Kauno apygardos teismo nutartis

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. atstovo advokato Rinaldo Viliušio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 20 d. nutarties, kuria netenkintas E. K. skundas ir paliktas nepakeistas Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyresniosios specialistės J. G. 2024 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Nesutikdamas su priimtu Institucijos Nutarimu, E. K. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 20 d. nutartimi netenkintas ir Institucijos Nutarimas paliktas nepakeistas. Apylinkės teismo nutartyje konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytos darbinės aplinkybės, asmeniniai bei šeiminiai poreikiai bei įsipareigojimai jam buvo žinomi administracinio nusižengimo padarymo metu, todėl pasirinkdamas viršyti nustatytą leistiną greitį jis turėjo numatyti dėl pažeidimo galinčias kilti teisines pasekmes, tuo tarpu jo įvardintos priežastys, dėl kurių E. K. reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nėra išskirtinės ir sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. atstovo advokato Rinaldo Viliušio skundas netenkinamas.

5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Skunde apygardos teismui neginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, taip pat byloje nėra ginčo dėl jam paskirtos nuobaudos – baudos, tačiau nesutinkant su E. K. paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti šios administracinio poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas nagrinėtinas skundo ribose – paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo kontekste.

7. ANK 416 straipsnio 6 dalyje administracinė atsakomybė numatyta tam, kas nustatytą greitį viršijo daugiau nei penkiasdešimt kilometrų per valandą. Šio straipsnio 7 dalyje, be kita ko, numatyta, kad už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių. Šioje administracinio nusižengimo byloje E. K. Institucijos Nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą buvo paskirta 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams.

8. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamoje nutartyje, apelianto atstovo skunde bei Institucijos atsiliepime išdėstytus argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas įvertino visas šioje tiesinėje situacijoje aktualias aplinkybes bei priėmė pagrįstą sprendimą E. K. atžvilgiu netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Apygardos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde pateikti argumentai šiuo atveju iš tiesų neįrodo egzistuojant išskirtinių aplinkybių, dėl kurių E. K. turėtų būti netaikoma administracinio poveikio priemonė.

9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, motyvuotu sprendimu gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas arba institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio.

10. Nors apelianto skunde teigiama, kad siekiant taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nebūtina nustatyti itin išskirtinių aplinkybių, o įvertinti tik administracinėn atsakomybėn patrakto asmens ir jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, tačiau priešingai nei nurodoma skunde, teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Taigi, švelnesnės nei įstatyme numatyta, nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo arba apskritai jų neskyrimo klausimas gali būti sprendžiamas tik išskirtiniais atvejais, kas leidžia daryti išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje turi būti nustatytos ir tam tikros išskirtinės, ne kiekvienam atvejui būdingos, aplinkybės.

11. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje savo motyvus netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų išdėstė pakankamai glaustai ir lakoniškai, tačiau tai savaime nereiškia, kad nebuvo įvertinti apelianto skunde išdėstyti argumentai bei padaryta netinkama teisinė išvada. Šiame kontekste paminėtina, kad apelianto skundas savo motyvų turiniu iš esmės yra analogiškas skundui, kuris buvo pateiktas apylinkės teismui. Nesutinkant su skundo autoriaus teiginiais, kad E. K. administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo nei panašaus pobūdžio administraciniai nusižengimai ar kiti administraciniai nusižengimai, pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nustatytą leistiną 50 km/h greitį viršijo dvigubai, t. y. įvertinus greičio matuoklio paklaidą važiavo net 103 km/h greičiu. Nepaisant to, kad administracinis nusižengimas yra padarytas ne miesto teritorijoje, ar intensyvaus eismo zonoje, esant geroms vairavimo sąlygoms, nepadarius kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, bei dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryto nusižengimo nekilo reali žala, tačiau vis tik eismo dalyviai turi pareigą laikytis Kelių eismo taisyklių tiek transporto priemonę vairuodami mieste, tiek už miesto ribų, bet kokiomis eismo sąlygomis, be to, nei vienas asmuo nėra užtikrintas ir negali nuspėti, jog dalyvaujant eisme neįvyks nenumatytų situacijų, taigi nustatyto greičio viršijimas važiuojant dvigubai didesniu nei leistina, greičiu būtent ir gali padidinti riziką eisme kilti šioms nenumatytoms, pavojingoms situacijoms. Be kita ko, sumenkinti šio administracinio nusižengimo pavojingumo negalima ir dėl to, kad kaip matyti iš ANK 416 straipsnio nuostatų, ne už kiekvieną nustatyto leistino greičio viršijimą įstatymų leidėjas yra numatęs imperatyvą skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Taigi, būtent nustatyto leistino greičio viršijimo dydžio amplitudė nagrinėjamu atveju patvirtina, kad dvigubas (šiuo atveju net 53 km/h) nustatyto leistino greičio viršijimas yra iš ties pavojingesnis nei nustatyto leistino greičio viršijimas pavyzdžiui 10 km/h ar 20 km/h. Apelianto skunde cituojama administracinio nusižengimo byla II-182-649/2018 šiuo atveju neįpareigoja apygardos teismo priimti analogišką sprendimą šioje administracinio nusižengimo byloje, visų pirma vertinant, kad tai yra apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas, kuris šiuo atveju nesaisto aukštesnės instancijos teismo, juolab, kad šios teisinės situacijos nėra analogiškos.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantas skunde pabrėžia, jog Institucija, surašydama administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu paskyrė švelnesnę baudą bei administracinio poveikio priemonę, t. y. 225 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienam) mėnesiui, tačiau tokio dydžio nuobauda buvo paskirta vadovaujantis būtent ANK 610 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuomet surašant administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu pažeidėjui yra pasiūloma, be kita ko, savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, ir jei ANK specialiosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, nustatytas privalomas asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ANK 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam terminui, t. y. minimaliam specialiosios teisės atėmimo terminui. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo, buvo priimtas atitinkamas Institucijos Nutarimas bei bauda ir administracinio poveikio priemonė paskirta vadovaujantis bendrosiomis ANK 34 straipsnyje įtvirtintomis baudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklėmis.

13. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį matyti, kad apylinkės teismas įvertino E. K. skunde nurodytas aplinkybes, o būtent tai, kad teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą jis siejo su tinkamu darbo funkcijų įgyvendinimu bei galėjimu pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais nuvežant juos į mokyklą ir neformalaus ugdymo įstaigas. Visgi, išanalizavęs šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentus, apylinkės teismas padarė išvadą, kad pagrindo pripažinti šias aplinkybes išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės, nėra. Su tokia skundžiamą nutartį priėmusio teismo pozicija sutinka ir apygardos teismas. Pažymėtina, kad apelianto skunde nurodomos E. K. darbinės bei šeiminės aplinkybės, dėl kurių jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nėra išskirtinės, o priešingai visuomenėje dažnos ir įprastos. Aukštesnės instancijos teismas negali nesutikti su skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodytu argumentu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, prieš rinkdamasis viršyti nustatytą leistiną greitį žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vykdant darbines funkcijas, taip pat suvokė, kad turi įsipareigojimų šeimai – nustatytu laiku turi nuvežti savo nepilnamečius vaikus į mokyklas bei ugdymo įstaigas, tačiau net ir žinodamas visas šias jam reikšmingas aplinkybes, jis pasirinko teisei priešingo elgesio modelį. Apygardos teismo vertinimu, iš tiesų šios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įvardintos aplinkybės nelaikytinos itin išskirtinėmis ir leidžiančiomis daryti išvadą, kad šiam asmeniui paskirta administracinio poveikio priemonė prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir sumažinant administracinio poveikio priemonės terminą. Be to, apeliantas apygardos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, į kuriuos nebūtų atsižvelgęs apylinkės teismas.

14. Be kita ko, nors skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pakankamą poveikį turėtų tik paskirtoji piniginė bauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalies sankcijoje, tačiau iš administracinio nusižengimo byloje esančio Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad E. K. penkerių metų laikotarpiu daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir už nustatyto greičio viršijimą (administracinio nusižengimo medžiagos b. l. 43–57). Be kita ko, už nustatyto greičio viršijimą, pėsčiųjų nepraleidimą prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, transporto priemonės vairavimą pasibaigus laikinųjų valstybinio numerio ženklų galiojimui ir nesumokėjus kelių naudojimo mokesčio administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra baustas jau po šio aptariamo administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, šios aplinkybės patvirtina ne tik tai, kad E. K. nėra pavyzdingai besilaikantis Kelių eismo taisyklių asmuo, tačiau ir tai, kad jis nepasimoko iš ankstesnių panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų, už kuriuos jam buvo paskirta tik bauda. Šios aplinkybės yra svarbios, kaip skunde akcentuota, ir vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybės pavojingumą. Akivaizdu, kad E. K. jau ne kartą baustas administracine tvarka, vis tik teigiamų išvadų dėl savo elgesio keitimo siekiant laikytis nustatytų Kelių eismo taisyklių, nepadarė. Šiuo atveju E. K. buvo paskirta straipsnio sankcijos vidurkiui lygi bauda – 500 Eur, bei administracinio poveikio priemonė, nustatant jos dydį artimesnį minimaliam ir neviršijanti vidurkio, t. y. 3 (trys) mėnesiai, todėl teigti, kad ji yra per griežta ir neproporcinga tiek padaryto administracinio nusižengimo, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybės pavojingumui, negalima.

15. Įvertinęs visa tai kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad E. K. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32 ir 34 straipsnių nuostatų, todėl spręstina, kad apylinkės teismas, padarė teisingą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, neskirti administracinio poveikio priemonės. Paminėtina, kad tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausi administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus.

16. Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 20 d. nutartis, kuria netenkintas E. K. skundas ir paliktas nepakeistas Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyresniosios specialistės J. G. 2024 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl E. K. atstovo advokato Rinaldo Viliušio skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. atstovo advokato Rinaldo Viliušio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.