Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant S. J., K. U., dalyvaujant ieškovei, josatstovui advokatui V. R., atsakovui, jo atstovui advokatui E. J. Š., institucijos A. Š., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamos vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei G. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Sutiko, jog santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Likusioje dalyje ieškinį prašė tenkinti pilnai, priešieškinį atmesti, iš esmės paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad į užsienį išvyko atostogų, tačiau atsakovas pradėjo siųsti grasinančias žinutes. Dukros nevertė, ji pati apsisprendė likti Didžiojoje Britanijoje, prieš tėvą nenuteikinėjo. Dukros bendravimui su tėvu neprieštarauja. Dukra nori gyventi su ja, sąlygos yra tinkamos gyventi vaikui, pajamos iš viso sudaro apie 1600 svarų, pagrindinės išlaidos sudaro buto nuoma 550 svarų ir mokesčiai. Dukrai mokslai sekasi labai gerai, dėl kalbos dukrai problemų nėra. Ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti pilnai, priešieškinį atmesti, nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas, turimą turtą, būsto nuomos ar panaudos sutarčių, todėl neaišku, kur vaikas gyventų ir iš ko būtų išlaikomas. Ieškovės gyvenimo sąlygos yra tinkamos gyventi jų nepilnamečiui vaikui, ieškovė dirba, gauna pajamas, mergaitė yra visiškai integravusis į aplinkinę erdvę, mokslai sekasi labai gerai, taip pat būtina atsižvelgti ir į vaiko norą gyventi su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo padarinių.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad santuoka tarp šalių sudaryta 1998 m. kovo 13 d. Klaipėdos miesto metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad abu sutuoktiniai kaltina vienas kitą santuokinių pareigų tinkamu neatlikimu, nelojalumu.

CK3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.CK3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).

Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl santuokos iširimo neliko, šalys sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, teismas plačiau santuokos iširimo priežasčių neanalizuoja ir dėl sutuoktinių ar vieno iš jų kaltės nepasisako. Teismas šios santuokos išsaugoti nemato galimybių, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti santuokos metu turėtą pavardę, atsakovas su šiuo reikalavimu sutiko. Nesant ginčo dėl pavardžių, atsižvelgiant į šalių prašymus, po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliktinos turimos pavardės- K., K. (CK 3.69 straipsnis).

Šalys reikalavimo dėl vienas kito išlaikymo nereiškė.

Ieškovė nurodė, kad šalys santuokos metu neįgijo turto, kuris turėtų būti dalinamas, byloje nepateikta įrodymų, kad sutuoktiniai turi bendros nuosavybės,todėl turto padalinimo klausimas nespręstinas.

Dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo.

Nustatyta, kad santuokos metu (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra A. K..

CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įtvirtina nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar tėvai gyvena santuokoje, ar santuoką nutraukę, ar jos nebuvo sudarę. Pagal CK 3.165 straipsnio 3 dalį, visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamąją vietą su ja, teigia, kad dirba, gauna pajamas, gyvenimo sąlygos yra tinkamos gyventi jų nepilnamečiui vaikui, dukra lanko mokyklą, mokosi labai gerai, be to, pati dukra išreiškė norą gyventi su ieškove. Tuo tarpu atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti nepilnametės A. K. gyvenamąją vietą su juo Lietuvoje, nurodo, kad ieškovė be jo sutikimo išsivežė mergaitę į užsienį, atėmė galimybę dukrai mokytis Lietuvoje ir gauti atitinkamą išsilavinimą, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis ir turi gyventi Lietuvoje, jo gyvenamos vietos sąlygos Lietuvoje yra tinkamos, turi visas sąlygas auklėti dukrą Lietuvoje, turi gyvenamą būstą, gauna pajamas.

CK3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad kilus tėvų ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK3.174 straipsnio 2 dalis). Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (LAT 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius, jų pobūdį ir kt.

Iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametė A. K. nuo 2013-07-25 gyvena su ieškove Didžiojoje Britanijoje. Atsakovas nurodo, kad ieškovė vaiką išsivežė, nesant jo sutikimui. Išvykti į užsienį be vieno iš tėvų sutikimo galima tik laikinai (pavyzdžiui, atostogų metu). Siekiant išvykti su vaiku į užsienio valstybę gyventi nuolat, keičiant vaiko gyvenamosios vietos valstybę būtinas kito iš tėvų sutikimas arba teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.Ieškovė teigia, kad 2013-07-25 į Didžiąją Britaniją su šalių nepilnamete dukra A. K. išvyko atostogų pas vyresniąją dukrą V. V., žadėdama iki 2013 m. rugsėjo 1 d. grįžti, apie išvykimą atsakovui buvo žinoma, tačiau atsakovas pradėjo siųsti grasinančias žinutes, todėl bijodama atsakovo dėl saugumo kartu su dukra nutarė pasilikti Didžiojoje Britanijoje. Atsakovas nepateikė pagrįstų įrodymų paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes. Byloje pateiktos SMS žinutės (jų turinys) iš esmės patvirtina atsakovo netinkamą bendravimą su ieškove. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovo veiksmų buvo priversta kreiptis į Anglijos Aukščiausiojo teisingumo teismo Šeimos padalinį. Bylos duomenimis, apie tai, kad ieškovė su vaiku gyvena Didžiojoje Britanijoje, atsakovui yra žinoma. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas žinojo ieškovės ir dukros buvimo vietą, tačiau nė karto nebuvo atvykęs. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog bandė susitarti su ieškove dėl jo atvykimo ir pasimatymo su dukterimi, ir kad ieškovė būtų tam prieštaravusi.

Vaiko neteisėto išvežimo į kitą valstybę atvejus reglamentuojanti 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Konvencija) priimta, siekiant apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia jų neteisėtas išvežimas ar laikymas ir nustatyti vaiko grąžinimo į kilmės valstybę tvarką (Preambulė). Pagal 1980 m. Hagos konvencijos 3 straipsnį vaikas yra neteisėtai išvežtas ar laikomas, kai pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš jį išvežant ar laikant, įstatymus; jei išvežimo ar laikymo metu tomis teisėmis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba būtų buvę naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas ar laikomas. Tokia grobimo samprata atitinkamai yra įtvirtinta ir 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis reglamentą (EB) Nr. 1347/2000. Nustačius neteisėtą vaiko išvežimą arba laikymą Konvencija įpareigoja nedelsiant vaiką grąžinti (Konvencijos 12 straipsnis). Konvencijos 13 straipsnyje numatyti vaiko negrąžinimo pagrindai. Teismo ar administracinė institucija taip pat gali atsisakyti nurodyti grąžinti vaiką, jei ji nustato, kad vaikas prieštarauja grąžinimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę.Pagal šią Konvenciją priimtas sprendimas grąžinti vaiką nėra laikomas lemiamu iš esmės sprendžiant vaiko globos klausimus (Konvencijos 19 straipsnis).

Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad dėl ieškovės veiksmų kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos skyrių ir vyksta tyrimas. Byloje duomenų, kad Anglijos Aukščiausiasis teismas būtų priėmęs nutartį, kuria nustatyta, kad ieškovė pažeidė 1980 m. Hagos Konvencijos 3 ir 12 straipsnį ir būtų nutarta grąžinta šalių dukrą į Lietuvą, nėra. Iš pateikto Anglijos teisingumo teismo Šeimos padalinio 2014-02-06 įsakymo Nr. FD13P02018 matyti, kad tėvo 2013-10-25 prašymas grąžinti vaiką į Lietuvą yra atmestas.

Įvertinus visus byloje esančius duomenis teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ieškovės veiksmus esamoje situacijoje traktuoti kaip neteisėtus dėl ko negalima būtų spręsti klausimo dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo su ieškove. Šioje byloje sprendžiant vaiko gyvenamos vietos nustatymo klausimą visų pirma teismas turi atsižvelgti išimtinai ne į kurio nors vieno iš tėvų interesus, o vadovautis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina. Nagrinėjamoje byloje teismas vertina įrodymų visumą, taip pat ir bendradarbiaujant Bristolio civilinės ir šeimos teisės centro pateiktus įrodymus.Reikalinga įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (LAT 2010 02 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 12 14 nutartis Nr. 3K-3-569/2012). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (LAT 2012 12 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 04 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Siekiant išsiaiškinti ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas nagrinėjamoje byloje buvo kreiptasi į Didžiosios Britanijos kompetentingą instituciją (Bristolio civilinės ir šeimos teisės centrą), prašant surinkti įrodymus apie ieškovės gyvenimo sąlygas, buitinę aplinką jos gyvenamojoje vietoje ir pateikti išvadą, ar ieškovės gyvenimo sąlygos yra tinkamos nepilnamečiui vaikui gyventi bei atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Nustatyta, kad ieškovė gyvena nuomojamame name, (duomenys neskelbtini). Iš Vaikų ir šeimų teismo konsultacijų ir paramos tarnybos pateiktos ataskaitos apie gyvenimo sąlygas matyti, kad ieškovės gyvenimo sąlygos ir namų aplinka yra tinkamos gyventi nepilnamečiui vaikui, A. turi atskirą kambarį, kuriame yra lova, rašomasis stalas, kėdė ir spinta. Namas yra netoli Tauntono centro, A. lanko vietinę mokyklą, kuri pasiekiama pėsčiomis. (duomenys neskelbtini) mokyklos 2014-11-13 raštas patvirtina, kad A. K. yra (duomenys neskelbtini) mokyklos mokinė (duomenys neskelbtini) nuo 2014-09-01, A. apibūdinama, kaip darbšti ir gabi mokinė, turinti potencialą daug pasiekti mokykloje, yra populiari bendruomenės narė ir susirado daug draugų, jos lankomumas 100 %. Ieškovė dirba ir gauna pajamų, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad iš viso jos gaunamos pajamos kartu su socialinėmis išmokomis per mėnesį sudaro apie 1600 svarų. Didžiojoje Britanijoje taip pat gyvena ieškovės vyresnioji dukra V. V., teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad A. artimai bendrauja su seserimi V., myli jos vaiką, taip pat palaiko ryšius ir su ieškovės mama.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius patikrinęs atsakovo gyvenamosios vietos buities bei gyvenimo sąlygas, nurodė, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), trijų kambarių bute su visais patogumais, kuris nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims (atsakovo draugams). Minėtame bute gyvenimo ir buities sąlygos yra geros, yra kambarys skirtas dukrai, jame yra rašomasis stalas, kompiuteris, minkštas kampas, televizorius, komoda, lentyna, dviratis, gėlės, knygelės, žaislai. Atsakovas nurodo, kad gauna pajamas. Byloje pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovas yra RAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Kitų įrodymų apie gaunamas pajamas atsakovas nepateikė. Iš 2015-07-13 antstolės V. D. pažymos dėl laikino išlaikymo įsiskolinimo matyti, kad atsakovas dukters A. išlaikymui nėra sumokėjęs nuo 2015-01-16 iki 2015-07-01, laikino išlaikymo įsiskolinimas yra 798,77 Eur.

CK3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus dėl tėvo ar motinos galimybės auklėti vaiką, negali remtis vienu faktu, bet turi įvertinti jų visumą vaiko interesų požiūriu ir tik tada daryti išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vertindamas vaiko norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). EŽTT praktikoje taip pat akcentuojama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikštam norui (byloje Hokkanen v. Finland, teismas nusprendė, kad dvylikos metų mergaitė pakankamai brandi, kad būtų atsižvelgta į jos nuomonę). Nuoseklus, stiprus vaiko noro reiškimas taip pat gali būti svarbus vertinant nacionalinio teismo motyvų pakankamumą ir svarbumą Konvencijos 8 straipsnio prasme. Tačiau šio Teismo praktikoje kartu pažymima, kad vaiko noras yra tik vienas reikšmingų įrodymų, būtina įvertinti ir kitas svarbias aplinkybes (pvz., Gineitienė v. Lithuania, no. 20739/05, 27 July 2010, § 38).

Nepilnametė A. K. nuo gimimo gyveno su abiem tėvais, o paskutinius du metus šalių nepilnametis vaikas gyvena tik su ieškove Didžiojoje Britanijoje. Ginčo šalių nepilnamečio vaiko ryšiai su motina niekada nebuvo nutrūkę. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei veiksnys, todėl kai vaikas jau daugiau kaip dvejus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.Kaip matyti iš bylos duomenų vaikas Didžiojoje Britanijojepriprato ir prisitaikė prie naujos aplinkos, lanko mokyklą, turi draugų, nėra duomenų, kad aplinka, kurioje A. gyvena su ieškove, vaikui būtų nesaugi. Duomenų, kad nepilnametė A. K. būtų pageidavusi grįžti į Lietuvą taip pat nėra, priešingai, ieškovė nurodo, kad dukra pati išreiškė norą gyventi kartu su ja. Byloje esanti Vaikų ir šeimų teismo konsultacijų ir paramos tarnybos ataskaita patvirtina, kad A. K. nori gyventi su mama. Ataskaitoje nurodyta, kad A. patinka gyventi Anglijoje ir nori likti (duomenys neskelbtini) su mama, jai patinka mokykla ir ten besimokantys draugai. A. K. yra 12 metų amžiaus. Tokio amžiaus vaikas yra pakankamai subrendęs, kad galėtų pagrįsti savo nuomonę. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog ieškovė nuteikinėtų dukrą prieš atsakovą, neleidžia ar trukdo atsakovui bendrauti su dukra. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad neprieštarauja ir neprieštaraus dukros bendravimui su tėvu.

Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų. Atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus bei būtinybę vaikui užtikrinti kuo saugesnę, stabilesnę aplinką, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, institucijos, teikiančios išvadą, atstovės paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad vaiko noras gyventi su ieškove neprieštarauja vaiko interesams. Teismo nuomone, ieškovė turi visas sąlygas užtikrinti vaikui sveiką, normalų ir saugų gyvenimą. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė nesirūpintų dukra, galėtų daryti žalingą poveikį dukrai, netinkamai su ja elgtųsi, kad yra nepajėgi psichologiškai ar fiziškai tinkamai vaiką auklėti ir auginti. Įvertinus visas aplinkybes,darytina išvada, kad vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina, kuri šiuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje, savaime nereiškia, kad bus pažeista vaiko teisė į identiškumo išsaugojimą. Kaip minėta, byloje duomenų, kad ieškovė riboja galimybę palaikyti ryšius su likusiu Lietuvoje tėvu ir/ar kitais giminaičiais, nėra.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pripažįstama, kad yra pagrindas nustatyti nepilnametės A. K. gyvenamąją vietą su jos motina – ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios, todėl skyrium gyvenantis tėvas iš esmės pasikeitus aplinkybėms turi teisę dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-308/2014; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai.Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.), kuri šiuo metu yra 325 Eur.

Iš byloje esančios medžiagos, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2013 m. liepos pabaigos, nepilnametė dukra gyvena su ieškove Didžiojoje Britanijoje. Ieškovės pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis, išmoka vaikui, nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ieškovė neturi. Ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena nuomojamame bute, nuomos išlaidos sudaro 550 svarų. Atsakovas nurodo, jog gauna pajamas, pateikė RAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą, iš kurio matyti, kad atsakovas nuo 2014-02-06 yra bendrovės akcininkas. Kitų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, t. y. jo gaunamas pajamas, turimą registruotiną turtą byloje nėra. Tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą byloje taip pat nėra. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji A. K. rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikas. Byloje duomenų apie nepilnamečio vaiko sveikatos sutrikimus ar kitus jos specialius poreikius nėra. Ieškovė reikalauja po 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Byloje ginčo iš esmės dėl išlaikymo dydžio nebuvo. Atsakovas įrodymų, kad vaiko poreikiams tenkinti yra reikalinga mažesnė suma, nepateikė.

Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus vaiko amžių ir jo poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. K. po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Pagal CK3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, tačiau išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. R. A. v. A. A., bylos 3K-P-186/2010).

Ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-07-25 iki ieškinio pateikimo (2014-08-11), iš viso 1737,72 Eur (6000 Lt). Ieškovė nurodė, jog atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo 2013-07-25, t.y. kai ji su vaiku išvyko į Didžiąją Britaniją. Atsakovas nepateikė įrodymų ieškovės teiginiams paneigti. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į esamą teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2013-07-25 iki ieškinio pareiškimo dienos, t.y. po 144,81 Eur (500 Lt) už 12 mėn., kas sudaro 1737,72 Eur (6000 Lt).

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė atsisakė reikalavimo dėl neturinės žalos atlyginimo.

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Kadangi toks atsisakymas nuo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Kadangi ieškovę atstovavo profesionalus teisininkas –advokatas, laikytina, kad ieškovei yra žinomos teisinės reikalavimo atsisakymo pasekmės (CPK 294 straipsnis).

Ieškovei grąžintini 75% sumokėto žyminio mokesčio už reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra įrodymai apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – žyminis mokestis 128,59 Eur (444 Lt) ir 69,51 Eur (240 Lt) už dokumentų vertimą. Kitų duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.

Ieškovė už neturtinį reikalavimą, tai yra nutraukti santuoką, sumokėjo 41,70Eur (144,00 Lt) žyminį mokestį (reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pavardžių po santuokos nutraukimo sutuoktiniams suteikimo, išlaikymo sutuoktiniams teikimo po santuokos nutraukimo, šiuo atveju yra išvestiniai reikalavimai ir žyminiu mokesčiu atskirai neapmokami) ir 86,89 Eur (300 Lt) žyminį mokestį už reikalavimą priteisti neturinės žalos atlyginimą. Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir vaiko gyvenamos vietos nustatymo, iš atsakovo priteistinas 41,70 Eur žyminis mokestis ir 69,51 Eur už dokumentų vertimą ieškovės naudai, iš viso 111,21 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 9 punktas).

Ieškovė atsisakė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl jai grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio už šį reikalavimą, kas sudaro 65,17 Eur (86,89 x75 proc.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 52 Eur (144,81x12x3 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Nustatyta, kad 2015-01-16 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės- priteistas laikinas materialinis išlaikymas iš atsakovo nepilnamečiui vaikui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), po 144,81 Eur (500,00 Lt) kas mėnesį iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, paskiriant G. K. vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.

Įsiteisėjus sprendimui, 2015-01-16 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo naikintinos (CPK 144 straipsnis, 149 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso259, 260, 268, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Nutraukti santuoką, sudarytą 1998-03-13 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), (iki santuokos pavardė V.) ir atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – „K.“, „K.“.

Šalims viena kitai išlaikymo nepriteisti.

Nustatyti A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove G. K., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-08-11 iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 1737,72 Eur (6000 Lt).

Paskirti A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise G. K., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priimti ieškovės G. K. atsisakymą nuo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Priteisti iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 111,21 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei G. K..

Priteisti iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 52 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Grąžinti ieškovei G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 65,17 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2014-08-11 AB Swedbank.

Vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo.

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti 2015-01-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo. Įskaityti į išlaikymo dydį pinigines lėšas, gautas vykdant 2015-01-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.