Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantų D. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-837-324/2014, civilinėje byloje pagal ieškovų D. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ ieškinius atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „NBG grupė“, V. A. Č. dėl turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje nustatyta, kad ieškovai D. S. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Strategy and management group“ buvo pasikreipę į teismą su ieškiniu ir prašė bankrutavusios UAB „NBG grupė“ 2012 m. rugpjūčio 28 d. turto pardavimo be varžytynių aktus Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 pripažinti negaliojančiais nuo surašymo momento ir juos panaikinti. Tai pat prašė pripažinti negaliojančiais nuo surašymo momento ir panaikinti minėtų turto pardavimo be varžytynių aktų pagrindu sudarytus reikalavimų perleidimo sandorius su atsakovu V. A. Č., kuriais buvo perleistos reikalavimo teisės į ieškovų skolas.

2. Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-837-324/2014 ieškovų D. S. ir UAB „Strategy and management group“ ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi paliko Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą nepakeistą.

3. Pareiškėjai D. S. ir UAB „Strategy and management group“ kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-837-324/2014 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 6, 8, 9 punkto pagrindais; išnagrinėjus bylą pakartotinai priimti naują sprendimą ir ieškovų ieškinį tenkinti; taikyti laikinąsias apsaugos priemones; sustabdyti civilinę bylą iki kasacine tvarka bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-19-753/2018 pagal išteisintojo D. S. patikslintą kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui bei įsiteisės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-753/2018 ir iki bus išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjams nustatytas terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, nurodant, kad prašyme nėra galimybės įžvelgti reikšmingas proceso atnaujinimui aplinkybes, jas įvertinti, patikrinti kada paaiškėjo pareiškėjams naujos esminės bylos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą prašomoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, paaiškėjusių aplinkybių pobūdį (faktinį), jų atsiradimo momentą (nagrinėjant bylą iš esmės), paaiškėjimo momentą (po bylos išsprendimo), aplinkybių lemiamą įtaką užbaigtos bylos baigčiai. Konstatuota, kad teikiant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu nepateikta nurodomos šalies neveiksnumą pagrindžiančių įrodymų, teikiant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu nenurodytos priežastys, kodėl pareiškėjai šiuo pagrindu negalėjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde, nepridėti įrodymai, pagrindžiantys šio proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, prašant atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nenurodyta, kokia aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant sprendimą, buvo padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, nepridėti įrodymai, pagrindžiantys šio proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumai nustatyti ir dėl to, kad viena iš byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, dalyvavusių atsakovių – bankrutavusi UAB „NBG grupė“ šiuo metu jau yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro įmonė, tačiau pareiškėjai leistinomis procesinėmis priemonėmis nepagrindė, kodėl neegzistuojantis asmuo yra traukiamas į bylos procesą.

5. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis palikta nepakeista ir pareiškėjams nustatytas naujas 7 dienų terminas, skaičiuotinas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje nurodytus prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus.

6. Kauno apygardos teisme 2020 m. rugsėjo 21 d. gautas patikslintas pareiškėjų prašymas atnaujinti terminą (jeigu jis būtų praleistas) prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-837-324/2014 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 6, 8, 9 punkto pagrindais paduoti; atleisti pareiškėjus nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 – 9 punktų pagrindu; spręsti klausimą dėl atsakovės bankrutavusios UAB „NBG grupė“ materialinių ir procesinių teisių perėmimo ar perkėlimo; atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio l dalies 2, 3, 4, 6, 8, 9 punkto pagrindais civilinėje byloje Nr. 2-837-324/2014; išnagrinėjus bylą pakartotinai priimti naują sprendimą ir ieškovų ieškinį tenkinti; taikyti laikinąsias apsaugos priemones; sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėtas 2020 m. rugsėjo 6 d. prašymas Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui ir po to D. S. paduotas kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ir iki bus išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir CPK 366 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; išreikalauti pareiškėjų nurodomą medžiagą iš Kauno apskrities Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybinės ligonių kasos ir duomenis iš Neveiksnių asmenų registro bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjų D. S. ir UAB „Strategy and management group“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-837-324/2014 laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims.

8. Teismas, susipažinęs su patikslintu pareiškėjų prašymu dėl proceso atnaujinimo, konstatavo, kad nebuvo pašalinti visi Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje nustatyti prašymo trūkumai.

9. Nurodė, kad pareiškėjai tik formaliai pašalino prašymo trūkumą dėl bankrutavusios UAB „NBG grupė“ kaip proceso dalyvės statuso pagal pareikštą prašymą dėl proceso atnaujinimo, nes patikslintame prašyme reiškia prašymą spręsti dėl šios proceso dalyvės materialinių ir procesinių teisių perleidimo ar perėmimo. Siekdami pagrįsti CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, pareiškėjai pateikė procesinį prašymą dėl kreipimosi į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą ir Valstybinę ligonių kasą duomenims apie V. A. C. neveiksnumą gauti.

10. Pažymėjo, kad kiti prašymo atnaujinti procesą trūkumai nebuvo pašalinti, nes pareiškėjai patikslintame prašyme nesukonkretino, kokios naujos aplinkybės pagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, nenurodė priežasčių, kodėl jie CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu negalėjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde, nepridėjo įrodymų, pagrindžiančių šio proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, nenurodė, kokia teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant sprendimą, buvo padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, taip pat nepridėjo šio proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiančių įrodymų.

11. Teismo vertinimu, vien 2020 m. balandžio 2 d. prašyme esančio teksto išdėstymo pakeitimas, kitoks antraščių formato stilius, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties kritika ir papildomas pareiškėjo D. S. subjektyvus 2020 m. balandžio 2 d. prašyme nurodytų aplinkybių vertinimas, dar gausesnis Europos žmogaus teisių teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos citavimas nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo sukonkretintos aplinkybės, iš kurių būtų aišku, kuo remiantis pareiškėjai nurodo esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 8 ir 9 punktuose nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus.

III. Atskirojo skundo argumentai

12. Apeliantai D. S. ir UAB „Strategy and management group“ pateikę atskirąjį skundą prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki prašymo dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjimo, uždrausti mirusio V. A. Č. teisių perėmėjai pagal palikimą R. T. vykdyti išieškojimą pagal 2012 m. rugpjūčio 28 d. sudarytus fiktyvius sandorius: trejus turto pardavimo be varžytinių aktus Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir jų pagrindu surašytas ir sudarytas reikalavimo teisių perleidimo sutartis D. S. ir solidaraus skolininko UAB „Strategy and management group“ atžvilgiu; uždrausti mirusio V. A. Č. teisių perėmėjai pagal palikimą R. T. disponuoti, perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į reikalavimo perleidimo sutartis, sudarytas 2012 m. rugpjūčio 28 d. trejų turto pardavimo be varžytinių aktų Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 pagrindu tarp bankrutavusios UAB „NBG grupė“ ir V. A. Č., kuriomis buvo perleistos reikalavimo teisės į pareiškėjų bendrą skolą (– as); panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį dėl teisėjo šališkumo; panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą šiuo klausimu – perduoti naujos sudėties pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

12.1. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pareikštas pirmosios instancijos teismui patikslinus prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau nebuvo išspręstas.

12.2. Pažymi, kad šiuo metu buvusi bankrutavusios ir išregistruotos UAB „NBG grupė“ bankroto administratorė R. T. Vilniaus apygardos teisme yra teisiama baudžiamojoje byloje Nr. 1-49-843/2020 už kyšininkavimą, neteisėtą šaunamojo ginklo turėjimą, neteisėtą kelių milijonų turto vertės įgijimą ir kt. Pastarojoje baudžiamojoje byloje prokurorai siūlo konfiskuoti ir visą nusikalstamu būdu jos įgytą milijoninės vertės turtą. Dėl šių aplinkybių į šią masę gali patekti ir jau mirusio V. A. Č. teisių perėmėjos pagal palikimą R. T. šiuo metu perimti ir turimi bankrutavusios UAB „NBG grupė“ 2012 m. rugpjūčio 28 d. turto pardavimo be varžytinių aktai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4.

12.3. Be to, po baudžiamosios bylos Nr. 1-19-753/2018 išnagrinėjimo apeliacine tvarka, šiuo metu dalis epizodų ir dėl R. T. padarytų nusikalstamų veiksmų D. S., bankrutavusiai UAB „NBG grupė“, UAB „Strategy and management group“, yra perduotos tirti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Šios aplinkybes lemia poreikį šioje civilinėje byloje skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12.4. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje nustatė neproporcingai neteisingą tik 7 dienų terminą galimiems trūkumams pašalinti ir (ar) paaiškinimams pateikti bei rezoliucinėje dalyje iškart nurodo, kad iki nustatyto termino neįvykdžius teismo nurodymų, prašymas dėl proceso atnaujinimo bus laikomas nepaduotu ir grąžintas.

12.5. Pirmosios instancijos teismo nustatyti patikslinto prašymo trūkumai yra akivaizdžiai nepagrįsti, nebuvo įsigilinta į esmę ir siekiama tik nusikratyti bylos. Teismas pateikė tendencingas išvadas pareiškėjų atžvilgiu, argumentai nenuoseklūs, dviprasmiški ir sąmoningai klaidingi. Tuo atveju, jeigu teismui kilo kokių neaiškumų, turėjo būti paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas, tačiau tai padaryta nebuvo, nors apeliantai prašė.

12.6. Pažymi, kad teismas nenustatė prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų pagrindais, todėl bent jau šioje dalyje jis turėjo būti priimtas ir nagrinėjamas. Prašymas buvo patikslintas pagal teismo reikalavimus ir pageidavimus, todėl tai, kad buvo nustatyti trūkumai tik patvirtina, jog nebuvo įsigilinta į prašymų turinius. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 8 ir 9 punkto pagrindais. Tokie įrodymai bei išsamūs argumentai buvo pateikti ir turėjo būti teismo įvertinti.

12.7. Apeliantų vertinimu, šiuo atveju pirmiausia, privalo / privalėjo ex officio (savo iniciatyva) būti sprendžiamas bankrutavusios ir išregistruotos UAB „NBG grupė“ materialinių ir (ar) procesinių teisių perėmimo ir (ar) perkėlimo klausimas. Juo labiau, kad ir šis reikalavimas buvo pareikštas patikslinus prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau teismas šio klausimo neišsprendė.

12.8. Apeliantai taip pat pabrėžia, kad 2020 m. balandžio 17 d. suėjo ir abejotino konstitucinio teisėtumo 5 metų naikinamasis terminas prašymui (– ams) dėl proceso atnaujinimo paduoti. Dėl to, tokį pirmosios instancijos teismo savavališką atsisakymą priimti 2020 m. rugsėjo 18 d. patikslintą prašymą, galima vertinti ir kaip bandymą užkirsti kelią apeliantams pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, eliminuojant jų teisę kreiptis į teismą bei pagalba apgaule reikalavimo teises įgijusiai R. T..

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta apeliantų D. S. ir UAB „Strategy and management group“ prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-837-324/2014 atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 6, 8, 9 punktų pagrindais laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pateikusiems asmenims, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

15. Civilinio proceso kodekse yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Pažymėtina, kad proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138, 316 straipsniai, 370 straipsnio 1 dalis), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

16. CPK 369 straipsnyje reglamentuota, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas (t. y. vienas ar keli iš CPK 366 straipsnyje išvardytų atnaujinimo pagrindų), proceso atnaujinimo motyvai, aplinkybės, kuriomis grindžiamos prašymo padavimo terminų (CPK 368 straipsnis) skaičiavimas. Pažymėtina, kad apeliantai, prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu turi ne tik nurodyti naujai paaiškėjusias aplinkybes, bet ir pagrįsti, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktų pagrindais taip pat turi nurodyti ne tik argumentus, tačiau ir įrodymus, kurie jos pagrįstų (CPK 178 straipsnis).

17. Skundžiama nutartimi teismas apeliantų prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį apeliantams, kadangi, teismo vertinimu, jie neištaisė Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi nustatytų trūkumų, t. y. apeliantai patikslintame prašyme nesukonkretino, kokios naujos aplinkybės pagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, nenurodė priežasčių, kodėl pareiškėjai CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu negalėjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde, nepridėjo įrodymų, pagrindžiančių šio proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, nenurodė, kokia teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant sprendimą, buvo padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, taip pat nepridėjo šio proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiančių įrodymų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliantų pirminio ir patikslinto prašymo turinį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija ir padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantai neištaisė teismo nutartyje nustatytų trūkumų, nenurodė, kokias prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytas aplinkybes jie laiko naujai paaiškėjusiomis, taip pat nepateikė jas patvirtinančių įrodymų.

19. Pažymėtina, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad procesas užbaigtoje byloje gali būti atnaujinamas tuo atveju, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Aptariamos nuostatos prasme naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis yra laikomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo vertintos nagrinėjant bylą, nes prašymą atnaujinti procesą pateikusi šalis bylos nagrinėjimo metu jų nežinojo ir net negalėjo žinoti. Aplinkybės, kurios buvo nurodytos nagrinėjant bylą teisme, tačiau kurių pagrindu teismas nepadarė tapačių, kaip apeliantai, išvadų dėl ginčo esmės, nėra naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą užbaigtoje byloje. Tai, kad teismai, įvertinę tam tikras aplinkybes, interpretavo jas kitaip, nei apeliantai, ir jų pagrindu padarė kitokias išvadas, savaime nereiškia, kad jos nebuvo žinomos ir vertintos.

20. Nors apeliantai prašyme ir nurodo argumentus, kodėl jų manymu, šiuo atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, tačiau jie iš esmės yra susiję tik su teismo nešališkumu. Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įrodymai, kodėl apeliantai nesirėmė (negalėjo remtis) šiais argumentais apeliaciniame ir (ar) kasaciniame skunde, pateikti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik apeliantų argumentai dėl teismo nešališkumo, nesudaro pagrindo tai pripažinti bei priimti tokį prašymą nagrinėjimui. Kaip ir minėta, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju tokie įrodymai į bylą pateikti nebuvo.

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantų pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo iš esmės analogiškas pirminiam, jame nurodomas teisinis reglamentavimas, galiojančios įstatymų normos, gausiai cituojama Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kvestionuojami tiek pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, tiek apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties, kuria teismo sprendimas paliktas nepakeistas, teisėtumas ir pagrįstumas, netinkamas ir neobjektyvus įrodymų vertinimas, tačiau iš esmės apeliantai taip ir nenurodė kokia teisės normos taikymo klaida, prašomoje atnaujinti civilinėje byloje, priimant sprendimą buvo padaryta, kuri galėjo turėti įtakos priimant sprendimą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, įrodymai, kurie pagrįstų apelianto argumentus, taip pat pateikti nebuvo.

22. Šiame kontekste pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija. Šis institutas – tai ekstraordinarinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011). Proceso atnaujinimas neturi būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, todėl asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną iš jų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad tinkamas prašymo dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir pareiškėjų pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas prašymo dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo prašymo dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Apeliantams savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisė gintis. Dėl to aiškus prašymo dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Byloje nustačius, kad pareikštas prašymas dėl proceso atnaujinimo turi esminių trūkumų dėl kurių negali būti pradėtas procesas, nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo bent iš dalies priimti prašymą nagrinėti ar turėdamas abejonių dėl jame dėstomų argumentų, skirti prašymą nagrinėti žodiniame procese.

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantų argumentais, kad jiems buvo nustatytas per trumpas terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad CPK 115 straipsnio 2 dalis nustato, jog jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nagrinėjamu atveju tiek Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo nustatę septynių dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos nustatytiems prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti. Apeliantams manant, kad per šį terminą jie nespės ištaisyti visų prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų, jie turėjo teisę prašyti šį terminą pratęsti (CPK 77 straipsnio 1 dalis), tačiau tokia galimybe apeliantai nepasinaudojo.

25. Pastebėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimas gali būti sprendžiamas tik išsprendus prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Kadangi, nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas apeliantams, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nepaduotu ir grąžino apeliantams prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-837-324/2014. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.