tris bendriems šalių vaikams, nes kiti atsakovo vaikai yra pilnamečiai.

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Atsakovė paskirtina nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (CK 3.185-3.186 straipsniai, 3.190 straipsnis).

Išaiškinti atsakovei, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl priešieškiniu reiškiamo išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Atsakovas priešieškiniu buvo pareiškęs reikalavimą iš ieškovės priteisti jo naudai 3 600,00 Eur, t. y. pusę išlaikymo įsiskolinimo sumos, skaičiuojant po 100,00 Eur kiekvienam vaikui. 100 Eur*3*24 mėn. =7 200,00 Eur už laikotarpį nuo 2019-06-01 iki 2022-06-01, tačiau šio savo priešieškinio reikalavimo atsisakė, todėl byla toje dalyje nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). CK 3.87 ir 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatomas dalintinas turtas ir jo vertė, ir tik po to turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš sutuoktinių priklausančių kompensacijų bei priteistinų turto dalių (CK 3.118-3.119 straipsniai). Įstatyme nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (Lietuvos Respublikos CK 3.119 straipsnis).

Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis Valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Šalys santuokos metu jokio nekilnojamojo turto, kurį nutraukiant santuoką reikia padalinti neįgijo, tačiau įgijo kitą kilnojamąjį turtą, kurį nutraukinat būtina padalinti.

Santuokos nutraukimo bylose teismas yra aktyvus ir gali viršyti pareikštus reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008). Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį.

Šalių paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys gyvendamos santuokoje laikė gyvulius ir juos parduodavo ir iš šių pinigų buvo remontuojamas socialinis būstas, perkami rūbai vaikams bei užtikrinami kiti būtiniausi šalių poreikiai, nes nei ieškovės, nei atsakovo pajamos nėra labai didelės. Ieškovė neneigia, kad ji gavo pinigus už bendrai laikytus ir parduotus gyvulius, tai yra 2022-06-27 už parduotus gyvulius gavo 1 460,68 Eur, o 2022-08-15 už gyvulius gavo 1296,59 Eur, tai yra viso 2 757,27 Eur ir sutinka, kad pusė šios sumos už parduotus gyvulius atitektų atsakovui, tai yra 1 378,63 Eur, todėl iš ieškovės atsakovui yra pagrindas priteisti 1 378,63 Eur piniginę kompensaciją už parduotus gyvulius. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė po bylos iškėlimo teisme taip pat pardavė ir santuokos metu buvo įgytą transporto priemonę „Subaru Imprez“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris po bylos iškėlimo buvo parduotas už 1 600,00 Eur, todėl atsakovui iš ieškovės yra pagrindas priteisti ½ dalį gautų lėšų už parduotą automobilį, tai yra 800,00 Eur.

Tarp šalių nėra jokio ginčo, kad santuokos metu jie įgijo: žemės ūkio padargus – kultivatorių, 2 vnt. plūgų, rulonų keltuvą, žoliapjovę, purkštuvą, grėblį, televizorių „Philips“, nuotėkų valymo įrenginį „Traidenis“; skalbimo mašiną „Samsung“; šaldytuvą „Bosch“; elektrinį vandens šildytuvą „Promotec 80“ ir televizorių „SAMSUNG UE43BU8072“. Tačiau tarp šalių yra kilęs ginčas dėl dalintino turto vertės, nes atsakovas mano, kad ieškovės ieškinyje nurodytos turto vertės yra neteisingos ir nurodo savo vertes. Tarp šalių esant ginčui dėl dalintino turto verčių ir atsižvelgiant į tai, kad dalis turto buvo įgyta prieš kelis metus ir akivaizdu, kad jo vertė nutraukiant santuoką negali būti laikoma kaip naujų daiktų verčių, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas ima šalių nurodytų verčių vidurkius ir laiko, kad dalintino turto vertės yra tokios: kultivatoriaus (200,00 Eur), 2 vnt. plūgų (vertė 200,00 Eur), rulonų keltuvo (vertė 700,00 Eur), žoliapjovės (vertė 50,00 Eur), purkštuvo (vertė 300,00 Eur), grėblio (vertė 50,00 Eur), televizoriaus „Philips“ (200,00 Eur vertė), nuotėkų valymo įrenginio „Traidenis“ (1 972,50 Eur vertė); skalbimo mašinos „Samsung“ (225,00 Eur vertė); šaldytuvo „Bosch“ (279,50,00 Eur vertė); elektrinio vandens šildytuvo „Promotec 80“ (80,00 Eur vertės) ir televizoriaus „SAMSUNG UE43BU8072“ (305,00 Eur vertė).

Po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas šis turtas: kultivatorius (200,00 Eur), 2 vnt. plūgų (vertė 200,00 Eur), rulonų keltuvas (vertė 700,00 Eur), žoliapjovė (vertė 50,00 Eur), purkštuvas (vertė 300,00 Eur), grėblys (vertė 50,00 Eur), televizorių „Philips“ (200,00 Eur vertės), o ieškovei iš atsakovo priteistina 850,00 Eur piniginė kompensacija už atsakovui natūra atitenkantį turtą natūra.

Po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas šis turtas: nuotėkų valymo įrenginį „Traidenis“ (1972,50 Eur vertės); skalbimo mašina „Samsung“ (225,00 Eur vertės); šaldytuvas „Bosch“ (279,50,00 Eur vertės); elektrinis vandens šildytuvas „Promotec 80“ (80,00 Eur vertės); televizorius „SAMSUNG UE43BU8072“ (305,00 Eur vertės), o atsakovui iš ieškovės priteistina 1 431,00 Eur piniginė kompensacija už ieškovei natūra atitenkantį turtą. Teismo vertinimu nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant turtą įgytą santuokos metu, nes tai, kad ieškovė lieka gyventi su vaikais ir šalių vaikai naudosi tam tikra turto dalimi, nes iš atsakovo bus priteistas išlaikymas.

Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą 2022-06-20 ir jau po bylos iškėlimo ji asmeniniam naudojimui už jai asmeninio vartojimo kreditą įsigijo automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pirma registracija 2008 m.), kurį įgijo už 3 500,00 Eur, kreditas nutraukiant santuoką nėra išmoktas, atsakovas neprieštarauja, kad šis kreditas būtų asmeninė ieškovės prievolė, todėl laikytina, kad šis automobilis yra asmeninis ieškovės automobilis ir atsakovui iš ieškovės kompensacija už jį nepriteistina (CK 3.67 straipsnio 1 dalis).

Dėl prievolių kreditoriams padalijimo

Santuokos nutraukimo bylose turi būti padalintas ne tik sutuoktinių turėtas kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, bet ir santuokos metu įgytos prievolės (CK 3.118 straipsnis, CPK 382 straipsnio)

Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (CK 3.112 straipsnis). Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Jos, minėta, dar skirstomos į dalines ir solidariąsias. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek vienas jų, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pvz., pagal iš vieno sutuoktinio sudaryto sandorio, būtino išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą, kylančias prievoles sutuoktiniai atsako solidariai, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Jeigu prievolė yra dalinė, tai kiekvienas sutuoktinis privalo vykdyti tik savo dalį (CK 6.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams UAB „SB Lizingas“ ir UAB „Finansų bitė“.

Iš 2020-08-20 SB Lizingas vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad sutartis sudaryta su atsakovu ir atsakovui suteiktas 2 500,00 Eur kreditas, 48 mėnesių terminui, mėnesio įmoka 74,58 Eur. Bendra vartojimo kredito mokama suma 3580,00 Eur, iš kurių 2500,00 Eur gautas kreditas ir 1080,00 Eur bendra kredito kaina, mėnesinė įmoka 184,58 Eur. 2020-08-20 UAB „SB lizingas“ pervedė atsakovui 2 415,79 Eur pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys teismo posėdžio metu nurodė, šis kreditas buvo paimtas tikslu įrengti valymo įrenginį „Traidenis“ ir neišmokėta kredito suma yra apie 1 500,00 Eur.

Įvertinus nustatytas aplinkybes pripažintina, kad ši prievolė yra šalių solidari, nes kreditas paimtas šalims esant santuokoje ir panaudotas bendriems šeimos poreikiams, tai yra buvo imtas tikslu sutvarkyti šeimos buitį, tai yra pagerinti socialinio būsto sąlygas ir įrengti valymo įrenginį „Traidenis“. Atsakovas kurį laiką taip pat naudojosi šiais valymo įrenginiais ir jais iki šiol naudosis jo vaikai, kurių gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, be to ieškovė sutinka išmokėti atsakovui kompensaciją už jai atitenkančius valymo įrenginius.

Ieškovė 2022-07-15 su UAB „Finansų bitė“ sudarė vartojimo kreditą ir ieškovei buvo suteiktas 9 045,40 Eur kreditas automobilio įsigijimui.

Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti, kad tarp jos ir UAB „Finansų bitė“ sudaryta vartojimo kredito sutartis būtų pripažinta asmenine jos prievole, nes sudarydama vartojimo kredito sutartį su kreditoriumi ji nurodė, kad tai jos asmeninės prievolės ir kreditą ėmė asmeninio automobilio įsigijimui, be to kreditas paimtas jau šalims pateikus ieškinį dėl santuokos nutraukimo, kai šalys nebevedė bendro ūkio. Atsakovas neprieštaravo, kad ši prievolė po santuokos nutraukimo būtų pripažinta asmeninėmis ieškovės prievole.

Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti ir prievolę pagal tarp ieškovės ir UAB „Finansų bitė“ sudarytą 2022-07-15 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovės asmenine prievole, kurią ieškovė po santuokos nutraukimo vykdys asmeniškai, nes už šias lėšas buvo įsigytas automobilis bei refinansuotos kitos ieškovės vardu anksčiau paimtos vartojimo paskolos, nes automobilis kaip patvirtina kainavo 3 500,00 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už išlaikymą ar išlaikymo pakeitimą.

Pateikiant ieškinį ieškovė sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį, o nuo 105,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1 250,00 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus dėl 1 000,00 Eur advokato padėjėjo pagalbai (sąskaitą) ir 2022-08-23 nutartimi buvo tenkintas atsakovo prašymas ir atsakovui buvo atidėtas 288,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas.

Teismo sprendimu iš atsakovo yra priteistas išlaikymas vienai dukrai mokamas po 220,00 Eur per mėnesį, todėl iš atsakovo yra pagrindas priteisti 59,00 Eur žyminio mokesčio ir 87,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams.

Nagrinėjamu atveju byloje šalys buvo pareiškusios daug reikalavimų, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, darytina išvada, kad yra pagrindas laikyti, kad ieškovės ieškinys patenkintas 80 procentais, o priešieškinio reikalavimų 20 procentų, nes atsakovas iš esmės atsisakė dviejų reikalavimų, o ieškovė neprieštaravo, kad būtų nustatyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka, todėl yra pagrindas proporcingai iš šalių priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovei iš atsakovo priteistina 1 080,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovui iš ieškovės priteistina 200,00 Eur atstovavimo išlaidų.

Iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis 84,00 Eur žyminio mokesčio nuo kurio buvo atleista ieškovė, 288,00 Eur žyminis mokestis, kuris atsakovui buvo atidėtas ir 146,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo nuo kurio ieškovė buvo atleista, tai yra viso 518,00 Eur žyminis mokestis.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2022-06-22 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6841-867/2022 iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistą laikiną išlaikymą (CPK 150 straipsnis ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. Č. (buvusi pavardė iki santuokos sudarymo „K.“), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovui palikti jo prigimtinę pavardę „Č.“, o ieškovei grąžinti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę „K.“.

Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.

Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų E. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), D. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove V. Č..

Priteisti iš atsakovo L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur per mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo, tai yra nuo 2022-06-20 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2011-03-08 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-729-867/2011 iš atsakovo L. Č. priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams E. Č. ir D. Č. dydį, ir priteisti iš atsakovo L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo, tai yra nuo 2022-06-20 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad atsakovas L. Č. vaikams skirtą išlaikymą perveda iki einamojo mėnesio 20 dienos į ieškovės V. Č. asmeninę banko sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB.

Nepilnamečių vaikų E. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), D. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. Č..

Nustatyti skyriumi gyvenančio atsakovo L. Č. ir nepilnamečių vaikų E. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), D. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarka:

1. Kiekvienais neporiniais metais tėvas su vaikais praleidžia Šv. Kūčias ir pusę pirmos Šv. Kalėdų dienos, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 10.00 val. arba pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 15.00 val., poriniais metais ­ tėvas su vaikais praleidžia pusę pirmos Šv. Kalėdų dienos ir antrą Šv. Kalėdų dieną, paimant vaikus gruodžio 25 d. 15.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 20.00 val.;

2. Kiekvienais neporiniais metais tėvas su vaikais praleidžia Naujuosius Metus, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. 10.00 val. arba pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d. 12.00 val., poriniais metais ­ tėvas su vaikais praleidžia pirmą Naujųjų metų dieną, paimant vaikus sausio 1 d. 12.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą;

3. Kiekvienais neporiniais metais tėvas su vaikais praleidžia pirmąją Šv. Velykų dieną, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 10.00 val., poriniais metais ­ tėvas su vaikais praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą 20.00 val.;

4. Kiekvienais metais tėvas su vaikais praleidžia Tėvo dieną, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą 20.00 val.;

5. Kiekvienais metais tėvas su vaikais praleidžia tėvo gimtadienius. Jeigu tėvo gimtadienis yra nedarbo ar poilsio dieną, tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. Jeigu tėvo gimtadienis yra darbo dieną, tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos 17.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.;

6. Vaikų mokyklinių vasaros atostogų metu – vaiko tėvas bendrauja su vaikais kiekvienais metais vieną su puse mėnesio (45 kalendorinės dienos) jų mokyklinių vasaros atostogų metu, šių atostogų laiką vaiko tėvas praneša vaiko motinai prieš 14 kalendorinių dienų. Vaiko tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 11.00 val. ir grąžina vaikus motinai paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.;

7. Vaikų mokyklinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu – vaiko tėvas bendrauja su vaikais poriniais metais jų mokyklinių žiemos atostogų metu, o neporiniais metais – jų mokyklinių rudens ir pavasario atostogų metu. Vaiko tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 11.00 val., ir grąžina vaikus motinai paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.;

8. Kas antrą savaitgalį tėvas vaikus paima iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ar pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.

9. L. Č. turi teisę gauti visą informaciją, susijusią su vaikų sveikata ir jų gydymu iš visų gydymo įstaigų. Nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, tėvas turi teisę nekliudomai lankyti vaikus jų ligos metu ir juos slaugyti stacionarioje gydymo įstaigoje ar toje vietoje, kur jie yra.

10. L. Č. gali bet kada lankyti vaikus darželyje/mokykloje, dalyvauti tėvų susirinkimuose, darželio/mokyklos renginiuose, pareikšti darželiui/mokyklai pastabas ir pageidavimus dėl vaikų auklėjimo ir ugdymo, gauti prieigas prie elektroninio dienyno.

11. Vaikų mama V. Č. įsipareigoja užtikrinti vaikams galimybę kartu su tėvu dalyvauti jo artimųjų giminaičių pagal kraujo ryšį gimtadieniuose ar kitose šventėse, taip pat laidotuvėse. Po santuokos nutraukimo atsakovui L. Č. asmeninės nuosavybės teise priteistinas šis turtas: kultivatorius (200,00 Eur), 2 vnt. plūgų (vertė 200,00 Eur), rulonų keltuvas (vertė 700,00 Eur), žoliapjovė (vertė 50,00 Eur), purkštuvas (vertė 300,00 Eur), grėblys (vertė 50,00 Eur), televizorių „Philips“ (200,00 Eur vertės), o ieškovei V. Č. iš atsakovo L. Č. priteistina 850,00 Eur piniginė kompensacija už atsakovui natūra atitenkantį turtą natūra.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. Č. asmeninės nuosavybės teise priteistinas šis turtas: nuotėkų valymo įrenginį „Traidenis“ (1972,50 Eur vertės); skalbimo mašina „Samsung“ (225,00 Eur vertės); šaldytuvas „Bosch“ (279,50,00 Eur vertės); elektrinis vandens šildytuvas „Promotec 80“ (80,00 Eur vertės); televizorius „SAMSUNG UE43BU8072“ (305,00 Eur vertės), o atsakovui L. Č. iš ieškovės V. Č. priteistina 1 431,00 Eur piniginė kompensacija už ieškovei natūra atitenkantį turtą.

Po santuokos nutraukimo atsakovui L. Č. asmeninės nuosavybės teise priteistinas Traktorius MTZ 82, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 000,00 Eur, o ieškovei V. Č. iš atsakovo L. Č. priteisina piniginė kompensacija už atsakovui natūra atitenkantį traktorių, tai yra 2 000,00 Eur.

Po santuokos nutraukimo atsakovui L. Č. asmeninės nuosavybės teise priteistinas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei V. Č. iš atsakovo L. Č. priteistina 100,00 Eur kompensacija už atsakovui natūra atitenkantį turtą.

Po santuokos nutraukimo atsakovui L. Č. asmeninės nuosavybės teise priteistina priekaba „Niewiadow“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei V. Č. iš atsakovo L. Č. priteistina 250,00 Eur kompensacija už atsakovui natūra atitenkantį turtą.

Iš ieškovės V. Č. atsakovui L. Č. priteisina 1 378,63 Eur piniginė kompensacija už parduotus gyvulius bei 800,00 Eur piniginė kompensacija už parduotą transporto priemonę „Subaru Imprez“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei V. Č..

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo finansiniai įsipareigojimai tarp ieškovės V. Č. ir UAB „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2022-07-15 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), lieka asmeninis ieškovės finansinis įsipareigojimas.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovo L. Č. finansiniai įsipareigojimai kreditoriui UAB „SB lizingas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2020-08-20 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), lieka bendrais ieškovės V. Č. ir atsakovo L. Č. skoliniais įsipareigojimais, t. y. po santuokos nutraukimo šalys lieka solidariai atsakingos kreditoriui UAB „SB lizingas“. Nustatyti, kad solidariąją Šalių prievolę kreditoriui UAB „SB lizingas“ vykdo abu skolininkai, t. y. V. Č. ir L. Č. kredito įmokas ir su tuo susijusias išlaidas (administravimo, banko ir kt. mokesčius) moka lygiomis dalimis. Jeigu kredito įmokas pilnai sumoka viena iš šalių, tai kita šalis ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo sąskaitos ar kvito pateikimo dienos įsipareigoja sumokėti už kredito įmoką pilnai sumokėjusiai šaliai lygiai pusę tos sumos, kurią ji sumokėjo, t. y. 1/2 dalies sumokėtos kredito įmokos ir su tuo susijusių išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Kitoje dalyje bylą nutraukti.

Ieškovei V. Č. iš atsakovo L. Č. priteisti 1 080,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovui L. Č. iš ieškovės V. Č. priteisti 200,00 Eur jo patirtų atstovavimo išlaidų.

Iš atsakovo L. Č. valstybės naudai priteistinas 518,00 Eur žyminis mokestis.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis A. Č. mokėjimo vykdyti skubiai.

Panaikinti 2022-06-22 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-267-867/2023 (ankstesnis bylos Nr. e2-6841-867/2022).

Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.