Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžys, lietuvis, pilietybė - Lietuvos, vedęs, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, kurioje užfiksuota įvykio metu filmuota vaizdo medžiaga Body kameromis. Vaizdo įrašo apžiūros metu užfiksuota - Laikas 2020-12-06, 00.16 val., pareigūnų automobilis privažiuoja prie stovinčio automobilio. Tamsu. Pareigūnas pasišviesdamas žibintuvėliu prieina prie šalikelėje stovinčio automobilio, galimai rudos- rusvos spalvos. Automobilio bagažinės durys yra pakeltos, praviros. Pareigūnas atidaro priekines keleivio pusės dureles, sakydamas "labas vakaras". Sėdynėje priekyje, keleivio vietoje sėdi vyriškis. Vyriškis susigūžęs, galvą nuleidęs, galimai miegojo. Vyriškis atsako, kad nieko nenutiko. Pareigūnas klausia, kodėl automobilis sudaužytas, atitvarai apgadinti. Vyriškis nenoriai bendrauja, sakydamas, kad jis sakė S. Pareigūnas klausia, kas per S. Pareigūnas klausia, kas vairavo mašiną, vyriškis atsako "aš", pareigūnas dar kartą pakartoja, kad "jūs vairavote". Pareigūnas paaiškina vyriškiui, kad reikės jam girtumą pasitikrinti. Vyras sėdintis automobilyje pakeltu balso tonu klausia "ar jis gali 20 sekundžių išeiti į kiemą", Pareigūnas pasako, kad žinoma, jis gali išlipti iš automobilio, nes jau pradėjo eiti 20 sekundžių. Tačiau vyriškis nelipa, pareigūnas pasiteirauja, ar šis pasitikrins girtumą. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašo tęsinys. Vyriškis pasako, tai "gerai skaičiuokite". Vyriškis nelipa iš automobilio. Pareigūnas paklausia koks jo vardas, vyriškis atsako, kad "R.". Pareigūnas dar kartą pasako, kad "R., reikia jums girtumą pasitikrinti", pastarasis atsako, kad "aš pasakiau tuoj, blecha, mucha, negi sekundė, tuoj, antiek jūs užsiėmę esat". Pareigūnas pasiteirauja, ar jis suvokia ką yra padaręs, kad atitvaras sugadintas, automobilio priekis apgadintas. Vyriškis pasako, kad jis nevairavo. Pareigūnas pasako, kaip nevairavote, jei sakėte, kad vairavote. Vyriškis nusisuka, nuleidžia galvą, patrauko pečiais. Tyla. Vyriškis, vardu R. pasako, kad jis sėdi, vairuotojo...pareigūnas klausia," kam mašina priklauso". R. atsako, kad S. V.. Pareigūnas paklausia, "kur jinai yra". R. atsako, kad S. namuose. Pareigūnas klausia, "kaip tada mašina čia atsidūrė?" R. pasako, kad jis sėdi čia, kur jį pareigūnai surado. Pareigūnas paaiškina, kad jis R. klausė, kas vairavo mašiną ir, kad R. atsakė, kad jis vairavo mašiną. R. pasako, kad jis čia sėdi ir kur jį veda kad jis va čia ar mato jį pareigūnas. Pareigūnas atsako, kad mato. R. klausia pareigūno, "ar tu matai kokioje aš stadijoje". Pareigūnas pasakė, kad mato jo stadiją, tada R. pasako, tai ko jis čia jį kamantinėja. Pareigūnas pasako, tai ir klausia jo tada kas vairavo automobilį, jei jis teigia kad nevairavo. R. pasako, kad "išsidirbinėji tu iš manęs". Pareigūnas paaiškina, kad jis normaliai klausia jo, kas vairavo automobilį. R. pasako "tai ar tu matai kaip aš jaučiuosi, kaip aš elgiuosi ir tu nori mane dabar prigauti?" Pareigūnas griežtu tonu R. klausia, "kas vairavo mašiną". R. patyli, nuleidžia galvą ir vėl sako, kad "išsidirbinėji tu iš manęs, tu matai kokioje aš būsenoje, tai va tokioje girtoje būsenoje aš ir sėdžiu va čia va, va čia" . Pareigūnas kalbasi su kolega dėl situacijos, failo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašo tęsinys. Pareigūnas bendrauja telefonu. Matoma kaip R. išlipa iš mašinos. Pareigūnė nurodo prisėsti į automobilį, R. pasako, kad gi tai ne jo automobilis. Pareigūnė paprašo pateikti savo dokumentą. Pareigūnas paklausia ar turi vairuotojo pažymėjimą. R. pasako, kad jis neturi, jis ne vairuotojas, jis tik keleivis. Pareigūnas paklausia, o kodėl jis pradžioje pasakė, kad vairavo. R. nustebęs klausia ""aš". Pareigūnas klausia kas vairavo, R. pasako, kad jis nežino, kad jis ne vairuotojas. R. paklausia ką jam daryti, pareigūnų klausia ką jam daryti. Pareigūnas paklausia kas vairavo jei ne jūs? O R. atsako "kodėl tu mane provokuoji, tu man sakyk ko man sakyk ką man reikia daryti ko man nereikia daryti." R. išsiima cigaretę ir sako pareigūnams, kad jis kieme, pareigūnas pasako, „ar jūs suvokiate kur esate, kokiam kieme?" R. apsidairo sako "laukuose"? Pareigūnas pasako, kad ant kelio, o ne laukuose. R. pasako "kaip aš čia atsiradau"? Įrašo pabaiga (b.l. 48-50).

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK Ukmergės r. PK vyriausiojo patrulio G. R. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad 2020-12-06, apie 00.02 val., patruliuojant kartu su vyriausiaja patrule I. Ž. gavo pranešimą , kad Ukmergės r., kelyje Ukmergė-Taujėnai, prieš posūkį į (duomenys neskelbtini), į atitvarą atsitrenkęs automobilis. Nuvykus į įvykio vietą rastas automobilis HONDA CR-V, v/n (duomenys neskelbtini), kuriame keleivio priekinėje sėdynėje sėdėjo R. B.. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, paklausus , kas vairavo automobilį, šis pasakė, kad vairavo. Toliau bendraujant teigė nevairavęs, nežino kas vairavo, gal jo draugė S.. R. B. 00.29 val. alkotesteriu nustatytas 2,07 promilių girtumas, o antru pūtimu-2,26 promilių girtumas. P. S. V. pranešė, kad sugyventinis R. B. pasiėmė jos įmonei UAB "Viliesa" priklausantį automobilį HONDA CR-V, v/n (duomenys neskelbtini) ir neblaivus išvažiavo. Galimai išvažiavo namo. (b.l. 17-18)

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK vyriausiosios patrulės I. Ž. tarnybinio pranešime dėl eismo įvykio matyti, kad dirbant Ukmergės mieste, kartu su vyriausiuoju patruliu G. R. pagal medžiagą ROIK (duomenys neskelbtini), pagal turimą informaciją nustatyta, kad R. B. buvo (duomenys neskelbtini) užeigoje, kartu su drauge S. V.. Buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), „Kurėnų užeiga“ apžiūrėta „Kurėnų užeigos“ automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje galimai buvo paliktas automobilis HONDA CRV valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad „Kurėnų užeigos“ automobilių stovėjimo aikštelė yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, kurios yra ant pagrindinio „Kurėnų užeigos“ pastato, į „Kurėnų užeigos“ pastatą patekti nepavyko, kadangi visos pastato durys buvo užrakintos, o viduje nedegė šviesa. Telefonu susisiekta su S. V., ji paaiškino, kad (duomenys neskelbtini). „Kurėnų užeigoje“ buvo su draugu R. B.. R. B. automobilį atvairavo iš Panevėžio miesto į Ukmergės r. Vidiškių sen., Kurėnų k. „Kurėnų užeiga“ ir prie pagrindinio „Kurėnų užeigos“ pastato esančios automobilių stovėjimo aikštelėje, kairėje aikštelės pusėje pastatė automobilį. Po kurio laiko R. B. iš užeigos išvažiavo išgėręs alkoholio. R. B. išėjo iki automobilio Honda CRV, atsinešti medžio briketų, kad galėtų pakūrenti sodybos viduje esantį židinį, ir R. B. nebegrįžo, automobilio rakteliai buvo pas jį (b.l. 19).

2020-12-06 neblaivumo nustatymo akto duomenų matyti, kad alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), jog R. B. 00.29 val. nustatytas 2,07 promilių girtumas, 00,47val. – 2,26 promilių girtumas (b. l. 20-24).

VĮ „Regitra“ išrašu, patvirtinančiu, kad automobilio Honda CR-W, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas - UAB „Vilesa“ (b.l.29) ir VšĮ „Emprekis“ išrašu, kuriame nurodyta, kad vidutinė automobilio Honda CRV kaina su PVM Lietuvoje - 9690 Eur (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punktas nustato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad R. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis prisipažino vartojęs alkoholinius gėrimus, po to sėdęs už vairo ir vairavęs transporto priemonę. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. R. B. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų parodymai, tarnybiniame pranešime, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama R. B. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes R. B. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).

Kaip jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad A. B. yra tinkama būti laiduotoja.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau-LAT) praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę.

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo motinos A. B. laidavimą. R. B. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, dėl nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai, nusikalstama veika apgadino kelio atitvarus, (b.l. 1), civilinio ieškinio nėra.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad R. B. už KET, viršijant greitį, pažeidimus baustas du kartus. Visgi pažymėtina, kad kaltinamąjį teigiamai charakterizuoja tai, kad jis yra sumokėjęs visas jam paskirtas baudas, kas rodo, kad jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas, nebuvo teistas. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, tačiau ieško darbo, turi sūnų. N. R. B. charakterizuojančių duomenų byloje nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip R. B. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti R. B. pasitikėjimą.

Laiduotoja A. B. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek teismui pateiktame prašyme raštu ir žodžiu prašė paskirti ją laiduotoja ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą sūnų R. B., aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį bei nurodė, kad jos sūnus pirmą kartą gyvenime padarė nusikalstamą veiką, dėl to jis gailisi, labai išgyvena, padarė atitinkamas išvadas. A. B. praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, charakterizuojama teigiamai, teismo vertinimu gali turėti teigiamos reikšmės darant įtaką kaltinamajam. Tiek kaltinamasis, tiek A. B. parodė, kad jie kaip mama ir sūnus palaiko labai artimus ryšius. A. B. visada pataria savo sūnui bet kokioje gyvenimo situacijoje, jos nuomonė ir patarimai jam yra svarbūs, jis įsiklauso į tai, jie puikiai sutaria. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad A. B. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja A. B. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti kaltinamojo elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su juo. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad A. B. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, A. B. rūpi jos sūnaus ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie A. B. asmenybę, tiek jos bei R. B. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad A. B. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojos A. B. laidavimą be užstato. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltinamojo asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė R. B.. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį kaltinamojo elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-870/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-935/2018 ir kt., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019).

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad R. B. padarydamas nusikalstamą veiką privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas, ir kas teismui leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam R. B. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo vidutinis girtumo laipsnis nusikaltimo padarymo metu ir elgesys po veikos padarymo, kaltinamasis pirmą kartą baudžiamas už transporto priemones vairavimą esant neblaiviam, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 2 (du) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 6 d. (b.l. 101-103).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-49-788/2016, Nr. 2K-262-489/2017). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2006-09-26, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai). R. E. Žmogaus Teisių Teismo praktika, spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim prieš Italiją; 2011-06-28 sprendimas Het F. D. B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11). Išimtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, kad turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) teisinė priemonė kaltinamojo padarytam nusikaltimui, byloje nėra. Toks proporcingumo principo taikymas patvirtinamas ir teismų praktika šios kategorijos bylose ( 2018-09-25 Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje 1A-522-870/2018).

Teismas, vadovaudamasis BK 67 ir 71 straipsniais, apsvarstęs BK 71 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą taikymo kaltinamajam R. B. klausimą, konstatuoja, kad siekiant tinkamai įgyvendinti minėtus baudžiamojo persekiojimo tikslus, atgrasant nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, ir nesudaryti kaltininkui bei visuomenei nebaudžiamumo nuotaikų, taip pat, kad baudžiamojo poveikio priemonės savo pobūdžiu neatitintų administracinio nusižengimo sankcijoje nustatytų baudų, tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje – 10 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 1 vienerių metų sumokėjimo terminą. Įmokos dydis parinktinas atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Pažymėtina, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Kaip matyti šioje byloje, automobilio kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika ir kuris yra nusikaltimo priemonė, nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, t.y. UAB „Vilesa“, kaltinamasis naudojo savo sugyventinės S. V. automobilį. Šiuo atveju transporto priemonės savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad panaudos transporto priemonę nusikalstamai veikai daryti (vairuos būdamas neblaivus). Taigi, ši transporto priemonė negali būti konfiskuota, tokiu atveju turi būti sprendžiama BK 72 straipsnio 5 dalyje nuostatų taikymo galimybė. Iš byloje pateiktų VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio 2020 m. gruodžio mėnesio kaina be PVM nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 8008 eurų, PVM suma 1682 eurų, bendra suma 9690 eurų (b.l. 26). Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (neteistas, nebaustas administracine tvarka, pirmą kartą teisiamas už vairavimą esant neblaiviam, byloje nėra duomenų dėl kaltinamojo turtinės padėties), padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir konfiskuotino turto vertę, daro išvadą, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra tokia, kad jis galėtų sumokėti 9690 Eur pagal pateiktą VšĮ „Emprekis“ duomenų kainą. Automobilio 9690 Eur vertės piniginės išraiškos konfiskavimas iš kaltinamojo neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo bei teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkraunama per didelė finansinė našta, žlugdytų jį finansiškai, todėl iš kaltinamojo teismas konfiskuoja mažesnę nei 9690 Eur vertę, t.y. –3000 eurų, kas labiau atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo ir teisingumo principus .

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00703306) paėmimas – paliktini nepakeistus iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintini (b.l.101-103, 104-105,104, 109, voke prie bylos viršelio).

Dokumentas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vairuotojo pažymėjimas Nr. 00703306, esantis byloje (voke prie bylos) – nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas į VĮ „Regitra“ (b.l. 104, 109, voke prie bylos viršelio).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD vaizdo įrašą voke , esantį byloje nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti byloje.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, pritaikytas 2020-12-11 nutarimu automobiliui Honda CR-V valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l.64-65), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273, 300-308, 313 straipsniais, -

nusprendžia:

R. B. , padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti jį laiduotojos A. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą Nr. 1-214-675/2021 nutraukti.

P. R. B. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems mėnesiams) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 6 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra 500 (penkių šimtų) eurų, dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 410 0510 0467 0332, Luminor Bank AS, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti iš R. B. turto – automobilio Honda CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalį vertės 3000 (trijų tūkstančių) eurų sumą valstybės naudai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti nepakeistus iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus - panaikinti bei vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pritaikytą 2020-12-11 nutarimu automobiliui Honda CR-V valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD vaizdo įrašą voke , esantį byloje nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti byloje.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. B. ir laiduotojai A. B. kad:

laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.