Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andžej Maciejevski, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2021 m. vasario 5 d. gautu pareiškėjų D. S. ir UAB „Strategy and management group“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria pripažinta teisėta ir pagrįsta Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis, kuria prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl turto pardavimo be varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims. Kasacija grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 45 straipsnį, CPK 230 straipsnio 1 dalį, CPK 243 straipsnį, CPK 259 straipsnio 1 dalį, CPK 265 straipsnio 2 dalį, nes ex officio neišsprendė teisių (ne) perėmimo klausimo, be to nepagrįstai atsisakė priimti teisme nagrinėti prašymo dėl proceso atnaujinimo dalį, kuri buvo grindžiama CPK 366 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų pagrindais, dėl kurių teismas nenurodė trūkumų. Pareiškėjai laiko, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo šališkas teisėjas, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo atitiko jam pateikti nustatytą formą ir turinio reikalavimus, todėl šiuo atveju negalėjo būti taikomas trūkumų šalinimo institutas. Kasaciniame skunde taip pat keliami ir kiti, t. y. teisės kreiptis į teismą, proceso atnaujinimo neleistino suvaržymo, Lietuvos Apeliacinio Teismo (ne) įgaliojimų ir (ne) kompetencijos formuoti teismų praktiką Lietuvoje, Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos, Konstitucijos 109, 138 straipsnio 3 dalies, 150 straipsnio, Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, ESTT praktikos ir ES teisės aktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo, teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmens teisės į teisminę gynybą materialiąja prasme, klausimai.

Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais ir kitais kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.