Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo D. S. ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „NBG grupė“, V. A. Č., dėl turto pardavimo be varžytynių aktų bei reikalavimo perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo UAB „Strategy and management group“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą tam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla tam teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (teismingumą, bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ). ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras.

Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą atsakovams, iš kurių vienas yra bankrutavusi įmonė. ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, proceso įstatymo numatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Pagal CPK 27 straipsnio 4 punktą apygardos teismai nagrinėja bylas dėl bankroto ir restruktūrizavimo. Pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 163 straipsnio 5 punktą, jei iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad atsakovui iškelta bankroto byla, teismas perduoda bylą nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 27 straipsnio 4 punkte, 34 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 163 straipsnio 5 punkte reglamentuotomis rūšinio teismingumo nuostatomis įgyvendinamas bylų akumuliavimas, kuris reiškia, kad visi turtiniai ginčai, kuriuose turtiniai reikalavimai pareikšti bankrutuojančiai įmonei, turi būti sprendžiami viename teisme, kuriame nagrinėjama bankroto byla, tokiu būdu siekiant bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagal paduotą ieškinį dėl vieno iš atsakovų – bankrutavusios UAB „NBG grupė“, yra priimtas teismo sprendimas, kuriuo šios įmonės veikla pripažinta pasibaigusia, tačiau neįvertino, kad šis sprendimas nebuvo įsiteisėjęs ir dėl jo buvo priimtas ir Lietuvos apeliaciniam teismui išsiųstas apeliacinis skundas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys rodo, kad Kauno apygardos teismo sprendimas dėl BUAB „NBG grupė“ pabaigos Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi panaikintas ir UAB „NBG grupė“ bankroto byla perduota toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taigi, ieškinio, kuriuo pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas bankrutavusiai įmonei, teismingumo klausimui išspręsti tampa reikšminga tai, kad atsakovo bankroto byla nėra užbaigta, šis atsakovas egzistuoja ir nėra išregistruotas iš juridinių asmenų registro. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nagrinėjant apelianto ieškinio priėmimo klausimą nėra pagrindo spręsti dėl teritorinio teismingumo taisyklių taikymo. Ieškiniu apeliantas ginčija bankrutavusios įmonės turto (reikalavimo teisių) pardavimą ir prašo šio turto pardavimo be varžytynių aktus pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento. Taigi, ieškovas inicijuoja teisminį ginčą dėl bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų teisėtumo, todėl šis ieškinys pagal ankščiau nurodytą teisinį reglamentavimą nagrinėtinas apygardos teisme, kuriame nagrinėjama atsakovo bankroto byla. Nurodytos aplinkybės lemia skundžiamos nutarties panaikinimą dėl netinkamo CPK ir ĮBĮ normų taikymo ir ieškinio priėmimo klausimo sprendimo perdavimą Kauno apygardos teismui (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir ieškovo D. S. ieškinio atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „NBG grupė“, V. A. Č., dėl turto pardavimo be varžytynių aktų bei reikalavimo perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo UAB „Strategy and management group“, priėmimo klausimą spręsti perduoti Kauno apygardos teismui.