Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4,1; 1.5.3; 1.5.4; 1.5.5; 1.5.11; 1.7; 16.9.4; 21.1.5; 21.9.10; 21.10.3; 21.10.4; 21.10.6

2021 m. rugpjūčio 11 d.

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B., jo įgaliotam atstovui advokatui V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. B. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-1236-2021.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nubaustas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-1236-2021 (toliau – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2021 m. balandžio 16 d. 7.25 val. kelio Alytaus šilas-Putinai 2-ajame kilometre, Alytaus rajono savivaldybėje, vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,44 promilės) girtumo laipsnis. Nutarime konstatuota, jog tokiais veiksmais M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir tuo padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Institucijos Nutarimu M. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. nesutinka su Institucijos Nutarimu ir prašo pakeisti Nutarimo dalį dėl jam taikytos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, netaikyti jam administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) atėmimo. Skunde nurodo, kad 2021 m. balandžio 15 d. turėjo svečių, vaišinosi ir alkoholiu. Balandžio 16 d. automobiliu ,,Fiat“ vyko į darbą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) - Alytaus šilas - Putinai. 7 val. 25 min. kelio 2,00 kilometre buvo sulaikytas, jam nustatytas 0,63 promilių, o po keliolikos minučių - 0,46 (įvertinus paklaidą fiksuotas 0,44) promilių neblaivumas. Neneigė ir prisipažino, kad iš vakaro buvo išgėręs. Ryte gerai jautėsi, nejautė jokių girtumo požymių, todėl matuokliu nustatytas pirmasis jo neblaivumas jį šokiravo - netikėjo, kad gali būti toks neblaivumas. Dėl šios priežasties neblaivumą tikrinosi ir ligoninėje - neblaivumas liko neleistinumo ribose. Nutarime fiksuotas 0,44 promilių neblaivumas. Nagrinėjant bylą Institucijoje prašė neskirti jam administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes manė, kad ją paskyrus, nuobauda jam būtų per griežta padarytam pažeidimui. Jo prašymo Kelių policijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas netenkino - skyrė 800 eurų baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Prisipažįsta automobilį vairavęs neblaivus, labai gailisi, esantis kaltas dėl jam atsirandančių rimtų socialinių padarinių, tačiau nesutinka su Institucijos Nutarimu pirmiausia dėl to, kad jo padarytas nusižengimas yra tyčinis ir su tuo, kad jis suprato savo veiksmų eigą, veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę neblaivus. Suprantama, faktas yra tai, kad sulaikytas buvo vairuojantis automobilį neblaivus, tačiau neketino vairuoti neblaivus. Balandžio 16 dienos rytą vairavo automobilį po nakties miego, jautėsi gerai, nejautė jokių neblaivumo požymių. Nebūtų važiavęs, jei būtų pajutęs, kad yra neblaivus. Todėl mano, kad išvada nutarime dėl jo kaltės formos – tyčios yra klaidinga. Mano, kad yra skirtingi atvejai ir tuo pačiu yra skirtingos kaltės formos, kai išgeriama ir neblaivus asmuo sėda vairuoti tuoj pat arba po trumpo laiko ir kai išgėręs nueina nakties poilsio ir miega 7 ar 8 valandas ir ryte važiuoja į darbą. Jo alkoholio pavartojimas ir važiavimas veiksmų eigoje nėra betarpiški, nes jis nesėdo važiuoti išgėręs, nuėjo nakties poilsio ir miegojo mažiausiai 7 valandas, manė jau esantis blaivus, nes gerai jautėsi, buvo pailsėjęs. Nežinojo, kad jo neblaivumas neleidžia jam vairuoti, todėl jo tikėtiniausia kaltės forma gali būti neatsargumas, bet ne tyčia. Pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad jo eisena tiesi, nesvyruoja, ant vienos kojos pastovi, judesiai tikslūs, pastovi sudėtingoje Rombergo pozoje, kalba adekvati, viskame orientuojasi, mąstymas ir kalba nuoseklūs, nurodomos ir promilės - 0,33 ir 0,29, kraujyje - 0,44 promilės. Įstatymas draudžia vairuoti transporto priemones esant didesniam nei 0,4 promilių neblaivumui, nes neblaivumas sutrikdo gebėjimą suvokti eismo sąlygas ir aplinkybes, sutrinka gebėjimas adekvačiai valdyti savo veiksmus - automobilį, sulėtėja veiksmų reakcija. Tačiau tai individualu. Jis jautėsi gerai ir jokių požymių, kad sutrikęs suvokimo ir vairavimo adekvatumas, nejautė, todėl daro išvadą, kad padarytas pažeidimas nėra tyčinis, nes klaidingai įvertino savo blaivumą, pažeidimas nėra pavojingas, nes duomenų apie automobilio pavojingą vairavimą nėra, kelyje buvo atidus, neviršijo greičio 50 km/h ribojimo, tai reiškia, kad turėjo galimybę įvertinti eismo situaciją, išvengti staigių ir atsitiktinių kliūčių kelyje, važiavo gerai žinomomis eismo sąlygomis (žinomas kelias, šviesu, kelias sausas), automobilį vairavo drausmingai, nebuvo įtartino vairavimo ar manevravimo, automobilio šviesos įjungtos, automobilio padangos tinkamos kokybės, langų stiklai neskilę, gero pralaidumo ir kitų eismo pažeidimų neįvykdė, kad dėl eismo sąlygų adekvataus suvokimo ir gebėjimo jose tinkamai automobilį valdyti grėsmės eismui nekėlė, todėl jo padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Galima išvada, kad jo įvykdytas pažeidimas formalus - pažeidžiantis įstatymo reikalavimą. Neturėjo galimybės numatyti pasekmes, kilsiančias jam ir jo šeimai dėl pažeidimo darymo. Mano, kad neatliktas jo individualios neblaivumo būklės įvertinimas. ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas realybėje nėra vienodo pavojingumo. Šioje dalyje numatyta atsakomybė vairuojant neblaiviam, kai nustatomas nuo 0,4 iki 1,5 promilių neblaivumas. Numatyta, kad už šį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, intervalo skirtumas 6 mėnesiai. Jeigu už vairavimą, kai nustatomas 1,49 promilės neblaivumas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį galima taikyti vienų metų šešių mėnesių teisės vairuoti atėmimą, tai už vairavimą su 3 kartus mažesniu - 0,44 promilių, neblaivumu logiškai gaunasi, kad galima ir netaikyti šios poveikio priemonės - kitaip, t. y. taikant, yra pažeidžiamas proporcingumas. Be to, jo 0,44 promilių neblaivumas yra labai artimas leistinam vairuoti 0,4 neblaivumui. Mano, kad jo nusižengimo pavojingumas minimalus ir jam skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pagal pateiktus pavyzdžius nebūtų adekvatus. Neįvertinta jo asmenybė. Pažeidimo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, neblaivus automobilio nėra vairavęs, jo vairavimo stažas yra virš 19 metų, o tai taip pat mažina padaryto nusižengimo pavojingumą. Yra susituokęs, gyvena šeimoje, augina moksleivį sūnų A.. Savo gyvenimo būdą vertina kaip dorą. Yra vidurinio išsilavinimo, 2004 m. išvyko į Jungtinę Karalystę, gyveno ir dirbo 8 metus statybose. Į Lietuvą grįžo 2012 m., įsidarbino (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), darbovietėje, studijose yra vertinamas itin teigiamai. 2018 m. įstojo mokytis į (duomenys neskelbtini), dabar yra trečio kurso studentas. Taip pat 2020 m. įstojo į (duomenys neskelbtini), kad gautų (duomenys neskelbtini). Yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažįsta vairavęs neblaivus, nes taip nustatyta, ir gailisi taip padaręs. Prašo tai pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo padarytas administracinis nusižengimas visiškai atsitiktinis ir neatspindintis jo skeptiškumo, antivisuomeninio požiūrio į galiojančias teisės normas, kadangi iki šio nusižengimo padarymo nebuvo padaręs beveik jokio teisės pažeidimo, tai rodo, jog jo padarytas pažeidimas yra atsitiktinis, visiškai jam nebūdingas poelgis. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra. Tik jis yra kaltas dėl to, kas įvyko. Tačiau jo darbo, jo ir jo šeimos gyvenimo aplinkybės jam yra labai svarbios. Jam būtina turėti teisę vairuoti transporto priemonę, nes gyvena užmiestyje (duomenys neskelbtini). Kasdien iš gyvenamos vietos vyksta į darbą daugiau nei 10 kilometrų (į vieną pusę). Gyvenamojoje vietoje nėra išvystytas viešasis transportas ir jis neturės alternatyvos vykti į darbą ir į namus. Dirba (duomenys neskelbtini), į objektus vyksta savo automobiliu ir tai daryti tenka kiekvieną darbo dieną. Teisė vairuoti yra neatsiejamai susijusi su jo darbinėmis pareigomis. Neturėdamas teisės vairuoti, gali netekti darbo ilgametėje darbovietėje, kurioje dirba jau daugiau nei 9 metus. Tris kartus per metus tenka važinėti ir į Kauną, kai prasideda mokslo sesija, kurios trukmė nuo 2 iki 4 savaičių, tad tuo laikotarpiu tenka važinėti į Kauną kiekvieną dieną ir grįžti atgal. Poveikio priemonės taikymas jam daro kliūtį pabaigti mokslus (duomenys neskelbtini) gauti, gali reikti susimokėti už kursus, nes studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje. Tai būtų labai apsunkinanti aplinkybė jam ir jo šeimai. Jo sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini). Ji išvežioja kaimo mokykloms, darželiams pagamintą maistą. Iš jų gyvenamos vietos jos vykimo į darbą kryptis yra priešinga nei jo, todėl ji negalės jo pavėžėti. Jų sūnus A. mokosi (duomenys neskelbtini), į gimnaziją jį veža abu su žmona, prisitaikę, susiderinę. Teisės vairuoti atėmimas jam būtų labai skaudi poveikio priemonė, neatitinkanti jo kaltės formos, rūšies, laipsnio, nusižengimo pavojingumo, jo asmenybės. Iš esmės bausmės tikslai pasiekti, labai pergyvena. Be to, jau beveik pusantro mėnesio nevairuoja. Poveikio priemonė nėra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui. Teisės vairuoti praradimas labai apsunkintų jo gyvenimą, sukeltų jam sunkius padarinius: galimą darbo praradimą, pradėtų mokslų nepabaigimą, atsilieptų ir apsunkintų šeimos gyvenimą. Mano, kad jo atsakomybės klausimą galima spręsti ir be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo. Sumokėjo 800 eurų baudą. Teismai, esant tokioms pačioms, kaip jo, aplinkybėms netaiko administracinio poveikio priemonės, pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi byloje Nr. II-538-865/2019 netaikė administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės atėmimo (skundo byla, bylos lapai (toliau – b. l.) 2–6).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. skundą palaikė, paaiškino, jog 2021 m. balandžio 15 d. vakare turėjo svečių, vartojo alkoholinius gėrimus, apie 22 val. baigė gerti ir išsiskirstė, gėrė alų ir degtinę, išgėrė 1 butelį alaus ir butelį degtinės dviese. Apie 23 val. ėjo ilsėtis. Miegojo apie 7 val., kaip įprastai važiavo į darbą įprastu maršrutu, jo automobilis buvo tvarkingas, nekėlė avarinių situacijų. Pareigūnai jį sustabdė ir nustatė 0,44 promilių neblaivumą. Jam tai sukėlė didelę abejonę, todėl po pareigūnų paleidimo nuvyko į Alytaus ligoninę pasitikrinti neblaivumo. Patikrinus alkotesteriu ligoninėje buvo nustatytas 0,36 promilių neblaivumas, o kraujyje - 0,44 promilių neblaivumas. Pareigūnai pirmu tikrinimu nustatė 0,63 promilių neblaivumą, po 15 min. - 0,44 promilių. Mano, kad teismas gali netaikyti to, ką įstatymas numato, nes 12 mėn. teisių atėmimas neadekvatus už tokį neblaivumą. Paskirtą baudą jau sumokėjo. Mano, kad tai neteisinga, nes tie, kurie įpučia 1,5 promilės, gauna tokį patį teisės vairuoti atėmimą kaip ir jis, įpūtęs 0,44 promilės. Žino, ką įstatymas numato už tokį girtumą, todėl ir prašo teismo, kad neatimtų teisės vairuoti, nes jam reikia vykti į objektus, be to, studijuoja Kaune. Dėl naudojimosi visuomeniniu transportu nurodė, kad iš jo gyvenamosios vietos važiuoja autobusas, bet jam nepalankiu metu ir nepalankiu maršrutu. Važiuoja ryte, o grįžta vakare, tačiau jam darbas prasideda nuo 7 val. vasaros metu, o autobusas atvažiuoja tik 7 val. Sutuoktinė teisę vairuoti turi, bet ji dirba (duomenys neskelbtini). Jam apie 10 km reikia vykti iki darbo vietos. Studijuoja (duomenys neskelbtini), todėl reikėtų autobusu vykti į Kauno miestą ir persėsti į mikroautobusus. Atsisakė, kad jam būtų suteikta galimybė vairuoti antialkoholinį automobilį pusei metų, nes reikėtų įsigyti įrangą, kuri papildomai kainuotų, todėl prašo jam netaikyti teisės vairuoti atėmimo, nes negalės nuvykti į darbą, mokslus, be to, šiuo metu mokosi C, CE kategorijas, todėl sustos ir kvalifikacijos mokslai. Yra kelis kartus baustas dėl greičio viršijimo. Žinojo, kas gresia už vairavimą išgėrus. Šiuo metu automobilio nevairuoja jau 3,5 mėn. nuo tada, kai alkotesteris parodė neblaivumą.

Pareiškėjo įgaliotas atstovas advokatas V. T. nurodė manantis, jog yra pagrindas teigiamai išspręsti pareiškėjo skundą, nes policijoje buvo įvertintos ne visos aplinkybės. Atkreipė dėmesį, kad nusižengimo subjektyvioji pusė - tyčia ne tiksliai įvertinta, todėl, kad, kaip nurodo pareiškėjas, jis nevažiavo tuoj pat pavartojęs alkoholio. Jis iš vakaro vartojo, naktį ilsėjosi, o ryte vyko į darbą ir buvo sulaikytas. Asmuo jautėsi labai gerai ir suklydo dėl savo neblaivumo, nes manė esantis visiškai blaivus. Kai jį patikrino, alkotesterio parodymai jį nustebino. Asmuo netikėjo, kad buvo aptiktas neblaivumas. Manydamas, kad tai gali būti klaida, jis tikrinosi ir gydymosi įstaigoje. Jo sulaikymas kelyje yra jo vykimo į darbą maršrutas, jis gyvena (duomenys neskelbtini), nors deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sveikatos būklė tikrai buvo gera, tą patvirtina medicininiai duomenys, kai pareiškėjas tikrinosi sveikatą. M. B. kalbėjo adekvačiai, gebėjo eiti tiesia linija, stovėti ant vienos kojos ir kt. Jo važiavimas, esant tokiai būsenai, buvo tvarkingas. Tyčios šiuo atveju nebuvo, asmuo suklydo dėl savo būklės, kadangi neturėjo pagrindo pagal savo judesius ir orientaciją manyti, kad yra neblaivus, todėl ir vyko automobiliu į darbą. Protokole neužfiksuota, kad jis būtų vairavęs chuliganiškai. Jo pažeidimas nebuvo pavojingas. M. B. charakterizuojamas labai teigiamai, anksčiau nebuvo padaręs tokio paties pažeidimo, jis yra sąžiningas, darbdavio charakteristikoje taip ir apibūdinamas. Įstatymas leidžia teismui taikyti protingumo kriterijų. Prašo teismo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir pareiškėjo skundą tenkinti. Jeigu teismas negali taikyti minėto straipsnio nuostatų, prašo bent žymiai sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo vairuoti transporto priemonę terminą nei numatyta Institucijos nutarime.

Institucija pateikė teismui atsiliepimą į M. B. skundą, kuriuo prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir pateikto skundo netenkinti. Nurodė, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tam, kad bylą nagrinėjantis organas taikytų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, turi būti nustatytas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės naudai: t. y. ne tik jo atsakomybę švelninančios ir sunkinančios aplinkybės, bet ir pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės. Pažymėjo, kad M. B. padarytas pažeidimas yra tyčinis, kadangi pažeidėjas suprato savo veiksmų eigą, veikė sąmoningai, žinodamas, kad iš vakaro vartojo alkoholį, vairavo automobilį, elgėsi ypatingai neatsakingai, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į nusižengimo pavojingumą, nustatė minimalias ir maksimalias administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės atėmimo taikymo ribas: nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Turint omenyje, kad atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nustatyta už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kai neblaivumas viršija 0,40 promilės, įstatymo leidėjas nelaikė administracinio poveikio priemonės taikymo minimalaus 1 metų termino per griežtu nagrinėjamam nusižengimui. Priešingai, valstybės baudžiamosios teisės politika yra nukreipta į atsakomybės už transporto priemonių vairavimą neblaiviam asmeniui griežtinimą, nustatant baudžiamąją atsakomybę už vairavimą esant atitinkamam neblaivumui. M. B., prieš sėsdamas už automobilio vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo šeimai dėl nusižengimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Be to, kaip matyti iš Neblaivumo nustatymo akto, alkoholio matuokliu pirmu matavimu 7.29 val. M. B. nustatytas 0,63 promilės neblaivumas, o antru - 0,46 promilės. Prie skundo pateiktas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 4 tik patvirtina, kad vairavimo metu M. B. buvo neblaivus. Taip pat atsižvelgiama į aplinkybę, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą M. B. atsisakė, kad jam būtų paskirta administracinio poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Mano, kad M. B. išdėstytuose skundo motyvuose nėra išskirtinių aplinkybių, kad būtų galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytus pagrindus (skundo byla, b. l. 11-15).

Į bylos nagrinėjimą Institucijos atstovas neatvyko, atsiliepime į skundą prašė M. B. skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant (skundo byla, b. l. 14).

Nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Pagal Kelių eismo taisyklių 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Atsakomybė už Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims nesilaikymą numatyta ANK 422 straipsnyje. ANK 422 straipsnio 5 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

M. B. nubaustas Institucijos Nutarimu už tai, kad jis 2021 m. balandžio 16 d. 7.25 val. kelio Alytaus šilas-Putinai 2-ajame kilometre, Alytaus rajono savivaldybėje, vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,44 promilės) girtumo laipsnis. Nutarime konstatuota, jog tokiais veiksmais M. B. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už šio administracinio nusižengimo padarymą jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Susipažinus su teismui pateiktu skundu, atsiliepimu į skundą, M. B. administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei išklausius proceso dalyvius, matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, jo neginčija ir neneigia byloje nustatyto fakto, kad jis vairavo automobilį neblaivus, tačiau ginčija Nutarime nurodytą aplinkybę, jog šį nusižengimą jis padarė veikdamas tyčia, nurodo, kad jo veiksmuose yra tik neatsargi kaltė. M. B. neginčija Institucijos Nutarimu už pirmiau paminėtus jo atliktus veiksmus paskirtos administracinės nuobaudos – 800 Eur baudos dydžio pagrįstumo. Tačiau jis nesutinka su tuo pačiu Nutarimu jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. M. B. skundu prašė teismo taikyti ANK 35 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikyti jam specialiosios teisės atėmimo. Todėl būtent dėl šių aspektų teismas žemiau ir pasisako.

Dėl M. B. tyčinės kaltės formos

Pareiškėjas nurodo, kad jis suprato savo veiksmų eigą, veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas gėręs alkoholį iš vakaro. Teigia, kad neketino vairuoti neblaivus, nes vairavo automobilį po nakties miego, jautėsi gerai, nejautė jokių neblaivumo požymių ar kad būtų sutrikęs suvokimo ir vairavimo adekvatumas. Tvirtino, kad nebūtų važiavęs, jei būtų pajutęs, kad yra neblaivus. Suklydo dėl savo blaivumo, todėl mano, kad išvada Nutarime dėl jo tyčinės kaltės yra klaidinga. Jo alkoholio pavartojimas ir važiavimas veiksmų eigoje nėra betarpiški, nes jis nesėdo važiuoti išgėręs, po alkoholio gėrimo miegojo mažiausiai 7 valandas, manė jau esantis blaivus. Todėl mano, kad jo tikėtiniausia kaltės forma gali būti neatsargumas.

ANK 7 straipsnyje įtvirtinta, jog asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 1 dalis). Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (ANK 8 straipsnio 2 dalis). Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (ANK 8 straipsnio 3 dalis).

Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo (ANK 9 straipsnio 1 dalis). Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis).

Iš šių įstatymo normų nuostatų matyti, kad apie asmens kaltę sprendžiama ne tik pagal tai, kaip nusižengimą padaręs asmuo suvokia savo veiksmus, bet ir koks jo suvokimo bei valios santykis su jo veiksmų padariniais. Šiuo atveju pareiškėjas, darydamas nusižengimą, nors ir nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, bet pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, taip pat galėjo ir privalėjo įvertinti savo elgesio riziką. Pareiškėjas teismo posėdyje pripažino, jog 2021 m. balandžio 15 d. vakarą vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų ir degtinę: pats asmeniškai išgėrė 1 butelį alaus ir dviese – dar butelį degtinės, apie 22 val. baigė gerti ir išsiskirstė. Įvertinęs išgerto alkoholio stiprumą ir kiekį bei po alkoholio gėrimo praėjusį laiko tarpą, teismas turi pagrindą nesutikti su pareiškėjo skundo teiginiu, kad jo veiksmuose yra neatsargi kaltė, ir sprendžia, kad M. B. nusižengimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. vairuodamas neblaivus jis suvokė savo pavojingų teisę pažeidžiančių veiksmų pobūdį (suprato, kad už vairavimą neblaiviam net neatsiradus pasekmėms, patikrinus policijos pareigūnams jo blaivumą gali kilti administracinė ar baudžiamoji atsakomybė), nors tokių padarinių nenorėjo, neatsisakė ir nekeitė savo pavojingo elgesio, tikėjosi išvengti savo veiksmų padarinių, realios jų atsiradimo grėsmės, remdamasis subjektyviais dalykais, sėkme, neįvertinęs iš vakaro vartoto alkoholio kiekio. M. B. teiginys, jog jis, pamiegojęs 7 valandas ir pailsėjęs, vairavo transporto priemonę nenumanydamas, jog jo kraujyje bei iškvepiamame ore alkoholio koncentracija yra didesnė nei 0,4 promilės alkoholio, nekeičia nusižengimo kvalifikacijos ir neturi įtakos administracinei atsakomybei. Įvertintina ir tai, kad pirmojo tikrinimo metu pareiškėjui nustatytas net 0,63 promilės neblaivumas (administracinio nusižengimo b. l. 5 ir 9), o iš jo pateikto Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 4 matyti, kad biologinės terpės – kraujo bandinys iš venos buvo paimtas 8.55 val., t. y. praėjus lygiai pusantros valandos (vairavo neblaivus 7.25 val.) po jo vairavimo ir kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 0,44 promilės etilo alkoholio. Iškvepiamame ore alkoholio kiekio matuokliu 9.05 val. (praėjus 1 val. 40 min. po automobilio vairavimo) vis dar nustatytas 0.33 promilės neblaivumas, o 9.25 val. (praėjus 2 valandoms po automobilio vairavimo) buvo nustatytas 0,29 promilės neblaivumas (b. l. 8). Įvertinęs šiuos bylos duomenis, teismas sprendžia, kad pareiškėjas, kuris gėrė alkoholinius gėrimus, tame tarpe ir stiprius, tą pats puikiai žinodamas, pats turėjo ir objektyviai įvertinti, po kiek laiko (po paros, dviejų) jis galės, nepažeisdamas teisės normų, saugiai vairuoti transporto priemonę, kitu atveju, jis prisiima visą atsakomybę už kilsiančias pasekmes, apie kurias žino iš anksto. Pažymėtina ir tai, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia (tiesiogine ar netiesiogine). Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-71-581/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-158-593/2020).

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismas pažymi, jog sprendimas dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimo priimamas atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje vienareikšmiškai laikomasi pozicijos, jog administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.). Ši teisės norma yra dispozityvaus pobūdžio ir numato tik galimybę, bet ne pareigą taikyti švelnesnę nuobaudą. Teismas neprivalo nusižengimą padariusiam asmeniui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Priešingu atveju, visada taikant specialiąją taisyklę, bendroji taisyklė netektų prasmės. Iš viso to sprendžiama, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik esant nustatytoms išskirtinėms ar naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, dėl kurių egzistavimo asmeniui būtų galima švelninti jo teisinę padėtį. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nėra, bei dėl to žemiau pateikia savo motyvus.

Skundžiamu Institucijos Nutarimu M. B. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam terminui – 12 mėnesių. M. B. prašo teismo taikyti ANK 35 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikyti specialiosios teisės atėmimo. Savo prašymą M. B. iš esmės motyvuoja tik tuo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina dėl darbinių ir šeiminių aplinkybių. Dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas labai apsunkintų jo gyvenimą, sukeltų sunkius padarinius: galimą darbo praradimą, pradėtų mokslų nepabaigimą, atsilieptų ir apsunkintų šeimos gyvenimą, teismas pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką pažeidėjo šeiminė ir darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats nusižengimą padaręs asmuo. Aukštesnės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-463-593/2018, Nr. AN2-504-327/2018, AN2-498-634/2018 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje kitaip vertinti M. B. nurodytas aplinkybes, nei kad jos buvo įvertintos nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos, nėra jokio pagrindo. Be kita ko, pareiškėjas, teigdamas, kad jam taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių nulems galimą darbo praradimą, pradėtų mokslų nepabaigimą, nepateikė jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų, nes administracinio nusižengimo byloje esanti darbo sutartis (administracinio nusižengimo bylos lapai 20-21) ir prie skundo pridėtas darbo sutarties papildymas (skundo b. l. 9) patvirtina, jog M. B. nuo 2021 m. kovo 9 d. pervestas dirbti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Faktą, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) ir yra teigiamai charakterizuojamas, patvirtina ir jo posėdyje pateikta charakteristika (skundo b. l. 20). Be to, teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad jis jau tris su puse mėnesio neturi teisės vairuoti ir nevairuoja, tačiau vis dar tebedirba toje pačioje darbovietėje, taigi, akivaizdu, jog teisės vairuoti atėmimas niekaip neįtakojo pareiškėjo darbo santykių su jo darbdaviu (duomenys neskelbtini) tęstinumo. 2018 m. liepos 27 d. studijų sutartis patvirtina, kad M. B. studijuoja (duomenys neskelbtini), valstybės finansuojamoje studijų vietoje (administracinio nusižengimo bylos lapai 22-30). Taip pat 2020 m. rugsėjo 9 d. mokymo sutartis patvirtina, kad M. B. A. profesinio rengimo centre mokosi praktinio vairavimo (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo bylos lapas 31). Nusižengimą pareiškėjas padarė 2021 m. balandžio 16 d., tačiau iki šiol jis tebesimoko ir tebedirba tą patį darbą, darbo sutartyje nėra sąlygos, jog darbuotojui būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad jokių kliūčių pareiškėjui iš gyvenamosios vietos į darbo vietą bei į mokymosi įstaigas nuvykti viešuoju transportu nėra.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jo sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini), ji išvežioja kaimo mokykloms, darželiams pagamintą maistą, iš jų gyvenamos vietos jos vykimo į darbą kryptis yra priešinga nei jo, todėl ji negalės jo pavėžėti. Jų sūnus A. mokosi (duomenys neskelbtini), į gimnaziją jį veža abu su žmona, prisitaikę, susiderinę (administracinio nusižengimo bylos lapai 32-50), taip pat nėra išskirtinės. Teismas pažymi ir tai, jog aplinkybės, susijusios su darbine veikla, šeimine padėtimi, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir priešingo teisei elgesio nesulaikė, todėl kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas ir minėtos aplinkybės, sprendžiant M. B. administracinės atsakomybės švelninimo klausimą, lemiamos reikšmės neturi. Be to, net ir esant grėsmei kilti neigiamoms pasekmėms pažeidėjo darbinėje veikloje ar šeimoje, nebūtų pagrindo švelninti nuobaudą, šiuo atveju – netaikyti specialiosios teisės atėmimo, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Administracinio poveikio priemonėmis nesiekiama prisiderinti prie administracinį nusižengimą padariusio asmens įprastinio gyvenimo aplinkybių, nesukeliant jam jokių gyvenimiškų nepatogumų, kuriuos jis pats sau ir susikūrė, taip pat tuos gyvenimiškus nepatogumus laikyti išskirtiniu atveju, sudarančiu pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Paskirtomis poveikio priemonėmis sukuriami administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui tam tikri nepatogumai, tačiau tie nepatogumai yra rezultatas būtent asmens pavojingo elgesio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrų nepatogumų sukėlimas asmeniui, kuriam paskirta nuobauda, ar kitiems jo šeimos nariams, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad administracinio poveikio priemonės taikymas jo atžvilgiu yra neadekvatus ir neproporcingas, nes jis kaltę dėl nusižengimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju administraciniu nusižengimu jokia reali žala padaryta nebuvo, M. B. veiksmai neigiamų padarinių nesukėlė, tačiau tai nelaikytina aplinkybe, ypatingai mažinančia padaryto nusižengimo pavojingumą ir sudarančia pagrindą švelninti jam taikytiną administracinę atsakomybę. Padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas prie šiurkščių ir įstatymų leidėjas, už šio administracinio nusižengimo padarymą numatydamas privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, pabrėžė jo pavojingumą. Todėl švelnesnės, negu numatyta sankcijoje, administracinio poveikio priemonės taikymas ar jos netaikymas galimas tik esant pakankamai duomenų, aiškiai rodančių, kad net ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui sukels neproporcingai neigiamas pasekmes. Tokių duomenų šioje byloje nėra. Administracinio nusižengimo bylos aplinkybės tik patvirtina jo, kaip vairuotojo, neatsakingą elgesį ir paneigia pareiškėjo skundo teiginius. Vien tai, kad pažeidimas šiuo konkrečiu atveju nesukėlė sunkių padarinių, jo pavojingumo nemažina, nes kilus sunkiems padariniams dėl vairavimo neblaiviam, kiltų jau baudžiamoji atsakomybė.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog teismai, esant tokioms pačioms, kaip jo, aplinkybėms netaiko administracinio poveikio priemonės, ir kaip pavyzdį nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartį byloje Nr. II-538-865/2019. Šis argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Nors teismai, priimdami procesinius sprendimus, iš tiesų yra saistomi tiek aukštesnės instancijos teismų, tiek ir savo paties priimtų sprendimų ankstesnėse bylose, tačiau kiekvienu atveju situacija turi būti vertinama individualiai, atsižengiant į konkrečioje byloje surinktus įrodymus. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO susipažinus su skunde minimu procesiniu sprendimu, pagrindo jį vertinti kaip analogišką šiai situacijai nėra, nes faktinės aplinkybės minėtoje byloje ir nagrinėjamu atveju nėra visiškai tapačios.

Sprendžiant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo klausimą, būtina įvertinti ir M. B. asmenybę – iki šio nusižengimo padarymo jis buvo du kartus baustas administracinėmis nuobaudomis pagal ANK 508 straipsnį ir 416 straipsnio 3 dalį už policijos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą bei greičio viršijimą ir, nors nuobaudos jau negalioja, tačiau neigiamai charakterizuoja pareiškėją ir leidžia vertinti šį naująjį jo nusižengimą kaip akivaizdžiai ne atsitiktinio pobūdžio, o M. B. sistemingo teisei priešingo elgesio pasekmę. Byloje nustatyta viena pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis dėl administracinio nusižengimo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Šios aplinkybės M. B. apibūdina teigiamai ir jos, kaip ir kitos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, yra vertinamos sprendžiant dėl administracinės nuobaudos paskyrimo ANK straipsnio sankcijos ribose, tai šiuo atveju ir buvo padaryta, Institucijos Nutarimu jam skiriant minimalaus dydžio ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą baudą ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonę, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės ir nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad M. B. tiek bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu atsisakė administracinio poveikio priemonės - draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, - skyrimo.

Esant visoms aukščiau aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog Institucija, nagrinėdama M. B. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė ir įvertino jo įvykdyto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, esminių proceso pažeidimų nepadarė ir pagrįstai paskyrė M. B. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, Institucija Nutarime labai išsamiai motyvavo savo sprendimą netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, todėl keisti skundžiamą Nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių Institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas ir M. B. skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 34 straipsniu, 567 straipsnio 2 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. 52-???????ANR_N-1236-2021, kuriuo M. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį, palikti nepakeistą ir M. B. skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus M. B. administracinio nusižengimo bylą grąžinti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja I. L.