Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo pozicija

III. Išvadą teikiančios institucijos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Ieškovė V. S. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1592-896/2016, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 9 p. numatytą sąlygą ir išdėstyti ją sekančiai: E. S. a.k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja kiekvieną mėnesį dukters G. S. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirti 600,00 Eur. dydžio išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokį savo prašymą ieškovė motyvuoja padidėjusiais dukters poreikiais bei pasikeitusiu pragyvenimo lygiu šalyje, taip pat pasikeitusia šalių turtine padėtimi.

Dėl vaiko poreikių

17. Ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus dešimt metų po to, kai buvo priteistas išlaikymas. Sutiktina su ieškove, kad dukrai augant atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jo lavinimu, mokyklos lankymu, užklasine veikla, poreikiais laisvalaikiui. Be to, pažymėtina, kad per tokį ilgą laikotarpį pasikeitė ekonominė padėtis, maisto produktų, drabužių, komunalinių patarnavimų, kitų paslaugų kainos. Todėl atsakovo teiktas išlaikymo vaikui dydis po 100,00 Eur kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių, realios vaikui išleidžiamos pinigų sumos. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymui atsakovo skiriama po 100,00 Eur suma net nesiekia teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi pripažįstamo pusės minimalios mėnesinės algos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-209-916/2016).

19. Atsakovas ginčijo ieškovės nurodytų sumų pagrįstumą ir nurodė, kad ieškovės nurodytos išlaikymo dydžio sumos yra išdidintos bei niekuo nepagrįstos. Teismas sutinka su tokiu atsakovo vertinimu.

20. Teismo vertinimu, iš byloje ieškovės pateiktos vaiko poreikių lentelės nustatyta, kad ieškovės nurodyti poreikiai dubliuojasi, kai kurie iš jų negali būti priskirtini vaiko poreikių tenkinimui, kai kurie iš jų yra nepagrįstai išdidinti.

22. Iš vaiko poreikių lentelės yra šalintina suma skirta išlaikyti gyvūnams bei suma skirta gyvybės draudimui, kurie nėra skirti vaiko poreikių tenkinimui. Šalintina suma skirta kosmetikai, plaukų ir kūno priežiūrai, kadangi vaiko poreikių lentelėje yra paskaičiuota higienos ir švaros priemonės, kurių suma yra tinkama užtikrinti vaiko poreikius. Šalintina suma skirtina buitinei technikai bei suma skirta Kalėdoms ir knygoms. Vaiko poreikių lentelėje yra išskirtos išlaidos laisvalaikiui ir socialiniam gyvenimui, šventėms ir gimtadieniams, kurios yra pakankamos užtikrinti vaiko turiningą laisvalaikį. Suma, šalintina iš vaiko poreikių lentelės, kaip pasikartojanti su jau paskirtomis išlaidomis bei nėra skirtina vaiko poreikiams tenkinti sudaro 268,00 Eur.

23. Teismas sutinka su atsakovo vertinimu, jog kai kurios sumos, kurios skirtos vaiko poreikiams yra pernelyg išdidintos. Teismo vertinimu prie tokių sumų priskirtina būreliai, treniruotės, ir ši suma mažintina iki 100,00 Eur., būsto išlaikymo suma mažintina iki 50,00 Eur.,išlaidos atostogoms mažintinos iki 100,00 Eur., dienpinigiai mažintini iki 100,00 Eur., mažintinos išlaidos skiriamos maistui iki 205,00 Eur., mokykla, reikmėnys mažintina iki 25,00 Eur., avalynė, drabužiai mažintina iki 50,00 Eur., kuras mažintina iki 25,00 Eur. Viso išlaikymo suma pagal aukščiau nurodytus kriterijus mažintina 402,00 Eur. suma.

24. Teismo vertinimu 900,00 Eur. suma skirtina vaiko išlaikymui yra pakankama, protinga ir atitinkanti tokio amžiaus vaiko poreikius. Pažymėtina ir tai, jog šalių nepilnametė dukra neturi rimtų sveikatos problemų, dėl kurių atsiranda papildomos išlaidos.

25. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, kadangi kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, be to, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

26. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-294/2010).

27. Nagrinėjamu atveju šalių dukrai G. S. šiuo metu yra beveik septyniolika metų, nuo išlaikymo dydžio priteisimo momento mergaitė ženkliai paaugo, dėl to jos poreikiai padidėjo ne tik maistui, bet ir socialinėms, materialinėms ir kultūrinėms reikmėms, be to, pasikeitė vartojimo kainų lygis, pabrango pragyvenimas todėl išaugo vaiko išlaikymo išlaidos. Be to, svarbu ir tai, kad nepilnametė dukra gyvena kartu su ieškove, taigi akivaizdu, kad būtent vienai ieškovei tenka rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, užtikrinti vaiko gerbūvį, ko iš esmės negalima apskaičiuoti ir išreikšti piniginėmis sumomis. Akivaizdu, kad 100,00 Eur teismo priteista suma yra nepakankama net minimalių šalių vaiko poreikių patenkinimui (atsakovas nuo 2025 m. birželio mėnesio atsakovas moka po 300 Eur. per mėnesį).

28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

29. Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Dėl šalių turtinės padėties

31. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, sveikatą, investicijas, išlaikytinių skaičių, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, taip pat atsižvelgti į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-209/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

32. Ieškovė nurodo, kad ji deda maksimalias pastangas aprūpinti savo vaiką, tačiau ir atsakovas turi pareigą prisidėti prie dukros poreikių tenkinimo, jos visapusiškų interesų užtikrinimo. Todėl nepilnamečiam vaikui priteisus didesnį materialinį išlaikymą iš atsakovo, būtų užtikrintas platesnis nepilnamečio vaiko interesų ir poreikių patenkinimas. Taip pat turi būti atsižvelgta ir į tai, kad vaikas gyvena su ieškove, ji juo kasdien rūpinasi ir prižiūri, todėl jai tenka didesnė atsakomybė už sūnų tiek materialine, tiek kasdienės rūpybos prasme.

33. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė V. S. yra registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau deda pastangas įsidarbinti ir gauti stabilias pajamas. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog ji dirba papildomus darbus ir jos pajamos per mėnesį sudaro nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Ieškovė nurodė, kad ji gyvena bute, kuris jau atiteko nutraukus santuoką su atsakovu. Nurodė, kad sveikatos problemų ieškovė neturi, lėtinėmis ligomis neserga. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos finansiniai įsipareigojimai kas mėnesį sudaro apie du šimtai devyniasdešimt eurų.

34. Atsakovas E. S. dirba ir gauna vieną tūkstantį septynis šimtus eurų atlyginimą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo sveikatos būklę, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad sveikatos problemų jis neturi, lėtinėmis ligomis neserga. Atsakovas nurodė, kad jo finansiniai įsipareigojimai kas mėnesį sudaro apie vieną šimtą eurų, jis taip pat kiekvieną savaitę dukrai Guostei papildomai praveda po dvidešimt eurų.

35. Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, argumentus ir motyvus, laiko, kad šalių turinė padėtis iš esmės nėra labai pakitusi, tačiau teismas vertina, kad atsakovo, mergaitės tėvo turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė, jis gauna stabilias pajamas, ko negalima pasakyti apie ieškovę, vaiko motiną.

36. Kaip jau buvo minėta, nepilnametė šalių dukra gyvena su ieškove, todėl būtent jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, užtikrinant dukrai gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius jo poreikius. Teismas pažymi, kad išlaidas vaikų poreikiams tenkinti turi dengti abu tėvai, juo labiau, kad ieškovei ir taip tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su ja gyvenančio vaiko nepertraukiama kasdiene priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės, teismo ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad atsakovas prie dukters išlaikymo privalo prisidėti didesne dalimi, negu ieškovė.

Dėl išlaikymo padidinimo

37. Sprendžiant vaikui reikalingų išlaidų dydį, turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Vaikui neabejotinai reikalingas pilnavertis maitinimasis, būstui, kuriame gyvenama, išlaikyti yra skiriamos lėšos, jo važinėjimui į / iš mokyklos, higienos priemonėms, laisvalaikiui ir pan. Šios aplinkybės yra pripažįstamos visuotinai žinomos, jų papildomai įrodinėti nereikia (tam tikrais atvejais nėra galimybės jų turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos, pvz., papildomos išlaidos mokykloje, išlaidos maistui (jei perkama turguje), gimtadieniams ir pan.).

38. Teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų ir ieškovės teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, darytina išvada, kad šiuo metu iš atsakovo priteista 100,00 Eur. išlaikymo suma neužtikrina net minimalių nepilnametės dukters poreikių patenkinimo. Byloje nustatyta, kad bendra vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma (apie 900,00 Eur), atėmus gaunamus vaiko pinigus (122,50 Eur) lieka apie 777,50 Eur. Įvertinant tai, kad motinos turtinė padėtis yra šiek tiek blogesnė, negu vaiko tėvo, ieškovei prisidedant prie išlaikymo 300,00 Eur., teismas laiko, kad 470,00 Eur. išlaikymą vaikui turėtų teikti atsakovas ir tai geriausiai atitiktų nepilnametės dukters interesus bei nepažeistų šalių teisių.

39. Sprendžiant išlaikymo padidinimo klausimą, teismas atsižvelgia į šalių nepilnametės dukros amžių ir natūraliai padidėjusius jos būtinuosius poreikius bei visapusiško ugdymo ir lavinimo poreikius, į tai, kad išlaikymo padidinimo klausimas nebuvo sprendžiamas nuo pat jo priteisimo momento, t. y. daugiau nei 10 metų, taip pat abiejų šalių turtinę padėtį, į šalių dukros poreikius. Teismas sutinka, jog nepilnametės dukros poreikiai po 2016 m. priteisto išlaikymo yra pakitę, padidėję ir šiuo metu jau nebeatitinka vaikui nustatyto išlaikymo dydžio.

40. Be to, teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikui skirtų prekių ir paslaugų kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 1 punktas)), taip pat atsižvelgiant ir į jau anksčiau nurodytas objektyvias aplinkybes (ginčo šalių vaiko amžių; tokio amžiaus nulemtą spartų vaiko vystymąsi ir augimą; to nulemtą poreikį stiprinti sveikatą ir gerai maitintis; su amžiumi augantį poreikį lavinti gabumus ir pan.), negali būti vertinamas kaip per didelis. Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-456-413/2016).

41. Vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant, kad abu tėvai yra atsakingi už vaiko auginimą ir aprūpinimą, įvertinus tai, kad tėvai privalo dalintis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti, o šiuo atveju nustatyta, kad atsakovas prie dukters rūpinimosi prisideda iš dalies ir didesnė finansinė našta tenka ieškovei, teismas pripažįsta, kad prašoma padidinti ir teismo nustatyta nepilnametei G. S. išlaikymo suma iš atsakovo E. S. 470,00 Eur suma atitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijus ir yra pakankama, užtikrinant šalių nepilnametės dukros interesus, protingą šalių interesų pusiausvyrą.

42. Priteista išlaikymo suma kasmet indeksuotina vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

43. Priteisto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės pavestinas ieškovei V. S. (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Jai išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams ir esant ginčui, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

45. Ieškinį tenkinus iš dalies (tenkinta 78 proc., 470 x 100 / 600), ieškovei priteistina 78 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, kad ieškovė šioje byloje patyrė 2 166,05 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinė pagalbą, todėl tenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 689,52 Eur (2 166,05 x 78 proc.).

46. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 800,00 Eur, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, atsakovui iš ieškovės priteistina 176,00 Eur (800,00 Eur x 22 proc.).

47. Ieškovė byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už kiekvieną ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokamas žyminis mokestis nuo ieškinio sumos – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma apskaičiuojama pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 7 dalimi, pateikiant ieškinį, t. y. procesinį dokumentą elektroninėmis ryšio priemonėmis mokamas 75 procentų dydžio žyminis mokestis už atitinkamą procesinį dokumentą.

48. Už ieškinį dėl padidinto dydžio išlaikymo priteisimo šioje byloje yra mokėtinas 99,90 Eur (470,00 Eur – 100,00 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 80 straipsnio 7 dalis). Ieškovė teikdama ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).

49. Teismas šioje byloje nepatyrė procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

50. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos įsiteisėjus teismo sprendimui (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalimi, 259, 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1592-896/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 9 punktą ir priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 470,00 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2025 m. liepos 3 d.) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise palikti ieškovę V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 689,52 Eur (tūkstančio šešių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 52 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 176,00 Eur (šimto septyniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 99,90 Eur (devyniasdešimt devynių eurų 90 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.