Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio (pranešėjas), Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. M. J. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10-829/2012 pagal ieškovės- uždarosios akcinės bendrovės „Šakių šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei- A. M. J. dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų, sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina tik apeliacinio skundo argumentų kontekste.

Dėl šalis siejančių sutartinių teisinių santykių

Apeliaciniame skunde keliamas sutartinių santykių tarp ginčo šalių egzistavimo klausimas. Apeliantė nurodo, jog ji nėra su ieškove pasirašiusi jokių sutarčių, todėl ieškovė negali reikšti reikalavimų vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Toks apeliantės argumentas vertintinas kaip nepagrįstas. Sandorių formą reglamentuojančio CK 1.71 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad energijos pirkimo- pardavimo sutartis su fiziniu asmeniu, naudojančiu energiją savo buitinėms reikmėms, laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė neneigė šilumos energijos tiekimo jai fakto, neginčijo aplinkybės, jog jai nuosavybės teise priklausantis butas nėra atjungtas nuo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp ginčo šalių yra susiklostę faktiniai sutartiniai santykiai. Šių santykių pagrindu apeliantei atsiranda pareiga sumokėti už ieškovės tiekiamą šilumos energiją, taip pat už ieškovės atliekamą sistemų priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad šilumos energijos pirkimo- pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.383 str. 3 d., 6.161 str. 1 d.), šios sutarties sąlygos yra standartinės, neindividualizuotos, viešai skelbiamos, atskiros jų sąlygos tiesiogiai reglamentuotos teisės aktuose, preziumuojama, kad jos apeliantei buvo žinomos ir, nuosavybės teise valdydama gyvenamąją patalpą, į kurią tiekiama šilumos energija, apeliantė prisiėmė pareigą šių sąlygų laikytis. Tuo tarpu pats raštu įformintos sutarties nebuvimo faktas neturi įtakos apeliantės prievolei vykdyti atsiskaitymus.

Dėl ieškovės pareigos tiekti šilumos energiją ir atlikti sistemų priežiūrą vykdymo tinkamumo

Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojamas faktas, jog ieškovė reikalauja mokėti už tai, kas realiai neatliekama arba atliekama nekokybiškai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CPK 12, 178 straipsniuose reglamentuojama įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarka, bylai reikšmingas aplinkybes privalo įrodyti tas proceso dalyvis, kuris šiomis aplinkybės remiasi. Apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jos gyvenamojoje patalpoje temperatūra būna žemesnė nei teisės aktuose nustatytas minimumas, jog jos bute nėra vonios šildytuvo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pastarųjų apeliantės argumentų nepagrįstumas pripažintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-618-343/2009, 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-938-527/2010, 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1300-260/2011 ir kt.). Jokių naujų aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog faktinė situacija pasikeitė ir nagrinėjamoje byloje turi būti vertinama kitaip, apeliantė nenurodė. Apeliantės argumentas, jog jos nurodomas aplinkybes privalo paneigti ieškovė, atmestinas kaip prieštaraujantis CPK 182 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto nuostatai, jog dalyvaujantis byloje asmuo yra atleidžiamas nuo pareigos įrodinėti prejudicinius faktus. Atmestinas ir argumentas, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė prašymus išreikalauti apeliantės nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Atitinkamų apeliaciniame skunde nurodytų prašymų turinys patvirtina, jog apeliantė arba prašo išreikalauti dokumentus, kurių nėra (pvz., sutartį, kurios pagrindu skaičiuojama skola), arba prašo įpareigoti kitus asmenis parengti tam tikro turinio dokumentus, kurie nesusiję su nagrinėjama byla (pvz., reikalavimas pateikti skolų, priteistų anksčiau išnagrinėtose bylose, paskaičiavimus), kurių turinys atitiktų apeliantės subjektyvius pageidavimus (pvz., medicininius dokumentus, kurie patvirtintų priežastinį ryšį tarp apeliantės susirgimų ir temperatūros jos gyvenamojoje patalpoje), arba išreikalauti dokumentus, pateikti kuriuos pareiga tenka pačiai apeliantei, nenurodant jokių aplinkybių, kurios trukdytų jai pačiai tai padaryti (pvz., duomenis apie vonios šildytuvą siekiant paneigti jo buvimo faktą, duomenis apie apeliantės laikiną nedarbingumą).

Dėl apeliantės atliekamų mokėjimų ir iš jos išskaitomų sumų

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. priteisimo klausimas. Apeliantė neginčija ieškovės nurodomos aplinkybės, jog ankstesniais teismo sprendimais ieškovei iš apeliantės priteistos sumos už ankstesnius laikotarpius nėra pilnai sumokėtos. Visi antstolio atliekami vykdymo veiksmai susiję būtent su ankstesnių teismo procesinių sprendimų pagrindu išduotų vykdomųjų raštų vykdymu ir negali turėti įtakos šioje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumui, tuo tarpu ieškovės ginčijamu laikotarpiu sumokėtų sumų dydžiu, remiantis CK 6.54- 6.55 straipsnių nuostatomis, buvo mažinami seniausi apeliantės skoliniai įsipareigojimai. Nurodytos aplinkybės leidžia atmesti kaip nepagrįstą apeliacinio skundo motyvą, jog dalis ieškinyje nurodytos skolos sumos yra apmokėta.

Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnyje tarp esminių deklaravimo tikslų įtvirtintas siekis rinkti ir kaupti duomenis apie asmenų gyvenamąją vietą. Tokie objektyvūs teisės aktuose nustatyta tvarka patvirtinti duomenys, kol jie nenuginčyti, sukuria įvairias teisines pasekmes. Nagrinėjamu atveju tokia pasekme įvardijama šilumos energijos tiekėjo teisė butui patiektą karšto vandens kiekį apskaičiuoti ne pagal metrologiškai nepatikrintų skaitiklių parodymus, bet pagal asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą bute, skaičių, taikant teisės aktuose įtvirtintą sunaudojimo normą. Šios ieškovės teisės apeliantė neginčija, nesutikdama tik su į bylą pateiktų gyvenamosios vietos deklaravimo faktą patvirtinančių įrodymų (b.l. 20-21, t. 1) teisingumu. Teisės aktuose nustatyta tvarka nepaneigti registro duomenys laikomi tiksliais. Tuo tarpu oficialūs rašytiniai įrodymai, kokiais, vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, laikytini seniūnijos pateikti dokumentai apie gyvenamosios vietos deklaracijos duomenis, laikytini turinčiais didesnę įrodomąją galią. Apeliantei nustatyta tvarka nenuginčijus aplinkybės, jog jai priklausančioje gyvenamojoje patalpoje laikotarpiu, už kurį paskaičiuotas įsiskolinimas, gyvenamąją vietą kurį laiką buvo deklaravę trys asmenys, ieškovė turėjo pagrindą, remdamasi nurodytais objektyviais duomenimis, skaičiuoti sunaudojamo karšto vandens kiekius, o kartu įgijo teisę reikalauti sumokėti už vandeniui pašildyti sunaudotą energiją.

Dėl pareigos mokėti už sistemų eksploatavimą

Prie šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas eksploatuojančios įmonės atliekamų funkcijų priskirtini įvairūs darbai, pvz. sistemų profilaktinė apžiūra, jų einamasis remontas, avarijų sistemose lokalizavimas ir likvidavimas, vamzdynų ir armatūros priežiūra bendrojo naudojimo karšto vandens tiekimo vamzdžių remontas ir pan., kurie turi būti vykdomi reguliariai. Šių aplinkybių apeliantė iš esmės neginčija, akcentuodama ieškovės pareigą atsiskaityti už lėšų panaudojimą, detalizuojant atliktus darbus. Tokia ieškovės pareiga, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Gyvenamųjų namų vidaus šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Šakių rajono savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 161, nėra nustatyta, kas paneigia atitinkamo apeliacinio skundo argumento pagrįstumą.

Dėl ieškovės teisės reikalauti priteisti delspinigius

Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, pareiga mokėti netesybas, tarp jų ir delspinigius už vėlavimą vykdyti finansinę prievolę, gali būti apibrėžta ne tik sutartyje, bet ir teisės akte. Delspinigių dydis už pareigos laiku mokėti už tiekiamą šilumos energiją pažeidimą reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimu Nr.124 patvirtintoje Delspinigių skaičiavimo tvarkoje. Apeliantė neginčija delspinigių paskaičiavimo atitikimo nustatytai tvarkai, be pagrindo teigdama, kad delspinigių priteisimas iš principo negalimas vien dėl to, jog šalys nėra pasirašę sutarties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantė ginčija ir iš jos ieškovei priteisto atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagrįstumą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pastaruoju argumentu ir atkreipia dėmesį į kelias reikšmingas aplinkybes: pirma, tokio pobūdžio ieškinio reikalavimų pareiškimas vertintinas kaip įprasta sudedamoji ieškovės vykdomos veiklos dalis; antra, pati ieškovė patvirtino, jog tai ne pirmas apeliantės atžvilgiu inicijuojamas teismo procesas, jog teismai jau išnagrinėję ir patenkinę to paties pobūdžio ieškovės reikalavimus šešiuose savarankiškuose procesuose; trečia, didžioji dalis apeliantės argumentų kartojasi. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog byla, kuri nėra didelės apimties ir nelaikytina sudėtinga teisės požiūriu, kurioje sprendžiamas nedidelės vertės turtinis ginčas, negali būti ieškovės vertinama kaip reikšminga, reikalaujanti itin specifinių žinių ir didelių laiko sąnaudų, besikartojantys atsakovės argumentai ir nuoseklūs teismų pateikiami tokių argumentų vertinimai leidžia prognozuoti bylos baigtį. Nurodytų aplinkybių visuma paneigia poreikį samdyti teisininką, kurio teikiamų paslaugų įkainiai beveik prilygsta ginčo sumai. Įvardintos aplinkybės, net ir konstatavus, jog pirmosios instancijos teismo ieškovei iš apeliantės priteista atstovavimo išlaidų atlyginimo suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų, vertintinos kaip pakankamos apeliacinio skundo reikalavimui dėl priteisto atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio sumažinimo patenkinti, priteistiną sumą sumažinant iki 1000 Lt.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą pakeisti.

Iš atsakovės A. M. J. ieškovei UAB „Šakių šilumos tinklai“ priteistą atlygintinų atstovavimo išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sumą sumažinti nuo 2420 Lt iki 1000 Lt.

Likusią Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.