Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1340-230/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-07-23
Bylos Nr.: 2A-1340-230/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-40-3-00215-2014-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Nijolia Indreikienė
Atsakovas: A. M. J.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Šakių šilumos tinklai“

Kategorijos

35.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1340-230/2015Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00215-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 35.5.; 45.5.; 121.14.; 121.21. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. M. J. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-876/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Šakių šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei A. M. J. dėl skolos priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės A. M. J. 2315,47 Lt skolą už paslaugas per 2013 metus, 84,82 Lt delspinigius, 3,35 Lt dėl skolos išieškojimo patirtas išlaidas (pašto išlaidas siunčiant įspėjimą), 72 Lt sumokėtą žyminį mokestį, 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, atstovavimo ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovei atsisakius su ieškove sudaryti individualias šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, Civiliniam kodeksui neleidžiant dėl atskirų skolininkų nutraukti šilumos tiekimą daugiabučiam namui, ieškovė, vadovaudamasi CK 6.384 str. bei LR Ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 4-289 patvirtintų šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 8 ir 11 p., atsakovei teikia paslaugas, už kurias ji vengia tinkamai atsiskaityti. A. M. J. bute karšto vandens skaitikliai sumontuoti 1995 m. liepos 3 d. ir po to jiems periodinė metrologinė patikra nedaryta. Tik 2013 metais buto savininkė pati bute esančius karšto vandens skaitliukus pristatė metrologinei patikrai, kurie 2013 m. kovo 29 d. buvo užplombuoti. Dėl to buto savininkei iki to laiko vandens suvartojimas buvo skaičiuojamas pagal deklaruotų gyventojų skaičių, o ne pagal skaitliukų rodmenis. Atsakovė nuolat kelia klausimą dėl šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių originalo nebuvimo. Po to, kai 2000 m. buvo įsteigta UAB „Šakių šilumos tinklai“, vykdanti šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugas, atsakovei daug kartų žodžiu ir raštu buvo siūlyta tokią sutartį sudaryti. Jai kelis kartus buvo išsiųstos paruoštos sutartys paštu, tačiau visais atvejais ji tokias sutartis pasirašyti atsisakė. Todėl atsakovei šilumos ir karšto vandens paslauga vykdoma vadovaujantis LR ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintomis šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinėmis sąlygomis. Apie tai atsakovė paskutinį kartą informuota raštu 2011 m. liepos 29 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šakių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės A. M. J. ieškovei 670,61 Eur (2 315,82 Lt) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už suteiktas paslaugas, 24,57 Eur (84,82 Lt) delspinigius, 0,97 Eur (3,35 Lt) patirtas pašto išlaidas, 20,85 Eur (72 Lt) sumokėtą žyminį mokestį, penkių procentų (5 %) metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2014 m. vasario 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 438,10 Eur advokato atstovavimo išlaidas.

Teismas byloje nustatė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. tiekė atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), šiluminę energiją, karštą vandenį, eksploatavo ir remontavo namo vidaus šilumos ir karšto vandens tiekimo bei skirstymo sistemas ir pateikdavo atsakovei sąskaitas patiektų paslaugų apmokėjimui. Taip pat nustatyta, kad šalys nėra sudariusios šilumos butų šildymui, vandens pašildymui ir karšto vandens temperatūrai palaikyti vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties, kurios pasirašyti nesutinka atsakovė teigdama, jog tol, kol viskas nebus sutvarkyta, sutarties nepasirašys. Dėl šalių sutartinių santykių. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad energijos pirkimo–pardavimo sutartis su fiziniu asmeniu, naudojančiu energiją savo buitinėms reikmėms, laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neneigė šilumos energijos tiekimo jai fakto, neginčijo aplinkybės, jog jai nuosavybės teise priklausantis butas nėra atjungtas nuo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp ginčo šalių yra susiklostę faktiniai sutartiniai santykiai. Šių santykių pagrindu atsakovei atsiranda pareiga sumokėti už ieškovės tiekiamą šilumos energiją, taip pat už ieškovės atliekamą sistemų priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, šios sutarties sąlygos yra standartinės, neindividualizuotos, viešai skelbiamos, atskiros jų sąlygos tiesiogiai reglamentuotos teisės aktuose, preziumuojama, kad jos atsakovei buvo žinomos ir atsakovė, nuosavybės teise valdydama gyvenamąją patalpą, į kurią tiekiama šilumos energija, prisiėmė pareigą šių sąlygų laikytis. Tuo tarpu pats raštu įformintos sutarties nebuvimo faktas neturi įtakos atsakovės prievolei vykdyti atsiskaitymus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad sutarties nepasirašymas nedaro įtakos realiai teikiamų paslaugų kiekiui, kainai ar kokybei, o fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, laikomas sudariusiu sutartį su energijos tiekėju nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovei šiluma, karštas vanduo bei kitos paslaugos yra teikiamos, laikytina, kad atsakovė turi pareigą mokėti už pateiktas paslaugas. Dėl paslaugų kokybės, vonios šildytuvo, teikiamo karšto vandens mokesčių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių pripažinti, kad ieškovė jai teikia netinkamos kokybės paslaugas, jog jos gyvenamojoje patalpoje temperatūra būna žemesnė nei teisės aktuose nustatytas minimumas, bei kad jos bute nėra vonios šildytuvo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovės argumentų nepagrįstumas pripažintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-618-343/2009, 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-938-527/2010, 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1300-260/2011 ir kt.). Be to, 2013 m. kovo 19 d. buvo atliktas skaitliuko patikrinimas, jis buvo užplombuotas, nuo to laikotarpio karšto vandens kaina yra apskaičiuojama pagal skaitliuko parodymus. Paskutinė suma už karštą vandenį yra paskaičiuota už kovo mėnesio laikotarpį, vėlesniuose mokėjimo pranešimuose nėra nurodoma kaina už karštą vandenį. Pranešimuose tik matyti, kad yra nurodoma suma už šilumą karšto vandens cirkuliacijai, todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad ieškovė neteisingai skaičiuoja mokestį už karštą vandenį. Taip pat teismas nurodė, jog kadangi tarp šalių nėra sudaryta sutarties, kurioje šalys būtų numačiusios kitokią įmokų paskirstymo tvarką, ieškovė turi teisę paskirstyti gautas įmokas jas užskaitydama ankstesniais teismo sprendimais priteistai tęstinei prievolei įvykdyti. Dėl skolos už vidaus sistemų priežiūrą. Šakių rajono savivaldybės tarybos 2001-09-06 sprendimu Nr. 161, patvirtintų UAB „Šakių šilumos tinklų“ gyvenamųjų namų vidaus šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo taisyklės paslaugų teikėjo neįpareigoja kiekvienam vartotojui teikti išsamią informaciją apie surinktų lėšų panaudojimą. Šių taisyklių 18 punktas numato, kad šie mokesčiai vartotojui pateikiamoje sąskaitoje būtų nurodyti atskira eilute. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė šį reikalavimą vykdo, mokestis yra paskaičiuojamas pagal patvirtintus tarifus. Ieškovė neprivalo teikti nuolatinės ar kasdieninės ataskaitos kokie darbai atliekami, nors tą informaciją stengiamasi suteikti. Prie šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas eksploatuojančios įmonės atliekamų funkcijų priskirtini įvairūs darbai, pvz. sistemų profilaktinė apžiūra, jų einamasis remontas, avarijų sistemose lokalizavimas ir likvidavimas, vamzdynų ir armatūros priežiūra bendrojo naudojimo karšto vandens tiekimo vamzdžių remontas ir pan., kurie turi būti vykdomi reguliariai. Šių aplinkybių atsakovė neginčija, tik akcentuoja ieškovės pareigą atsiskaityti už lėšų panaudojimą, detalizuojant atliktus darbus. Tokia ieškovės pareiga Gyvenamųjų namų vidaus šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Šakių rajono savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 161, nėra nustatyta, kas paneigia atitinkamo argumento pagrįstumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Grįsdama savo reikalavimus, nurodo šiuos skundo argumentus:

Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentą, jog nesant su ja sudarytos paslaugų tiekimo sutarties, ieškovė neturi pagrindo reikšti ieškinį teisme. Pagal CK 6.154 str. 1 dalį sutartis yra dvišalis arba daugiašalis sandoris, pagal kurį atsiranda prievoliniai teisiniai šalių tarpusavio santykiai, teisės ir pareigos. Tiekiamas paslaugų kiekis, kaina ir jų kokybė – tai sutarties pagrindinės sąlygos, kurios turi būti aiškiai nurodytos arba numanomos. Todėl atsakovė mano, kad sutarties sąlygų neįforminimas raštu ir neapibrėžtumas sudaro galimybę nesąžiningai šaliai jomis piktnaudžiauti. Privaloma sutartis su atsakove buvo sudaryta 1994-12-30 Nr. 825 dėl atsiskaitymo už k/v ir šildymą su Šakių namų valdybos viršininke. Pagal sutarties 12 p. sutartis yra negaliojanti, nes nuo 2000 m. pasikeitė tiekėjo statusas. Sutartis dėl atsiskaitymo privalėjo būti pakeista ir tik tuomet ieškovė gali teikti teismui ieškinį. Atsakovė kreipėsi į ieškovę UAB „Šakių šilumos tinklai“, kad ji parengtų ir pasirašytų su ja pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 19–20 straipsnius atitinkančias atskiras sutartis tiek dėl daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį, tiek dėl karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, dėl šilumos tiekimo, dėl „gyvatuko“ ir skaitiklio sutartį bei eksploatacijos sutartį, tačiau ieškovė nuolat pateikdavo tik vieną bendrą sutartį. Toks ieškovės elgesys grubiai pažeidžia LR Šilumos ūkio įstatymą ir kitus norminius aktus.Atsakovė nemoka už teikiamą šilumą, kadangi ieškovė laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 atsakovei teikė netinkamos kokybės paslaugas. Pagal bendrąsias prievolinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pagal CK 6.383 str. 2 d. energijos tiekimo įmonei pažeidus energijos kokybės reikalavimus, abonentas turi teisę atsisakyti už tokią energiją mokėti. LR Vartotojų teisių gynimo įstatymo 8 straipsnis nustato, kad paslauga turi būti tinkamos kokybės. Bute vidutinė temperatūra nesiekia 18 laipsnių šilumos. Ieškovė kaip paslaugų tiekėja privalėjo užtikrinti normalų buto šildymą, nes Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tarifus nustato užtikrinant patalpose 18 °C temperatūrą. Aplinkybę, kad ieškovė tiekia nekokybišką šildymą, patvirtina Šakių rajono apylinkės teismo 2002-09-20 sprendimas, kuriame teismas konstatavo, kad ieškovė savo pareigą teikti šilumą patalpų šildymui vykdė nepakankamai tinkamai. Teismas nurodė ieškovei skubiai pašalinti ir tinkamai sutvarkyti šildymo sistemą bute bei teikti kokybiškas paslaugas. Nuo 1999 m. iki dabar ieškovė neatliko jokių darbų, sutvarkant šildymo sistemą, ir teikia paslaugas pagal seną ir nesutvarkytą šildymo sistemą.Atsakovės bute yra tik karšto vandens vienvamzdė cirkuliacinė sistema be vonios šildytuvo („gyvatuko“). Taigi atitinkamai turėtų būti skaičiuojama ir kaina už tiekiamą šilumą, t. y. neimamas mokestis už „gyvatuką“. Atsakovė pateikė teismui savo buto centrinio šildymo, šalto, karšto vandens schemą, kuri atitinka tikrovę, šį faktą taip pat pripažįsta ir ieškovė. Schema yra tinkamas rašytinis įrodymas, kuris įrodo, kad atsakovės bute yra vienvamzdė cirkuliacinė sistema be vonios šildytuvo, todėl ir mokestis neturi būti skaičiuojamas. Atsakovė laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 visiškai nesinaudojo karštu vandeniu ir todėl ieškovė negalėjo skaičiuoti jokio mokesčio už tiekiamą karštą vandenį. Ieškovė reikalauja priteisti už karštą vandenį 716,80 Lt ir pateikė teismui pažymą – skaičiuotę, kurioje nurodo, kad yra 716,80 Lt skola už karštą vandenį, nors ieškovės pateiktose sąskaitose nėra nurodyta skola už karštą vandenį. Atsakovė teisme paaiškino ir pateikė sąskaitas, kad mokėjo už ieškovės tiekiamą karštą vandenį, tačiau ieškovė pateikdama sąskaitas apmokėjimui neišminusuoja jos sumokėtus mokesčius už karštą vandenį, taip pat skaičiuoja ir delspinigius, o nurodytais mokesčiais dengia ankstesnes skolas, tą patį atskaito ir Sodra pagal antstolio patvarkymus, todėl gaunasi dvigubas skolos dengimas.Ieškovė už 2010-08 mėnesį, 2010-09 mėnesį ir 2010-10 mėnesį neteisingai paskaičiavo mokestį už karštą vandenį. Nurodytu laikotarpiu bute gyveno atsakovė ir dukra M., o D. B. bute negyveno ir nebuvo registruotas, jis daugiau nei 5 metus gyvena užsienyje. Tai patvirtina pateikta namų knyga pradėta 1992-05-20, kurioje nėra įrašo, kad D. B. buvo registruotas bute. Kiti dokumentai taip pat įrodo, kad D. B. bute niekada nebuvo registruotas ir negyveno: Šakių seniūnijos 2005-11-07 pažyma Nr. 5-1307, 2005-11-09 buities sąlygų patikrinimo aktas, 2001-10-31 pažyma Nr.1567, 2010-09-09 pažyma Nr. 27-347, 2010-11-12 pažyma Nr. (2010-502-PS)-849. Dėl neteisingai pateiktų duomenų apie bute gyvenančių šeimos narių skaičių, ieškovė skaičiavo mokestį už suvartotą karšto vandens kiekį, taikant normas (nors bute yra karšto vandens apskaitos prietaisas) trims asmenims.Ieškovė neteisingai ir netesėtai skaičiuoja mokestį už sistemų priežiūrą, nes tokių paslaugų ieškovė neteikia. Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnyje kalbama apie pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei nurodoma, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartys sudaromos atskirai nuo šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių. Atsakovė nesutinka mokėti skaičiuojamą mokestį už šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, nes ieškovė atsisako ir iki šiol nenurodė, kokius darbus atlieka. Ieškovė nenurodė, kur panaudojo lėšas, surinktas iš gyventojų už šilumos sistemų eksploatavimą, ir ar šios lėšos buvo panaudotos namo sistemoms sutvarkyti. Ieškovė teikia teismui sąskaitas, kuriose nurodytas tik šildymo ir k. v. sistemos priežiūros mokestis, kurių 3 punkte yra tik mokestis, bet nėra nurodyta už kokius darbus. Nors LR Energetikos įstatymo 4 str. nustato, kad vartotojų ir tiekėjų tarpusavio santykiai grindžiami sutartimis, bet sutartis dėl vidaus sistemos priežiūros su ieškovu nėra sudaryta. Todėl neaišku, kokiu pagrindu atsakovei priskaičiuojamas mokestis, jeigu šios paslaugos jai neteikiamos.Antstolis neteisingai atskaičiuoja mokesčius, tai patvirtina iš Sodros pateiktos pažymos, tačiau teismas nesiaiškino, kaip antstolis vykdo išieškomų lėšų pervedimą ieškovei ir kodėl tokie dokumentuose nurodyti pervedimų neatitikimai. Mano, kad ieškovei yra pervesta daugiau, nei turi būti pervesta pagal teismo sprendimus, todėl neaišku, kaip yra atskaitomos skolos. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad CK 6.54 str. nustatyta, kad jei šalys nenusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ir tik ketvirtąją eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Mano, kad pirmiausiai turi būti išieškomos teismo sprendimais priteistos skolos.Teismo sprendimo dėl delspinigių priteisimo yra nepagrįsta, kadangi delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių, kuria remiantis gali būti užtikrintas prievolės įvykdymas. CK 6.70 str. ir 6.71 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Sutarties ieškovė su atsakove nėra sudariusi, todėl delspinigiai neturi teisinio pagrindo ir negali būti priteisti.Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 438,10 Eur išlaidas už atstovavimą, mano, jog išlaidos turėtų būti mažintinos iki 350,44 Eur.Teismas nesivadovavo įstatyme nustatytomis procesinėmis normomis ir vadovavosi tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais, neišreikalavo rašytinių įrodymų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Šakių šilumos tinklai“ su skundo argumentais nesutinka ir nurodo, jog teismas pagrįstai nustatė, jog tarp šalių susidarė šilumos energijos tiekimo santykiai, todėl rašytinės sutarties buvimas nėra privaloma sąlyga reikalauti atlyginti už suteiktas paslaugas. Ieškovė šilumos energiją tiekia visam daugiabučiam namui ir nėra jokių įrodymų, kad jos kokybė būtų nepakankama. Šilumos pasiskirstymą tarp atskirų butų lemia inžinerinės namo ypatybės. Ieškovė nėra gavusi iš namo gyventojų jokio pageidavimo padidinti tiekiamos šilumos energijos kokius nors parametrus, priešingai, dauguma namo gyventojų suinteresuoti mažinti išlaidas šildymui. Atsakovė taip pat neigia „gyvatuko“ jos bute buvimą, tačiau jokių įrodymų tam nėra, o skirti ekspertizę tuo klausimu ji nenori. Pagal CK reikalavimus kreditorius, nesant susitarimo, pagrįstai gautas įmokas pirmiausia įskaito anksčiau priteistų sumų dengimui. Apeliantės abejones dėl atliktos aritmetikos paneigia ieškovės su ieškiniu pateikta skaičiuotė. Atsakovės argumentus dėl neteikiamų sistemos priežiūros darbų teismas taip pat pagristai įvertino kaip neįrodytus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra išimtinė forma (CPK 322 straipsnis). CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kadangi atsakovė, pareikšdama prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių tokį prašymą pagrindžiančių priežasčių, todėl teismas sprendžia, kad nėra jokios būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nenustatyta, jog kokias nors konkrečias aplinkybes reiktų aiškintis žodinio nagrinėjimo metu, šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, visi esminiai įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus bei atsikirtimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šalių (jų atstovų) paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose arba garso įrašuose. Apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

Dėl šalis siejančių sutartinių teisinių santykių

Apeliaciniame skunde keliamas sutartinių santykių tarp ginčo šalių egzistavimo klausimas. Apeliantė nurodo, jog ji nėra su ieškove pasirašiusi jokių sutarčių, todėl ieškovė negali reikšti reikalavimų vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Toks apeliantės argumentas vertintinas kaip nepagrįstas. Sandorių formą reglamentuojančio CK 1.71 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad energijos pirkimo–pardavimo sutartis su fiziniu asmeniu, naudojančiu energiją savo buitinėms reikmėms, laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Taigi CK 6.384 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas lemia, jog energijos (taip pat ir šilumos) pirkimo–pardavimo sutarties su buitiniu vartotoju sudarymui pakanka šio vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, t. y. sutartis sudaroma konkliudentiniais veiksmais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko–buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-280/2009). Nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde apeliantė neneigia šilumos energijos tiekimo jai fakto, neginčija aplinkybės, jog jai nuosavybės teise priklausantis butas nėra atjungtas nuo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad tarp ginčo šalių yra susiklostę faktiniai sutartiniai santykiai. Šių santykių pagrindu apeliantei atsiranda pareiga sumokėti už ieškovės tiekiamą šilumos energiją, taip pat už ieškovės atliekamą sistemų priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.383 str. 3 d., 6.161 str. 1 d.), šios sutarties sąlygos yra standartinės, neindividualizuotos, viešai skelbiamos, atskiros jų sąlygos tiesiogiai reglamentuotos teisės aktuose, preziumuojama, kad jos apeliantei buvo žinomos ir nuosavybės teise valdydama gyvenamąją patalpą, į kurią tiekiama šilumos energija, apeliantė prisiėmė pareigą šių sąlygų laikytis. Tuo tarpu pats raštu įformintos sutarties nebuvimo faktas neturi įtakos apeliantės prievolei vykdyti atsiskaitymus. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl pareigos mokėti už pateiktą energiją nebuvimo nesant sudarytos energijos pirkimo–pardavimo sutarties atmestini kaip nepagrįsti. Sutarties sudarymo, jų sąlygų nustatymo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo.

Dėl ieškovės pareigos tiekti šilumos energiją ir atlikti sistemų priežiūrą vykdymo tinkamumo bei įrodymų išreikalavimo

Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog ieškovė reikalauja mokėti už suteiktas nekokybiškas paslaugas bei už paslaugas, kurios atsakovei nebuvo suteiktos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CPK 12, 178 straipsniuose reglamentuojama įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarka, bylai reikšmingas aplinkybes privalo įrodyti ta proceso šalis, kuri šiomis aplinkybėmis remiasi. Apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jos gyvenamojoje patalpoje temperatūra būna žemesnė nei teisės aktuose nustatytas minimumas, jog jai priklausančiame bute nėra vonios šildytuvo. Priešingai, iš byloje esančios schemos, kuria buvo grindžiamas ir atsakovės atsiliepimas į ieškinį, matyti, kad patalpoje, pažymėtoje 32-3, yra vonios šildytuvas („gyvatukas“) (t. 1 b. l. 161). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pastarųjų apeliantės argumentų nepagrįstumas pripažintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-618-343/2009, 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-938-527/2010, 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1300-260/2011 ir kt.). Jokių naujų aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog faktinė situacija pasikeitė ir nagrinėjamoje byloje turi būti vertinama kitaip, apeliantė nenurodė ir neįrodė. Apeliantės argumentas, jog jos nurodomas aplinkybes privalo paneigti ieškovė, atmestinas kaip prieštaraujantis CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatai, jog dalyvaujantis byloje asmuo yra atleidžiamas nuo pareigos įrodinėti prejudicinius faktus. O apeliantės skundo argumentas, kad aplinkybę, jog ieškovė tiekia nekokybišką šildymą, patvirtina Šakių rajono apylinkės teismo 2002-09-20 sprendimas, kuriame teismas konstatavo, kad ieškovė savo pareigą teikti šilumą patalpų šildymui vykdė nepakankamai tinkamai, yra nepagrįstas, kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiamas kausimas dėl šilumos tiekimo laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis išdėstytu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovė teikė tinkamos kokybės paslaugas bei kad atsakovės bute yra vandens šildytuvas, yra pagrįstos. Apeliantė taip pat netinkamai interpretuoja teismo sprendimo motyvus, teigdama, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad schemoje pažymėta indeksu 32-3 yra „gyvatukas“, kadangi tai patalpos inventorizacinis numeris. Iš teismo sprendimo turinio aiškiai matyti, kad teismas nurodė, jog patalpoje, pažymėtoje schemoje indeksu 32-3, yra vonios šildytuvas, t. y. jog indeksu 32-3 pažymėta patalpa, o ne „gyvatukas“. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti namo techninį projektą, kadangi byloje yra duomenys patvirtinantys, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektinė dokumentacija nėra išlikusi (t. 1 b. l. 113, 114, 115, 178, 179). Be to, atitinkamų apeliaciniame skunde nurodytų prašymų turinys patvirtina, jog apeliantė arba prašo įpareigoti kitus asmenis parengti tam tikro turinio dokumentus, kurie nesusiję su nagrinėjama byla (pvz., reikalavimas pateikti skolų, priteistų anksčiau išnagrinėtose bylose, paskaičiavimus), kurių turinys atitiktų apeliantės subjektyvius pageidavimus (pvz., medicininius dokumentus ir kurie patvirtintų priežastinį ryšį tarp apeliantės susirgimų ir temperatūros jos gyvenamojoje patalpoje), arba išreikalauti dokumentus, kuriuos pateikti pareiga tenka pačiai apeliantei, nenurodant jokių aplinkybių, kurios trukdytų jai pačiai tai padaryti (pvz., duomenis apie vonios šildytuvą, siekiant paneigti jo buvimo faktą, duomenis apie apeliantės laikiną nedarbingumą). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškinio dalykas bei pagrindas, todėl ir prašomi išreikalauti įrodymai turi būti susiję su nagrinėjama byla (CPK 177 str. 1 d.). Iš atsakovės prašymų matyti, kad atsakovės prašomi išreikalauti dokumentai – išnagrinėtos civilinės bylos, atsakovės medicininių dokumentų išrašai, nesusiję su nagrinėjama byla, todėl šie prašymai teismo pagrįstai buvo netenkinti. Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog buvo reikalinga išreikalauti detalų skolos paskaičiavimą, kadangi byloje yra pateikta ieškovės pažyma – skaičiuotė apie įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-01-01 bei delspinigių paskaičiavimo lentelė (t. 1 b. l. 23, 24).

Dėl apeliantės atliekamų mokėjimų ir iš jos išskaitomų sumų

Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kuriuo teigiama, kad ieškovė neteisingai skaičiuoja mokesčius už teikiamą karštą vandenį, kadangi atsakovė nuolat moka už teikiamą karštą vandenį, tačiau ieškovė pateikdama sąskaitas apmokėjimui neatima atsakovės sumokėtų mokesčių už karštą vandenį bei skaičiuoja delspinigius. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas įsiskolinimo, atsiradusio laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., priteisimo klausimas. Apeliantė neginčija ieškovės nurodomos aplinkybės, jog ankstesniais teismo sprendimais ieškovei iš apeliantės priteistos sumos už ankstesnius laikotarpius nėra pilnai sumokėtos. Šalims nesusitarus dėl įmokų paskirstymo tvarkos, taikomas Lietuvos Respublikos CK 6.54 straipsnis, kuris numato, jog, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ir tik ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Nagrinėjamoje byloje šalys susitarimo dėl įmokų paskirstymo nėra sudariusios, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė turi teisę paskirstyti gautas įmokas jas užskaitydama ankstesniais teismo sprendimais priteistai prievolei įvykdyti, yra teisiškai pagrįsta. Visi antstolio atliekami vykdymo veiksmai susiję būtent su ankstesnių teismo procesinių sprendimų pagrindu išduotų vykdomųjų raštų vykdymu ir negali turėti įtakos šioje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumui, tuo tarpu ieškovės ginčijamu laikotarpiu sumokėtų sumų dydžiu, remiantis CK 6.54–6.55 straipsnių nuostatomis, buvo mažinami seniausi apeliantės skoliniai įsipareigojimai. Nurodytos aplinkybės leidžia atmesti kaip nepagrįstą apeliacinio skundo motyvą, jog dalis ieškinyje nurodytos skolos sumos yra apmokėta.

Apeliantės teiginys, kad antstolis neteisingai vykdo išskaitymus, nes išskaitymus pagal skolas vykdo ir Sodra yra nepagrįstas, kadangi antstolis, gavęs išskaičiuotas sumas iš Sodros, su nurodymais pagal kokias vykdomąsias bylas yra daromi išskaitymai, atitinkamai tose vykdomosiose bylose padaro atžymas apie įmokas (t. 1 b. l. 25–27, 170–174). Be to, šioje byloje nebuvo nagrinėjamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimas, todėl tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

Dėl pareigos mokėti už sistemų eksploatavimą

Prie šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas eksploatuojančios įmonės atliekamų funkcijų priskirtini įvairūs darbai, pvz., sistemų profilaktinė apžiūra, jų einamasis remontas, avarijų sistemose lokalizavimas ir likvidavimas, vamzdynų ir armatūros priežiūra bendrojo naudojimo karšto vandens tiekimo vamzdžių remontas ir pan., kurie turi būti vykdomi reguliariai. Šių aplinkybių apeliantė iš esmės neginčija, akcentuodama ieškovės pareigą atsiskaityti už lėšų panaudojimą, detalizuojant atliktus darbus. Tokia ieškovės pareiga, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Gyvenamųjų namų vidaus šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Šakių rajono savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 161, nėra nustatyta. Šių taisyklių 18 punktas numato, kad šie mokesčiai vartotojui pateikiamoje sąskaitoje būtų nurodyti atskira eilute. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė šį reikalavimą vykdo (t. 1 b. l. 9–14), o mokestis yra paskaičiuojamas pagal patvirtintus tarifus. Todėl apeliantės argumentas dėl pareigos mokėti už šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą nebuvimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų

Apeliantės teigimu, ji laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. visiškai nesinaudojo karštu vandeniu, todėl ieškovė negalėjo skaičiuoti jokio mokesčio už tiekiamą karštą vandenį. Be to, apeliantė nurodo, jog skaitiklių plombos buvo pakeistos, todėl mokestis už karštą vandenį turi būti skaičiuojamas pagal skaitiklio parodymus, o ieškovė skaičiuoja mokestį pagal gyventojų skaičių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės bute karšto vandens skaitiklis į eksploataciją buvo įvestas 1995-07-03 (t. 1 b. l. 30) ir po to jam periodinė metrologinė patikra nebuvo daryta. Tik 2013 m. buto savininkė pati bute esančius karšto vandens skaitiklius pristatė metrologinei patikrai, kurie 2013 m. kovo 19 d. buvo užplombuoti (t. 1 b. l. 31, 32). Todėl ieškovė pagrįstai atsakovei iki skaitiklių patikros suvartotą karšto vandens kiekį skaičiavo ne pagal bute esamo skaitliuko rodmenis, bet pagal nustatytas normas, t. y. pagal deklaruotų gyventojų skaičių. Taip pat nepagrįstas apeliantės argumentas, kad norma apskaičiuota trims gyventojams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Šakių rajono savivaldybė yra patvirtinusi 2,8 m³ vienam žmogui per mėnesį krašto vandens suvartojimo normą, o sąskaitose paskaičiuota karšto vandens norma vienam asmeniui (t. 1 b. l. 13–14). Apeliacinio skundo argumentai dėl asmenų, gyvenusių bute 2010 m. rugpjūčio–spalio mėnesiais, skaičiaus nagrinėjamam ginčui neturi jokios reikšmės, kadangi šioje byloje buvo prašoma priteisti skolą už visai kitą laikotarpį, t. y. 2013 m.

Dėl ieškovės teisės reikalauti priteisti delspinigius

Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, pareiga mokėti netesybas, tarp jų ir delspinigius už vėlavimą vykdyti finansinę prievolę, gali būti apibrėžta ne tik sutartyje, bet ir teisės akte. Delspinigių dydis už pareigos laiku mokėti už tiekiamą šilumos energiją pažeidimą reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 124 patvirtintoje Delspinigių skaičiavimo tvarkoje. Apeliantė neginčija delspinigių paskaičiavimo atitikimo nustatytai tvarkai, be pagrindo teigdama, kad delspinigių priteisimas iš principo negalimas vien dėl to, jog šalys nėra pasirašę sutarties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliaciniu skundu taip pat keliamas teismo priteistų atstovavimo išlaidų dydžio pagrįstumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pastaruoju argumentu ir atkreipia dėmesį į kelias reikšmingas aplinkybes. Pirma, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 438,10 Eur atstovavimo išlaidas ieškovei. Byloje esančios PVM sąskaitos faktūros patvirtina, jog ieškovė yra sumokėjusi savo atstovui už atstovavimą 2014-06-19 teismo posėdyje – 250 Lt + PVM, už atstovavimą 2014-07-23 teismo posėdyje – 250 Lt + PVM, už atstovavimą 2014-05-26 teismo posėdyje – 250 Lt + PVM, už atstovavimą 2014-10-01 teismo posėdyje – 250 Lt + PVM, už atstovavimą 2014-11-13 teismo posėdyje – 250 Lt + PVM, už atstovavimą 2015-01-19 teismo posėdyje – 72,41 Eur + PVM, už atstovavimą 2015-01-28 teismo posėdyje – 72,41 Eur + PVM (t. 2 b. l. 15, 16, 86, 87, 102). Iš viso ieškovė yra sumokėjusi savo atstovui už atstovavimą šioje civilinėje byloje 613,27 Eur. Ieškovę atstovavęs advokatas dalyvavo šešiuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė pagal Rekomendacijų 9 punktą sudaro 2 val. (2014-10-01 teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, nes pateikė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo) (2014-05-26 – 3 min., t. 2 b. l. 4; 2014-06-19 – 7 min., t. 2 b. l. 8; 2014-07-23 – 51 min., t. 2 b. l. 24–26; 2014-10-01 – 11 min., t. 2 b. l. 58; 2014-11-13 – 7 min., t. 2 b. l. 63–64; 2015-01-19 – 16 min., t. 2 b. l. 84–85; 2015-01-28 – 44 min., t. 2 b. l. 98–99). Antra, tokio pobūdžio ieškinio reikalavimų pareiškimas vertintinas kaip įprasta sudedamoji ieškovės vykdomos veiklos dalis. Trečia, pati ieškovė patvirtino, jog tai ne pirmas apeliantės atžvilgiu inicijuojamas teismo procesas, jog teismai jau išnagrinėję ir patenkinę to paties pobūdžio ieškovės reikalavimus ankstesniuose savarankiškuose procesuose. Ketvirta, didžioji dalis apeliantės argumentų kartojasi. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog byla, kuri nėra didelės apimties ir nelaikytina sudėtinga teisės požiūriu, kurioje sprendžiamas nedidelės vertės turtinis ginčas, negali būti ieškovės vertinama kaip reikšminga, reikalaujanti itin specifinių žinių ir didelių laiko sąnaudų, besikartojantys atsakovės argumentai ir nuoseklūs teismų pateikiami tokių argumentų vertinimai leidžia prognozuoti bylos baigtį. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytais argumentais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog trys teismo posėdžiai buvo atidėti dėl ieškovės kaltės (neatvykimo į teismo posėdį, nušalinimo pareiškimo), sprendžia, kad ieškovei kompensuotinos 200 Eur su atstovavimu teismo posėdžiuose susijusios išlaidos (Rekomendacijų 2 p., 7 p., 8.2 p., 8.18 p. ir 9 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės turėtas 69,68 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. 2 b. l. 146). Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.11 punktas), yra pagrįstos, todėl atmetus apeliacinį skundą dėl materialiųjų teisinių reikalavimų priteistinos ieškovei iš apelianto (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.

Sumažinti Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimu iš atsakovės A. M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šakių šilumos tinklai“ (įm. kodas 174409393) priteistą 438,10 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iki 200 Eur.

Likusią Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šakių šilumos tinklai“ (įm. kodas 174409393) 69,68 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Nijolia Indreikienė