Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. M. J. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šakių šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei A. M. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Nevertintos atsakovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė su Šakių namų valdybos viršininke 1994 m. gruodžio 30 d. buvo sudariusi privalomą sutartį dėl atsiskaitymo už karštą vandenį ir šildymą Nr. 825. Pagal sutarties 12 punktą sutartis yra negaliojanti, nes nuo 2000 metų pasikeitė tiekėjo statusas. Sutartis dėl atsiskaitymo privalėjo būti pakeista. Atsakovė kreipėsi į ieškovę, kad ji parengtų ir pasirašytų su atsakove Šilumos ūkio įstatymo 19–20 straipsnius atitinkančias atskiras sutartis dėl daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros, karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo, šilumos tiekimo, vonios šildytuvo ir skaitiklio, taip pat eksploatacijos sutartį, tačiau ieškovė pateikdavo tik vieną bendrą sutartį. Toks ieškovės elgesys pažeidžia Šilumos ūkio įstatymą ir kitus norminius aktus. Nors ieškovė teigia, kad paslaugas atsakovei teikia pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. 4-289 dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų patvirtinimo, tačiau šis įsakymas negalioja nuo 2012 m. spalio 1 d.

Nepagrįstai spręsta, kad ieškovė teikė tinkamos kokybės paslaugas, o atsakovė neįrodė priešingai. Bute vidutinė temperatūra nesiekė 18 °C. Ieškovė, kaip paslaugų teikėja, privalėjo užtikrinti normalų buto šildymą, nes Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato tarifus, užtikrinant patalpose 18 °C temperatūrą. Neatsižvelgta, kad atsakovė yra senyvo amžiaus, prastos sveikatos, neįgali, vidurinio išsilavinimo, neturi teisinių žinių, gyvena viena, todėl nežinojo, kokius veiksmus būtina atlikti, siekiant užfiksuoti įrodymus dėl netinkamo paslaugų teikimo. Vienintelis būdas, kuriuo ji gali įrodyti netinkamą paslaugų teikimą ir apginti savo, kaip vartotojos, pažeistas teises, yra liudytojų paaiškinimai. Aplinkybę, jog ieškovė tiekia nekokybišką šildymą, patvirtina Šakių rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad ieškovė savo pareigą teikti šilumą patalpų šildymui vykdė nepakankamai tinkamai.

Netinkamai aiškintos CK 6.54 straipsnio nuostatos, neatsižvelgta į atsakovės argumentus. Mokant už einamąsias paslaugas, kvite yra nurodoma, už kokias, kokį kiekį, kurio laikotarpio paslaugas yra mokama, t. y. šiuo atveju buvo mokama už konkrečias paslaugas ir šių mokėjimų paskirtis neatitiko CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse numatytų įmokų paskirstymų. Dėl to ieškovė, nesutikdama su nurodytų mokėjimų paskirtimi, turėjo teisę nepriimti mokėjimų, o ne vienašališkai juos įskaityti senoms skoloms padengti (CK 6.54 straipsnio 5 dalis). Neatsižvelgta, kad CK 6.54 straipsnio 5 ir 6 dalyse yra nustatyta, kaip turi elgtis kreditorius, jeigu skolininkas pasiūlo ar moka įmokas kita tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-3-143/2006). Atsakovė šiuo atveju elgėsi tinkamai (CK 6.55 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė su atsakove nebuvo aptarusios įmokų paskirstymo tvarkos, ieškovė priėmė įmokas už einamas paslaugas, nors, nesutikdama su mokėjimo paskirtimi, galėjo jų nepriimti, laikytina, jog ieškovė iš esmės sutiko su atsakovės mokamų mokėjimų paskirtimi. Vien dėl to ieškinio suma turėjo būti sumažinta ieškovės sumokėtų įmokų suma (111,94 Eur).

Suklysta vertinant atsakovės buto centrinio šildymo, šalto, karšto vandens schemą ir nurodant, kad atsakovės vonios kambaryje yra vonios šildytuvas, o tai įrodo vamzdžio forma. Iš schemos matyti, kad atsakovės bute yra vienvamzdė cirkuliacinė sistema be vonios šildytuvo, todėl už jį neturėtų būti imamas mokestis. Vamzdžio forma neįrodo vonios šildytuvo buvimo fakto.

Neatsižvelgta, kad atsakovė nesutinka mokėti skaičiuojamą mokestį už šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, nes ieškovė atsisako nurodyti, kokius darbus ji atlieka. Ieškovė nenurodė, kur panaudojo lėšas, surinktas iš gyventojų už šilumos sistemų eksploatavimą, ar šios lėšos buvo panaudotos namo sistemoms sutvarkyti. Nors Energetikos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad vartotojų ir tiekėjų tarpusavio santykiai grindžiami sutartimis, bet su ieškove nėra sudaryta sutartis dėl vidaus sistemos priežiūros. Dėl to neaišku, kokiu pagrindu atsakovei skaičiuojamas mokestis, jeigu šios paslaugos jai neteikiamos.

Nepagrįstai spręsta, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, leidžiančių spręsti klausimą dėl kompensacijos gavimo ar negavimo. Atsakovė ne kartą kreipėsi dėl piniginės kompensacijos, tačiau jos negavo dėl ieškovės nepagrįstai nurodomų skolų. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. gegužės 26 d. rašte Nr. (13.6-41)-SD-4848 nurodyta, kad atsakovei priklauso kompensacija.

Nepagrįstai priteisti delspinigiai. Ieškovė su atsakove nėra sudariusi sutarties, todėl neturi teisinio pagrindo reikalauti delspinigių (CK 6.70 straipsnis, 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis).

Priimant sprendimą, vadovautasi prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais, neišreikalauti rašytiniai įrodymai, netirti ir nevertinti atsakovės pateikti įrodymai, nurodytos aplinkybės, paneigiančios ieškovės reikalaujamos priteisti sumos pagrįstumą ir dydį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymo už laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. suteiktas šilumos energijos paslaugas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

10. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Atsakovė prašymas nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka nėra pagrįstas, nes byloje yra pateikti išsamūs procesiniai dokumentai, kuriuose išdėstytos bylos aplinkybės, šalys dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, byloje dalyvaujančių asmenų pasisakymai užfiksuoti išsamiuose teismo posėdžių protokoluose (garso įrašuose). Apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

Dėl šalis siejančių sutartinių teisinių santykių

11. Apeliantės teigimu, ji nėra su ieškove pasirašiusi jokių sutarčių, todėl ieškovė negali reikšti reikalavimų vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Su tokiu argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

12. Sandorių formą reglamentuojančio CK 1.71 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad energijos pirkimo–pardavimo sutartis su fiziniu asmeniu, naudojančiu energiją savo buitinėms reikmėms, laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Taigi CK 6.384 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas lemia, jog energijos (taip pat ir šilumos) pirkimo–pardavimo sutarties su buitiniu vartotoju sudarymui pakanka šio vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, t. y. sutartis sudaroma konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; kt.).

13. Nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde apeliantė neneigia šilumos energijos tiekimo fakto, neginčija aplinkybės, jog jai nuosavybės teise priklausantis butas nėra atjungtas nuo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad tarp ginčo šalių yra susiklostę faktiniai sutartiniai santykiai, ką pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas. Šių santykių pagrindu apeliantei atsiranda pareiga sumokėti už ieškovės tiekiamą šilumos energiją, taip pat už ieškovės atliekamą sistemų priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.383 straipsnio 3 dalis, 6.161 straipsnio 1 dalis), šios sutarties sąlygos yra standartinės, neindividualizuotos, viešai skelbiamos, atskiros jų sąlygos tiesiogiai reglamentuotos teisės aktuose, preziumuojama, kad jos apeliantei buvo žinomos ir nuosavybės teise valdydama gyvenamąją patalpą, į kurią tiekiama šilumos energija, apeliantė prisiėmė pareigą šių sąlygų laikytis. Tuo tarpu pats raštu įformintos sutarties nebuvimo faktas neturi įtakos apeliantės prievolei vykdyti atsiskaitymus.

14. Sutiktina su apeliante, kad 2003 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas Nr. 4-289, reglamentuojantis standartines šilumos pirkimo–pardavimo sąlygas negalioja, tačiau galioja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymas Nr. 1-173 „Dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“, reglamentuojantis tas pačias standartines šilumos pirkimo–pardavimo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčas dėl rašytinės sutarties sudarymo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl ieškovės pareigos teikti kokybiškas paslaugas

15. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė teikė tinkamos kokybės paslaugas, o apeliantė neįrodė priešingai.

16. Vadovaujantis CPK 12, 178 straipsniuose reglamentuojama įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarka, bylai reikšmingas aplinkybes privalo įrodyti ta proceso šalis, kuri šiomis aplinkybėmis remiasi. Apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jos gyvenamojoje patalpoje temperatūra būna žemesnė nei teisės aktuose nustatytas minimumas, jog jai priklausančiame bute nėra vonios šildytuvo. Priešingai, iš byloje esančios schemos, kuri pateikta kartu su atsiliepimu į ieškinį, matyti, kad patalpoje, pažymėtoje 32-3, yra vonios šildytuvas („gyvatukas“). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pastarųjų apeliantės argumentų nepagrįstumas pripažintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-618-343/2009; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-938-527/2010; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1300-260/2011; 2012 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2074-658/2012; 2013 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-988-390/2013; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1340-230/2015; kt.). Jokių naujų aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog faktinė situacija pasikeitė ir nagrinėjamoje byloje turi būti vertinama kitaip, apeliantė nenurodė ir neįrodė.

17. Apeliantės argumentas, jog jos nurodomas aplinkybes privalo paneigti ieškovė, atmestinas kaip prieštaraujantis CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatai, jog dalyvaujantis byloje asmuo yra atleidžiamas nuo pareigos įrodinėti prejudicinius faktus. Apeliantės skundo argumentas, kad aplinkybę, jog ieškovė tiekia nekokybišką šildymą, patvirtina Šakių rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, kuriame teismas konstatavo, kad ieškovė savo pareigą tiekti šilumą patalpų šildymui vykdė nepakankamai tinkamai, yra nepagrįstas, kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiamas kausimas dėl šilumos tiekimo laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovė teikė tinkamos kokybės paslaugas bei kad atsakovės bute yra vandens šildytuvas, yra pagrįstos.

Dėl apeliantės atliekamų mokėjimų

19. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.54 straipsnio nuostatas ir neatsižvelgė į apeliantės dėstomus argumentus, kad ji nurodė, jog įmokos mokamos už einamas paslaugas.

20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas įsiskolinimo, atsiradusio laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., priteisimo klausimas. Apeliantė neginčija ieškovės nurodomos aplinkybės, jog ankstesniais teismo sprendimais ieškovei iš apeliantės priteistos sumos už ankstesnius laikotarpius nėra pilnai sumokėtos. Šalims nesusitarus dėl įmokų paskirstymo tvarkos, taikomas Lietuvos Respublikos CK 6.54 straipsnis, kuris numato, jog įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ir tik ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.

21. Nagrinėjamoje byloje šalys susitarimo dėl įmokų paskirstymo nėra sudariusios, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė turi teisę paskirstyti gautas įmokas jas užskaitydama ankstesniais teismo sprendimais priteistai prievolei įvykdyti, yra teisiškai pagrįsta. Apeliantė teigia, kad ji kvituose nurodžiusi, už kokias, kokį kiekį ir kokio laikotarpio paslaugas yra mokama, todėl ieškovė, nesutikdama su mokėjimų paskirtimi, turėjo teisę jų nepriimti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad mokesčiai mokami per paštą, pašto kvituose tik nurodomi skaitiklių parodymai ir mokama suma, tačiau jie nepatvirtina apeliantės ranka mokėjimo pranešimuose padarytų įrašų ir kad tokia apeliantės nurodyta informacija pasiekė ieškovę. Todėl atmestini apeliantės argumentai dėl įmokų paskirstymo.

Dėl pareigos mokėti už sistemų priežiūrą

22. Apeliantė nesutinka mokėti už karšto ir šalto vandens sistemų priežiūrą, nes, jos teigimu, ieškovas nenurodo, kokius darbus atlieka, kur panaudoja iš gyventojų surinktas lėšas.

23. Prie šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas eksploatuojančios įmonės atliekamų funkcijų priskirtini įvairūs darbai, pvz., sistemų profilaktinė apžiūra, jų einamasis remontas, avarijų sistemose lokalizavimas ir likvidavimas, vamzdynų ir armatūros priežiūra, bendrojo naudojimo karšto vandens tiekimo vamzdžių remontas ir pan., kurie turi būti vykdomi reguliariai. Šių aplinkybių apeliantė iš esmės neginčija, akcentuodama ieškovės pareigą atsiskaityti už lėšų panaudojimą, detalizuojant atliktus darbus. Tokia ieškovės pareiga, kaip teisingai sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nenustatyta Gyvenamųjų namų vidaus šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Šakių rajono savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 161. Taisyklių 18 punktas numato, kad šie mokesčiai vartotojui pateikiamoje sąskaitoje būtų nurodyti atskira eilute. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė šį reikalavimą vykdo, o mokestis yra paskaičiuojamas pagal patvirtintus tarifus. Todėl apeliantės argumentas dėl pareigos mokėti už šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą nebuvimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kompensacijos

24. Apeliantės teigimu, kompensacijos dėl būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui ruošti ji negavo dėl ieškovės nepagrįstai nurodomų skolų. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą laiko nepagrįstu, kadangi jau anksčiau minėta, kad įsiskolinimai ieškovei iš atsakovės priteisiami teismų laikant juos pagrįstais, o teismo sprendimai yra privalomi (CPK 18 straipsnis).

Dėl ieškovės teisės reikalauti priteisti delspinigius

25. Apeliantės įsitikinimu, nepagrįstai priteisti delspinigiai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliantės argumentu.

26. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, pareiga mokėti netesybas, tarp jų ir delspinigius už vėlavimą vykdyti finansinę prievolę, gali būti apibrėžta ne tik sutartyje, bet ir teisės akte. Delspinigių dydis už pareigos laiku mokėti už tiekiamą šilumos energiją pažeidimą reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 124 patvirtintoje Delspinigių skaičiavimo tvarkoje. Apeliantė neginčija delspinigių paskaičiavimo atitikimo nustatytai tvarkai, tačiau be pagrindo teigia, kad delspinigių priteisimas iš principo negalimas vien dėl to, jog šalys nėra pasirašę sutarties.

Dėl įrodymų išreikalavimo

27. Apeliantė prašo išreikalauti iš antstolio visas nuo 2014 metų iki 2015 metų vykdomąsias bylas, iš UAB „Šakių komunalinis ūkis“ namo (duomenys neskelbtini) techninio projekto kopijas, iš ieškovės – paskaičiavimus, prijungti Šakių rajono apylinkės teisme nagrinėtas civilines bylas.

28. Apeliacinės instancijos teismas prašymo netenkina. Iš teismo posėdžio garso įrašo spręstina, kad toks prašymas buvo pareikštas pirmosios instancijos teisme. Teismas atsisakė išreikalauti atsakovės prašomus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas išreikalauti įrodymus atsisakė pagrįstai. Pastebi, kad byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektinė dokumentacija nėra išlikusi. Be to, atitinkamų apeliaciniame skunde nurodytų prašymų turinys patvirtina, jog apeliantė arba prašo įpareigoti kitus asmenis parengti tam tikro turinio dokumentus, kurie nesusiję su nagrinėjama byla (pvz., reikalavimas pateikti skolų, priteistų anksčiau išnagrinėtose bylose, paskaičiavimus), arba išreikalauti dokumentus, kuriuos pateikti pareiga tenka pačiai apeliantei, nenurodant jokių aplinkybių, kurios trukdytų jai pačiai tai padaryti (pvz., duomenis apie vonios šildytuvą, siekiant paneigti jo buvimo faktą). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškinio dalykas bei pagrindas, todėl ir prašomi išreikalauti įrodymai turi būti susiję su nagrinėjama byla (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės prašymų matyti, kad jos prašomi išreikalauti dokumentai – išnagrinėtos civilinės bylos, vykdomosios bylos, nesusiję su nagrinėjama byla, todėl šie prašymai teismo pagrįstai buvo netenkinti. Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog buvo reikalinga išreikalauti detalų skolos paskaičiavimą, kadangi byloje yra pateikta ieškovės pažyma – skaičiuotė apie įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2014 m. sausio iki 2015 m. gruodžio 31 d., delspinigių paskaičiavimo lentelė.

29. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentais jo keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.