- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2020-04-03
- Bylos Nr.
- AN2-158-593/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02440-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. J., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinius skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 30 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. S. J. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) nubaustas už tai, kad 2019 m. lapkričio 16 d., 8.36 val., adresu: (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,46 promilės). Už šį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, S. J. paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. sausio 30 d. nutartimi S. J. skundą tenkino iš dalies bei skundžiamą nutarimą pakeitė ir S. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpino iki 8 mėnesių, kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą. Teismo vertinimu, S. J. nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles. Teismas sprendė, kad skundžiamu nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – paskirta pagrįstai, tačiau jos terminas 12 mėnesių yra neproporcingas S. J. padarytam teisės pažeidimui. Vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, S. J. asmenybę, tokia administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per griežta. Tam, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai bei įgyvendinta jos paskirtis, šiuo atveju pakaktų ir trumpesnio administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – termino.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde S. J. prašo pakeisti skundžiamą teismo nutartį ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, sumažinti S. J. paskirtą administracinio poveikio priemonę – atėmimą vairuoti transporto priemones – iki 3 mėnesių.
3.1. Skunde nurodoma, kad S. J. neginčija paties pažeidimo padarymo fakto, tačiau nesutinkama su skundžiama teismo nutartimi, kuria S. J. sumažintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas iki 8 mėnesių, nes šis terminas pagal byloje esančias aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio administracinio nusižengimo bylose galėjo būti sumažintas iki 3 mėnesių.
3.2. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad S. J. trys mažamečiai vaikai lanko mokyklą (duomenys neskelbtini) ir darželį (duomenys neskelbtini) bei nuo jų namų nėra susisiekimo viešuoju transportu, todėl S. J. ypač reikalinga kuo greičiau atgauti teisę vairuoti transporto priemones. Taip pat, teismas neįvertino, kad nebuvo didelis veikos pavojingumas, nes pažeidimas padarytas šeštadienio rytą, kada eismo ir žmonių intensyvumas minimalus. Teismas pateikė gana formalius motyvus, dėl to liko iki galo neatskleista ir neįvertinta teisingo sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių visuma.
3.3. Nurodoma, kad S. J. sumokėjo paskirtą piniginę baudą, taigi nevengia atsakomybės ir prisiima visas prievoles, kylančias iš pažeidimo padarymo, todėl teismas pasirėmęs ANK 35 straipsnio 2 dalimi galėjo šią aplinkybę pripažinti kaip atsakomybę lengvinančią. Skunde teigiama, jog S. J. vairuodamas transporto priemonę visiškai nesijautė apsvaigęs, nes alkoholis buvo vartojamas vakare, neblaivumo laipsnis nežymiai viršijo leistiną normą. S. J. sąžiningai klydo manydamas, kad sėsdamas už transporto priemonės vairo yra blaivus, t. y. nusižengimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia – sąžiningai klysdamas, jog vairuoja blaivus ir nesiekė pasikėsinti į įstatymo saugomą gėrį.
3.4. Skunde teigiama, kad S. J. nuo pat pradžių pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi ir gailisi, sunkinančių aplinkybių nėra, paskirtą piniginę baudą sumokėjo. Be to, S. J. veiksmais niekam nebuvo sutrikdyta sveikata ar padaryta žalos ir nebuvo didelio veikos pavojingumo. Iš S. J. asmenybę charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis yra dirbantis, turintis šeimą, tris mažamečius vaikus, niekada neteistas, administracine tvarka baustas tik kartą (bauda sumokėta), darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad S. J. administracinio nusižengimo padarymas buvo atsitiktinis įvykis jo gyvenime, kuris neleidžia teigti, jog S. J. yra linkęs daryti naujus administracinius nusižengimus. Skundžiama teismo nutartimi sumažintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas iki 8 mėnesių pagal byloje esančias aplinkybes ir S. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis, laikytinas vis tiek per griežta administracine nuobauda, todėl ji gali būti mažintina iki 3 mėnesių. Teismui paskyrus prašomo dydžio administracinę nuobaudą, būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.
3.5. Nurodoma, kad S. J. nustatytas neblaivumas nedaug viršijo leistiną ribą (taikius paklaidą – 0,443 promilės), anksčiau už tokio ar panašaus pobūdžio pažeidimus nėra baustas. S. J. transporto priemonė reikalinga darbui, trijų mažamečių vaikų nuvežimui į ugdymo įstaigas ir pagelbėti sergančiai motinai. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, visuma šių aplinkybių turi būti vertinama kaip S. J. atsakomybę ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų prasme švelninančios ir sudarančios pagrindą sumažinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą iki 3 mėnesių, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios S. J. atsakomybės.
4. Apeliaciniame skunde Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos viršininkas V. L. prašo panaikinti skundžiama teismo nutartį ir priimti naują nutartį, kuria būtų paliekamas galioti S. J. skundžiamas nutarimas.
4.1. Skunde nurodoma, kad nesutinkama su ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. J. transporto priemonę valdė neblaivus, kas rodo, jog jisai nesilaiko galiojančių įstatymų, piktnaudžiauja jam suteikta teise vairuoti.
4.2. Skunde teigiama, kad S. J. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais.
Žemesnės instancijos teismas
4.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertinęs bylos medžiagą nutarė, kad būtų teisiškai pagrįsta taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Kaip matyti iš policijos duomenų bazės išrašų, S. J. praeityje baustas administracinėmis nuobaudomis už KET reikalavimų pažeidimus. Iš archyvinių išrašų matyti, kad S. J. administracinėn atsakomybėn už KET reikalavimų nesilaikymą trauktas ne vieną kartą. Be to, S. J. pareigūnams prisipažino vartojęs alkoholinius gėrimus iš vakaro, tačiau tai jo nesustabdė nuo transporto priemonės vairavimo, netgi turint tokius įsipareigojimus šeimai ir artimiesiems, kokius išdėstė skunde. Skunde teigiama, kad teismas sumažino skirtą teisės vairuoti transporto priemones laikotarpį, tačiau šis sumažintas laikotarpis S. J. neauklės tinkamai, todėl nuobaudos tikslai nebus pasiekti. Šis S. J. padarytas nusižengimas ypatingai šiurkštus, jo sudėtis formali – nereikalauja jokių pasekmių kilimo, nusižengimas pats yra pavojingas savo esme.
4.4. Teigiama, kad S. J. padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, nes jisai būdamas neblaivus valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę. S. J. byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos vyriausiasis specialistas, atliekantis KPV AVS viršininko funkcijas A. M. atsiliepime taip pat nesutinka su ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymu S. J. atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. S. J. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliaciniai skundai atmetami.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. Iš S. J. apeliacinio skundo turinio matyti, kad yra keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant pakeisti S. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą iki 3 mėnesių. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos viršininkas V. L. apeliaciniame skunde kelia administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertinęs bylos medžiagą nutarė, jog būtų teisiškai pagrįsta taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas S. J. atžvilgiu. Taigi, administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje.
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamos teismo nutarties motyvus, apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 30 d. nutartis, kuria skundžiamas nutarimas pakeistas, sutrumpinant S. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki 8 mėnesių, kitą nutarimo dalį paliekant nepakeistą, yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas byloje esančias faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.
9. Asmuo, padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 800 Eur iki 1 100 Eur, taip pat tokiam asmeniui, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Konstatuotina, jog įstatymų leidėjo valia šiuo atveju yra akivaizdi, t. y. asmenims, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, kai neblaivumas yra didesnis nei 0,4 promilės, yra privalu skirti baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Tuo pačiu darytina išvada, jog įstatymų leidėjo pozicija, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą privalu skirti baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, reiškia ir tai, jog įprastai būtent taikant šias abi teisines priemones bus efektyviausiai užtikrintas ANK 1 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų bei teisės principų reikalavimų įgyvendinimas, vien baudos paskyrimas nėra pakankamas minėtiems tikslams įgyvendinti.
Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinio skundo
10. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos.
11. Iš bylos duomenų matyti, jog S. J. nutarimu nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,46 promilės), todėl S. J. paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs S. J. skundą, atsižvelgė į nustatytą neblaivumo laipsnį, jo šeiminę padėtį, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir, taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpino iki 8 mėnesių.
12. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje teismo nutartyje padarytai išvadai, kad nusižengimo padarymo aplinkybės, S. J. charakterizuojančių duomenų visuma sudaro pagrindą nagrinėjamoje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija, šiuo metu atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį) nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aplinkybės, kad S. J. neturėdamas teisės vairuoti, negali tinkamai atlikti darbo funkcijų, turi tris mažamečius vaikus, kuriuos turi vežioti į mokyklą (duomenys neskelbtini) ir į darželį (duomenys neskelbtini), nes nuo jų namų nėra susisiekimo viešuoju transportu ir (ar) pagelbėti sergančiai motinai, taip pat, kad jis yra neteistas ir tokio sunkumo administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą bei darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai yra svarbios bei pakankamos, kad būtų galima svarstyti galimybę taikyti švelnesnę negu įstatyme numatytą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę.
13. Atsižvelgtina į tai, jog S. J. pažeidimą pripažino, kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. S. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, savo veiksmais jis žalos niekam nesukėlė, vairuodamas neblaivus kitų KET pažeidimų nepadarė. Byloje nėra duomenų, jog S. J. vairuota transporto priemonė būtų sustabdyta dėl netinkamų jo vairavimo veiksmų ir kilus įtarimui dėl vairuotojo blaivumo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad S. J. anksčiau būtų padaręs teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, duomenų, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu – nėra.
14. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpis S. J. tinkamai neauklės ir nuobaudos tikslai nebus pasiekti. Nors nurodytos aplinkybės nepateisina S. J. poelgio, tačiau leidžia teigti, kad jam nėra susiformavęs neigiamas požiūris į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis.
15. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliaciniame skunde nenurodoma jokių pirmosios instancijos teismo neįvertintų aplinkybių, kurios leistų apeliacinės instancijos teismui priimti nutartį, kuria būtų paliekamas galioti S. J. skundžiamas nutarimas. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas proporcingai sutrumpindamas S. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki 8 mėnesių, nepažeidė ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl S. J. apeliacinio skundo
16. S. J. apeliaciniame skunde teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas jo skundą tenkino iš dalies ir iki 8 mėnesių sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau jo nuomone ir toks specialiosios teisės atėmimo terminas yra neproporcingas.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad lengvinti S. J. teisinę padėtį, t. y. sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą iki 3 mėnesių, nėra pagrindo. S. J. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismui, S. J. nepateikė jokių naujų duomenų, kurių pagrindu būtų galima lengvinti jo teisinę atsakomybę ir kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pažeidėjo skundą.
19. S. J. skunde nurodo, jog jam protokolas buvo surašytas, nustačius 0,46 promilių neblaivumą neįvertinus paklaidos, o tai leidžia spręsti, jog girtumas galimai buvo dar mažesnis, t. y. 0,44 promilių, todėl jis galėjo sąžiningai klysti dėl savo būsenos. Atsakant į šį skundo argumentą, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, kaip jau buvo minėta, įstatymų leidėjo valia šiuo atveju yra akivaizdi, t. y. atsakomybė numatyta asmenims, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, kai neblaivumas yra didesnis nei 0,4 promilės. Taigi, šiuo atveju 0,02 promilių galimas neblaivumo laipsnio skirtumas, kaip ir tai, jog S. J. galimai klydo dėl savo būklės, nustatant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – lemiamos reikšmės neturi.
20. Nors S. J. apeliaciniame skunde akcentuoja savo šeimos gerovę, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu šioje situacijoje vien tik šeimos interesai nesudaro pakankamo pagrindo dar daugiau trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Net ir S. J. šeimos gyvenamosios vietos padėtis ir apsunkinta galimybė vaikus vežioti į mokyklą bei darželį, nesudaro pakankamo pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai. Šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats S. J., o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių dėl padaryto nusižengimo, riziką.
21. Iš esmės analogiškai vertintini ir S. J. apeliacinio skundo motyvai dėl prisipažinimo padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nuoširdaus gailėjimosi dėl padaryto nusižengimo, kadangi šios aplinkybės jau buvo įvertintos skundžiama teismo nutartimi, todėl švelninti S. J. teisinę padėtį tais pačiais motyvais, pagrindo nėra. Nagrinėjamoje situacijoje S. J. naudai vertinti aplinkybė, kad jis paskirtą baudą sumokėjo, taip pat nėra pagrindo. Šis faktas tik patvirtina tik tai, jog S. J. savo kaltę pripažįsta ir savo neteisėtus veiksmus vertina kritiškai, tačiau nesudaro pagrindo jo teisinės atsakomybės švelninimui, daugiau nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
22. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir S. J. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.
23. Atkreipiamas S. J. dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. S. J. ir iki nusižengimo padarymo suprato, kad teisė vairuoti padeda pasirūpinti tiek savimi, tiek ir šeima, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo darymo. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeidėjui kartu su bauda pirmosios instancijos teismo paskirta administracinio poveikio priemonė laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti jo asmenybę, todėl yra tinkama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.
24. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 30 d. nutartis S. J. administracinio nusižengimo byloje yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti, vadovaujantis apeliaciniuose skunduose pateiktais argumentais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
S. J. bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinius skundus atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 30d. nutartį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.