- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- 2S-1060-730/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02989-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- J. Z.
- Ieškovas
- SB „Tauras“
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-1060-730/2015
Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-02989-2015-7)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. birželio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės SB „Tauras“ ieškinį atsakovei J. Z. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 3765,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą ieškinio sumos ribose. Nurodė, kad atsakovė ilgą laiką nevykdo savo prievolių, skola yra didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-18 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino - ieškovės SB „Tauras“ reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovei J. Z., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, o jo nesant – ir kilnojamasis turtas, piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausančios atsakovei ir esančios pas ją arba trečiuosius asmenis, neviršijant 3765,06 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su ieškove SB „Tauras“. Nurodė, kad teismui nežinomas atsakovės finansinis pajėgumas bei pozicija. Be to, ieškovės reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio. Jos pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas atsakovės nesąžiningumu, todėl remiantis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis manytina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-18 nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuoja nežinojimu apie atsakovės turtinę padėtį, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.Ieškovė su ieškiniu nepateikė teismui jokių skolos atsiradimo faktą patvirtinančių dokumentų, o pirmosios instancijos teismas prieš tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino šių aplinkybių.Skolos suma atsakovei nėra žymi ir didelė, atsakovė nemato pagrindo perleisti turimo nekilnojamojo turto tretiesiems asmenims ar kitaip jį bandyti nuslėpti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė atskirajame skunde nenurodo, kokios teismų praktikos pirmosios instancijos teismas nesilaikė. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nežinant atsakovės finansinės padėties, yra tikimybė, kad teismo sprendimas gali pasidaryti sunkiai įvykdomu. Su ieškiniu pateikti protokolai, kurie nėra nuginčyti, patvirtina atsakovės pareigą mokėti mokestį. Atsakovės argumentas, jog jai nebuvo žinoma apie įsiskolinimą, nepagrįstas, kadangi atsakovės nedalyvavimas bendrijos susirinkimuose bei sprendimų nežinojimas, neatleidžia nuo pareigos mokėti mokesčius.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.
Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, ir grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad ieškovė su ieškiniu nepateikė teismui jokių skolos atsiradimo faktą patvirtinančių dokumentų, o pirmosios instancijos teismas prieš tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino šių aplinkybių.
Formuojama teismų praktika, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu gali pasinaudoti savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t.t. Jei teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nurodė, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, reiškia, teismui nekilo abejonių, jog palankaus ieškovui teismo sprendimo priėmimo tikimybė egzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
Nors pirmosios instancijos teismo nutartyje nenurodyta, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, tai savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Tai, jog nagrinėjamoje byloje teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, sprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, darytina išvada, jog ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Atsakant į atsakovės argumentą, jog ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima tenkinti ieškinį, pažymėtina, kad iš byloje esančių SB „Tauras“ bendrijos narių susirinkimų protokolų matyti, kad 2008-05-31 bendrijos narių susirinkime buvo nutarta paskelbti konkursą dėl bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinėms įrengimo ieškovės valdomoje teritorijoje, 2009-09-12, 2011-06-18, 2012-06-30 nutarta iš sklypų savininkų, nesumokėjusių už nuotekų ir vandentiekio tinklus pilnos 13000,00 Lt sumos, pinigus išsiieškoti teismine tvarka. Taigi, nagrinėjamoje byloje preliminariai sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, yra pagrindas išvadai padaryti, kad minėti bendrijos narių susirinkimų protokolai ir priimti sprendimai gali būti pagrindu skolai priteisti, byloje nėra akivaizdžių įrodymų apie ieškinio nepagrįstumą.
Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Įstatyme neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Ar taikyti ir kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, nustato teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).
Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad skolos suma atsakovei nėra žymi ir didelė, yra kelių kitų nekilnojamojo turto objektų savininkė, todėl atsakovė nemato pagrindo perleisti turimo nekilnojamojo turto tretiesiems asmenims ar kitaip jį bandyti nuslėpti.
Kaip jau minėta anksčiau, ieškovė reiškia reikalavimą priteisti 3765,06 Eur skolą (13000,00 Lt). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia suma fiziniam asmeniui yra pakankamai didelė, kad sudarytų pagrindą išvadai padaryti, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas potencialiai gali apsunkinti ieškovei galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą, tačiau kiekvienu atveju teismas turi išnagrinėti konkrečias faktines aplinkybes, atsižvelgti į atsakovės finansines galimybes, tarp jų ir tai, ar jai yra didelė ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, turimais įsipareigojimais ir kt. Formuojama teismų, praktika, kad ieškinio sumos ir skolininko turtinės padėties vertinimas, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti atliekamas, atsižvelgiant į realią turtinę padėtį tokio sprendimo priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
Nors atsakovė teigia, jog nuosavybės teise valdo kelis nekilnojamojo turto objektus ir jai skolos suma nėra didelė ir žymi, yra pajėgi įvykdyti galbūt palankų teismo sprendimą, tačiau įrodymų byloje apie atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, jo vertę, turtui taikomus suvaržymus nėra. Įrodymų, patvirtinančių atsakovės gaunamų pajamų, turimų santaupų ar kitokių piniginių lėšų dydį, turimus įsipareigojimus, taip pat nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nežinojimas apie atsakovės finansinę padėtį, sudaro grėsmę galimam ieškovei palankaus sprendimo vykdymui. Todėl apeliantei pareikšto reikalavimo dydis, esant tokioms aplinkybėms, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės pateiktas išrašas apie UAB „Techsis“ (įmonė, laimėjusi konkursą dėl inžinerinių tinklų klojimo darbų) veiklą bei finansinius rodiklius, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis formuojama teismų praktika, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pagrindas išvadai padaryti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones apeliantės atžvilgiu.
Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė gali bet kurioje proceso stadijoje prašyti teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikti alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikti laidavimą, įkeisti turimą turtą) (CPK 146, 148 straipsniai).
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė pateikė prašymą, atmetus atsakovės atskirąjį skundą, priteisti 30,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą paregimą (b. l. 69-70).
Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai fiziniam asmeniui atstovauja su juo susiję, CPK 56 str. 1 d. 3–6 p. nurodyti asmenys, negali būti priteistos, todėl ir ieškovei negali būti priteistas išlaidų, kurias ji patyrė dėl teisinių paslaugų įmonės jai teiktų paslaugų, atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).
Minėtą procesinį dokumentą parengė IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.