Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1300-260/2011

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-09-20
Bylos Nr.: 2A-1300-260/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-40-3-00379-2010-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Arvydas Žibas
Atsakovas: A. M. J.
Ieškovas: UAB „Šakių šilumos tinklai“
Advokatai: Audrius Bandzaitis

Kategorijos

44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1300-260/2011Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00379-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 44.5.1; 45.5; 121.21; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTART I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo,sekretoriaujant Editai Vazgienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Audriui Bandzaičiui, atsakovei A. M. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. M. J. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-10-829/2011 pagal ieškovo UAB „Šakių šilumos tinklai“ ieškinį dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei A. M. J. ir atsakovės A. M. J. priešieškinį dėl permokos, piniginės kompensacijos bei įpareigojimo įvykdymo ieškovui UAB „Šakių šilumos tinklai“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „Šakių šilumos tinklai“ ieškiniu (b.l. 2-4, t. I) prašė priteisti iš atsakovės 2.020,91 Lt įsiskolinimą už laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 butui, esančiam (duomenys neskelbtini), patiektą šilumos energiją, karštą vandenį, taip pat vidaus tinklų priežiūrą, 118,42 Lt delspinigių, 5 procentus procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo ieškinio teisme iškėlimo dienos, bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 65 Lt žyminį mokestį, 3,35 Lt išlaidas už raginimo siuntimą bei 2.420 Lt išlaidas advokato pagalbai byloje apmokėti.

Šalies argumentai

Atsakovė patikslintu priešieškiniu (b.l. 20-29, 82-85, t.I) prašė priteisti i6 ie6kovo atsakovės naudai 2.778,47 Lt, kurie yra permokėti ieškovui atsiskaitant už teikiamas paslaugas, priteistas teismo ankstesniais sprendimais, priteisti 902,97 Lt piniginę kompensaciją, kaip neišmokėtą socialinę paramą nepasiturinčiai šeimai, įpareigoti ieškovą neskaičiuoti 2.99 Lt be PVM centralizuotai teikiamos šilumos ir karšto vandens padavimo kainos.

Žemesnės instancijos teismas

Šakių rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 8 d. sprendimu (b.l. 108-114, t.II) ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovės A. M. J. 2.020,91 Lt įsiskolinimo už laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 suteiktas paslaugas, 118,42 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2010-04-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1.668,35 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Šakių šilumos tinklai“, priteisė iš atsakovės A. M. J. 13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 tiekė atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), šiluminę energiją, karštą vandenį, eksploatavo ir remontavo namo vidaus šilumos ir karšto vandens tiekimo bei skirstymo sistemas ir pateikdavo atsakovei kasmėnesines sąskaitas pateiktų paslaugų apmokėjimui. Šalys nėra sudariusios šilumos butų šildymui, vandens pašildymui ir karšto vandens temperatūrai palaikyti vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties, kadangi tokios sutarties nuo 2007 metų pasirašyti nesutinka atsakovė, nors jai buvo pasiūlyta tai padaryti. Teismo nuomone, sutarties nepasirašymas neįtakoja realiai teikiamų paslaugų kiekio, kainų ar kokybės, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.384 straipsnio 1 dalimi fizinis asmuo vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, laikomas sudariusiu sutartį su energijos tiekėju nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, todėl atsakovė turi pareigą mokėti už pateiktas paslaugas. Tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainas ginčo laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2009-03-01 reguliavo Šakių rajono savivaldybės tarybos 2008-05-29 sprendimas Nr. T-169 „Dėl UAB „Šakių šilumos tinklų“ centralizuotai tiekiamų šilumos ir karšto vandens bazinių kainų tvirtinimo“, o laikotarpiu nuo 2009-03-01 – 2009-01-22 sprendimas Nr. T-18 (b.l. 11, 13, t.I). Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas pripažino, kad ieškovas teikė atsakovei tinkamos kokybės paslaugas, suteiktų paslaugų kainą pagrįstai apskaičiuodamas pagal savivaldos institucijų patvirtintus tarifus ir metodiką, kurių atsakovė neginčijo. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovas jai teikia netinkamos kokybės paslaugas. Atsakovė pateikė teismui 2010-02-22 ieškovui surašytus prašymus dėl šilumos kokybės, tačiau teismas nustatė, kad prašymas yra surašytas dėl kito laikotarpio, o ne dėl 2009 m. patiektos šilumos energijos kokybės (b.l. 117-119; 120-131, t.I). Kiti byloje pateikti atsakovės pareiškimai taip pat nepatvirtino fakto, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui buvo tiekiama netinkamos kokybės šilumos energija. Teismas, įvertinęs byloje atsakovės pateiktą buto centralinio šildymo, šalto, karšto vandens schemą bei ieškovo pateiktą apžiūros protokolą, nustatė, kad atsakovės vonios kambaryje (patalpa, schemoje pažymėta indeksu 32-3) yra vonios šildytuvas. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šias byloje nustatytas aplinkybes, savo teiginių eksperto išvadomis įrodyti nenorėjo, nurodydama, kad nenaudinga kreiptis į ekspertą, nors buvo pasiūlyta jai tai padaryti, taip pat ankstesnėse analogiškose bylose (civilinė byla 2-240-634/2009) nustatytą aplinkybę, kad atsakovės bute (tame tarpe ir virtuvėje) yra dvivamzdė cirkuliacijos karšto vandens tiekimo sistema su vonios šildytuvu. Teismas pripažino šį faktą nustatytu ir konstatavo, kad ginčo laikotarpiu atsakovei teko pareiga žiemos laikotarpiu kas mėnesį apmokėti už 160 kWh sunaudotos šilumos energijos, perduodamos per karšto vandens tiekimo sistemą, o vasaros laikotarpiu pagal tai, kiek įvadinis šilumos apskaitos prietaisas užfiksuoja šilumos suvartojimo, atimant kiekį suvartotą vandens pašildymui. Teismas, atmesdamas atsakovės argumentus dėl tiekiamo karšto vandens mokesčių ir neteisingai atskaitytų sumų skoloms padengti kaip niekuo nepagrįstus, priteisė iš atsakovės nesumokėtos 2.020,91 Lt skolos bei 118,42 Lt delspinigių. Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovė ieškovui yra skolinga ne tik už ginčo laikotarpį – 2009 metus, bet ir už kitus ginčo laikotarpius ir privalėjo mokėti ir kitas sumas, priteistas teismo sprendimais už kitus paslaugų teikimo laikotarpius. Ieškovo atstovai tvirtino, kad atsakovės sumokėtą ir antstolio išieškotą skolą po jos gavimo skirdavo ankstesniais teismų sprendimais priteistoms prievolėms įvykdyti. Šią aplinkybę ieškovas pagrindė pažyma-skaičiuote, patvirtinančia, jog ieškovas jam sumokėtą 864,85 Lt skolą užskaitė ankstesniais teismo sprendimais priteistai ir nesumokėtai atsakovės prievolei (b.l. 97, t.II). Ieškovas teismui pateikė pažymą-skaičiuotę apie teismo priteistas sumas ir jų sumokėjimą (b.l. 6-7, t.I) ir pažymą-skaičiuotę apie ieškinio laikotarpio skolą ir mokėjimą (b.l. 8, t.I). Nors atsakovė teigė, jog permokėta suma sudaro 701,92 Lt, tačiau šių teiginių byloje pateikti įrodymai nepatvirtino. Taip pat teismas laikė neįrodytus atsakovės teiginius apie 192,59 Lt permoką ieškovui laikotarpiu nuo 2005-07-01 iki 2006-06-01 bei laikotarpiu nuo 2006-06-01 iki 2009-01-01, bei tai, kad iš viso ieškovo skola atsakovei sudaro 2.778,48 Lt. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tarp šalių nėra sudaryta sutartis, kurioje šalys būtų numačiusios kitokią įmokų paskirstymo tvarką, į tai, kad reikšmės neturi tai, ką (kokią mokėjimo paskirtį) atsakovė nurodo mokėjimo pavedimuose (nurodymuose), bet svarbu tai, kaip kreditorius paskirsto gautas įmokas, į tai, kad įmokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iš karto gavęs skolininko įmokas ir šia teise pasinaudojo gautas įmokas užskaitydamas ankstesniais teismo sprendimais priteistai tęstinei prievolei įvykdyti, atsakovės argumentus atmetė kaip niekuo nepagrįstus. Iš byloje pateiktų sąskaitų už paslaugas kopijų teismas nustatė, kad ieškovas reikalavimą atskirai sąskaitoje nurodyti mokesčius už sistemų priežiūrą vykdo, t.y. skaičiuoja pagal patvirtintus tarifus (0,16 ct už 1 kv.m. per mėnesį), todėl pripažino, kad ieškovo reikalavimas yra visiškai pagrįstas. Teismas pripažino pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Ieškovas pateikė delspinigių skaičiuotę, kuri atitinka 1995-01-25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punktą (1996-10-04 redakcija), todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 118,42 Lt delspinigių. Taip pat tenkino ir ieškovo reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2010-04-09 iki sprendimo visiško įvykdymo. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą neskaičiuoti 2.99 Lt mokestį už atsakovės pačios pastatytą karšto vandens skaitiklį iki kol nebus tarp šalių sudaryta sutartis dėl apskaitos prietaiso priežiūros ir patikros kaip nesusijusį su ieškiniu. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą dėl kompensacijos, kaip pareikštą netinkamam atsakovui, kadangi pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo nuostatas, piniginę kompensaciją skiria savivaldybė. Be to atsakovė nepateikė įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2004-11-01 iki 2008-12-31 bei laikotarpiu 2009-01-01 iki 2009-12-31 jai priklausė ir kokio dydžio kompensacija.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 1-20, t.III) atsakovė A. M. J. prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų:

1. Nepagrįsta teismo išvada, kad sutarties nepasirašymas neįtakoja realiai teikiamų paslaugų kiekio, kainų ar kokybės. Teikiamas paslaugų kiekis, kaina ir jų kokybė yra sutarties pagrindinės sąlygos, kurios turi būti aiškiai nurodytos arba numanomos. Sutarties sąlygų neapibrėžtumas sudaro galimybę nesąžiningai šaliai jomis piktnaudžiauti. Tarp atsakovės ir Šakių valstybinės namų valdybos 1994 m. gruodžio 30 d. buvo sudaryta sutartis Nr.825 dėl atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį. Sutartyje kaip šalis nurodytas Kauno šilumos tinklų filialas Šakių šilumos tinklai, kurių jau nėra nuo 2000 m. Todėl pagal 1994 m. gruodžio 30 d. sutarties 12 punktą ši sutartis jau nuo 2000 m. turėjo būti nutraukta ir sudaryta nauja sutartis. Sudarant sutartį bute gyveno 3 asmenys, iš kurių vienas – atsakovės sūnus nuo 1995-08-25 bute nebegyvena. Atsakovė, turinti neįgalumą, bute gyvena su dukra M., kuri taip pat turi neįgalumą, mokosi Šakių „Varpo“ vidurinėje mokykloje 11 klasėje. Iš esmės pasikeitus ne tiktai įmonės pavadinimui, bet ir atsakovės šeimos socialinei padėčiai bei bute gyvenančių asmenų skaičiui, sutartis turėjo būti pakeista. Atsakovė reikalavo ieškovą UAB „Šakių šilumos tinklai“ parengti ir pasirašyti su atsakove atskiras sutartis, tiek dėl daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros, tiek sutartį dėl karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo, tačiau ieškovas pateikdavo tik vieną bendrą sutartį. Toks ieškovo elgesys grubiai pažeidžia Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą ir kitus norminius aktus. Šakių rajono apylinkės teismas nurodytų aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Taip pat teisme atsakovė akcentavo, kad ieškovo pateikta teismui 1994 m. gruodžio 30 d. dėl atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr.825, kaip įtariama yra suklastota ir yra pasibaigusi pagal šios sutarties 12 ir 14 punktus. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad ši sutartis 1994 metais buvo pasirašyta tarp Šakių valstybinės namų valdybos viršininkės ir atsakovės, o tik po to ant sutarties buvo uždėtas tuometinio Kauno šilumos tinklų filialo Šakių šilumos tinklų spaudas bei direktoriaus S.Valaičio parašas. Sutartyje nieko nekalbama apie vonios šildytuvą ir apie eksploatacines išlaidas, aiškiai matosi, kad ištaisytas bute gyvenančių žmonių skaičius, vietoje 3, ištaisyta į 2. Ieškovas vienašališkai pakeitė naujos, t.y. 2005 m. rugsėjo 1 d. sutarties Nr.1206, esminius punktus, dėl kurių atsakovė nesutiko, kadangi buvo suvaržytos atsakovės, kaip vartotojos, teisės.

2. Ieškovas laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 teikė atsakovei netinkamos kokybės paslaugas. Atsakovės buto vidaus patalpos ginčo laikotarpiu buvo šaltos, 2/3 buto patalpų temperatūra buvo tik apie 11-12 ° C. Vidutinė buto temperatūra nesiekė 18 laipsnių šilumos. Dėl to ne kartą kreipėsi į ieškovą su pretenzijomis. Tai patvirtina byloje esantys atsakovės ir gyventojų pareiškimai dėl šilumos netinkamo tiekimo. Todėl nesutinka su teismo išvada, kad nurodyti pareiškimai nepatvirtina fakto, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01-iki 2009-12-31 buvo tiekiama netinkamos kokybės šilumos energija. Aplinkybė, kad ieškovas tiekia nekokybišką šildymą patvirtina Šakių rajono apylinkės teismo 2002-09-20 sprendimas, kuriame teismas padarė išvadą, kad ieškovas savo pareigą tiekti šilumą patalpų šildymui vykdė nepakankamai tinkamai. Taip pat teismas nurodė ieškovui skubiai pašalinti ir tinkamai sutvarkyti šildymo sistemą bute, ir teikti kokybiškas paslaugas. Nuo to laiko ieškovas neatliko jokių darbų, sutvarkant šildymo sistemą, ir teikia paslaugas pagal seną ir nesutvarkytą šildymo sistemą. Atsakovė nesutinka, kad buto techninė būklė yra bloga. Langai bute yra sandarūs, iš lauko pusės yra dvejos durys, be to ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovės buto būklė yra bloga.

3. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad bute (tame tarpe ir vonioje) yra dvivamzdė cirkuliacijos karšto vandens tiekimo sistema su vonios šildytuvu, kad teismas pripažino šį faktą nustatytu ir tuo pačiu konstatavo, kad ginčo laikotarpiu atsakovei teko pareiga žiemos laikotarpiu kas mėnesį apmokėti už 160 kwh sunaudotos šilumos energijos, perduodamos per karšto vandens tiekimo sistemą, o vasaros laikotarpiu pagal tai, kiek įvadinis šilumos apskaitos prietaisas užfiksuoja šilumos suvartojimo, atimant kiekį suvartotą vandens pašildymui. Apeliantė teigia, kad bute yra tik karšto vandens vienvamzdė cirkuliacinė sistema be vonios šildytuvo („Gyvatuko"). Apeliantė teikė teismui savo buto centrinio šildymo, šalto, karšto vandens schemą, kuri atitinka tikrovę. Iš pateiktos schemos aiškiai matosi, kad bute yra vienvamzdė cirkuliacinė sistema be vonios šildytuvo, todėl ir mokestis neturi būti skaičiuojamas. Jokių abejonių dėl schemos teisėtumo nekyla, nes schema yra pasirašyta atsakingų asmenų: ieškovo darbuotojo R. Z., buto savininkės ir inžinieriaus - architekto A. P.. Apeliantė prašė teismo įpareigoti ieškovą pateikti gyvenamojo namo statybos projektą, kuriame būtų aiškiai nurodyti karšto vandens vidaus cirkuliacinės sistemos konstrukcijos reikalavimai. Tačiau teismas priėmė ieškovo pateiktą Daugiabučių namų administravimo įmonės UAB „Šakių vandenys“ 2010-05-12 protokolą, kurį atsakovė laiko niekiniu ir atmestinu. Apeliantė teismui pateikė atsikirtimus dėl protokolo, tačiau teismas dėl jų visiškai nepasisakė. Atsikirtimuose nurodė, kad protokolą pasirašę asmenys suinteresuoti bylos baigtimi ieškovo naudai, todėl negalėjo dalyvauti surašant protokolą. Protokolas surašytas ne ginčo laikotarpiu, ant protokolo nėra atsakovės parašo, su protokolu atsakovė nebuvo supažindinta. Protokole neteisingai nurodyti „gyvatuko“ matmenys pagal vamzdžio storumą, ir neaišku kokiais normatyviniais aktais vadovautasi nustatant, kad atsakovės bute yra „gyvatukas“. Apie tai buvo akcentuojama nagrinėjant nurodytą bylą. Ieškovas iki šiol nėra pateikęs konkrečių įrodymų, kad atsakovės bute yra „gyvatukas“. Ieškovas taip pat nepateikė ir namo techninio projekto.

4. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kokias sumas, jei jas ginčija, antstolis pervedė ieškovui, kad atsakovės argumentai dėl permokėtų sumų niekuo neparemti. Atsakovė laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 yra sumokėjusi už karštą vandenį 150,52 Lt, todėl ieškinio suma turi būti 1.870,39 Lt, o ne 2.020,91 Lt. Tai patvirtina pateiktos sąskaitos ir atsakovės atlikti paskaičiavimai. Ieškovas nurodė, kad atsakovės periodinius mokėjimus įskaito seniausiai priteistų sumų dengimui. Atsakovė kategoriškai nesutinka su tokiu paskirstymu, nes mokėjimuose aiškiai nurodo, kad moka einamuosius mokesčius būtent už tiekiamą karštą vandenį, o ne priteistų skolų dengimui, kurias išieško antstolis. Todėl prašė teismo pareikalauti iš ieškovo pateikti sumokėto mokesčio už karštą vandenį detalų paskirstymą. Nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31, galiojo Savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. T-169, ir 2009 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. T-18, kuriuose nurodytos šilumos energijos, perduodamos per karšto vandens tiekimo sistemą, kiekio normos iš esmės išliko tos pačios, t.y. 160 kWh per mėnesį atskiram butui, kai bute įrengta dvivamzdė sistema su vonios šildytuvu, ir 128 kWh per mėnesį atskiram butui, kai bute įrengta dvivamzdė cirkuliacijos karšto vandens sistemą be vonios šildytuvo, ir 16 kWh per mėnesį atskiram butui, kai cirkuliacijos karšto vandens tiekimo sistema įrengta tik namo rūsyje. Atsakovės butui turi taikyti 128 kWh normą, ir virtuvėje esančiai atskirai sistemai - 16 kWh normą. Atitinkamai turi būti perskaičiuotas ir kašto vandens tiekimo mokestis. Atsakovė prašė, kad ieškovas pateiktų detalų paskaičiavimą teikiamos šilumos ir karšto vandens kiekio per mėnesį. Sąskaitos už 2009 sausio mėnesį - 2 punkte „karšto vandens temperatūros palaikymui“ nurodytas kiekis 160 - kWh ir kaina 0,2376 Lt“, tačiau ieškovo pateiktose tarybos sprendimuose tokios kainos nėra. Iš ieškovo pateiktų sąskaitų apmokėjimui neaiškų pagal ką ir kaip skaičiuojama ieškovo teikiama paslaugų kainą. Nesant detalaus ieškovo mokesčių paskaičiavimo (nurodant kiek kiekvieną mėnesį ieškinio laikotarpiu priskaičiuota už šilumos tiekimą, už karšto vandens tiekimą, kaip skaičiuojamas „gyvatuko“ mokestis, už šilumos tiekimo ir karšto vandens tiekimo sistemos priežiūrą mokestis ir atitinkamai kiek sumokėta), negalima nustatyti ar ieškovo teikiami mokesčiai paskaičiuoti teisingai. Ieškovas nepateikė, o teismas nepareikalavo, nors atsakovė tokį prašymą pateikė teismui 2011-02-21, iš ieškovo detalaus mokesčių paskaičiavimo, todėl iš atsakovės buvo atimta teisė patikslinti šioje dalyje priešieškinį. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė pažymą-skaičiuotę apie teismo priteistas sumas ir jų mokėjimą. Iš nurodytos skaičiuotės negalima nustatyti konkrečiai pagal kiekvieną bylą koks skolos likutis, kokios sumos yra atskaitomos nuo priteistų sumų, taip pat nenurodo, kad yra sumokėti mokesčiai už karštą vandenį (skolų už patiektą karštą vandenį atsakovė neturi, nes moka tvarkingai ir kiekvieną mėnesį), o nemokama skola. Šakių rajono apylinkės teismo byloje Nr.L-2-1000 laikotarpiu nuo 2001-06-01 iki 2004-08-01 iš atsakovės atskaityta didesnė pinigų suma nei buvo priteista teismo sprendimu: už šildymą -176.06 Lt (88.03 Lt skolos atskaitė ieškovas ir tokią pat sumą atskaitė SODRA pagal vykdomąjį raštą) ir karštą vandenį - 525,86 Lt (262,93 Lt skolos atskaitė ieškovas ir tokią pat sumą atskaitė SODRA pagal vykdomąjį raštą). Taigi šioje byloje per daug atskaityta skolos -701,92 Lt. Šakių rajono apylinkės teismo byloje Nr.2-13-667 laikotarpiu nuo 2004-08-01 iki 2005-07-01 iš atsakovės atskaitė didesnę pinigų sumą nei buvo priteista teismo sprendimu: už šildymą - 80.70 Lt ir karštą vandenį - 165,80 Lt. Šioje byloje buvo per daug atskaityta skolos 246,50 Lt. Šakių rajono apylinkės teismo byloje Nr.2-384-667 laikotarpiu nuo 2005-07-01 iki 2006-06-01 iš atsakovės atskaitė didesnę pinigų sumą nei buvo priteista teismo sprendimu: už karštą vandenį - 132.35 Lt (66,18 Lt skolos atskaitė ieškovė ir tokią pat sumą atskaitė SODRA pagal vykdomąjį raštą), bei atitinkamai delspinigius - 60.24 Lt ( 30,12 Lt delspinigių atskaitė ieškovė ir tokią pat sumą atskaitė SODRA pagal vykdomąjį raštą). Šioje byloje buvo per daug atskaityta 192.59 Lt. Šakių rajono apylinkės teismo byloje Nr.2-2084-802 laikotarpiu nuo 2006-06-01 iki 2009-01-01 iš atsakovės atskaitė didesnę pinigų sumą nei buvo priteista teismo sprendimu: už karštą vandenį 288.01 Lt, bei delspinigių 397.24 Lt. Šioje byloje buvo per daug atskaityta 685,25 Lt. Visa ieškovo skolos suma sudaro 1.826.26 Lt. Be to, SODRA pagal vykdomuosius raštus iš atsakovės neįgalumo pensijos atskaitė 5.634,68 Lt ieškovo skolai padengti, ir nurodytą sumą pervedė antstoliams. Ieškovas UAB „Šakių šilumos tinklai“ sąskaitose, kurias teikia atsakovei apmokėti, rodo, kad jam padengta skolos dalis sudaro tik 4.682,47 Lt, skirtumas nepadengtos skolos sudaro 952,21 Lt. Ieškovas neteisingai nurodo jam padengta skolos dalį, todėl atsakovei yra skolingas 952.21 Lt. Viso ieškovo skola atsakovei sudaro 2.778.47 Lt (l.826,26 Lt + 952,21= 2.778,47 Lt), kuri turi būti priteista iš ieškovo. Ieškovo atstovas H. Z. teisme negalėjo paaiškinti kokias sumas atskaito antstoliai, todėl ieškovas privalo pareikalauti iš antstolių apie atliktus atskaitymus skolai padengti.

5. Apeliantė nesutinka mokėti skaičiuojamą mokestį už šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, nes ieškovas atsisako ir iki šiol nenurodė kokius darbus atlieka šildymo ir karšto vandens sistemai prižiūrėti. Todėl neaišku kokiu pagrindu priskaičiuojamas atsakovei mokestis, jeigu šios paslaugos ieškovas neteikia.

6. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš jos delspinigius ieškovo naudai. CK 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymas ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės nevykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas nenumato prievolės skolininkui už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą sumokėti netesybas ar delspinigius. Sutarties su ieškovu atsakovė nėra sudariusi, todėl ir delspinigių ieškovas neturi pagrindo reikalauti.

7. Apeliantė nesutinka ieškovui mokėti už karšto vandens prietaisų įrengimą, priežiūrą ir patikrą, nes prietaisą yra įsirengusi savo asmeninėmis lėšomis, be to su ieškovu nėra pasirašyta sutartis dėl prietaiso priežiūros. Mano, kad ieškovas mokestį skaičiuoja nuo 2008 m. sausio 1 d. nepagrįstai. Lietuvos metrologijos inspekcija 2009-06-26 pateikė atsakovei atsakymą Nr.13SR-223 nurodydama, kad pagal Šakių rajono savivaldybės tarybos 2009-01-22 sprendimą Nr. T-18 „Dėl UAB Šakių šilumos tinklai centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų tvirtinimo“ nurodytas mokestis skaičiuojamas nuo 2009-03-01, t.y. nuo sprendime patvirtintos centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainos be PVM ir 1.6 p. nurodytos ir patvirtintos karšto vandens daugiabučių namų gyventojams pardavimo kainos – 2,99 Lt butui.

8. Atsakovei, kaip socialiai remtinam asmeniui, pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 6 straipsnį priklauso kompensacija, nes skolos yra priteistos teismo ir išieškomos. Jokios papildomos sutarties su ieškovu dėl skolos dalinio padengimo sudaryti nereikia. Nurodytas aplinkybes patvirtina Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008-05-26 raštas Nr.(13.6-41)-SD-4848, kuris yra byloje. Laikotarpiu nuo 2004-11-01 iki 2008-12-31 atsakovei nebuvo skaičiuojama kompensacija ir ieškovui atsakovė mokėjo už teikiamas paslaugas pilną kainą. Nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 taip pat nebuvo skaičiuojama kompensacija. Todėl už laikotarpį nuo 2004-11-01 iki 2008-12-31 ieškovas privalo gražinti apie 577,50 Lt neskirtos kompensacijos, o už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 – 325,47 Lt neskirtos kompensacijos, viso – 902,97 Lt.

9. Apeliantė nesutinka su 1.600 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimu ieškovo naudai. Ieškovo pateikta teisinės pagalbos sutartis yra niekinė, nes pasirašyta ieškovo neįgalioto asmens, todėl pagal tokią sutartį prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas. Be to ieškovo atstovas teismui pateikė 2010-09-22 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.2010/056(1), kurioje nurodyta, kad sąskaita pateikiama už atstovavimą apeliacinėje instancijoje Kauno apygardos teisme, kai tuo tarpu byla dar buvo nagrinėjama Šakių rajono apylinkės teisme. Be to, teismo protokole 2011-02-22 ieškovo advokatas nurodė, kad jam yra sumokėta 2.220 Lt atstovavimo išlaidų, o sąskaitoje faktūroje nurodyta kita suma 2.420 Lt.

10. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, CPK 185 straipsnio ir CPK 235 straipsnio nuostatas. Teismas ieškovo pateiktus visus rašytinius įrodymus priėmė, o atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų teismas visiškai nevertino, arba atmetė, nepriėmė. Teismo ne kartą buvo prašoma pareikalauti iš atitinkamų institucijų ir ieškovo pateikti raštinius įrodymus, bet atsakovės prašymai buvo atmesti. Atsakovė prašė iš Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinio paramos skyriaus pareikalauti pažymą apie atsakovei priklausančios kompensacijos dydį, kuri nėra skirta atsakovei nuo 2004-11-01 iki 2010-12-01. Iš VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Kardiologijos skyriaus pareikalauti išrašą iš medicininių dokumentų, patvirtinantį apie atsakovės susirgimus. Dėl ieškovo netinkamai teikiamų paslaugų, t.y. šildymo metu žemos temperatūros bute, atsakovė pastoviai serga lėtinėmis ligomis. Taip pat atsakovė patiria nuolatinį stresą dėl bylinėjimosi su ieškovu teismuose. Atsakovė prašė teismo įpareigoti ieškovą pateikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninį projektą, kuriame nurodytos šilumos ir karšto vandens sistemos bei dokumentus, pagrindžiančius, kad atsakovės bute yra „gyvatukas“ ir, kad teisėtai yra skaičiuojamas atsakovei „gyvatuko“ mokestis, arba techninio projekto sunaikinimo aktą. Taip pat atsakovė prašė įpareigoti ieškovą pateikti teismui originalią 1994-12-30 sutartį. Tačiau ieškovas teikia teismui negaliojančios sutarties egzempliorius, kurie yra suklastoti.

11. Teismas nepriėmė nutarties nušalinti ieškovo atstovą H. Z. kaip negalintį byloje atstovauti ieškovo interesus. H. Z. yra UAB „Šakių šilumos tinklai“ Abonentinio skyriaus vadovas. UAB „Šakių šilumos tinklai“ steigėjas yra Šakių rajono savivaldybės taryba. H. Z. yra savivaldybės tarybos narys, tarybos Ūkio komiteto pirmininkas. H. Z. turi tiesioginę įtaką sprendimų, susijusių su teikiamų paslaugų kainų nustatymu, priėmimui. H. Z. yra ieškovo darbuotojas, einantis vadovaujančias pareigas - Abonentinio skyriaus viršininkas. Jis rengia paslaugų tiekimo sutartis. Jis taip pat reikalavo atsakovės pasirašyti su UAB „Šakių šilumos tinklai“ sutartį. Atsakovė mano, kad ieškovo atstovas sąmoningai reikalauja sudaryti sutartį vykstant teismo procesams, kadangi nori paneigti savo kaltę. Nurodytos aplinkybės kelia abejones dėl H. Z. nešališkumo šioje byloje. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2010-04-21 sprendimu Nr. KS-32 (www.vtek.lt) yra nustatyta, kad H. Z., kaip savivaldybės tarybos narys, dalyvaudamas ir nenusišalindamas nuo UAB „Šakių šilumos tinklai“ svarbių klausimų svarstymo ir sprendimų priėmimo procedūrų, nevykdė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 punkto - nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, 3 straipsnio 2 punkto - vengti interesų konflikto, 3 straipsnio 3 punkto - nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti nuostatų ir tokiu elgesiu pažeidė šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

12. Teismas pažeidė civilinio proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šakių rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 5 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr.2-10-829/2011 skirti teismo posėdį 2011-02-22 13 val. nagrinėti bylą iš esmės. Nurodyta teismo nutartis naikintina, nes ji priimta pažeidžiant civilinio proceso kodekso normas. Teismas negalėjo paskirti bylą nagrinėti iš esmės, nes dar nebuvo gauti rašytiniai įrodymai: pažyma iš Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinio paramos skyriaus apie atsakovei priklausančios kompensacijos dydį, iš VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos Kardiologijos skyriaus išrašas iš medicininių dokumentų apie atsakovės konkrečius susirgimus, gyvenamojo namo techninis projektas arba jo sunaikinimo aktas. Kadangi byla buvo nagrinėjama iš esmės, nesant atsakovės prašomiems rašytiniams įrodymams, atsakovė negalėjo tikslinti pateiktą priešieškinį ir prašyti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovės prašymus dėl įrodymų išreikalavimo teismas atmetė. Be to pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovės pateiktų įrodymų, sprendime nenurodė jokių motyvų, bei pats nerinko įrodymų, nors pagal civilinį procesą privalėjo tai daryti.

13. Teismas pažeidė atsakovės teises laiku, įstatymo nustatytais terminais, susipažinti su teismo posėdžio protokolu ir pateikti pastabas. Teismo posėdis įvyko 2011-02-22. Atsakovė atvyko į teismą susipažinti su protokolu 2011-02-24 ir pateikė rašytinį prašymą, tačiau su protokolu atsakovė nebuvo supažindinta, nes protokolas nebuvo baigtas rašyti, nepasirašytas. Atsakovė pateikė pastabas dėl protokolo, bet teismas jas atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovė praleido terminą pastaboms pateikti. Atsakovė pastabas dėl protokolo pateikė laiku. Teismo posėdžio protokolą atsakovė gavo tik 2011-03-10, pastabas dėl protokolo pateikė 2011-03-15, nes kovo 11 d. valstybinė šventė, kovo 12 d. ir 13 d. ne darbo dienos (šeštadienis, sekmadienis), todėl paskutinė diena pastaboms pateikti buvo kovo 15 d.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 47-49, t.III) ieškovas UAB „Šakių šilumos tinklai“ prašo atsakovės A. M. J. apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad tarp šalių yra susiklostę energijos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, reglamentuojami CK šeštosios knygos IV dalies XXIII skyriaus 7 skirsnyje. Kadangi atsakovė nesutinka pasirašyti su ieškovu jo parengtos rašytinės šilumos tiekimo sutarties, o senoji sutartis yra nustojusi galios, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl sutarties neatitikimo faktiniams šalių teisiniams santykiams atmestini kaip neatitinkantys faktinių aplinkybių. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad jos bute (kaip ir kituose to namo butuose) yra įrengta dvivamzdė karšto vandens cirkuliacinė sistema („gyvatukas“). Ši problema vis iš naujo keliama visose su atsakove vykusiose bylose ir visose tose bylose atsakovė atsisako atlikti techninę ekspertizę. Tokia atsakovės pozicija laikytina piktnaudžiavimu teise. Ieškovas ginčijamu laikotarpiu teikė aprūpinimo šilumos energija kompleksinę paslaugą visam daugiabučiam namui, ir kiekvienam to namo butui pagal patvirtintą metodiką buvo apskaičiuojama mokėti konkreti viena suma. Tai nereiškia, kad su vartotojais buvo sudaromos atskiros sutartys dėl atskirų kompleksinės paslaugos komponentų, už kuriuos būtų galima mokėti atskirai. Atsakovė ginčijamu laikotarpiu turėjo prievolę kas mėnesį apmokėti už ieškovo teikiamas paslaugas konkrečią vieną sumą, o ieškovas, vadovaudamasis CK 6.55 straipsniu, gautas įmokas turėjo teisę užskaityti kaip ankstesnės skolos dengimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškovo pateiktą skolos apskaičiavimą išsamiu ir įrodytu, o atsakovės pretenzijas pagrįstai atmetė. Atsakovė ginčija apmokėjimo už advokato teisines paslaugas priteisimą. Tarp ieškovo ir advokato dar 2008 m. gegužės 23 d. buvo pasirašyta teisinės pagalbos sutartis, pagal kurią advokatas atstovauja ieškovą jau trečioje byloje, o atsakovei teikiant apeliacinius skundus, tai jau šeštas advokato atstovaujamas procesas. Nors pagal sutarties 3.1.1 punktą yra sulygta, kad už kiekvieną pasirengimą bylai advokatui turi būti sumokėta ne mažiau kaip 2.000 Lt plius PVM, tačiau faktiškai šalys vadovavosi sutarties 3.3 punktu ir kaskart mažino atstovavimo apmokėjimą iki protingo minimumo. Iš viso advokato teisinės paslaugos pagal sutartį yra apmokėtos taip: 2008 m. birželio 4 d. pagal 2008 m. gegužės 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr.2008/049 – 2.000 Lt plius PVM (iš viso 2.360Lt), 2009 m. spalio 19 d. pagal 2009 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr.2009/048 - taip pat 2.000 Lt plius PVM (iš viso 2.380 Lt) ir 2010 m. rugsėjo 22 d. pagal 2010 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr.2010/056 - vėl 2.000 Lt plius PVM (iš viso 2.420 Lt). Paskutinioji sąskaita faktūra buvo išrašyta už apeliacinį procesą tarp šalių nagrinėtoje penktojoje byloje, tačiau šalys susitarė, kad advokatas atsisakys už tą procesą sulygto honoraro ir apmokėtą sumą įskaitys kaip už procesą šeštojoje byloje. Todėl šioje byloje atskira PVM sąskaita-faktūra nebuvo išrašyta. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas sumažino ir šią sumą, laikytina, kad teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir pagrįstai iš atsakovės priteisė už atstovavimą 1.600 Lt.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovė prašė jos apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti, o ieškovo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinyje pareikštus reikalavimus, pripažino, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 tiekė atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), šiluminę energiją, karštą vandenį, eksploatavo ir remontavo namo vidaus šilumos ir karšto vandens tiekimo bei skirstymo sistemas ir pateikdavo atsakovei kasmėnesines sąskaitas patiektų paslaugų apmokėjimui, kad šalys nėra sudariusios šilumos butų šildymui, vandens pašildymui ir karšto vandens temperatūrai palaikyti vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties, nes tokią sutartį nesutiko pasirašyti atsakovė, ir vertino, jog sutarties nepasirašymas neįtakoja realiai teikiamų paslaugų kiekio, kainų ar kokybės. Teismas sprendė, jog, vadovaujantis CK 6.384 str. 1 d., kurioje numatyta, kad fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, laikomas sudariusiu sutartį su energijos tiekėju nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, atsakovė turi pareigą mokėti už suteiktas paslaugas.

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog nepagrįsta yra teismo išvada, kad sutarties nepasirašymas neįtakoja realiai teikiamų paslaugų kiekio, kainų ar kokybės. Teikiamas paslaugų kiekis, kaina ir jų kokybė yra sutarties pagrindinės sąlygos, kurios turi būti aiškiai nurodytos arba numanomos. Sutarties sąlygų neapibrėžtumas sudaro galimybę nesąžiningai šaliai jomis piktnaudžiauti.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovės pareigą mokėti už jos butui 2009 metais tiektą šilumos energiją, karštą vandenį ir su jų tiekimu suteiktas paslaugas. Iš tiesų, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 6.384 straipsnio 1 dalis nustato, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kada abonentas yra fizinis asmuo, laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Todėl atsakovei nesutinkant su energijos tiekimo įmone pasirašyti sutarties, pagal paminėto įstatymo nuostatas laikytina, kad tarp šalių sutartis sudaryta. Kad tarp šalių susiklostę faktiniai nurodytų paslaugų teikimo santykiai, pripažįsta savo apeliaciniame skunde ir atsakovė.

Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 teikė atsakovei netinkamos kokybės paslaugas, dėl ko ji ne kartą kreipėsi į ieškovą su pretenzijomis ir tai patvirtina byloje esantys atsakovės ir gyventojų pareiškimai dėl šilumos netinkamo tiekimo.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje sprendimą, pripažino, jog atsakovė nepateikė byloje įrodymų, kad 2009 metais ieškovas tiekdamas šilumos energiją teikė netinkamos kokybės paslaugas. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu vertinimu, nes atsakovė iš tiesų byloje pateikė ne tuo laikotarpiu rašytas pretenzijas ieškovui. Jos pateikti raštai ( b.l. 117-131, t. I), rašyti ieškovui yra vėlesnio laikotarpio, t.y. surašyti 2010 m. kovo mėnesį. Tokiais įrodymais negalima pripažinti įrodytų aplinkybių, kad atsakovei ieškovas teikė paslaugas netinkamai.

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl ieškovo reikalaujamų sumų už karšto vandens tiekimą, nes jos bute yra tik karšto vandens vienvamzdė cirkuliacinė sistema be vonios šildytuvo („Gyvatuko"), ji pateikė teismui savo buto centrinio šildymo, šalto, karšto vandens schemą, kuri atitinka tikrovę.

Teisėjų kolegija tokius atsakovės apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas sprendime pakankamai išsamiai motyvavo, kodėl pripažįsta, kad ieškovas teisingai paskaičiavo atsakovės skolą už karšto vandens tiekimą. Iš Daugiabučių namų administravimo įmonės UAB „Šakių vandenys“ protokolo ( b.l. 146, t. I) matyti, kad atsakovės bute sumontuotos dvi karšto vandens tiekimo sistemos, t.y. viena – virtuvėje be cirkuliacinio vamzdžio, antra – vonioje su cirkuliaciniu vamzdžiu. Antros karšto vandens tiekimo sistemos paduodantis lygus vamzdis be gyvatuko, jo šildomasis paviršius atitinka dviejų bangų gyvatuko šildomajam paviršiui. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais specialistų pateiktais duomenimis, juo labiau, kad jie atitinka atsakovės pateiktoje schemoje (b.l. 44-45, t. I) nurodytiems duomenims. Todėl teismo padaryta išvada, kad 160 kWh šilumos energijos norma per mėnesį atsakovės butui taikyta pagrįstai, yra teisinga.

Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl vonios šildytuvo, pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nepateikė jos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė ne kartą prašė išreikalauti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektą. Tokį jos prašomą įrodymą stengėsi išreikalauti ir apeliacine tvarka bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija, tačiau ieškovas tokio įrodymo neturi. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ir nesant namo techninio projekto, įrodyti savo teiginių pagrįstumą atsakovė galėjo ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kokias sumas, jei jas ginčija, antstolis pervedė ieškovui, kad atsakovės argumentai dėl permokėtų sumų niekuo neparemti. Atsakovė laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 yra sumokėjusi už karštą vandenį 150,52 Lt, todėl ieškinio suma turi būti 1.870,39 Lt, o ne 2.020,91 Lt. Ieškovas UAB „Šakių šilumos tinklai“ sąskaitose, kurias teikia atsakovei apmokėti, rodo, kad jam padengta skolos dalis sudaro tik 4.682,47 Lt, tačiau SODRA iš jos pensijos išskaitė pagal vykdomuosius raštus 5634,68 Lt, skirtumas tarp šių sumų sudaro 952,21 Lt. Ieškovas neteisingai nurodo jam padengta skolos dalį, todėl atsakovei yra skolingas 952.21 Lt.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Teismas pagrįstai konstatavo, jog iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų akivaizdžiai matyti, kad atsakovė ieškovui yra skolinga ne tik už ginčo laikotarpį – 2009 metus, bet kitus, ankstesnius laikotarpius ir privalėjo ieškovui sumokėti ir kitas sumas, priteistas teismo sprendimais už kitus paslaugų teikimo laikotarpius. CK 6.54 str. nustato įmokų paskirstymo eiliškumą. Pagal šį įstatymą, jei šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile – įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile – įmokos skiriamos netesyboms mokėti ir tik ketvirtąja eile – įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Ieškovas su atsakove nėra sudarę sutarties, kurioje būtų numatę kitokią įmokų paskirstymo tvarką, todėl nėra reikšminga, ką (kokią mokėjimo paskirtį) atsakovė A.M. J. nurodė mokėjimo pavedimuose (nurodymuose), bet svarbu tai, kaip kreditorius paskirstė gautas įmokas. Užskaitęs gautas įmokas už ankstesniais periodais neįvykdytas atsakovės prievoles, ieškovas elgėsi teisėtai. Todėl atsakovės argumentai, kad ji už 2009 metais tiektą karštą vandenį sumokėjo 150,52 Lt atmestini, kartu pripažįstant, jog iš atsakovės pagrįstai priteista 2.020,91 Lt skola bei 118,42 Lt delspinigių ieškovui.

Nors atsakovė ir nesutinka, kad iš jos priteisti delspinigiai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad delspinigiai iš atsakovės priteistini remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 01 25 nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“. Šis nutarimas nustato, kaip skaičiuojami delspinigiai gyventojams, nesumokėjusiems už buto nuomą ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir t.t.). Ši tvarka nustato, kad delspinigiai mokami už uždelsimą atsiskaityti ir už paslaugas tiekiamas be sutarties.

Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovės argumentai dėl permokėtų sumų, išskaičius priteistas skolas iš jos gaunamos pensijos ir išskaitytus pinigus pervedus antstoliui, kurias šis pervedė ieškovui, niekuo neparemti. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė nėra ieškovui sumokėjusi visų kitais teismo sprendimais priteistų sumų (skolų). Dėl šios priežasties teiginiai, kad ji permokėjo ieškovui, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Todėl laikytina, kad ji nepagrįstai pareiškė ieškovui aptariamoje dalyje priešieškinį. Jei paaiškėtų, kad nebuvo tinkamai atliekamas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, ką galima nustatyti iš vykdomosios bylos duomenų, būtų tikslinamos likusios išieškojimų sumos, tačiau nebūtų pagrindas vertinti, kad iš atsakovės ieškovo naudai išieškota per daug. Atsakovė kaip skolininkė vykdymo procese turi galimybę ginti savo pažeistas teises, tačiau atskirą ieškinį reikšti tokiu atveju nėra pagrindo.

Pagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės priešieškiniu pareikšto reikalavimo priteisti jai iš ieškovo 902,97 Lt piniginę kompensaciją už laikotarpius nuo 2004 11 01 iki 2008 12 31 ir nuo 2009 01 01 iki 2009 12 01, kaip neišmokėtą socialinę paramą nepasiturinčiai šeimai. Pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymą atitinkamais atvejais gali būti skiriamos būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei nuotėkoms ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijos. Tačiau tokias kompensacijas skiria savivaldybės. Jei atsakovei savivaldybė nepagrįstai nepaskyrė tokios kompensacijos, už tai atsakinga yra savivaldybė, o ne ieškovas, kaip pripažino ir pirmosios instancijos teismas.

Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ji nesutinka mokėti skaičiuojamą mokestį už šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, nes ieškovas atsisako ir iki šiol nenurodė kokius darbus atlieka šildymo ir karšto vandens sistemai prižiūrėti. Todėl neaišku kokiu pagrindu priskaičiuojamas atsakovei mokestis, jeigu šios paslaugos ieškovas neteikia. Taip pat apeliantė nesutinka ieškovui mokėti už karšto vandens prietaisų įrengimą, priežiūrą ir patikrą, nes prietaisą yra įsirengusi savo asmeninėmis lėšomis, be to su ieškovu nėra pasirašyta sutartis dėl prietaiso priežiūros.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė skaičiuojamą mokestį už šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, motyvuodamas tai tuo, kad mokestis už šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą yra numatytas Gyvenamųjų namų vidaus šildymo ir bei karšto vandens tiekimo eksploatavimo taisyklėse, jį, o taip pat ir karšto vandens daugiabučių namų gyventojams pardavimo kainą ieškovas skaičiavo pagal savivaldybės patvirtintus tarifus.

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ieškovo teisinės pagalbos sutartis su advokatu yra niekinė, nes pasirašyta neįgalioto asmens, o be to, nagrinėdamas bylą teismas nepagrįstai nenušalino ieškovo atstovo H. Z. kaip negalinčio atstovauti ieškovo interesus.

Šie apeliantės argumentai, susiję su netinkamu ieškovo atstovavimu atmestini kaip nepagrįsti. Šalis pati nusprendžia, kam pavesti ją atstovauti. Abu paminėti ieškovo atstovai turėjo teisę ir įgalinimus atstovauti uždarąją akcinę bendrovę „Šakių šilumos tinklai“. Ieškovo atstovui nušalinimą reikšti atsakovei teisė nesuteikta. Kadangi ieškovas UAB „Šakių šilumos tinklai“ pripažįsta, jog advokatas Audrius Bandzaitis jį atstovavo teisėtai, nėra pagrindo pripažinti, kad atstovavimo sutartis su juo nebuvo sudaryta net ir tuo atveju, jei tokią sutartį pasirašė neįgaliotas asmuo (CK 2.133 str. 6 d.). Dėl šių priežasčių pagrįstai ieškovui iš atsakovės teismas priteisė 1600 Lt advokato pagalbai apmokėti ieškovo turėtų išlaidų.

Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su procesinių teisės normų pažeidimu, teisėjų kolegija taip pat nelaiko pagrįstais. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, CPK 185 straipsnio ir CPK 235 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino įrodymus, susijusius su pareikštais reikalavimais, priimdamas sprendimą padarė atitinkamas išvadas, aiškiai nurodė, kuriais įrodymais remiasi. Teisėjų kolegija nepripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šis teismas 2011 m. sausio 5 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr.2-10-829/2011 skirti teismo posėdį 2011-02-22 13 val. ir nagrinėti bylą iš esmės, parengiamajame teismo posėdyje atmetęs atsakovės prašymus išreikalauti papildomus įrodymus. Todėl negalima sutikti su atsakovės nuomone, kad teismas negalėjo paskirti bylą nagrinėti iš esmės, nes dar nebuvo gauti rašytiniai įrodymai. Apeliantė pastabas dėl protokolo pateikė praleidusi įstatymo nustatytą terminą tokioms pastaboms pateikti, todėl nėra pagrindo vertinti, kad jai buvo trukdoma įgyvendinti šią procesinę teisę. Teisė reikšti pastabas dėl teismo posėdžio, vykusio 2011 02 22 ir 2011 03 08 protokolo šioje byloje dalyvaujantiems asmenims atsirado po to, kai protokolą pasirašė bylą išnagrinėjusi teisėja. Teisėja protokolą pasirašė 2011 03 09, tad pastabas buvo galima pareikšti nuo kovo 10 iki kovo 12 d. įskaitytinai. Kadangi kovo 12 ir 13 dienos buvo nedarbo dienos, paskutinė diena pastaboms pareikšti buvo kovo 14 diena, t.y. pirma po nedarbo dienų ėjusi darbo diena (CPK 73, 74, 170, 171 straipsniai).

Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai nustatė reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, tinkamai taikė nagrinėjamu klausimu svarbias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Šis sprendimas atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas. Todėl apeliacinį skundą teisėjų kolegija atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovas pateiktame byloje atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jam apeliacinės instancijos teisme atstovavusio advokato pagalbai apmokėti turėtas išlaidas. Jis pateikė įrodymus,jog tokių išlaidų turėjo 2420 Lt. Teisėjų kolegija priteisia ieškovui iš atsakovės 1400 Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų. Tokia suma priteisiama atsižvelgus į Lietuvos advokatų tarybos 2004 03 26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio paskaičiavimo kriterijus. Šioje byloje, nagrinėjant ją apeliacine tvarka, paskaičiuota, kad maksimalus priteistinas užmokestis už advokato, surašiusio atsiliepimą į apeliacinį skundą, yra 1440 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 1400 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus litų) ieškovui UAB “Šakių šilumos tinklai” (į.k. 174409393) jo turėtų išlaidų už advokato pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Raimondas BuzelisKolegijos teisėjai Rūta PalubinskaitėArvydas Žibas