- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-24
- Bylos Nr.
- e2-974-761/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00871-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Osvaldas Briedis
- Ieškovas
- UAB „Sostinės kreditai“
- Atsakovas
- M. V.
Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui M. V. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Sostinės kreditai“ prašo priteisti iš atsakovo M. V. 562,54 € skolą, 101,86 proc. sutartines palūkanas nuo 150 € kredito sumos nuo 2015-10-22 d. iki visiško prievolės įvykdymo, 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 € žyminį mokestį.
Ieškovė taip pat prašo, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.
Atsakovui M. V. teismo procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per nustatytą terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-05-04 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 25912, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 150 € kreditą 5 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti gautą kreditą ir mokėti kitus mokėjimus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, dėl ko susidarė 212,54 € įsiskolinimas, kurį sudaro: 150 € negrąžintas kreditas, 44,14 € nesumokėta dalis paskolos kainos, 13,13 € kompensacinės palūkanos, 3,87 € delspinigiai, 1,4 € apmokestinimas el. paštu ir žinutėmis. Duomenų, jog nurodytas sumas atsakovas būtų sumokėjęs, byloje nėra.
Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, yra pagrindas išvadai padaryti, kad tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38 str., 6.256 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Atsakovas savo prievolės grąžinti gautą kreditą ir sumokėti kitus su tuo susijusius mokėjimus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neįvykdė. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 150 € negrąžintą kreditą, 44,14 € paskolos kainą, 13,13 € kompensacines palūkanas, 3,87 € delspinigius bei 1,4 € apmokestinimą paštu ir žinutėmis, viso: 212,54 €, tenkintinas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 101,86 proc. sutartines metines palūkanas nuo 150 € sumos nuo 2015-10-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sutartimi šalys buvo sutarusios, kad jeigu kredito gavėjas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ir suėjus sutartyje nustatytam kredito grąžinimo terminui, sutartinės palūkanos, aptartos sutarties specialiose sąlygose skaičiuojamos toliau už kiekvieną kliento naudojimąsi negrąžinta ir bendrovei priklausančia pinigų suma iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo (Sutarties 7.7. punktas). Pažymėtina, kad ieškovę ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos Vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-502/2009; Nr. 3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). Kaip nutartyse ne kartą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-325/2007; Nr. 2A-131/2012), todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms - ir delspinigiams, ir baudoms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012, konstatuota, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 7.7. punkte nurodytos palūkanos iš tiesų yra kompensuojamosios (vėlavimo) palūkanos (CK 6.261 str.), o tai savo esme yra netesybos, kurioms taikomi Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. numatyti jų dydžio ribojimai. Taigi, kadangi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną, ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, ir į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai, teismas sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas palūkanas mažinti iki 0,05 procento per dieną dydžio, kas sudaro 18,25 procento dydį per metus (0,05 procento x 365 d.) (CK 6.37 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 101,86 procento sutartines palūkanas nuo kredito sumos iki visiško prievolės įvykdymo tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisiamos 18,25 procento dydžio sutartinės palūkanos už negrąžintą 150 € kredito sumą, skaičiuojant nuo 2015-10-22 iki visiško kredito grąžinimo (Sutarties bendrųjų sąlygų 7.7 p.), o likusi ieškovės reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų priteisimo atmestina.
Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą skolą, t. y. 212,54 € nuo bylos iškėlimo teisme 2015-10-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 350 € patirtą žalą. Patirtas išlaidas ieškovė grindžia 2015-09-21 ir 2015-10-21 UAB „Krajonas“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis Nr. KRATP 2435 ir KRATP 2531 už paslaugas 150 € ir 200 € sumoms. Iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad ieškovė minėtas išlaidas patyrė kreipiantis į teismą dėl atsakovo skolos su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo bei teikiant ieškinį. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytą aplinkybę, šių išlaidų pobūdį, teismo vertinimu, šios išlaidos priskirtinos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.), todėl šių išlaidų pagrįstumo klausimas spręstinas pagal bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias proceso teisės normas.
Nagrinėjamu atveju kasacinis teismas, nuosekliai plėtodamas ir aiškindamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą, 2015-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 pakeitė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, kai procesinių dokumentų rengimo paslaugas suteikė teisinių paslaugų įmonė, reglamentavimą. Minėtoje nutartyje išaiškinta, jog CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Tuo tarpu CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos, todėl kasacinis teismas argumentus dėl CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo patirtoms išlaidoms pripažino nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Tokius išaiškinimus savo praktikoje ir toliau plėtoja kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015), taip pat jais remiasi aukštesnės pakopos teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-51-157/2015; 2015 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-943-196/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1088-656/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1015-730/2015; 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1060-730/2015; 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1012-460/2015; kt.). Kadangi nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad ieškovė byloje pasitelkė advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, nėra, teismas nepriteisia ieškovei 350 € išlaidų, sumokėtų UAB „Krajonas“ už teisines paslaugas.
Pateikdama ieškinį, Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka, ieškovė sumokėjo minimalų žyminį mokestį 15 € (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 82 str.), kuris priteistinas iš atsakovo ieškovės naudai, nors pateiktas ieškinys ir tenkintinas iš dalies. Priešingas aiškinimas pažeistų ieškovės teisėtą interesą gauti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris įvertinus reikalautą priteisti ir priteistiną sumą, iš esmės nesikeičia (CPK 93 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 212,54 € (du šimtus dvylika eurų 54 centus) skolą, 18,25 procento dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 150 € kredito sumą, skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 22 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015 m. spalio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 € (penkiolika eurų) žyminį mokestį, UAB „Sostinės kreditai“, į. k. 302513887, J. Basanavičiaus g. 25A-21, Vilnius, a. s. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, naudai.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas M. V. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šilalės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė UAB „Sostinės kreditai“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.