Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-12-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1643-459/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-04
Bylos Nr.
2S-1643-459/2025
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07560-2025-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Pareiškėjas
R. C.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1643-459/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07560-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.11; 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. C. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. C. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. R. Ž., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas 2025 m. liepos 22 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės A. R. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateiktu skundu prašė: 1) nušalinti antstolę A. R. Ž.; 2) atšaukti 2025 m. liepos 2 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus vykdymo veiksmus; 3) paskirti 2018 m. sausio 25 Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyto statinio ekspertizę, siekiant nustatyti jo parametrus ir nustatyti statinio (jo medžiagų) savininką; 4) pripažinti neteisėtais antstolės A. R. Ž. veiksmus siekiant 2025 m. liepos 2 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti ginčijamus 2018 m. sausio 25 d. Savavališkos statybos akto (duomenys neskelbtini) fiksuotus padarinius ir 2025 m. liepos 2 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025 prašoma panaikinti savavališkos statybos aktą kaip neteisėtą. Panaikinus aktą neliktų dokumento, dėl kurio fiksuotų pasekmių surašytą privalomąjį nurodymą siekia įvykdyti antstolė. Kol teismas nepriėmė sprendimo dėl ginčo esmės, tokio akto teisėtumas yra ginčo objektu ir negalima įgyvendinti ginčijamos teisės. Kol teismas nepriėmė sprendimo dėl ginčo esmės, 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos akto nurodytos pasekmės negali būti šalinamos ir antstolė negali atlikti vykdymo veiksmų, nes tai akivaizdžiai neteisėta ir šališka, iš anksto už bylą nagrinėjantį teismą jau pasisakant dėl 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos akto teisėtumo. Civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025 teismas nutartimi paskyrė ginčo statinio tvoros atstovą – VĮ Turto banką, todėl antstolės patvarkymas paskirti valstybės turto saugotoju bendrovę MB „4U LT“ ar leidimas kitiems asmenims disponuoti ginčo valstybės turtu (medžiagomis) yra neteisėtas, nes valstybės turtą valdo pagal įstatymą būtent VĮ Turto bankas. Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas statinys, tiek jo medžiagos yra valstybės nuosavybė (kol teismas nėra priėmęs sprendimo), todėl ginčijamu patvarkymu antstolė pažeidė reglamentavimą, nes šiuo turtu gali disponuoti pagal įstatymą tik VĮ Turto bankas, o net jeigu ir būtų nugriautas statinys, tai medžiagos įtraukiamos į valstybės balansą. Tai parodo, kad statinys negali būti griaunamas nesant valstybės turto valdytojo sprendimo ir tai negali būti atliekama privačių asmenų lėšomis.

3. Antstolė A. R. Ž. 2025 m. liepos 24 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nenusišalino nuo bylos vykdymo ir klausimą dėl nušalinimo perdavė spręsti teismui, o skundo dalį dėl procesinių veiksmų paliko nenagrinėtą.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas 2025 m. liepos 25 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolės A. R. Ž. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl procesinių veiksmų ir išnagrinėti pareiškėjo R. C. 2025 m. liepos 15 d. skundą iš esmės. Patikslintame skunde nurodė, kad nesutinka su antstolės patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatyme nustatyti reikalavimai, taip pat vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Antstolei atsisakius nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl procesinių veiksmų, antstolė vienareikšmiškai veikė ultra vires pažeisdama savo veiklos teisėtumo principą. Antstolis turi teisę, o kartais privalo pasitelkti ekspertus, kai tai yra būtina teisingam ir efektyviam sprendimų priėmimui ir vykdomųjų veiksmų atlikimui. Antstolė siekia sunaikinti objektą, dėl kurio yra kilęs ginčas ir nagrinėjimas teisme. Tokie antstolės veiksmai akivaizdžiai pažeidžia teisingumo, sąžiningumo, teisėtumo principus.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateiktu atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas sąmoningai nepripažįsta ir toliau ignoruoja jam priimtus įsiteisėjusius teismų sprendimus, susijusius su ginčo tvora, ir teikdamas eilinį skundą tikisi ir toliau sėkmingai vilkinti savavališkos statybos padarinių šalinimo procesą. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 jau buvo nustatyta, kad būtent R. C., neturėdamas teisinio pagrindo, veikdamas išimtinai tik savo paties rizika ir naudai, pastatė ginčo tvorą valstybinėje žemėje. Tvora buvo pastatyta už ieškovui priklausančio žemės sklypo ribų, apsitveriant greta esančią valstybinę žemę ir tokiu būdu fiziškai ją prisijungiant prie savo sklypo. Pareiškėjo argumentas, jog savavališkai pastatyta tvora yra valstybės nuosavybė, yra absoliučiai nepagrįstas ir atmestinas. Šis statinys nėra valstybės nuosavybė, o valstybinės žemės sklypo suformavimo aplinkybės, kurios neva sprendžiamos Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025, niekaip nedaro įtakos savavališkai pastatyto statinio statusui – statybos neteisėtumas nėra ir nebuvo kildinamas iš žemės formavimo teisinių santykių ir yra grįstas išimtinai statybos teisės normų pažeidimais. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta įrodyta Inspekcijos savavališkos statybos akte nustatyta aplinkybė, kad pats R. C. pastatė tvorą, todėl nėra jokių kitų asmenų (savininkų, valdytojų ir pan.), kurie varžytų ieškovo pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Inspekcija mano, kad tenkinti pareiškėjo skundo nėra pagrindo, nes priešingu atveju būtų leidžiama vilkinti nesibaigiantį ir jau penktus metus besitęsiantį vykdymo procesą.

Žemesnės instancijos teismas

6. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi išnagrinėta skundo dalis dėl antstolio nušalinimo ir pareiškėjo R. C. skundo dalis dėl antstolio nušalinimo atmesta. Siekiant išsiaiškinti pareiškėjo poziciją gavus bylai papildomą informaciją, kitos pateikto skundo dalies nagrinėjimas atidėtas iki 2025 m. rugpjūčio 28 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjo R. C. 2025 m. liepos 15 d. skundo dalies dėl antstolio veiksmų ir 2025 m. liepos 24 d. patikslinto skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Teismo motyvai:

7.1. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, dėl kurių teismai jau yra pasisakę ir jas išsamiai išnagrinėję, t. y. tiek dėl 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo, tiek dėl pareiškėjo inicijuotos civilinės bylos Nr. e2-132-440/2025 iškėlimo reikšmės vykdymo procesui, tiek dėl to, jog ginčo statinys nėra valstybės nuosavybė.

7.2. Nurodė, kad CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013; 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-248/2018). Be to, tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823-2019, 2024 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2024).

7.3. Teismas remdamasis LITEKO duomenimis nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi išnagrinėjo pareiškėjo R. C. skundą dėl antstolės A. R. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį atmetė. Pareiškėjas pateiktu skundu prašė panaikinti antstolės A. R. Ž. 2025 m. kovo 6 d. patvarkymą dėl statinio griovimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir antstolės A. R. Ž. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti kaip nepagrįstą. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi paliko Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį nepakeistą.

7.4. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodytų argumentų pakartotinis nagrinėjimas pažeistų įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principą ir paneigtų ankstesnio įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galią, todėl teismas neturi pagrindo vertinti antstolio skundžiamus veiksmus kaip neteisėtus.

7.5. Pareiškėjui priminta, kad CPK 7 straipsnio 2 dalis numato pareigą proceso dalyviams sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. C. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo R. C. skundą patenkinti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirojo skundo argumentai:

8.1. Apeliantas nurodo, kad po nušalinimo pareiškimo antstolė vykdymo veiksmų nestabdė ir 2025 m. rugpjūčio 1 d. nelaukdama, kol teismas išnagrinės antstolės nušalinimo klausimą, atliko vykdymo veiksmus – šalino savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas pasekmes – tvorą. Atsižvelgiant į tai, kad vykdymo veiksmai atlikti antstolei pareikšto ir dar teismo neišspręsto nušalinimo stadijoje, mano, kad vykdymo veiksmai šiuo atveju atlikti neteisėtai, nes antstolio nušalinimo stadijoje jokie vykdymo veiksmai negalėjo būti atliekami.

8.2. Apeliantas nurodo, kad klausimas dėl nuosavybės teisės yra itin reikšmingas, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025 iki kol teismas nenusprendė išformuoti Valstybės suformuotą žemės sklypą ir taikyti restituciją – perduoti ginčo statinį pareiškėjui, tol ginčo objektas yra laikomas Valstybės. Nė vienas teismas nėra pasisakęs dėl 2018 m. sausio 25 d. Savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo. Taip pat nė vienas teismas nepasisakė ir negalėjo pasisakyti dėl nuosavybės ar į statinį, ar į jo medžiagas, nes toks materialus ginčas sprendžiamas būtent Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025, kurioje sprendimas dar nepriimtas. Teismų, nagrinėjusių vykdymo klausimus, prielaidos ir nuomonė apie ginčo objekto savininką reikšmės negali turėti, kadangi tuose procesuose nebuvo nagrinėjami materialūs reikalavimai dėl nuosavybės ir tokia teisė nebuvo įrodinėjimo dalyku. Todėl nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad tariamai yra nuspręsta dėl civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025 pareikštų materialių reikalavimų reikšmės vykdymo procesui.

8.3. Mano, kad teismui nusprendus, kad savavališkos statybos aktas yra neteisėtas, neliktų pagrindo privalomajam nurodymui, kaip išvestiniam dokumentui, egzistuoti.

8.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo pareiškėjo argumentus, jog privalomojo nurodymo neįmanoma įvykdyti be savavališkos statybos akto, nes būtent jame fiksuojamos pasekmės, kurias privalomuoju nurodymu nurodoma šalinti. Ginčas dėl savavališkos statybos akto savaime yra kliūtimi (iki kol teismas priims sprendimą dėl ginčo esmės) vykdyti išvestinį dokumentą – privalomąjį nurodymą, nes negali būti šalinamos pasekmės, dėl kurių kilo ginčas teisme. Pažymi ir tai, kad teismas priėmė sprendimą leisti vykdyti privalomąjį nurodymą iki ginčo dėl 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo iškėlimo civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į R. C. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Atsiliepimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodytų argumentų pakartotinis nagrinėjimas pažeistų įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principą ir paneigtų ankstesnio įsiteisėjusio sprendimo res judicata galią, todėl pagrįstai nusprendė, kad nėra jokio pagrindo vertinti antstolio skundžiamus veiksmus kaip neteisėtus.

9.2. Atkreipia dėmesį, jog kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 1.137 straipsnio nuostatas nurodyta, jog teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-25 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020 68 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad inspekcija 2018 m. sausio 26 d. pareiškėjui surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo įpareigojo statytoją R. C. (apeliantą) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: nugriauti valstybinės žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2018 m. liepos 26 d.

13. Inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pratęstas 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) terminas iki 2018 m. spalio 26 d.

14. Pareiškėjas R. C. 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtumą ginčijo civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė R. C. reikalavimą ir konstatavo, jog privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas bei pagrįstas, ir R. C. buvo pripažintas tvoros statytoju. Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą.

15. Inspekcija 2020 m. birželio 4 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, iš kurio matyti, kad savavališkai pastatyta tvora (II grupės nesudėtingas statinys), dėl kurios statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), nenugriauta. Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdytas. Patikrinus duomenis „Infostatyba“, R. C. išduoto statybą leidžiančio dokumento minėtos tvoros statybai nerasta.

16. Inspekcija kreipėsi į antstolę A. R. Ž. su prašymu priimti vykdyti 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 23 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, jog skolininkas R. C. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdė ir kreipėsi į teismą dėl privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų pasekmių taikymo ir baudos skolininkui skyrimo.

17. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-375-911/2021 tenkintas pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimas ir taikytos 2018 m. sausio 26 d. privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos pasekmės – leista Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinės žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš R. C.. Taip pat teismas minėta nutartimi paskyrė skolininkui 5 Eur baudą valstybės naudai už kiekvieną uždelstą įvykdyti išieškotojo privalomąjį nurodymą dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 24 d. iki visiško minėto privalomojo nurodymo įvykdymo dienos. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-909-889/2021 pakeista 2021 m. liepos 5 d. teismo nutartis ir 5 Eur bauda už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną paskirta nuo 2020 m. birželio 24 d. iki 2021 m. kovo 2 d.

18. Antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, todėl 2022 m. lapkričio 8 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), ir kreipėsi į teismą spręsti klausimą dėl periodinės baudos iki 300 Eur dydžio paskyrimo skolininkui R. C. už privalomojo nurodymo neįvykdymą valstybės naudai nuo 2021 m. kovo 2 d.

19. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-88-1048/2024 atmestas pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimas dėl baudos skyrimo, konstatuojant, jog R. C. po teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2021 m. spalio 7 d.) jam baudos paskyrimo privalomojo nurodymo be objektyvių priežasčių nevykdo beveik trejus metus, teismas nusprendė, kad baudos paskyrimas R. C. nepasiekė jos paskyrimo tikslo, t. y. nepaskatino ir nemotyvavo skolininko įvykdyti privalomąjį nurodymą. Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcijai 2021 m. liepos 5 d. teismo nutartimi nustatyta teisė pačiai pašalinti savavališkos statybos padarinius, teismas nusprendė, kad po teismo nutarties priėmimo Inspekcijai kilo ne tik teisė, bet ir pareiga kuo operatyviau įvykdyti savavališkai pastatyto statinio – tvoros – griovimo darbus, o ne antstolei pakartotinai kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo. Apeliacinės instancijos teismas 2024 m. liepos 18 d. nutartimi minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą.

20. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-132-440/2025 pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, valstybės įmonės Turto banko, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės gynimo ir administracinio akto pripažinimo negaliojančiu, kuriuo R. C. prašo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio 0,0053 ha žemės plotą užimančios ažūrinės tvoros ir 0,0483 ha žemės plotą užimančių želdinių perdavimą Valstybei ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su naudmenomis – ažūrine tvora, užimančia užstatytą 0,0053 ha teritoriją ir 0,0483 ha plotą užimančiais želdiniais suformavimą bei Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją, t. y. grąžinti ieškovo R. C. nuosavybėn žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudmenas – 0,0053 ha užimančią ažūrinę tvorą 0,0483 ha plotą užimančius želdinius, o nesant galimybės restitucijos taikyti natūra, taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu – 125 413,00 Eur; ex officio pripažinti ab initio (nuo sudarymo momento) neteisėtu ir negaliojančiu 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašo atnaujinti terminą reikalavimui ex officio pripažinti ab initio (nuo sudarymo momento) neteisėtu ir negaliojančiu 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pareikšti.

21. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2025 m. kovo 6 d. surašytas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ginčo statinio griovimo, kuriuo 2025 m. kovo 31 d. 11 val. turėjo būti pradėti vykdyti savavališkos statybos šalinimo darbai. Skolininkas šį patvarkymą apskundė. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9918-1032/2025 skolininko skundą atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-574-650/2025 Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį paliko nepakeistą.

22. Teismui grąžinus vykdomąją bylą, antstolė 2025 m. liepos 2 d. surašė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ginčo statinio griovimo, kuriuo 2025 m. liepos 29 d. 11 val. turėjo būti pradėti vykdyti savavališkos statybos šalinimo darbai. Šio patvarkymo turinys yra panašus kaip ir patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), tik nurodyta kita savavališkos statybos šalinimo darbų data.

23. Pareiškėjas pakartotinai 2025 m. liepos 22 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės A. R. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktu skundu prašo atšaukti 2025 m. liepos 2 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus vykdymo veiksmus, paskirti 2018 m. sausio 25 Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyto statinio ekspertizę, siekiant nustatyti jo parametrus ir nustatyti statinio (jo medžiagų) savininką, pripažinti neteisėtais antstolės A. R. Ž. veiksmus siekiant 2025 m. liepos 2 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti ginčijamus 2018 m. sausio 25 d. Savavališkos statybos akto (duomenys neskelbtini) fiksuotus padarinius bei 2025 m. liepos 2 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti. Patikslintu skundu prašo panaikinti antstolės 2025 m. liepos 27 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl procesinių veiksmų ir išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės.

Dėl atskirojo skundo argumentų

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės nurodydamas, kad pareiškėjas nurodo tas pačias aplinkybes, dėl kurių teismai jau yra pasisakę ir jas išsamiai išnagrinėję, t. y. tiek dėl 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo, tiek dėl pareiškėjo inicijuotos civilinės bylos Nr. e2-132-440/2025 iškėlimo reikšmės vykdymo procesui, tiek dėl to, jog ginčo statinys nėra valstybės nuosavybė. Pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį atmetė. Pareiškėjas pateiktu skundu prašė panaikinti antstolės 2025 m. kovo 6 d. patvarkymą dėl statinio griovimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir antstolės vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti kaip nepagrįstą. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi paliko Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį nepakeistą.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad klausimas dėl nuosavybės teisės yra itin reikšmingas, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025 iki kol teismas nenusprendė išformuoti Valstybės suformuotą žemės sklypą ir taikyti restituciją – perduoti ginčo statinį pareiškėjui, tol ginčo objektas yra laikomas Valstybės nuosavybė. Be to, nė vienas teismas nėra pasisakęs dėl 2018 m. sausio 25 d. Savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo. Taip pat nė vienas teismas nepasisakė ir negalėjo pasisakyti dėl nuosavybės į statinį ar į jo medžiagas, nes toks materialus ginčas sprendžiamas būtent Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025, kurioje sprendimas dar nepriimtas. Mano, kad teismui nusprendus, jog savavališkos statybos aktas yra neteisėtas, neliktų pagrindo privalomajam nurodymui, kaip išvestiniam dokumentui, egzistuoti.

26. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems apelianto argumentams. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Inspekcija 2018 m. sausio 26 d. pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, įpareigodama pareiškėją nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: nugriauti valstybinės žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas Savavališkos statybos aktas, ir sutvarkyti statybvietę. Klaipėdos apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo (pareiškėjo) ieškinį atsakovei Inspekcijai dėl 2018 m. sausio 25 d. Savavališkos statybos akto ir 2018 m. sausio 26 d. Privalomojo nurodymo pripažinimo neteisėtais. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 nutraukė bylos dalį, kuria ieškovas prašė teismo pripažinti neteisėtu Inspekcijos 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą, o kitą ieškinio dalį atmetė, konstatavęs, kad tvora buvo pastatyta be statybos leidimo ir bendro naudojimo paskirties valstybiniame žemės sklype, neturint valdytojo sutikimo, todėl yra nelegali ir turi būti nugriauta. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad privalomasis nurodymas privalo būti vykdomas taip, kaip nurodyta, – turi būti nugriauta visa savavališkai valstybiniame žemės sklype pastatyta tvora, o ne atskiros jos dalys (nuardant dalį tvoros stulpelių, viršijančių tam tikrą aukštį). Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-642/2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.

27. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823-2019, 30 punktas, 2024 m. vasario19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2024, 36 punktas).

28. Įvertinus byloje esančius įrodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas buvo nurodęs tuos pačius argumentus skunde dėl 2025 m. kovo 6 d. surašyto antstolės patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ginčo statinio griovimo, kuriuo 2025 m. kovo 31 d. 11 val. turėjo būti pradėti vykdyti savavališkos statybos šalinimo darbai. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9918-1032/2025 skolininko skundas atmestas. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-574-650/2025 Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį paliko nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

29. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi nusprendė, kad pareiškėjo argumentai, susiję su privalomojo nurodymo vykdymo negalimumu, nepagrįsti, kadangi Inspekcijos 2018 m. sausio 26 d. surašytas Privalomasis nurodymas yra galiojantis, nepanaikintas ir dėl jo teisėtumo jau anksčiau pasisakė apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad tvora buvo pastatyta be statybos leidimo ir bendro naudojimo paskirties valstybiniame žemės sklype, neturint valdytojo sutikimo, todėl turi būti nugriauta. Taigi apeliantas nagrinėjamu atveju iš esmės kvestionuoja jau kelis iš eilės teismų priimtus procesinius sprendimus, kurie yra įsiteisėję ir privalo būti vykdomi, tai nagrinėjamu atveju pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi.

30. Apeliantas teigia, kad Privalomasis nurodymas negali būti vykdomas, kadangi 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktas yra teisminio ginčo objektu. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-132-440/2025 pagal ieškovo R. C. ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo, kuriuo ieškovas, be kitų reikalavimų, prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi dėl šio apelianto argumento jau pasisakė pažymėdamas, kad aplinkybė, jog nagrinėjama anksčiau paminėta byla nesudaro pagrindo stabdyti Privalomojo nurodymo vykdymo.

31. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi papildomai pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025 ieškovas (apeliantas) reiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Savavališkos statybos akto galiojimą ir jo pagrindu vykdomo išvestinio dokumento – Privalomojo nurodymo – vykdymą. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė, be kita ko, konstatavo, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su kita (ir kitomis) išnagrinėta civiline byla, kurioje priimtas procesinis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartį paliko nepakeistą, nurodydamas, kad ieškovo R. C. prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (tiek nurodytos ieškinyje, tiek ir vėlesniame 2024 m. rugpjūčio 14 d. prašyme) yra susijusios su išnagrinėta civiline byla, kurioje priimtas procesinis teismo sprendimas leisti Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas.

32. Nagrinėjamu atveju, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-132-440/2025 Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi nutraukta, priėmus ieškovo R. C. prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apelianto argumentai dėl civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025 sprendžiamo ginčo objekto nuosavybės teisės nustatymo, 2018 m. sausio 25 d. Savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir šių klausimų reikšmingumo vykdymo procesui atmestini kaip nepagrįsti.

33. Apeliantas taip pat nurodo, kad po nušalinimo pareiškimo antstolė vykdymo veiksmų nestabdė ir 2025 m. rugpjūčio 1 d. nelaukdama, kol teismas išnagrinės antstolės nušalinimo klausimą, atliko vykdymo veiksmus – šalino savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas pasekmes – tvorą. Atsižvelgiant į tai, kad vykdymo veiksmai atlikti antstolei pareikšto ir dar teismo neišspręsto nušalinimo stadijoje, mano, kad vykdymo veiksmai šiuo atveju atlikti neteisėtai, nes antstolio nušalinimo stadijoje jokie vykdymo veiksmai negalėjo būti atliekami.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis / atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad nauji argumentai, nauji reikalavimai ar naujos faktinės aplinkybės apeliaciniame procese nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai apeliantas pateisina, jog jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismo metu. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad aplinkybės dėl antstolės veiksmų teisėtumo po nušalinimo pareiškimo nebuvo nagrinėjamos ginčijama nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas ginčija vykdymo veiksmus, atliktus jau po skundo dėl antstolės veiksmų pateikimo ir iki ginčijamos nutarties priėmimo, t. y. savavališkos statybos padarinių šalinimą (tvoros pašalinimą), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tokie apelianto argumentai dėl antstolės veiksmų neteisėtumo yra visiškai nepagrįsti.

35. Pažymėtina, kad vien tik pareiškimas dėl antstolio nušalinimo nesustabdo vykdymo proceso (vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindai yra numatyti CPK 626-627 straipsniuose), nagrinėjamu atveju antstolis neturėjo pagrindo stabdyti vykdymo veiksmų. Apeliantas pats nesikreipė į teismą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, todėl antstolė buvo įpareigota ir toliau vykdyti teismo sprendimą. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nustatė, jog nušalinimo pareiškimas buvo nepagrįstas, todėl antstolė turėjo teisę tęsti vykdymo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, antstolės atlikti vykdymo veiksmai yra teisėti, o apelianto argumentai dėl jų neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, padarė teisingas išvadas, atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Kiti atskirojo skundo argumentai, kuriais apeliantas ginčija įsiteisėjusius teismų sprendimus, laikytini teisiškai nereikšmingais, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Raimonda Andrulienė