Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovas lošdavo, savaitgalius leisdavo su draugais, buvo jai neištikimas. Dėl šių priežasčių santuokinis gyvenimas nesusiklostė. Ieškovė taip pat nurodė, kad abiejų vaikų išlaikymui per mėnesį vidutiniškai išleidžia 530-670 Eur (mokestis už darželį ~ 30-50 Eur, apranga ~ 100 Eur, maistas ~ 300-400 Eur, sauskelnės ~ 80 Eur, higienos prekės, vaistai ~ 20-40 Eur). Ieškovės mėnesinės pajamos sudaro 560 Eur (330 Eur vaiko pinigai + 230 Eur motinystės išmoka). Ieškovė su nepilnamečiais vaikais būstą nuomojasi, nuomos mokestis, įskaitant komunalinius mokesčius, sudaro 350 Eur per mėnesį. Atsakovas nedirba, vaikus lanko retai.

4. Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) atstovė palaikė į bylą pateiktą Tarnybos išvadą, papildomai pažymėjo, kad ieškovės reikalaujamas priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

5. Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) šalims gimė duktė A. M., o (duomenys neskelbtini) – sūnus M. M.. Ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalių santykiai pašlijo netrukus po santuokos sudarymo.

7. Santuokoje šalys neįgijo jokio dalintino turto. Šalys kreditorių neturi

8. Šalys nustojo gyventi šeiminį gyvenimą ir vesti bendrą ūkį, praėjus pusei metų po santuokos sudarymo, t. y. 2021 m. gruodį. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojame bute (duomenys neskelbtini), atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) mieste.

9. Ieškovės mėnesinės pajamos sudaro 560 Eur (330 Eur vaiko pinigai + 230 Eur motinystės išmoka). Ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi.

10. Duomenų apie atsakovo įdarbinimus nėra. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruotos dvi transporto priemonės – SEAT Leon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mersedes Benz 410, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Dėl santuokos nutraukimo

11. Ieškovė prašo pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė teigia, kad santuoka sudaryta spontaniškai, šalims paskubėjus. Anot ieškovės, atsakovas lošdavo, savaitgalius leisdavo su draugais, buvo jai neištikimas, kas prisidėjo prie to, kad santuokinis gyvenimas nesusiklostė. Atsakovas savo pozicijos šiuo klausimu byloje neišreiškė.

12. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuokines pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

13. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

14. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

15. Ieškovė, teikdama šį ieškinį bei prašydama teismo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažino savo kaltę dėl santuokos iširimo. Tuo tarpu, kaip minėta, ieškovė teigė, kad atsakovas nebuvo jai lojalus ir ištikimas, kas taip pat reikšmingai prisidėjo prie to, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimu. Nors atsakovas buvo tinkamai informuotas apie šį teismo procesą bei ieškovės ieškinio reikalavimus, jis jokios pozicijos byloje neišreiškė. Įvertinus šias teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes aukščiau išdėstyto teisinio reguliavimo kontekste, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, būtent jie nulėmė, kad tolesnis santuokinis gyvenimas tapo negalimu. Tad spręstina, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti ir nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

16. Ieškovei po santuokos nutraukimo pageidaujant pasilikti santuokinę pavardę, jai po santuokos nutraukimo paliktina pavardė „M.“, o atsakovui – „M.“ (CK 33.69 straipsnis).

17. Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau priteisimo, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

18. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų M. M. ir A. M. gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas savo pozicijos nagrinėjamu klausimu į bylą nepateikė.

19. CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (2 dalis).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

21. Teismas nustatė, kad vaikai gyvena su ieškove. Išvadą byloje teikianti institucija nurodė, kad neprieštarauja, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatytą su mama, pažymėjo, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiks jų interesus.

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs Tarnybos išvadoje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečių vaikų M. M. ir A. M. gyvenamosios vietos nustatymas su mama labiausiai atitinka jų interesus, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

23. Ieškovė prašo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: atsakovas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį, šeštadienį ir sekmadienį, bei švenčių dienomis nuo 16 val. iki 19 val. vaikų gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant motinai, be nakvynių.

24. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).

26. Teismas nustatė, kad šalių vaikai de facto (faktiškai) gyvena su ieškove bei šiuo sprendimu nustatė šalių gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas bendrauja su vaikais retai, pozicijos į bylą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nepateikė. Tarnyba neprieštarauja dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos nustatymo.

27. Remdamasis aukščiau išdėstytu teisinu reguliavimu, kasacinio teismo praktika bei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti ir nustatyti jos pageidaujamą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Šiame kontekste teismas taip pat pažymi, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kai atsakovui ir vaikams suteikiama galimybė matytis kas antrą savaitgalį dvi dienas iš eilės bei švenčių dienomis, užtikrina pakankamas prielaidas kurti ir (ar) palaikyti atsakovo ir jo vaikų ryšį, atsakovui rūpintis vaikais ir teikti jiems betarpišką paramą, apsupti juos tėviška meile ir šiluma.

Dėl išlaikymo priteisimo

28. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 230 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės; išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę. Atsakovas pozicijos dėl išlaikymo į bylą nepateikė. Tuo tarpu Tarnyba nurodo, kad reikalaujamas priteisti išlaikymo dydis neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams.

29. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

30. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

31. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

32. Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas MMA dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei MMA išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

33. Teismas pažymi, kad vaikai turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotūs, apsirengę, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan. Šiems poreikiams tenkinti tėvai patiria išlaidų. Pirmiau išvardyti vaiko poreikiai gali būti patenkinti įvairiai, pavyzdžiui, tiek perkant drabužius dėvėtų prekių parduotuvėje ar atostogaujant pas močiutę kaime, tiek rengiantis vienetiniais drabužiais ir vykstant atostogų į egzotinius kraštus. Taigi vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų. Tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą.

34. Kaip minėta, orientaciniu dydžiu, priteisiant išlaikymą, laikytina MMA, kuri šiuo metu, atskaičius mokesčius, sudaro 534 Eur (533,65 Eur ? 534 Eur). Ieškovė nurodė, kad vieno jų vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti yra reikalinga viena MMA, atskaičius mokesčius. Ieškovė detalizavo, kad į šią sumą įeina išlaidos ugdymui, drabužiams, maistui, higienai, vaistams. Teismas nustatė, kad ieškovės mėnesinės pajamos šiuo metu sudaro 560 Eur, tuo tarpu duomenų apie atsakovo įdarbinimus ir (ar) kitas gaunamas pajamas teismas neturi.

35. Teismas, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, neturi pagrindo spręsti, kad šalių nepilnamečių vaikų minimalūs poreikiai galėtų būti mažesni nei viena MMA per mėnesį. Iš teismo posėdžio metu ieškovės pateiktos detalizacijos matyti, kad vieno vaiko išlaikymui ieškovė per mėnesį išleidžia nuo 530 Eur iki 670 Eur. Tuo tarpu, teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis yra iš esmės panaši, o tai lemia, kad šalys turėtų vienodai prisidėti prie jų vaikų išlaikymo.

36. Šiame kontekste teismas papildomai pažymi, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą ir nepaisydamas šios aplinkybės, procese išliko pasyvus. Tad, nors teismas neturi duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ir egzistuoja tikimybė, kad atsakovas negauna jokių pajamų, tačiau atsakovui esant procesiškai pasyviam, spręstina, kad jis pats prisiėmė atitinkamo jo turtinės padėties vertinimo riziką.

37. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių teismas ieškovės reikalavimą tenkina ir priteisia iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 230 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, jį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

38. Nustatytina, kad nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaikų motina (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokinio turto balanso ir santuokoje įgyto turto padalijimo

39. CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

40. Teismas nustatė, kad būdamos santuokoje, šalys neįgijo jokio dalintino turto. Atsižvelgdamas į tai, teismas šiuo atveju nesudaro sutuoktinių turto balanso, į jį įtraukto turto nedalija ir plačiau dėl to nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškiniui esant patenkintam pilna apimtimi, teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisia 88 Eur žyminio mokesčio.

42. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį (minimali nepriteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur) bei į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 8,96 Eur, ši suma iš atsakovo priteisiama valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo E. M. palikti santuokinę pavardę – „M.“, o R. M. – „M.“.

Po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečių vaikų A. M., gimusios (duomenys neskelbtini)., ir M. M., gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą kartu su motina E. M., jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo R. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. M. ir M. M. tvarką, nustatant, jog atsakovas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį, šeštadienį ir sekmadienį, bei švenčių dienomis nuo 16 val. iki 19 val. vaikų gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant motinai, be nakvynių.

Priteisti iš atsakovo R. M. kiekvienam iš nepilnamečių vaikų, A. M. ir M. M., po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, 2022 m. vasario 18 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečiams vaikams A. M. ir M. M. išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaikų motina E. M..

Priteisti iš atsakovo R. M. E. M. naudai 88 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. M. 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Bylinėjimosi išlaidos, priteistos valstybės naudai, pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.