Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ ieškinius atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „NBG grupė“ (šiuo metu jau išregistruota iš juridinių asmenų registro), V. A. Č. dėl turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai D. S. ir UAB „Strategy and management group“ 2015-08-04 kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu (t. 1, b. l. 1-87) CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 8, 9 punktų pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-837-324/2014, ir, išnagrinėjus bylą pakartotinai, panaikinti Kauno apygardos teismo 2014-11-04 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-837-324/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-409-330/2015, priimti naują sprendimą byloje ir pripažinti negaliojančiais nuo surašymo momento BUAB „NBG grupė“ 2012-08-28 turto pardavimo be varžytynių aktus ir juos panaikinti, pripažinti negaliojančiais nuo surašymo momento BUAB „NBG grupė“ 2012-08-28 turto pardavimo be varžytynių aktų pagrindu sudarytus reikalavimo (-ų) perleidimo (-ų) sandorius.

Pareiškėjai D. S. ir UAB „Strategy and management group“, šalindami teismo nustatytus trūkumus, 2016-01-13 patikslino prašymas dėl proceso atnaujinimo (t. 2, b. l. 4-95).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Teismas priimti prašymą atnaujinti procesą atsisakė formaliais pagrindais, nepasinaudojęs ir neišnaudojęs galimybės, esant reikalui pa(si)tikslinti prašymo aplinkybes ir išsiaiškinti kitas kliūtis, trukdančias priimti nagrinėjimui procesinį dokumentą (prašymą) teisme. Teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje byloje Nr. 2-1734-178/2015 išdėstytų išaiškinimų, kad prašymo priėmimo svarstymo stadijoje vertinamos procesinės aplinkybės, bet nesprendžiama dėl CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesui atnaujinti pagrindų pagrįstumo. Teismas netinkamai taikė trūkumų šalinimo institutą, pažeidė rungimosi ir dispozityvumo civiliniame procese principus (CPK 12 str., 13 str.), netinkamai įvertino prašymui dėl proceso atnaujinimo keliamus reikalavimus (CPK 369 str.), neatsižvelgė į teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principą (Konstitucijos 18 str., 30 str. 1 d.) nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 346 str. 2 d. 1-3 p.) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos.Teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į tai, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra absoliuti, ir ji yra teisinės valstybės principo, kuriuo privalu vadovautis ir teismams taikant teisę, turinio elementas. Ar pareiškėjas turi reikalavimo teisę, gali būti sprendžiama tik tada, kai byla išnagrinėjama iš esmės. Teismui nepagrįstai nesilaikius teisės aktų reikalavimų, yra pažeista ir suvaržyta pareiškėjų teisė į teisminės gynybos prieinamumą, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, teisė į tinkamą teismo procesą, teisė į civilinės bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Teismas neatribojo civilinio proceso stadijų - ieškinio ar prašymo priėmimo stadijos ir civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos. Be to, teismas negali riboti teisės plačiau išdėstyti faktines bylos aplinkybes, ir nurodyti teisės aktus, kuriuos, pareiškėjo teisiniu vertinimu, pažeidė atsakovai. Prieš pradedant nagrinėti šį atskirąjį skundą iš esmės, Konstitucinis Teismas turėtų pasisakyti, ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas bei 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienerių metų naikinamasis terminas neprieštarauja Konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui ir kaip turėtų būti interpretuojamas Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnis, 29 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis ir kt., užtikrinantys visų asmenų ir piliečių vienodą apsaugą pagal įstatymus. Teisiniai neatitikimai ir galimai esančios CPK antikonstitucinės teisės normos nuostatos privalo būti perduotos revizuoti Konstituciniam Teismui (Konstitucijos 7 str. 1 d.). CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas gali prieštarauti ir ES teisės aktams ir tarptautinėms sutartims ir susitarimams. Analizuojant teisės aktus ir tarptautinius teisės aktus ir susitarimus, yra iškilusi pagrįsta teisinė abejonė dėl vienam asmeniui – generaliniam prokurorui, sudarytų išskirtinių sąlygų kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu (dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos) dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turėtų pasisakyti, kaip turėtų būti interpretuojamas ES pirminėje ir antrinėje teisėje įtvirtintas teisės aktų taikymas ir reglamentavimas, užtikrinantis visų asmenų ir piliečių vienodą apsaugą pagal įstatymus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl prašymo atnaujinti procesą pripažinimo nepaduotu per trūkumų šalinimo institutą ir jo grąžinimo padavusiems šį prašymą asmenims pagrįstumo.

Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti, kaip tą interpretuoja apeliantai, ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; kt.). Pažymėtina, kad ši tvarka yra privaloma visiems be išimties asmenims, o jos laikymasis padeda įgyvendinti ir vieną iš pamatinių teisės principų - visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą.

Civilinio proceso kodekse yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Pažymėtina, kad proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga ginčo šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimas, jo ribos, būtų aiškus, teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus / prašymus / pareiškimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą procesinį spendimą. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str., 316 str., 370 str. 1 d.), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

Prašymo dėl proceso atnaujinimo, kaip ir bet kurio kito procesinio dokumento, forma bei turinys turi atitikti tiek bendruosius įstatymo leidėjo įtvirtintus reikalavimus dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams (CPK 110–111 str.), tiek specialiuosius įstatymo leidėjo reikalavimus, keliamus konkrečiai šiam procesiniam dokumentui (CPK 369 str.). Kaip matyti iš CPK 369 straipsnio, prašyme atnaujinti procesą, be bendrų ieškiniui nustatytų turinio reikalavimų, turi būti nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas (t. y. vienas ar keli iš CPK 366 straipsnyje išvardytų atnaujinimo pagrindų), proceso atnaujinimo motyvai, aplinkybės, kuriomis grindžiamos prašymo padavimo terminų (CPK 368 str.) skaičiavimas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė apeliantų prašymą dėl proceso atnaujinimo nepaduotu ir grąžino jį apeliantams, kadangi, teismo vertinimu, apeliantai neištaisė Kauno apygardos teismo 2015-08-07 ir 2015-12-22 nutartimis nustatytų šio prašymo turinio trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliantų pirminio ir po Kauno apygardos teismo 2015-08-07 ir 2015-12-22 nutarčių priėmimo pateikto prašymo turinį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantai 2016-01-13 faktiškai pateikė analogišką pirminiam prašymui dokumentą, šiek tiek išplėsdami jo turinį naujomis pastraipomis, kuriuose cituojama kasacinio teismo praktika ir iš esmės tik atkartodami pirminiame prašyme jau nurodytus sakinius. Tačiau tiek ir iš pirminio, tiek ir iš 2016-01-13 pateikto apeliantų prašymo turinio neįmanoma nustatyti, kokiu konkrečiai proceso atnaujinimo faktiniu pagrindu apeliantai remiasi ir kokie konkrečiai motyvai pagrindžia bylos atnaujinimo tokiais pagrindais (jei jie yra) būtinybę. Nagrinėjamu atveju ypač aktuali yra tokia aplinkybė, kad prašymu dėl proceso atnaujinimo yra siekiama jau įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu užbaigtos bylos pakartotinio išnagrinėjimo, t. y. pasinaudoti išimtine ir ekstraordinaria procesine priemone, leidžiančia paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principą (CPK 18 str.).

Nors atskirajame skunde apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nustatytų procesinio dokumentų turinio trūkumų ir jų nepašalinimo pasekmių taikymo, konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai nėra suformuluotas ir (ar) paaiškintas ir apeliantų pateiktame didelės apimties atskirajame skunde. Ginčydami pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantai faktiškai apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais apie prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo procesines stadijas, rungimosi ir dispozityvumo, teisminės gynybos prieinamumo, universalumo principus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Kita vertus, teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 str. 3 d.) esanti informacija, kad apeliantai (ar apeliantas D. S.) mėgino arba tebemėgina procesą atnaujinti jau ne vienoje su juo susijusioje byloje, kurios išnagrinėjimo rezultatas jo netenkina, pagrįstai leidžia suabejoti apeliantų ketinimų ir jų procesinio elgesio sąžiningumu, mėginant inicijuoti ir šio jam nepalankiai pasibaigusio teisminio ginčo proceso atnaujinimą, kartu prašant sustabdyti vykdymo veiksmus, tuo pačiu tinkamai ir nustatytu terminu neįvykdant teismo nurodymų ištaisyti trūkumus, kliudančius priimti šį procesinį dokumentą bei iš esmės įvertinti šio prašymo pagrįstumą.

Galiausiai nustatyta ir tai, kad apeliantai siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl turto pardavimo be varžytinių aktų pripažinimo negaliojančiais, kurioje viena iš dalyvavusių atsakovių - BUAB „NBG grupė“ šiuo metu jau yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro įmonė, ką patvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO ir Juridinių asmenų registro duomenų bazėje esanti informacija (CPK 179 str. 3 d.). CK 2.95 straipsnio 3 dalis nustato, kad juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Tai reiškia, kad šis juridinis asmuo yra pasibaigęs ir nebeegzistuoja kaip teisinių santykių subjektas. Tuo tarpu civilinėse bylose proceso šalimi gali būti tik civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą turintys juridiniai asmenys (CPK 38 str. 1 d.). Nors apeliantams ši aplinkybė neabejotinai jau yra žinoma, kadangi ir anksčiau šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose (t. 1, b. l. 1-87, 118-140), inter alia, buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti likviduoti ir išregistruoti iš juridinių asmenų registro BUAB „NBG grupė“, tačiau jie nenurodė jokių aplinkybių apie tai, ar dar iki juridinio asmens išregistravimo iš Juridinių asmenų registro jo materialiosios teisės buvo perleistos / perimtos kitiems asmenims.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Vadovaujantis CPK 372 straipsnio 1 dalimi prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo, tačiau prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų, kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo (CPK 372 str. 2 d.). Apeliantai atskirajame skunde prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti vykdyti išieškojimą pagal teisme ginčijamus 2012-08-28 sandorius, uždrausti V. A. Č. disponuoti, perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į reikalavimo perleidimo 2012-08-28 sutartis. Šis prašymas netenkintinas, kadangi tik išsprendus prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą teismas turėtų teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo (CPK 372 str.). Šiuo atveju dar nepriėmus prašymo dėl proceso atnaujinimo nėra ir bylos dėl proceso atnaujinimo, todėl vykdymo sustabdymas vadovaujantis CPK 372 straipsnio 1 dalimi nėra galimas.

Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą ir / ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismą negali būti savarankiškas atskirojo skundo dalykas (CPK 337 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kreiptis į apeliantų nurodytas teismines institucijas. Antra, kreipimąsi į Konstitucinį Teismą reglamentuoja CPK 3 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu ar konkretaus procesinio klausimo sprendimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta teismo diskrecijai. Be to, tokių proceso dalyvių prašymų teismas neprivalo spręsti nedelsiant, jie gali sprendžiami bet kurioje bylos nagrinėjimo proceso stadijoje. Kadangi nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl apeliantų prašymo atnaujinti procesą turinio atitikimo įstatymo reikalavimams (CPK 369 str.) ir abejonių dėl juos nustatančių proceso teisės normų konstitucingumo nekyla, tenkinti tokį prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, ir, juo labiau, atsisakant priimti nagrinėjimui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, nėra pagrindo.

Remiantis CPK 3 straipsnio 5 dalimi teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. Apeliacinėje bylos proceso stadijoje, kurioje nagrinėjamas apelianto atskirasis skundas dėl nutarties, kuria prašymas atnaujinti procesą pripažintas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems, teisėtumo ir pagrįstumo, Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas nekilo, todėl tenkinti apeliantų prašymo nėra pagrindo.

Dėl apeliantų kitų argumentų, susijusių su konstitucinių bei tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimu, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes nurodomos aplinkybės nesusijusios su nagrinėjamo atskirojo skundo dalyku.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.