- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-17
- Bylos Nr.
- 2-5-876/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- UAB „Šakių šilumos tinklai“
- Atsakovas
- A. M. J.
- Advokatai
- Audrius Bandzaitis
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „Šakių šilumos tinklai“ atstovams Henrikui Zarembai ir advokatui Audriui Bandzaičiui, atsakovei A. M. J.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Šakių šilumos tinklai“ ieškinį dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovei A. M. J., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 2315,47 Lt skolą už paslaugas per 2013 metus; 84,82 Lt delspinigius; 3,35 Lt dėl skolos išieškojimo patirtas išlaidas (pašto išlaidas siunčiant įspėjimą), 72 Lt sumokėtą žyminį mokestį; 5 proc. nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo; atstovavimo ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad atsakovei atsisakius su ieškove sudaryti individualias šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis, Civiliniam kodeksui neleidžiant dėl atskirų skolininkų nutraukti šilumos tiekimą daugiabučiam namui, ieškovė, vadovaudamasi CK 6.384 str. bei LR Ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 4-289 patvirtintų šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 8 ir 11 p., atsakovei teikia paslaugas už kurias ji vengia tinkamai atsiskaityti. A. M. J. bute karšto vandens skaitikliai sumontuoti 1995 m. liepos 3 d. ir po to jiems periodinė metrologinė patikra nedaryta. Tik 2013 metais buvo savininkė pati bute esančius karšto vandens skaitliukus pristatė metrologinei patikrai, kurie 2013 m. kovo 29 d. buvo užplombuoti. Dėl to buto savininkei iki to laiko vandens suvartojimas buvo skaičiuojamas pagal deklaruotų gyventojų skaičių, o ne pagal skaitliukų rodmenis. Atsakovė nuolat kelia klausimą dėl šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių originalo nebuvimo. Po to, kai 2000 metais buvo įsteigta UAB „Šakių šilumos tinklai“, vykdanti šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugas, atsakovei daug kartų žodžiu ir raštu buvo siūlyta tokią sutartį sudaryti. Jai kelis kartus buvo išsiųstos paruoštos sutartys paštu, tačiau visais atvejais ji tokias sutartis pasirašyti atsisakė. Paskutinį kartą atsakovė raštu informavo ieškovė, kad tokių sutarčių nepasirašys. Todėl atsakovei šilumos ir karšto vandens paslauga vykdoma vadovaujantis LR ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintomis šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinėmis sąlygomis. Apie tai atsakovė paskutinį kartą informuota raštu 2011 m. liepos 29 d. Nors atsakovei daug kartų raštu ir žodžiu išaiškinta, kad ieškovė neturi ir niekada neturėjo daugiabučio gyvenamojo namo projekto, ji ir toliau visais būdais kelia tą patį klausimą, kad jai ieškovė nepateikia šio projekto. Paskutinį kartą šiuo klausimu atsakovei atsakyta raštu 2011 m. liepos 29 d. (t. 1, b.l. 2-5).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad privaloma sutartis su ja buvo sudaryta 1994 m. gruodžio 30 d. Nr. 825 dėl atsiskaitymo už karštą vandenį ir šildymą su Šakių namų valdybos viršininke N. M., originalios sutartys yra saugomos pas tiekėja Kauno šilumos tinklai ir Šakių namų valdyboje. Tokiu būdu kiekviena sutarties šalis turi turėti sutarties originalą. Pagal sutarties 12 p. sutartis yra negaliojanti, nes nuo 2000 m. pasikeitė teikėjo statusas. Sutartis dėl atsiskaitymo privalėjo būti pakeista ir tik tuomet ieškovė gali teikti teismui ieškinį į teismą, sudaręs sutartį su atsakove – buto savininke. Ieškovė gali kreiptis į teismą tik dėl tiekimo, o ne dėl atsiskaitymo. Ieškovė yra neteisi kreipdamasi į teismą su ieškiniu, nesudarius atsiskaitymo sutarties su atsakove. Tačiau ieškovė teismams pastoviai teikia suklastotą neoriginalią 1994 m. gruodžio 30 d. sutartį Nr. 825 su nesamos originalios spaustuvės žyma. Ji pateikia teismui ieškovės pateiktas suklastotas sutartis ir tai yra aiškus faktas, kad tai buvo būtinumas, ir yra iki šiol. Atsakovė nurodo, kad ji pastoviai reikalaudavo, kad ieškovė parengtų ir pasirašytų su ja pagal Šilumos ūkio įstatymo 19-20 straipsnius atitinkančias atskiras sutartis, tiek dėl daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį, tiek dėl karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį, dėl „gyvatuko“ ir skaitiklio sutartį bei eksploatacijos sutartį, tačiau ieškovė nuolat pateikdavo tik vieną sutartį. Toks ieškovės elgesys grubiai pažeidžia LR Šilumos ūkio įstatymą ir kitus norminiu aktus. Šilumos ūkio įstatymas reikalauja sudaryti atskirą sutartį kiekvienai teikiamai paslaugai, bet ieškovė nesilaiko įstatymo reikalavimų. Dėl nurodytų priežasčių nauja individualizuota atsiskaitymo sutartis liko nepasirašyta. Be ne dėl to, kad ji nesutinka taip padaryti, kaip nurodyta ieškinyje, o dėl ieškovės kaltės. Atkreipia dėmesį į tai, kad ji neginčija paslaugų teikimo fakto, neginčija kainų dydžio, tačiau, mano, kad nesant su ja sudarytos atsiskaitymo ir paslaugų teikimo sutarčių, ieškovė neturi pagrindo reikšti ieškinio teisme.
Atsiliepime nurodoma, kad ji nemoka už teikiama šilumą, nes ieškovė teikė jai laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. netinkamos kokybės paslaugas. Bute vidutinė temperatūra nesiekia 18 laipsnių šilumos. Ieškovas privalo užtikrinti normalų buto šildymą, nes Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tarifus nustato užtikrinant patalpose 18 laipsnių temperatūrą. Ji nuolat kreipiasi į ieškovę dėl netinkamo paslaugų teikimo, dėl netinkamos karšto vandens vidaus cirkuliacinės sistemos konstrukcijos, bei į ieškovės steigėją Šakių rajono savivaldybę. Į jos prašymus buvo ir yra reaguojama biurokratiškai, ieškovė sąmoningai neatlieka savo tiesioginių pareigų – sutvarkyti name šildymo sistemą, kad šildymas būtų tiekiamas kokybiškai. Jos buto patalpose vidutinė buto temperatūra nesiekia 18 laipsnių šilumos. Dėl to ne kartą kreipėsi į ieškovę su pretenzijomis, akcentuodama į tai, kad kol šildymo sezono metu jos buto temperatūra bus žemesnė nei turi būti, tol už nekokybiškai teikiamą paslaugą nemokės. Dėl ieškovės netinkamos paslaugos teikimo ir susidarė skola.
Kategoriškai nesutinka su ieškovės teiginiu, kad ji vengia tinkamai atsiskaityti už paslaugas. Ji tinkamai ir pastoviai mokėjo mokesčius už teikiamą karštą vandenį, nes dėl šios paslaugos neturėjo pretenzijų, bet ieškovė šiuo mokesčiu dengdavo skolas priteistas kitose bylose. Laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ji nesinaudojo karštu vandeniu. Ieškovė pateikė teismui pažymą – skaičiuotę, kurioje nurodoma, kad yra 716,80 Lt skola už karštą vandenį, nors ieškovės pateiktose sąskaitose nėra nurodyta skola už karštą vandenį.
Taip pat atsakovė nesutinka su ieškinio suma, nes ieškovė į mokėjimo pranešimus už pateiktas paslaugas įrašo ir teismo išlaidas. Mano, kad teismo išlaidos išieškomos per antstolį iš jos pensijos, o ieškovė nori dar kartą iš jos neteisėtai pasipelnyti.
Atsiliepimas
Atsiliepime taip pat nurodoma, kad ieškovė nepateikė jokio įrodymo, kad jos bute yra „gyvatukas“. Jos bute yra tik karšto vandens vienvamzdė cirkuliacinė sistema be vonios šildytuvo. Taigi atitinkamai turėtų būti skaičiuojama ir kainą už tiekiamą šilumą, tai yra neimamas mokestis už „gyvatuką“. Ji pateikia teismui savo buto centrinio šildymo, šalto, karšto vandens schemą, kuri atitinka tikrovę ir šį faktą taip pat pripažįsta ir ieškovė. Iš pateiktos schemos aiškiai matosi, kad jos bute yra vienvamzdė cirkuliacinė sistema be vonios šildytuvo, todėl ir mokestis neturi būti skaičiuojamas už „gyvatuką“.
Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė neteisingai skaičiuoja mokesčius už teikiamą karštą vandenį. Ji laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. visiškai nesinaudojo karštu vandeniu ir todėl ieškovė jai negalėjo skaičiuoti jokio mokesčio už teikiamą karštą vandenį. Ieškovė reikalauja priteisti už karštą vandenį 716,80 Lt ieškovė pateikė teismui pažymą – skaičiuotę, kurioje nurodo, kad yra 716,80 Lt skola už karštą vandenį, nors ieškovė pateiktose sąskaitose nėra nurodyta skola už karštą vandenį. Tai skola už nesamą „gyvatuką“, kurio nepateikta sąskaitoje, tai akivaizdžiai matosi, kad gyvatuko nėra. Jos bute yra galiojantis skaitiklis, kurio patikrą ji turėjo atlikti iki 2012 m. kovo 29 d. Nepaisant to, ieškovė kategoriškai reikalavo pakeisti skaitiklį, motyvuodama tuo, kad tik tokiu atveju skaičiuos pagal skaitiklio parodymus. Atsakovė nurodo, kad skaitiklis yra jos nuosavybė, todėl mano, kad ieškovė gali iš jos nupirkti. 2013 m. kovo 29 d. pas ją buvo atvykę ieškovės darbuotojai, kurie atliko plombavimą, bet jai jokio akto nepaliko
Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė nesutinka mokėti skaičiuojamą mokestį už šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, nes ieškovė atsisako ir iki šiol nenurodė kokius darbu atlieka. Iki šiol nematė, kokie darbai nurodytai sistemai prižiūrėti yra atlikti.
Atsakovė ginčija ir antstolio daromus atskaitymus, taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš jos delspinigius. (t. 1, b.l. 53-67).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovas pateikdamas teismui ieškinį prašo priteisti iš atsakovės 2315,47 Lt įsiskolinimą už laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. butui, esančiam Šaulių (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas, 84,82 Lt delspinigių, 5 procentus procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo ieškinio teisme iškėlimo dienos, 72 Lt žyminį mokestį, 3,35 Lt pašto išlaidų bei patirtas išlaidas advokato pagalbai byloje apmokėti.
Ieškovas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. tiekė atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), šiluminę energiją, karštą vandenį, eksploatavo ir remontavo namo vidaus šilumos ir karšto vandens tiekimo bei skirstymo sistemas ir pateikdavo atsakovei sąskaitas patiektų paslaugų apmokėjimui. Taip pat nustatyta, kad šalys nėra sudariusios šilumos butų šildymui, vandens pašildymui ir karšto vandens temperatūrai palaikyti vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pasirašyti nesutinka atsakovė teigdama, jog tol, kol viskas nebus sutvarkyta, sutarties nepasirašys.
Dėl šalių sutartinių santykių.
Atsakovė A. M. J. neginčija paslaugų teikimo fakto, kainų dydžio, tačiau atsiliepime nurodo, kad nuo 2000 metų pasikeitus tiekėjo statusui dar 1994 m. gruodžio 30 d. su ieškovu sudaryta sutartis neteko galios. Nurodoma ir tai, kad sutartis dėl atsiskaitymo privalėjo būti pakeista ir tik tuomet ieškovas gali teikti teismui ieškinį. Ieškovas gali kreiptis į teismą tik dėl tiekimo, o ne dėl atsiskaitymo. Reikalaudavo, kad ieškovas parengtų ir pasirašytų su ja pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 19-20 straipsnius atitinkančias atskiras sutartis, tiek dėl daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį, tiek dėl karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį, dėl „gyvatuko“ ir skaitiklio sutartį, eksploatacijos sutartį, tačiau ieškovas nuolat pateikdavo tik vieną bendrą sutartį. Toks jo elgesys grubiai pažeidžia LR Šilumos ūkio įstatymą ir kitus norminius aktus. Ieškovo atstovas nurodė, kad su atsakove rašytinės paslaugų sutarties ieškovas nėra pasirašęs, kadangi to padaryti nesutinka pati atsakovė, tai patvirtino ir pati atsakovė.
Kaip jau buvo nurodyta atsakovė A.M. J. neginčija paslaugų teikimo fakto, neginčija kainų dydžio, tačiau teigia, kad nesant su ja sudarytos paslaugų teikimo sutarties, ieškovas neturi pagrindo reikšti ieškinio teisme. Toks atsakovės argumentas vertintinas kaip nepagrįstas. Sandorių formą reglamentuojančio CK 1.71 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis su fiziniu asmeniu, naudojančiu energiją savo buitinėms reikmėms, laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neneigė šilumos energijos tiekimo jai fakto, neginčijo aplinkybės, jog jai nuosavybės teise priklausantis butas nėra atjungtas nuo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp ginčo šalių yra susiklostę faktiniai sutartiniai santykiai. Šių santykių pagrindu atsakovei atsiranda pareiga sumokėti už ieškovės tiekiamą šilumos energiją, taip pat už ieškovės atliekamą sistemų priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad šilumos energijos pirkimo- pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.383 str. 3 d., 6.161 str. 1 d.), šios sutarties sąlygos yra standartinės, neindividualizuotos, viešai skelbiamos, atskiros jų sąlygos tiesiogiai reglamentuotos teisės aktuose, preziumuojama, kad jos atsakovei buvo žinomos ir, nuosavybės teise valdydama gyvenamąją patalpą, į kurią tiekiama šilumos energija, atsakovė prisiėmė pareigą šių sąlygų laikytis. Tuo tarpu pats raštu įformintos sutarties nebuvimo faktas neturi įtakos atsakovės prievolei vykdyti atsiskaitymus. Atsižvelgiant į nurodytą teismas, sprendžia, kad sutarties nepasirašymas neįtakoja realiai teikiamų paslaugų kiekio, kainų ar kokybės, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.384 str. 1 d., kuriame numatyta, kad fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, laikomas sudariusiu sutartį su energijos tiekėju nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovei šiluma, karštas vanduo bei kitos paslaugos yra teikiamos, laikytina, kad atsakovė turi pareigą mokėti už pateiktas paslaugas (Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. 1 d.).
Dėl paslaugų kokybės, vonios šildytuvo, teikiamo karšto vandens mokesčių.
Atsakovė taip pat nurodo, kad nuo 1999 m. nuolat reikalauja ieškovo vykdyti jam priklausančią prievolę tačiau ieškovas iki šiol tekia nekokybišką šilumos energija jos butui. Bute vidutinė temperatūra nesiekia 18 laipsnių šilumos. Dėl netinkamos paslaugos teikimo ir susidaro skolos. Tai patvirtina teismui pateikti pareiškimai dėl šilumos netinkamo tiekimo. Ieškovo atstovas nurodo, kad dėl paslaugų kokybės atsakovės argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovė nurodo, kad jai per šalta, tačiau kiekis yra reguliavimo dalykas. Tiekėjas tiekia tinkamos kokybės šilumą ir duomenų, kad ji būtų netinkamos kokybės nėra.
Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių pripažinti, kad ieškovas jai teikia netinkamos kokybės paslaugas. Bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes privalo įrodyti ta proceso šalis, kuri tokiomis aplinkybėmis remiasi. Reikalingą buto temperatūrą atsakovė gali pasiekti efektyvindama savo buto energetinius parametrus, arba tiesiog gaudama daugiau šilumos energijos, tačiau tai niekaip nesusiję su tiekiamos energijos kokybe. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sutartinės civilinės atsakomybės sąlyga – skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos CPK 6.248 str.). Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jos gyvenamojoje patalpoje temperatūra būna žemesnė nei teisės aktuose nustatytas minimumas, jog jos bute nėra vonios šildytuvo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovės argumentų nepagrįstumas pripažintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-618-343/2009, 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-938-527/2010, 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1300-260/2011 ir kt.). Tačiau neatsižvelgdama į jau konstatuotas aplinkybes atsakove nepateikdama jokių naujų aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog faktinė situacija pasikeitė ir nagrinėjamoje byloje turi būti vertinama kitaip, nepateikia, kas parodo atsakovės nesąžiningumą bei nepagrįstą bylų nagrinėjimo vilkinimą. Atsakovės argumentas, jog jos nurodomas aplinkybes privalo paneigti ieškovė, atmestinas kaip prieštaraujantis CPK 182 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto nuostatai, jog dalyvaujantis byloje asmuo yra atleidžiamas nuo pareigos įrodinėti prejudicinius faktus. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovas teikė tinkamos kokybės paslaugas, suteiktų paslaugų kainą pagrįstai apskaičiuodama pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir savivaldos institucijų patvirtintus tarifus ir metodiką, kurių atsakovė neginčijo.
Atsakovė taip pat ginčija jos bute esant vandens šildytuvą („gyvatuką“) ir nurodo, kad pas ją bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra tik karšto vandens vienvamzdė cirkuliacinė sistema be vonios šildytuvo („gyvatuko“). Taigi, atitinkamai turėtų būti skaičiuojama ir kainą už tiekiamą šilumą, t.y. neimamas mokestis už „gyvatuką“. Ieškovo atstovų teigimu, atsakovės buto vonioje įrengtas vandens šildytuvas, tik kitokios formos. Vertinant byloje esančią atsakovės pateiktą buto schemą, matyti, kad atsakovės vonios kambaryje (patalpa, schemoje pažymėta indeksu 32-3) yra vonios šildytuvas ir tai matyti iš karšto vandens tiekimo vamzdžio formos. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šią byloje nustatytą aplinkybę, todėl konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu atsakovei teko pareiga apmokėti už sunaudotą šilumos energiją vandens pašildymui, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą. Tai ne pirma byla tarp šalių dėl to paties dalyko, tik vis už skirtingą šildymo laikotarpį. Visose šiose bylose vyko ginčas dėl „gyvatuko“, tačiau atsakovė nuolatos atsisako šį ginčą spręsti ekspertizės pagalba.
Atsakovė nurodo, kad neteisingai skaičiuoja mokesčius už teikiamą karštą vandenį. Nuolat moka už ieškovės teikiamą karštą vandenį, tačiau ieškovė pateikdama sąskaitas apmokėjimui neišminusuoja sumokėtų mokesčių už karštą vandenį, taip pat skaičiuoja ir delspinigius. Atsakovė nurodė, kad ieškinio laikotarpiu ji apskritai nesuvartojo karšto vandens, tačiau jai vis tiek yra skaičiuojama už karštą vandenį. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. kovo 19 d. buvo atlikta skaitliuko patikrinimas, jis buvo užplombuotas. (t. 1, b.l. 32). Ieškovas nurodė, kad nuo to laikotarpiu karšto vandens kaina yra apskaičiuojama pagal skaitliuko parodymus. Atitinkami iš pateiktų mokėjimo pranešimų matyti, kad paskutinė suma už karštą vandenį yra paskaičiuota už kovo mėnesio laikotarpį, vėlesniuose mokėjimo pranešimuose nėra nurodoma kaina už karštą vandenį. Pranešimuose tik matyti, kad yra nurodoma suma už šilumą karšto vandens cirkuliacijai, taigi nėra pagrindo teigti, kad ieškovas neteisingai skaičiuoja mokestį už karštą vandenį.
Atsakovė taip pat nurodo, kad Ieškovas ir SODRA pagal antstolio patvarkymus tą patį atskaito, todėl gaunasi dvigubas skolos dengimas. Ieškovas teismui pateikė pažymą-skaičiuotę apie teismo priteistas sumas ir jų sumokėjimą (t. 1, b. l. 23-27) ir pažymą skaičiuotę apie ieškinio laikotarpio skolą ir mokėjimą. Kad atsakovė ieškovui sumokėjo tam tikrą sumą ieškovas neginčija, tik jis nurodo, kad šiuos mokėjimus užskaitė ankstesniais teismo sprendimais priteistoms skoloms dengti. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė ieškovui yra skolinga ne tik už ginčo laikotarpį – 2013 metus, bet kitus ginčo laikotarpius ir privalėjo mokėti ir kitas sumas, priteistas teismo sprendimais už kitus paslaugų teikimo laikotarpius.
Lietuvos Respublikos CK 6.54 str. nustatyta, kad jei šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ir tik ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Taigi pagal Lietuvos Respublikos CK 6.54 str. 1 d. šalys sutartimi gali nustatyti ir kitokį įmokų paskirstymą, negu jis nustatytas šiame CK straipsnyje. Šiuo atveju šalys sutarties nėra sudariusios ir nėra nusistačiusios kitokios įmokų paskirstymo tvarkos.
Byloje yra pateikti UAB „Šakių šilumos tinklų“ sumokėjimų suvestinė (t. 1, b.l. 15-32) iš jos matyti, kad 2013 m. UAB „Šakių šilumos tinklai“ mokėjimus gavo iš antstolio. Ieškovei pervestos sumos atitinka antstolio A. B. pažymoje nurodytų išieškojimų sumas. Taip pat iš antstolio pažymos matyti, kad 2013 m. iš ieškovės išieškotomis sumomis buvo dengiamos skolos, priteisto civilinėse bylose Nr. 2-2084-802/2008, 2-240-634/2009, 2-10-829/2011, 2-10-829/2011, 2-10-829/2012, 2-381-876/2012. Visa iš atsakovės išieškota suma buvo užskaityta ankstesnei atsakovės skolai padengti, todėl nepagrįstas atsakovės argumentas, kad vykdomas dvigubas skolos dengimas.
Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra sudaryta sutarties, kurioje šalys būtų numačiusios kitokią įmokų paskirstymo tvarką, ieškovas turi teisę paskirstyti gautas įmokas jas užskaitydamas ankstesniais teismo sprendimais priteistai tęstinei prievolei įvykdyti, todėl reikalavimas priteisti 2315,47 Lt skolą, susidariusią už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Dėl skolos už vidaus sistemų priežiūrą.
Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime nurodo, kad nesutinka mokėti skaičiuojamą mokestį už šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, nes ieškovas atsisako ir iki šiol nenurodė kokius darbus atliko, pati nematė kokius darbus ieškovas atliko. Šakių rajono savivaldybės tarybos 2001-09-06 sprendimu Nr. 161, patvirtintų UAB „Šakių šilumos tinklų“ gyvenamųjų namų vidaus šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo taisyklės paslaugų teikėjo neįpareigoja kiekvienam vartotojui teikti išsamią informaciją apie surinktų lėšų panaudojimą. Šių taisyklių 18 punktas numato, kad šie mokesčiai vartotojui pateikiamoje sąskaitoje būtų nurodyti atskira eilute. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas šį reikalavimą vykdo (t. 1, b.l. 9-14), mokestis yra paskaičiuojamas pagal patvirtintus tarifus, todėl atsakovės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat akivaizdu, kad sistemos priežiūros darbai nėra viešai matomi. Tai nesusiję su tuo, kad ieškovas turi kažką bute daryti. Jau vien tas faktas, kad bendrovė laiko avarinę tarnybą, tai yra priežiūros darbų dalis. Neprivalo teikti nuolatinės ar kasdieninės ataskaitos kokie darbai atliekami, nors tą informaciją stengiamasi suteikti. Prie šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas eksploatuojančios įmonės atliekamų funkcijų priskirtini įvairūs darbai, pvz. sistemų profilaktinė apžiūra, jų einamasis remontas, avarijų sistemose lokalizavimas ir likvidavimas, vamzdynų ir armatūros priežiūra bendrojo naudojimo karšto vandens tiekimo vamzdžių remontas ir pan., kurie turi būti vykdomi reguliariai. Šių aplinkybių atsakovė neginčija, tik akcentuoja ieškovės pareigą atsiskaityti už lėšų panaudojimą, detalizuojant atliktus darbus. Tokia ieškovės pareiga Gyvenamųjų namų vidaus šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Šakių rajono savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 161, nėra nustatyta, kas paneigia atitinkamo argumento pagrįstumą.
Dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 84,82 Lt delspinigių, taip pat procesines palūkanas. Atsakovė šiam reikalavimui prieštarauja motyvuodama tuo, kad sutarties su ieškovu nesudariusi, todėl delspinigiai neturi pagrindo, negali būti priteisti. Ieškovo atstovas nurodo, kad delspinigiai skaičiuojami teisės aktų nustatyta tvarka. Yra pateikta delspinigių skaičiuotė. (t. 1, b.l. 24). Delspinigiai skaičiuojami teisės aktų nustatyta tvarka ir Vyriausybės nutarimas reglamentuoja delspinigių už energijos tiekimą skaičiavimą.
Bylos duomenimis, per ginčo laikotarpį už suteiktas paslaugas nebuvo atsiskaityta, todėl reikalavimas priteisti delspinigius yra pagrįstas. Delspinigių dydis nustatytinas vadovaujantis 1995-01-25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punktu (1996-10-04 redakcija). Ieškovės pateikta delspinigių skaičiuotė atitinka minėto Vyriausybės nutarimo nuostatas, todėl iš atsakovės priteistina 84,82 Lt delspinigių suma. Taip pat, esant ieškovo prašymui, tenkintinas ir reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2d. ir 6.210 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Dėl savo, kaip tinkamai prievolę įvykdžiusios sutarties šalies, pažeistų interesų teisminės gynybos ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 72 Lt žyminio mokesčio valstybei, 3,35 Lt pašto išlaidų, taip pat 438,10 Eur išlaidų už teisines konsultacijas, procesinių dokumentų rengimą taip pat atstovavimą teisme (t. 2, b.l. 15, 86-87). Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimo suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo metu įvyko penki teismo posėdžiai, bylos nagrinėjimas užtruko dėl atsakovės ne laiku pateikiamų prašymų, nepagrįsto nušalinimo prareiškimo, todėl teismas laiko, jog šios išlaidos priteistinos. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos už kreipimąsi į teisme, už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme. Taip pat iš atsakovės priteistinos ir teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 93 str. 1 d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės A. M. J. 670,61 Eur (2315,82 Lt) (šešis šimtus septyniasdešimt Eur 61 cnt.), įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už suteiktas paslaugas, 24,57 Eur (84,82 Lt) (dvidešimt keturis Eur 57 Cnt) delspinigių, 0,97 Eur (3,35 Lt) patirtų pašto išlaidų, 20,85 Eur (72 Lt) (dvidešimt Eur 85 cnt.) sumokėto žyminio mokesčio, penkis procentus (5 %) metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2014 m. vasario 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 438,10 Eur (keturis šimtus trisdešimt aštuonis Eur 10 cnt.) advokato atstovavimo išlaidų ieškovui UAB „Šakių šilumos tinklai.
Priteisti iš atsakovės A. M. J. 8, 98 Eur (aštuonis Eur 98cnt.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.