Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „Šakių šilumos tinklai“ atstovams Henrikui Zarembai ir advokatui Audriui Bandzaičiui, atsakovei A. M. J.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Šakių šilumos tinklai“ ieškinį dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovei A. M. J., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsakovė 2012-02-01 pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą (II tomas, b.l. 81-88). 2012-02-17 rezoliucija teismas atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmė, o 2012-03-19 nutartimi panaikino Šakių rajono apylinkės teismo 2012-01-19 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Dėl paslaugų tiekimo sutarties.

Atsakovė A. M. J. neginčija paslaugų teikimo fakto, neginčija kainų dydžio, tačiau teigia, kad nesant su ja sudarytos paslaugų teikimo sutarties, ieškovas neturi pagrindo reikšti ieškinio teisme. Ieškovo atstovas nurodė, kad su atsakove rašytinės paslaugų sutarties ieškovas nėra pasirašęs, kadangi to padaryti nesutinka pati atsakovė. Atsakovės motyvai yra tokie: „sudarys su ieškovu sutartį, o paskui jie lengva ranka duos ją į teismą“. Teismas, sprendžia, kad sutarties nepasirašymas neįtakoja realiai teikiamų paslaugų kiekio, kainų ar kokybės, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.384 str. 1 d., kuriame numatyta, kad fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, laikomas sudariusiu sutartį su energijos tiekėju nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovei šiluma, karštas vanduo bei kitos paslaugos yra teikiamos, laikytina, kad atsakovė turi pareigą mokėti už pateiktas paslaugas (Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. 1 d.).

Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad nėra pas ją bute 18⁰ temperatūros. Šyla tik vieno kambario radiatorius, kuris yra ateinantis iš rūsio. Jis eina į penktą aukštą, po to nusileidžia ir ateina į virtuvę. O miegamajam pirmiau ateina iš rūsio, kyla į penktą aukštą ir tik tada leidžiasi pas ją. Nežino ar kas nors butuose yra prisidėję papildomai radiatorių, ar šildomas sienas pasidarę, ar yra kamštis, bet pas ją einamas vamzdis tai galima ranką nudegti, o grįžtamas šaltas. Ieškovas nesutinka, kad šiluminė energija buvo tiekiama prastesnės kokybės, o jei atsakovės bute būna šalta, mano, kad taip yra ne dėl pačios atsakovės kaltės – atsakovės buto techninės būklės.

Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių pripažinti, kad ieškovas jai teikia netinkamos kokybės paslaugas. Bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes privalo įrodyti ta proceso šalis, kuri tokiomis aplinkybėmis remiasi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sutartinės civilinės atsakomybės sąlyga – skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos CPK 6.248 str.). Atsakovė pateikia teismui 2010-02-22 ieškovui surašytus prašymus dėl šilumos kokybės, tačiau jie nepatvirtina to fakto, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 atsakovei A.M. J. nuosavybės teise priklausančiam butui buvo tiekiama netinkamos kokybės šilumos energija. Kitokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovei tiekiama netinkamos kokybės šiluma, byloje nėra pateikta.

Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovas teikė tinkamos kokybės paslaugas, suteiktų paslaugų kainą pagrįstai apskaičiuodama pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir savivaldos institucijų patvirtintus tarifus ir metodiką, kurių atsakovė neginčijo.

Atsakovė taip pat ginčija jos bute esant vandens šildytuvą („gyvatuką“) ir nurodo, kad gyvatukai turėtų būti spiralės formos. Šį teiginį atsakovė grindžia teismui pateikta buto centrinio šildymo, karšto vandens schemą, kuri atitinka tikrovę (I tomas, b.l. 171). Ieškovo atstovų teigimu, atsakovės buto vonioje įrengtas vandens šildytuvas, tik kitokios formos.

Vertinant byloje esančią atsakovės pateiktą buto schemą, matyti, kad atsakovės vonios kambaryje (patalpa, schemoje pažymėta indeksu 32-3) yra vonios šildytuvas ir tai matyti iš karšto vandens tiekimo vamzdžio formos. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šią byloje nustatytą aplinkybę, todėl konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu atsakovei teko pareiga apmokėti už sunaudotą šilumos energiją vandens pašildymui, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą.

Atsakovė nurodo, kad moka už ieškovo teikiamą karštą vandenį, tačiau nesupranta kur jos sumokėtas sumos dingsta. Taip pat teigia, kad ieškovas neteisingai paskaičiavo mokestį už 2010 metų rugpjūčio – spalio mėnesius, kadangi mokestį už suvartotą karšto vandens kiekį skaičiavo trims asmenims, nors jos bute yra karšto vandens skaitiklis. Minėtu laikotarpiu jos bute negyveno trys asmenys, o D. B. pas ją negyveno ir niekada nebuvo registruotas. Ieškovas neginčija, kad atsakovės bute yra įrengtas skaitiklis, tačiau nurodo, kad atsakovė nesutinka skaitiklio pateikti patikrai. Kai nesutinkama skaitiklį pateikti patikrai, jo rodmenimis tiekėjas nesutinka vadovautis ir taiko normas, skaičiuodamas pagal savivaldybės nustatytą normą vienam žmogui per parą.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovės bute karšto vandens skaitiklis į eksploataciją buvo įvestas 1995-07-03 (I tomas, b.l. 161). Nors atsakovės teigimu, ieškovas du kartus skaitliuką tikrino, tačiau nepaaiškino ką tiksliai ieškovas tikrino (ar skaitliuko parodymus, ar skaitliuko patikras), nepateikė jokių įrodymų, kad patikrinimai – kada ir kokie buvo atlikti, taip pat nepateikta byloje jokių įrodymų, kad 1995 metais sumontuotam skaitliukui yra atlikta patikra. Teismas spendžia, kad ieškovas pagrįstai nuo 2010-08-01 atsakovei suvartotas karšto vandens kiekis buvo skaičiuojamas ne pagal bute esamo skaitliuko rodmenis, bet pagal nustatytas normas vienam žmogui per parą (I tomas, b.l. 28, 29). Atsižvelgiant į tai, kad 2010-08-01 atsakovės bute savo gyvenamąsias vietas buvo deklaravę trys asmenys, o nuo 2010-11-12 – du asmenys, ieškovas pagrįstai iki 2010-11-12 karšto vandens sunaudojimo normas skaičiavo pagal Šakių rajono savivaldybės administracijos Šakių seniūnijos pateiktose pažymose esančius duomenis – nuo 2010-08-01 iki 2010-10-30 atsakovei kartą vandenį skaičiavo pagal bute trims bute registruotiems asmenims per mėnesį nustatytą suvartotiną karšto vandens normą, kadangi atsakovė pažymą, jog jos bute registruoti tik du asmenys ieškovui pateikė 2010-11-30 (I tomas, b.l. 26, 28, 28, 103, 146). Nors atsakovės teigimu D. B. jos bute niekada nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos, tačiau pripažino, kad jos dukra (buvusi D. B. žmona), šios vaikai buvo registruoti atsakovės bute, kad gautų maisto talonus. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad D. B. nebuvo registravęs gyvenamosios vietos atsakovei priklausančiame bute, arba, kad Šakių seniūnijos pažymos yra klaidingos. To nepaneigia ir atsakovės pateikta namų knyga, kadangi nėra pateikta jokio dokumento, kurio pagrindu būtų galima patikrinto ar namų knygoje įrašyti įrašai apie atsakovės bute deklaruotus asmenis yra teisingi.

Atsakovė nurodo, kad už karštą vandenį sumokėjusi 146,92 Lt, todėl skola už 2010 metus turėtų būti 2.877,96 Lt. Tokiu atveju nėra aišku kur ieškovas užskaito jos pačios sumokėtas pinigų sumas. Ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovės sumokėtas sumas už karštą vandenį ir antstolio išieškotas skolas po jų gavimo užskaito ankstesniais teismų sprendimais priteistoms prievolėms įvykdyti. Kadangi atsakovė su ieškovu nesutinka sudaryti sutarties, kurioje galėtų susitarti dėl pačios atsakovės apmokamų sumų, todėl vadovaujasi CK normomis.

Ieškovas teismui pateikė pažymą-skaičiuotę apie teismo priteistas sumas ir jų sumokėjimą (I tomas, b.l. 5-6) ir pažymą skaičiuotę apie ieškinio laikotarpio skolą ir mokėjimą (I tomas, b.l. 7). Atsakovė savo teiginiams pagrįsti pateikia savo pačios sudarytos skolos paskaičiavimo lentelę, iš kurios matyti, kad atsakovė per 2010 metus ieškovui pati apmokėjo 146,92 Lt (I tomas, b.l. 111). Mokėjimo paskirtyje atsakovė nurodė, kad tai apmokėjimai už karštą vandenį (I tomas, b.l. 144-145). Kad atsakovė ieškovui pati sumokėjo šią sumą ieškovas neginčija, tik jis nurodo, kad šiuos mokėjimus užskaitė ankstesniais teismo sprendimais priteistoms skoloms dengti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė ieškovui yra skolinga ne tik už ginčo laikotarpį – 2010 metus, bet kitus ginčo laikotarpius ir privalėjo mokėti ir kitas sumas, priteistas teismo sprendimais už kitus paslaugų teikimo laikotarpius.

Lietuvos Respublikos CK 6.54 str. nustatyta, kad jei šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ir tik ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Taigi pagal Lietuvos Respublikos CK 6.54 str. 1 d. šalys sutartimi gali nustatyt nustatyti ir kitokį įmokų paskirstymą, negu jis nustatytas šiame CK straipsnyje. Šiuo atveju šalys sutarties nėra sudariusios ir nėra nusistačiusios kitokios įmokų paskirstymo tvarkos.

Iš ieškovo pateiktos skaičiuotės matyti, kad pavyzdžiui, 2010 metų birželio mėnesio pradžiai atsakovė buvo skolinga 11.191,08 Lt (tai ankstesniais teismo sprendimais priteistos skolos). Per 2010 metų birželio mėnesį atsakovė pati ieškovui sumokėjo 21,76 Lt, o antstolis išieškojęs pervedė 157,68 Lt (I tomas, b.l. 11; 144). Šias sumas sudėjus ir gaunasi pažymoje-skaičiuotėje ieškovo nurodyta 179,44 Lt suma, kurią jis užskaitė kaip gautą įmoką už ankstesniais teismo sprendimais priteistą skolą ir atsakovė 2010 metų birželio mėnesio pabaigoje ieškovui buvo skolinga 11.011,64 Lt. Kad būtent antstolis per 2010 metų birželio mėnesį iš atsakovės išieškojo ir ieškovui pervedė būtent 157,68 Lt dydžio sumą, patvirtina ir pačios atsakovės pateiktos pažymos (I tomas, b.l. 69). Esant šioms aplinkybės, atsakovės teiginiai, kad ieškovas neaišku kur nurašo jos sumokėtas sumas už kartą vandenį, yra nepagrįstos, todėl atmestinos.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra sudaryta sutarties, kurioje šalys būtų numačiusios kitokią įmokų paskirstymo tvarką, į tai, kad tokiu atveju neturi reikšmės atsakovės mokėjimo nurodymuose pažymėta mokėjimo paskirtis – „karštas vanduo“, neapmokant už jo pardavimą, ieškovas turi teisę paskirstyti gautas įmokas jas užskaitydamas ankstesniais teismo sprendimais priteistai tęstinei prievolei įvykdyti, todėl reikalavimas priteisti 3.024,88 Lt skolą, susidariusią už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Dėl skolos už vidaus sistemų priežiūrą.

Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime nurodo, kad nesutinka mokėti skaičiuojamą mokestį už šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, nes ieškovas atsisako ir iki šiol nenurodė kokius darbus atliko.

Šakių rajono savivaldybės tarybos 2001-09-06 sprendimu Nr. 161, patvirtintų UAB „Šakių šilumos tinklų“ gyvenamųjų namų vidaus šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo taisyklės paslaugų teikėjo neįpareigoja kiekvienam vartotojui teikti išsamią informaciją apie surinktų lėšų panaudojimą. Šių taisyklių 18 punktas numato, kad šie mokesčiai vartotojui pateikiamoje sąskaitoje būtų nurodyti atskira eilute. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas šį reikalavimą vykdo (I tomas, b.l. 144-145), mokestis yra paskaičiuojamas pagal patvirtintus tarifus, todėl atsakovės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 128,36 Lt delspinigių, taip pat procesines palūkanas. Atsakovė šiam reikalavimui prieštarauja motyvuodama tuo, kad tarp šalių nėra sudaryta sutartis dėl paslaugų tiekimo, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti mokėti delspinigius. Dėl prašomų priteisti procesinių palūkanų atsakovė nepasisakė.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad per ginčo laikotarpį už suteiktas paslaugas nebuvo atsiskaityta, todėl reikalavimas priteisti delspinigius yra pagrįstas. Delspinigių dydis nustatytinas vadovaujantis 1995-01-25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punktu (1996-10-04 redakcija). Ieškovės pateikta delspinigių skaičiuotė atitinka minėto Vyriausybės nutarimo nuostatas, todėl iš atsakovės priteistina 128,36 Lt delspinigių suma. Taip pat, esant ieškovo prašymui, tenkintinas ir reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2d. ir 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Dėl savo, kaip tinkamai prievolę įvykdžiusios sutarties šalies, pažeistų interesų teisminės gynybos ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 95 Lt žyminio mokesčio valstybei, 3,35 Lt pašto išlaidų, taip pat 2.420 Lt išlaidų už teisines konsultacijas, procesinių dokumentų rengimą taip pat atstovavimą teisme (I tomas, b.l. 9, 10; II tomas, b.l. 19). Ieškinį tenkinus visikai, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos už kreipimąsi į teisme, už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme. Viso ieškovui iš atsakovės priteistina 2.518,35 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovės priteistinos ir teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 93 str. 1 d., 96 str.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl atsakovės veiksmų – nepagrįstai reiškiamų nušalinimų, išėjimo iš vieno teismo posėdžio jam nepasibaigus, taip pat neatvykimo į priešpaskutinį iš paskirtų posėdžių, teismo posėdžiai buvo atidėliojami, ieškovo atstovas buvo privertas ne kartą į juos važinėti, todėl ieškovo išlaidos už advokato atstovavimą, kurios neviršija rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, nemažintinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.38 str., 6.383-6.388 str., Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), tris tūkstančius dvidešimt keturis litus 88 ct (3.024,88 Lt) įsiskolinimo už laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 suteiktas paslaugas, vieną šimtą dvidešimt aštuonis litus 36 ct (128,36 Lt) delspinigių, penkis procentus (5 %) metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2011-04-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt litų (2.420 Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Šakių šilumos tinklai“, buveinės adresas Gimnazijos g 22/2, Šakių mieste, įmonės kodas 174409393, a.s. Nr. LT82 4010 0421 0004 0370 AB DnB Nord bankas.

Priteisti iš atsakovės A. M. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), trisdešimt tris litus 77 ct (33,77 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.