Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „Šakių šilumos tinklai“ atstovams Henrikui Zarembai ir advokatui Audriui Bandzaičiui, atsakovei A. M. J., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Šakių šilumos tinklai“ ieškinį dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovei A.M. J., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinį, ieškinyje nurodytai argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovas pateikdamas teismui ieškinį prašo priteisti iš atsakovės 3460.44 Lt (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas, 106.89 Lt delspinigių, 5 procentus procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo ieškinio teisme iškėlimo dienos, bei 107 Lt žyminį mokestį, 3,35 Lt išlaidas už raginimo siuntimą bei 1210 Lt išlaidas advokato pagalbai byloje apmokėti (t. 2, b.l. 29, 93).

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Ieškovė laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 tiekė atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini) šiluminę energiją, karštą vandenį, eksploatavo ir remontavo namo vidaus šilumos ir karšto vandens tiekimo bei skirstymo sistemas ir pateikdavo atsakovei kasmėnesines sąskaitas patiektų paslaugų apmokėjimui (I tomas, b.l. 7). Taip pat nustatyta, kad šalys nėra sudariusios šilumos butų šildymui, vandens pašildymui ir karšto vandens temperatūrai palaikyti vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pasirašyti nesutinka atsakovė.

Dėl šalių sutartinių teisinių santykių.

Atsakovė A.M. J. neginčija paslaugų teikimo fakto, neginčija kainų dydžio, tačiau teigia, kad nesant su ja sudarytos paslaugų teikimo sutarties, ieškovas neturi pagrindo reikšti ieškinio teisme. Toks atsakovės argumentas vertintinas kaip nepagrįstas. Ieškovo atstovas nurodė, kad su atsakove rašytinės paslaugų sutarties ieškovas nėra pasirašęs, kadangi to padaryti nesutinka pati atsakovė. Sandorių formą reglamentuojančio CK 1.71 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad energijos pirkimo- pardavimo sutartis su fiziniu asmeniu, naudojančiu energiją savo buitinėms reikmėms, laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neneigė šilumos energijos tiekimo jai fakto, neginčijo aplinkybės, jog jai nuosavybės teise priklausantis butas nėra atjungtas nuo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp ginčo šalių yra susiklostę faktiniai sutartiniai santykiai. Šių santykių pagrindu atsakovei atsiranda pareiga sumokėti už ieškovės tiekiamą šilumos energiją, taip pat už ieškovės atliekamą sistemų priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad šilumos energijos pirkimo- pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.383 str. 3 d., 6.161 str. 1 d.), šios sutarties sąlygos yra standartinės, neindividualizuotos, viešai skelbiamos, atskiros jų sąlygos tiesiogiai reglamentuotos teisės aktuose, preziumuojama, kad jos atsakovei buvo žinomos ir, nuosavybės teise valdydama gyvenamąją patalpą, į kurią tiekiama šilumos energija, atsakovė prisiėmė pareigą šių sąlygų laikytis. Tuo tarpu pats raštu įformintos sutarties nebuvimo faktas neturi įtakos atsakovės prievolei vykdyti atsiskaitymus. Atsižvelgiant į nurodytą teismas, sprendžia, kad sutarties nepasirašymas neįtakoja realiai teikiamų paslaugų kiekio, kainų ar kokybės, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.384 str. 1 d., kuriame numatyta, kad fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, laikomas sudariusiu sutartį su energijos tiekėju nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovei šiluma, karštas vanduo bei kitos paslaugos yra teikiamos, laikytina, kad atsakovė turi pareigą mokėti už pateiktas paslaugas (Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. 1 d.).

Dėl paslaugų kokybės, vonios šildytuvo, teikiamo karšto vandens mokesčių.

Atsakovė taip pat nurodo, kad nesutinka, jog vengia mokėti už paslaugas, nes skola yra susidariusi dėl ieškovo kaltės – netinkamos kokybės tiekiamas paslaugas, skaičiuoja mokesčius už nesamą „gyvatuką“, neteisingai skaičiuoja mokesčius už karšto vandens tiekimą.

Teisminio proceso metu atsakovė nurodė, kad jai teikiamos nekokybiškos paslaugos – jos namuose temperatūra nesiekia 18 laipsnių.

Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių pripažinti, kad ieškovas jai teikia netinkamos kokybės paslaugas. Bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes privalo įrodyti ta proceso šalis, kuri tokiomis aplinkybėmis remiasi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sutartinės civilinės atsakomybės sąlyga – skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos CPK 6.248 str.). Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jos gyvenamojoje patalpoje temperatūra būna žemesnė nei teisės aktuose nustatytas minimumas, jog jos bute nėra vonios šildytuvo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovės argumentų nepagrįstumas pripažintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-618-343/2009, 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-938-527/2010, 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1300-260/2011 ir kt.). Tačiau neatsižvelgdama į jau konstatuotas aplinkybes atsakove nepateikdama jokių naujų aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog faktinė situacija pasikeitė ir nagrinėjamoje byloje turi būti vertinama kitaip, nepateikia, kas parodo atsakovės nesąžiningumą bei nepagrįstą bylų nagrinėjimo vilkinimą. Atsakovės argumentas, jog jos nurodomas aplinkybes privalo paneigti ieškovė, atmestinas kaip prieštaraujantis CPK 182 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto nuostatai, jog dalyvaujantis byloje asmuo yra atleidžiamas nuo pareigos įrodinėti prejudicinius faktus.

Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovas teikė tinkamos kokybės paslaugas, suteiktų paslaugų kainą pagrįstai apskaičiuodama pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir savivaldos institucijų patvirtintus tarifus ir metodiką, kurių atsakovė neginčijo.

Atsakovė taip pat ginčija jos bute esant vandens šildytuvą („gyvatuką“) ir nurodo, kad gyvatukai turėtų būti spiralės formos. Šį teiginį atsakovė grindžia teismui pateikta buto centrinio šildymo, karšto vandens schemą, kuri atitinka tikrovę (I tomas, b.l. 157). Ieškovės atstovų teigimu, atsakovės buto vonioje įrengtas vandens šildytuvas, tik kitokios formos.

Vertinant byloje esančią atsakovės pateiktą buto schemą, matyti, kad atsakovės vonios kambaryje (patalpa, schemoje pažymėta indeksu 32-3) yra vonios šildytuvas ir tai matyti iš karšto vandens tiekimo vamzdžio formos. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šią byloje nustatytą aplinkybę, todėl konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu atsakovei teko pareiga apmokėti už sunaudotą šilumos energiją vandens pašildymui, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą.

Dėl atsakovės atliekamų mokėjimų ir iš jos išskaitomų sumų

Atsakovė nurodo, kad už karštą vandenį sumokėjusi 130,51 Lt, todėl skola už 2011 metus turėtų būti sumažinta nurodytai sumai. Tokiu atveju nėra aišku kur ieškovė užskaito jos pačios sumokėtas pinigų sumas. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovės sumokėtas sumas už karštą vandenį ir antstolio išieškotas skolas po jų gavimo užskaito ankstesniais teismų sprendimais priteistoms prievolėms įvykdyti. Kadangi atsakovė su ieškove nesutinka sudaryti sutarties, kurioje galėtų susitarti dėl pačios atsakovės apmokamų sumų, todėl vadovaujasi CK normomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė ieškovui yra skolinga ne tik už ginčo laikotarpį – 2011 metus, bet kitus ginčo laikotarpius ir privalėjo mokėti ir kitas sumas, priteistas teismo sprendimais už kitus paslaugų teikimo laikotarpius.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. priteisimo klausimas. Atsakovė neginčija ieškovės nurodomos aplinkybės, jog ankstesniais teismo sprendimais ieškovei iš atsakovės priteistos sumos už ankstesnius laikotarpius nėra pilnai sumokėtos. Visi antstolio atliekami vykdymo veiksmai susiję būtent su ankstesnių teismo procesinių sprendimų pagrindu išduotų vykdomųjų raštų vykdymu ir negali turėti įtakos šioje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumui, tuo tarpu ieškovės ginčijamu laikotarpiu sumokėtų sumų dydžiu, remiantis CK 6.54- 6.55 straipsnių nuostatomis, buvo mažinami seniausi atsakovės skoliniai įsipareigojimai.

Teismo posėdžio metu buvo apklaustas antstolis A. B., kuris paaiškino, jog jis gauna išskaičiuotas sumas iš Sodros, su nurodymais pagal kokias vykdomąsias bylas yra daromi išskaitymą, atitinkamai tose vykdomosiose bylose ir padaromos atžymos apie įmokas. Taip pat gauna pranešimus iš ieškovės apie jų gautas sumas iš skolininkės, kuriomis atitinkamai mažinamos jau priteisto sumos.

Lietuvos Respublikos CK 6.54 str. nustatyta, kad jei šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ir tik ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Taigi pagal Lietuvos Respublikos CK 6.54 str. 1 d. šalys sutartimi gali nustatyt nustatyti ir kitokį įmokų paskirstymą, negu jis nustatytas šiame CK straipsnyje. Šiuo atveju šalys sutarties nėra sudariusios ir nėra nusistačiusios kitokios įmokų paskirstymo tvarkos.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra sudaryta sutarties, kurioje šalys būtų numačiusios kitokią įmokų paskirstymo tvarką, į tai, kad tokiu atveju neturi reikšmės atsakovės mokėjimo nurodymuose pažymėta mokėjimo paskirtis – „karštas vanduo“, neapmokant už jo pardavimą, ieškovas turi teisę paskirstyti gautas įmokas jas užskaitydamas ankstesniais teismo sprendimais priteistai tęstinei prievolei įvykdyti, todėl reikalavimas priteisti 3460,44 Lt skolą, susidariusią už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Dėl vandens skaitiklių eksploatavimo

Ieškovė neginčija, kad atsakovės bute yra įrengtas skaitiklis, tačiau nurodo, kad atsakovė nesutinka skaitiklio pateikti patikrai. Kai nesutinkama skaitiklį pateikti patikrai, jo rodmenimis tiekėjas nesutinka vadovautis ir taiko normas, skaičiuodamas pagal savivaldybės nustatytą normą vienam žmogui per parą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovės bute karšto vandens skaitiklis į eksploataciją buvo įvestas 1995-07-03 (I tomas, b.l. 133). Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad skaitiklio patikrinimai – kada ir kokie buvo atlikti, taip pat nepateikta byloje jokių įrodymų, kad 1995 metais sumontuotam skaitliukui yra atlikta patikra. Teismas spendžia, kad ieškovas pagrįstai nuo 2010-08-01 atsakovei suvartotas karšto vandens kiekis buvo skaičiuojamas ne pagal bute esamo skaitliuko rodmenis, bet pagal nustatytas normas vienam žmogui per parą.

Dėl skolos už vidaus sistemų priežiūrą.

Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime nurodo, kad nesutinka mokėti skaičiuojamą mokestį už šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, nes ieškovas atsisako ir iki šiol nenurodė kokius darbus atliko. Šakių rajono savivaldybės tarybos 2001-09-06 sprendimu Nr. 161, patvirtintų UAB „Šakių šilumos tinklų“ gyvenamųjų namų vidaus šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo taisyklės paslaugų teikėjo neįpareigoja kiekvienam vartotojui teikti išsamią informaciją apie surinktų lėšų panaudojimą. Šių taisyklių 18 punktas numato, kad šie mokesčiai vartotojui pateikiamoje sąskaitoje būtų nurodyti atskira eilute. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė šį reikalavimą vykdo (I tomas, b.l. 7-12), mokestis yra paskaičiuojamas pagal patvirtintus tarifus.

Prie šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas eksploatuojančios įmonės atliekamų funkcijų priskirtini įvairūs darbai, pvz. sistemų profilaktinė apžiūra, jų einamasis remontas, avarijų sistemose lokalizavimas ir likvidavimas, vamzdynų ir armatūros priežiūra bendrojo naudojimo karšto vandens tiekimo vamzdžių remontas ir pan., kurie turi būti vykdomi reguliariai. Šių aplinkybių atsakovė neginčija, tik akcentuoja ieškovės pareigą atsiskaityti už lėšų panaudojimą, detalizuojant atliktus darbus. Tokia ieškovės pareiga Gyvenamųjų namų vidaus šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Šakių rajono savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 161, nėra nustatyta, kas paneigia atitinkamo argumento pagrįstumą.

Dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 106,89 Lt delspinigių, taip pat procesines palūkanas. Atsakovė šiam reikalavimui prieštarauja motyvuodama tuo, kad tarp šalių nėra sudaryta sutartis dėl paslaugų tiekimo, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti mokėti delspinigius. Dėl prašomų priteisti procesinių palūkanų atsakovė nepasisakė.

Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, pareiga mokėti netesybas, tarp jų ir delspinigius už vėlavimą vykdyti finansinę prievolę, gali būti apibrėžta ne tik sutartyje, bet ir teisės akte. Delspinigių dydis už pareigos laiku mokėti už tiekiamą šilumos energiją pažeidimą reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimu Nr.124 patvirtintoje Delspinigių skaičiavimo tvarkoje.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad per ginčo laikotarpį už suteiktas paslaugas nebuvo atsiskaityta, todėl reikalavimas priteisti delspinigius yra pagrįstas. Delspinigių dydis nustatytinas vadovaujantis 1995-01-25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punktu (1996-10-04 redakcija). Ieškovės pateikta delspinigių skaičiuotė (t.1 b.l. 20) atitinka minėto Vyriausybės nutarimo nuostatas, todėl iš atsakovės priteistina 106,89 Lt delspinigių suma. Taip pat, esant ieškovo prašymui, tenkintinas ir reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2d. ir 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Kauno apygardos teismas 2012-10-04 nutartyje pasisakė, jog vertinant bylinėjimosi išlaidų dydį atsižvelgtina į: 1) tokio pobūdžio ieškinio reikalavimų pareiškimas vertintinas kaip įprasta sudedamoji ieškovės vykdomos veiklos dalis; 2) pati ieškovė patvirtino, jog tai ne pirmas skolininkės atžvilgiu inicijuojamas teismo procesas, jog teismai jau išnagrinėję ir patenkinę to paties pobūdžio ieškovės reikalavimus kituose savarankiškuose procesuose; 3) didžioji dalis atsakovės argumentų kartojasi. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog byla, kuri nėra didelės apimties ir nelaikytina sudėtinga teisės požiūriu, kurioje sprendžiamas nedidelės vertės turtinis ginčas, negali būti ieškovės vertinama kaip reikšminga, reikalaujanti itin specifinių žinių ir didelių laiko sąnaudų, besikartojantys atsakovės argumentai ir nuoseklūs teismų pateikiami tokių argumentų vertinimai leidžia prognozuoti bylos baigtį. Įvardintos aplinkybės, net ir konstatavus, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimo suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų, tačiau mažintinos. Šioje byloje prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra 1210 Lt, tačiau atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes mažintinos iki 1000 Lt. Taip pat iš atsakovės priteistinos ir teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.38 str., 6.383-6.388 str., Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), tris tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt litų 44 ct (3460,44 Lt) įsiskolinimo už laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 suteiktas paslaugas, vieną šimtą šešis litus 89 ct (106,89 Lt) delspinigių, penkis procentus (5 %) metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2012-03-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tūkstantį litų (1000 Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Šakių šilumos tinklai“, buveinės adresas Gimnazijos g 22/2, Šakių mieste, įmonės kodas 174409393, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB Nord bankas.

Priteisti iš atsakovės A. M. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), trylika Lt 50 ct (13,50 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.