Kauno apygardos teismo nutartis

KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. M. J. apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo ir 2013 m. vasario 5 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-381-876/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Šakių šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei A. M. J. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Atsakovė nemoka už teikiamą šilumą, kadangi ieškovė laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 teikė netinkamos kokybės paslaugas. Bute vidutinė temperatūra nesiekia 18 laipsnių šilumos. Vadovaujantis CK 6.383 str. 2 d. energijos teikimo įmonei pažeidus energijos kokybės reikalavimus, abonentas turi teisę atsisakyti už tokią energiją mokėti. Aplinkybę, kad ieškovė teikia nekokybišką šildymą patvirtina Šakių rajono apylinkės teismo 2002-09-20 sprendimas, kuriame teismas konstatavo, kad ieškovė savo pareigą teikti šilumą patalpų šildymui vykdė nepakankamai. Teismas nurodė ieškovei skubiai pašalinti ir tinkamai sutvarkyti šildymo sistemą bute ir teikti kokybiškas paslaugas. Nuo 1999 m. iki dabar ieškovė neatliko jokių darbų sutvarkant šildymo sistemą. Nurodytos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu ir nuo pareigos jas įrodinėti atsakovė yra atleidžiama (CPK 182 str. 2 d.). Teismui buvo pateikti atsakovės ir gyventojų pareiškimai. Kiti pareiškimai yra pateikti teismams kitose bylose, kurios jau yra išnagrinėtos. Nurodytas Šakių rajono apylinkės teismo bylas Nr. 2-20-03/2002, L2-1000-01/2004, 2-13-667/2006, 2-240-634/2009, 2-471-829/2010, 2-10-829/2012 ir Marijampolės rajono apylinkės teismo civ. bylą Nr. 2-2084-802/2008 prašo išreikalauti iš Šakių rajono apylinkės teismo.

Teismas nepagrįstai priteisė atstovavimo išlaidas, kadangi pateiktose sąskaitose nurodytas honoraras ir už atstovavimą bylose prieš B., šis asmuo nėra šios byloje dalyvaujantis asmuo. Ieškovės advokatas vieno posėdžio metu prašė priteisti 500 Lt, o per kitą – jau 600 Lt, todėl neaišku kokia galutinė bylinėjimosi išlaidų suma.

Atsakovei pripažįstant tiek energijos tiekimo faktą tiek kainos apskaičiavimą, laikytina, jog ieškinį atsakovė pripažįsta, todėl jis pagrįstai patenkintas. Ginčas dėl rašytinės sutarties sudarymo ar atsisakymo sudaryti nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl su tuo susiję argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Netesybos apskaičiuotos remiantis LR Vyriausybės nutarimu, jos nėra neprotinga: didelės, todėl teismo priteistos pagrįstai ir apeliacinio skundo motyvais neturėtų būti naikinamos.

Netenkintinas apeliantės prašymas dėl žodinio apeliacinio skundo nagrinė­jimo. Atsižvelgiant į bylinėjimosi tarp šalių tais pačiais klausimais istoriją, į byloje sukauptą ir prie bylos prijungtą medžiagą, šalys neturės nieko reikšmingo pateikti žodinio bylos nagrinėjimo metu, todėl, vadovaujantis ekonomiškumo principu, apeliacinį skundą prašo išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliantės apeliacinių skundų argumentus ir bylos medžiagą nepripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymo už laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 suteiktas šilumos energijos paslaugas.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės apmokėti už pateiktą šilumos energiją, kadangi tarp šalių nėra sudarytos rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad energijos pirkimo- pardavimo sutartis su fiziniu asmeniu, naudojančiu energiją savo buitinėms reikmėms, laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Taigi, civilinio kodekso 6.384 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas lemia, jog energijos (taip pat ir šilumos) pirkimo–pardavimo sutarties su buitiniu vartotoju sudarymui pakanka šio vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, t. y. sutartis sudaroma konkliudentiniais veiksmais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko–buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-280/2009). Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl pareigos mokėti už pateiktą energiją nebuvimo nesant sudarytos energijos pirkimo-pardavimo sutarties – nepagrįsti.

Apeliantė nurodo, kad ieškovė reikalauja apmokėti už suteiktas nekokybiškas paslaugas bei už paslaugas, kurios atsakovei nebuvo suteiktos. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, tai reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Taigi, nagrinėjamoje byloje būtent atsakovei teko pareiga pateikti įrodymus, jog jos butui tiekiama šilumos temperatūra yra žemesnė nei teisės aktuose nustatyta minimali riba bei, kad jai priklausančiame bute nėra vonios šildytuvo. Priešingai, iš byloje esančios schemos, kuria yra grindžiamas ir atsakovės apeliacinis skundas, (t. I, b.l. 157) matyti, kad patalpoje, pažymėtoje 32-3, yra vonios šildytuvas („gyvatukas“). Be to, faktinė aplinkybė, kad atsakovės vonios patalpoje įrengtas „gyvatukas“ patvirtinta daugiabučių namų administravimo įmonės UAB „Šakių vandenys“ 2010-05-12 protokolu (t. II, b.l. 6). Atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, kad faktinė aplinkybė, jog atsakovei priklausančiame bute yra vonios šildytuvas taip pat yra konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitose tarp šalių vykusiose civilinėse bylose (Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-618-343/2009, 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-938-527/2010, 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1300-260/2011, 2012 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2074-658/2012.). Taigi, aplinkybė, kad apeliantės vonioje yra šildytuvas yra prejudicinis faktas, nuo kurio įrodinėjimo ieškovė yra atleista (CPK 182 str. 2 p.). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad po minėtų teismų sprendimų priėmimo pasikeitė faktinės aplinkybės. Vadovaujantis išdėstytu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovė teikė tinkamos kokybės paslaugas, bei, kad atsakovės bute yra vandens šildytuvas yra pagrįsta. Apeliantė taip pat netinkamai interpretuoja teismo sprendimo motyvus, teigdama, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad schemoje pažymėta indeksu 32-3 yra „gyvatukas“, kadangi tai patalpos inventorizacinis numeris. Iš teismo sprendimo turinio aiškiai matyti, kad teismas nurodė, kad patalpoje, pažymėtoje schemoje indeksu 32-3 yra vonios šildytuvas, t.y. jog indeksu 32-3 pažymėta patalpa, o ne „gyvatukas“.

Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė neteisingai skaičiuoja mokesčius už teikiamą karštą vandenį, kadangi atsakovė nuolat moka už teikiamą karštą vandenį, tačiau ieškovė pateikdama sąskaitas apmokėjimui neatima atsakovės sumokėtų mokesčių už karštą vandenį bei skaičiuoja delspinigius. Šalims nesusitarus dėl įmokų paskirstymo tvarkos, taikomas Lietuvos Respublikos CK 6.54 straipsnis, kuris numato, jog, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ir tik ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Nagrinėjamoje byloje šalys susitarimo dėl įmokų paskirstymo nėra sudariusios, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas turi teisę paskirstyti gautas įmokas jas užskaitydamas ankstesniais teismo sprendimais priteistai prievolei įvykdyti yra teisiškai pagrįsta.

Apeliantės teiginys, kad antstolis neteisingai vykdo išskaitymus, kadangi išskaitymus pagal skolas vykdo ir SODRA yra nepagrįstas, kadangi antstolis, gavęs išskaičiuotas sumas iš Sodros, su nurodymais pagal kokias vykdomąsias bylas yra daromi išskaitymai, atitinkamai tose vykdomosiose bylose padaro atžymas apie įmokas. Taip pat gauna pranešimus iš ieškovės apie jų gautas sumas iš skolininkės, kuriomis atitinkamai sumažina išieškomas sumas (t. I, b.l. 23-26).

Atsakovė nesutinka mokėti už šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, nes ieškovė neatsiskaitė už lėšų panaudojimą, detalizuojant atliktus darbus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Šakių rajono savivaldybės tarybos 2001-09-06 sprendimu Nr. 161, patvirtintų UAB „Šakių šilumos tinklų“ gyvenamųjų namų vidaus šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo taisyklės (t. I, b.l. 79-86) paslaugų teikėjo neįpareigoja kiekvienam vartotojui teikti išsamią informaciją apie surinktų lėšų panaudojimą. Šių taisyklių 18 punktas numato, kad šie mokesčiai vartotojui pateikiamoje sąskaitoje būtų nurodyti atskira eilute. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė šį reikalavimą vykdo (I tomas, b.l. 7-12), mokestis yra paskaičiuojamas pagal patvirtintus tarifus. Todėl apeliantės argumentas dėl pareigos mokėti už šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą nebuvimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliantės teigimu, ieškovė negalėjo skaičiuoti suvartoto vandens kiekio, taikant karšto vandens suvartojimo normas, kadangi atsakovės bute yra skaitikliai, be to norma apskaičiuota trims gyventojams, kai nurodytu laikotarpiu gyveno tik du. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės bute karšto vandens skaitiklis į eksploataciją buvo įvestas 1995-07-03 (I tomas, b.l. 133). Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V‑96 ir Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2008 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-23 nustatyta, kad vandens skaitliukų butuose patikra turi būti atliekama kas 4 metai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad 1995 metais sumontuotam skaitliukui yra atlikta patikra. Todėl ieškovė pagrįstai atsakovei suvartotą karšto vandens kiekį skaičiavo ne pagal bute esamo skaitliuko rodmenis, bet pagal nustatytas normas. Taip pat nepagrįstas apeliantės argumentas, kad norma apskaičiuota trims gyventojams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Šakių rajono savivaldybė yra patvirtinusi 2,8 m³ vienam žmogui per mėnesį krašto vandens suvartojimo normą, o sąskaitose paskaičiuota karšto vandens norma dviem asmenims (t. I, b.l. 7-12).

Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti namo techninį projektą, kadangi byloje yra duomenys patvirtinantys, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektinė dokumentacija nėra išlikusi (t. I, b.l. 64, 65, 66, 67, 69, 71, 73). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškinio dalykas bei pagrindas, todėl ir prašomi išreikalauti įrodymai turi būti susiję su nagrinėja byla (CPK 177 str. 1 d.). Iš atsakovės prašymų matyti, kad kiti atsakovės prašomi išreikalauti dokumentai – išnagrinėtos civilinės bylos, atsakovės medicininių dokumentų išrašai, nesusiję su nagrinėjama byla, todėl šie prašymai teismo pagrįstai buvo netenkinti. Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog buvo reikalinga išreikalauti detalų skolos paskaičiavimą, kadangi byloje yra pateikta ieškovės pažyma - skaičiuotė apie įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-01-01 bei delspinigių paskaičiavimo lentelė (t. I, b.l. 20, 21).

Taip pat nepagrįstas apeliantės argumentas, jog negalėjo būti priteisimi delspinigiai, kadangi atsakovė su ieškove nėra sudariusi sutarties. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, pareiga mokėti netesybas, tarp jų ir delspinigius už vėlavimą vykdyti finansinę prievolę, gali būti apibrėžta ne tik sutartyje, bet ir teisės aktuose. Delspinigių dydis už pareigos laiku mokėti už tiekiamą šilumos energiją pažeidimą reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimu Nr.124 patvirtintoje Delspinigių skaičiavimo tvarkoje, todėl delspinigiai iš atsakovės priteisti pagrįstai.

Atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas neteisėtai netenkino atsakovės prašymo dėl ieškovės atstovo nušalinimo, kadangi nušalinimas gali būti reiškiamas teisėjui, teismo posėdžio sekretoriui, ekspertui ir vertėjui, bet ne šalies atstovui (CPK 64 str.).

Apeliantės pastabos dėl protokolų neanalizuotinos, kadangi jos turėjo būti pareikštos pirmosios instancijos teismui CPK 171 straipsnyje nustatytas tvarka.

Apeliaciniu skundu taip pat keliamas teismo priteistų atstovavimo išlaidų dydžio pagrįstumo klausimas. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 1000 Lt atstovavimo išlaidų ieškovei. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Ieškovės reikalavimai buvo pilnai patenkinti, todėl ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje yra pateikti kvitai, kurie patvirtina, jog ieškovė yra sumokėjusi atstovui 1000 Lt už atstovavimą teisme šioje civilinėje byloje (t. II, b.l. 29-30, 93-94). Ta aplinkybė, kad išrašant sąskaitą faktūrą dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas į ją yra įtrauktos ir sumos apmokėjimui už ieškovės atstovavimą kitose civilinėse bylose, nesudaro pagrindo nepriteisti šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovės nebuvo priteistos išlaidos už kitose bylose suteiktas paslaugas, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neteisėtumo atmestinas kaip nepagrįstas.

CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jeigu teismas priėmęs byloje sprendimą neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo klausimo, gali byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva priimti byloje papildomą sprendimą. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galime per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 str. 2 d.). Sprendimas priimtas 2012-12-17, ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo teismui pateiktas 2012-12-21 (t. III, b.l. 1), t.y. nepraleidus įstatyme nustatyto 20 dienų termino. Byloje buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys prašomas priteisti išlaidas (t. I, b.l. 19,22), todėl papildomas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, apeliacinių skundų argumentai padarytų išvadų nepaneigia, todėl teismo sprendimas ir papildomas sprendimas paliktini nepakeisti, o apeliaciniai skundai atmestini.

Ieškovei apeliacinėje instancijoje patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos, kadangi jų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinius skundus atmesti.

Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir 2013 m. vasario 5 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.