Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovui (duomenys neskelbtini) dėl atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, PVM sąskaitos-faktūros pripažinimo negaliojančiais, sumokėto avanso priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2021-06-14 sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 2021/06/14, pagal kurią ieškovas (vykdytojas) įsipareigojo atlikti pagal atsakovo (užsakovo) raštu užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ir perduoti atsakovui, o atsakovas įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą Sutartyje numatyta tvarka ir terminais; projektuojamo ir ketinamos statyti objekto adresas (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.1. punktas). Pagal Sutarties 1.2. punktą ieškovas įsipareigojo atlikti šiuos darbus pagal atsakovo raštu suformuotą užduotį: 1.2.1. sutvarkyti architektūrinę dalį; 1.2.2. pakoreguoti sklypo dalį; 1.2.3. pataisyti bendrą projektą; 1.2.4. koordinuoti darbo projektus techninių projektų (tai yra lauko, vidaus vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklų dalies; vėdinimo, šildymo dalies; priešgaisrinės signalizacijos dalies; silpnų srovių dalies; pastato priešgaisrinės dalies); 1.2.5. koreguoti konstruktyvo ir darbo projektą. Sutartyje numatytų projektavimo darbų kaina iš viso 30000 Eur be PVM (Sutarties 4.1. punktas). Ieškovas įsipareigojo atlikti Sutartyje numatytus darbus pasirašius Sutartį ir atlikus avansinį apmokėjimą per 5 mėnesius, su sąlyga, kad atsakovas pristatys visus reikiamus duomenis, kurie yra būtini pagal Sutartį numatytiems darbams atlikti ne vėliau nei per 3 darbo dienas po šios Sutarties pasirašymo dienos. Sutarties 6.1. punkte nustatyta, kad Sutartis įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir galioja iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo pagal šią Sutartį. Ieškovo darbų vykdymui atsakovas 2021-06-14 sumokėjo 10000 Eur avansą, kaip tą numato Sutarties 4.3. punktas (nors mokėjimo dokumentas į bylą nepateiktas, tačiau dėl šios aplinkybės tarp šalių nėra ginčo, abi šalys tą pripažįsta).

Tarp šalių susiklostė sutartiniai projektavimo darbų rangos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.700 str.). Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl projektavimo darbų pagal sutartį apmokėjimo, vienašalio darbų perdavimo akto galiojimo.

Projektavimo darbų rangos teisinius santykius reguliuoja CK 6 knygos XXXIII skyriaus 4 skirsnyje išdėstytos teisės normos, o šio skyriaus 1 skirsnio normų nustatytos taisyklės, remiantis CK 6.644 straipsnio 2 dalimi, taikomos ir projektavimo darbų rangai, jeigu ko kita nenustato specialiosios projektavimo darbų rangą reglamentuojančios teisės normos.

Sutarties šalių rangovo ir užsakovo pareigos nustatytos CK 6.702 ir 6.704 straipsniuose. Pagal CK 6.702 straipsnio 1 dalies 1–4 punktus rangovas privalo atlikti projektavimo ir tyrinėjimo darbus pagal sutarties, užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus; parengtus techninius dokumentus suderinti normatyvinių statybos dokumentų nustatyta tvarka su užsakovu, o įstatymo numatytais atvejais – su atitinkamomis valstybės ar savivaldybių institucijomis, arba atlikti jų ekspertizę; atlikdamas darbus ir derindamas parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su užsakovu; sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parengtus techninius dokumentus ar tyrinėjimo darbų rezultatus perduoti užsakovui. Atitinkamai pagal CK 6.704 straipsnio 1, 3 punktus užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus; atliekant darbus ir derinant parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su rangovu. Pagal CK 6.655 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku.

Aiškindamas CK 6.704 straipsnio 1 punktą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdęs pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės; tačiau priteisiant atliktų darbų kainą turi būti įvertinta, ar visi darbai yra atlikti ir ar jie atlikti tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2013). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad užsakovui atsiranda pareiga atsiskaityti už atliktus projektavimo darbus pagal CK 6.704 straipsnio 1 punktą už sutartyje nustatytus ir atliktus darbus, kai pagal sutartį perduodami darbai dalimis, jeigu nustatoma, kokios darbų dalys ir jų vertės yra vykdytojo užbaigtos ir perduotos užsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359-686/2016).

Nagrinėjamu atveju ieškovas neneigia, jog visų Sutartyje numatytų darbų nėra atlikęs, teigia faktiškai atlikęs darbų, kurių bendra vertė 14300 Eur (su PVM 17303 Eur), kas sudaro apie 47 proc. nuo visos Sutartyje numatytų darbų kainos. Atliktus darbus ieškovas detalizavo 2021-12-23 atsakovui adresuotame rašte dėl Sutarties nutraukimo. Ieškovas teigia atlikęs: 1) SA (architektūrinė dalis), A laida, koregavimas pagal pakeitimus – 3400 Eur plius PVM; pateikti failai – PDF, skaitmeninis su punktu vizualizacija – elektroninius paštu; 2) SK (konstrukcijų dalis), A laida (pateiktos medžiagos), 1 projekto pamatų atlikimas, ekspertizė, 2 projekto atlikimas pagal užsakovo pakeitimus dėl poliakalės, remonto brėžinių atlikimas pagal atliktus neleistinus nuokrypius visuose poliuose (išpildomosios) – 6200 Eur plius PVM; 3) SP (sklypo plano dalis), A laida, naujo pastato įvertinimas (30 arų žemės sklype, kurio projektavimo sutartyje projektavimas nebuvo vertintas), mažosios architektūros projektavimas, naujo sklypo plano atlikimas – 2100 Eur plius PVM; 4) Vizualizacija – 1100 Eur plius PVM; pateikti failai – JPG, skaitmeninis failas elektroniniu paštu; 5) PV (projektų valdymas) paslaugos, konsultavimas – 1500 Eur plius PVM; iš viso 14300 Eur plius PVM (su PVM 17303 Eur). Kadangi atsakovas yra sumokėjęs 10000 Eur avansą, ieškovas pagal jo surašytą 2021-12-23 darbų priėmimo-perdavimo aktą ir šio akto pagrindu išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą prašo priteisti iš atsakovo likusią 7303 Eur (17303 Eur - 10000 Eur) sumą.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, turi nurodyti atsisakymo priežastis. Jeigu, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jeigu pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-611/2016; 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; ir kt.). Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

Atsikirsdamas į priešieškinio reikalavimus, ieškovas nurodo, kad atsakovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų pareikšti; be to, atsakovas dėl Akto jokių pretenzijų ar reikalavimų nepareiškė, todėl, remiantis Sutarties nuostatomis, jis sutiko, kad Akte nurodyti darbai atlikti tinkamai ir laiku, todėl atsakovas turi pareigą už juos apmokėti.

Šalių sudarytoje Sutartyje kaina už atskirus sutartyje numatytus darbus (Sutarties 1.2.1. – 1.2.5. punktai) nebuvo detalizuota, buvo numatyta bendra sutarties (darbų) kaina 30000 Eur be PVM (su PVM 36300 Eur). Kaip minėta, ieškovas teigia iki Sutarties nutraukimo momento faktiškai atlikęs darbų už 14300 Eur (su PVM 17303 Eur) sumą, atsakovas ieškovo atliktų darbų rezultatu šioje apimtyje naudojasi, todėl privalo už jį tinkamai atsiskaityti. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovas tinkamai atliko tik vizualizacijos parengimo darbą, kurį įvertino 1100 Eur suma (su PVM 1331 Eur), o visoje kitoje dalyje, t. y. 13200 Eur sumoje (su PVM 15972 Eur), atsakovo teigimu, darbai neatlikti arba atlikti netinkamai.

Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl vizualizacijų parengimo (2021-12-23 ieškovo rašte nurodyta ketvirta pozicija „Vizualizacija“), taip pat nėra ginčo dėl šios darbo dalies įkainojimo 1331 Eur su PVM suma, dėl to plačiau nepasisakytina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 187 str.).

Šalių paaiškinimais, kitais bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nusipirko kartu su jau išduotu statybos leidimu. Ketinamo statyti statinio – ikimokyklinio ugdymo įstaigos su gyvenamosiomis patalpomis – statybos techninį projektą rengė (duomenys neskelbtini). Kadangi šis projektas buvo su trūkumais, juos turėjo ištaisyti ir projektinės dokumentacijos pakeitimus atlikti bei darbo projektus parengti ieškovas, dėl ko tarp šalių ir buvo sudaryta 2021-06-14 projektavimo darbų sutartis. Taigi ieškovas projektavimo darbus atliko ne nuo pradžių, o turėjo koreguoti, pataisyti ir detalizuoti jau parengto techninio projekto sprendinius, parengti atskirų techninio projekto dalių darbo projektus.

Statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu Nr. D1-738 (toliau ir – Reglamentas), techninį projektą apibrėžia kaip projekto pirmuoju etapu rengiamą normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentą, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti, o darbo projektas – tai projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai (Reglamento 6.4., 6.19. punktai).

Ieškovas nurodo atlikęs: SK (konstrukcijų dalis), A laida (pateiktos medžiagos), 1 projekto pamatų atlikimas, ekspertizė, 2 projekto atlikimas pagal užsakovo pakeitimus dėl poliakalės, remonto brėžinių atlikimas pagal atliktus neleistinus nuokrypius visuose poliuose (išpildomosios) ir nurodo šios dalies darbų vertę 6200 Eur plius PVM (2021-12-23 ieškovo rašte nurodyta antra pozicija). Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė statinio pamatų konstrukcijų darbo projektą (1 t., b. l. 29-95), taip pat šios darbo projekto dalies 2021-08-24 ekspertizės aktą (1 t., b. l. 96-97), vėliau bylos nagrinėjimo metu pateikė ir pamatų konstrukcijų darbo projekto A laidą (2 t., b. l. 103-152). Nors ieškovo atstovė R. A. nurodė, kad buvo atlikta ir dalis statinio antžeminės konstrukcijų dalies (ieškovo atstovas G. V. nurodė, jog buvo atlikta daugiau nei pusė šios dalies projektavimo darbų), tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų (projektinės dokumentacijos) į bylą nepateikta.

Atsakovo atstovas G. B. nesutiko su ieškovo nurodyta SK (konstrukcijų dalies) verte – 6200 Eur plius PVM (su PVM 7502 Eur), teigė, kad ieškovas iš visos konstrukcijų dalies atliko tik nedidelę dalį – pamatų dalį, be to, nepagrįstai įtraukė ir ekspertizės išlaidas, kadangi už ekspertizę mokėjo atsakovas. Sutiktina su atsakovo atstovo baigiamųjų kalbų metu išsakytais teiginiais, kad jau minėtas statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ numato detalius reikalavimus, kas sudaro darbo projekto konstrukcijų dalį (žr. Reglamento 9 priedo 2 skyrių), visgi atkreiptinas dėmesys, kad šalys Sutarties objektą apibrėžė gana abstrakčiai: pvz., pagal Sutarties 1.2.5. punktą ieškovas įsipareigojo koreguoti konstruktyvo ir darbo projektą, tačiau ką konkrečiai, nenurodyta; kad atsakovas kaip užsakovas būtų raštu suformavęs dar atskiras užduotis ieškovui, duomenų į bylą nei viena iš šalių nepateikė. Be to, kaip minėta Sutartyje kaina už atskirus sutartyje numatytus darbus (Sutarties 1.2.1. – 1.2.5. punktai) nebuvo detalizuota. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo nurodyta darbų verte, savo skaičiavimų, kitokios darbų vertės pagrindimo nepateikė, ekspertizės skirti neprašė. Iš atsakovo nurodytų argumentų pagrįstu pripažintinas argumentas, kad šiuo atveju ieškovas nepagrįstai įtraukė projekto ekspertizės išlaidas, kadangi atsakovas pateikė įrodymus, jog už ekspertizės atlikimą VšĮ „Kauno regiono konsultavimo ir audito centras“ 605 Eur sumokėjo būtent atsakovas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų patyręs kokias nors kitas išlaidas, susijusias su projekto ekspertizės organizavimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 2021-12-23 ieškovo rašte antroje pozicijoje „SK“ (konstrukcijų dalis) nurodyti darbai iš dalies yra atlikti (pamatų konstrukcijų darbo projektas) ir šioje dalyje nurodytų darbų vertė yra 6897 Eur (7502 Eur - 605 Eur).

Ieškovo direktorė R. A. nurodė, kad pasirašyta buvo tik konstrukcijų dalies pamatų dalis, nei viena kita projekto dalis nebuvo pasirašyta, kadangi jos nebuvo baigtos, nepraėjo ekspertizės. Iš į bylą pateikto šalių atstovų susirašinėjimo (3 t., b. l. 48-49) matyti, kad atsakovo atstovas R. B. 2021-11-22 pateikė 11 pastabų dėl R. A. el. paštu atsiųstos SA dalies, nurodydamas, jog trūksta informacijos detalizavimo ir medžiagiškumo. Į daugumą pastabų R. A. nurodė, jog tai paprastai atliekama SK (konstrukcijų) dalyje, o ne SA dalyje, tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, jog SK dalis taip ir nebuvo užbaigta, pakoreguotos SA dalies į bylą taip pat nepateikta (atsakovas teigia jos negavęs), taigi minėtose pastabose nurodyti trūkumai/netikslumai taip ir nebuvo pašalinti.

Dėl sklypo plano dalies (SP) pažymėtina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų atlikęs panašios apimties, išsamumo projektavimo darbus, kokie buvo atlikti pradinio projektuotojo (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 3-25). Be to, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo (R. A. patvirtino), kad ieškovas nerengė sklypo plano su vizualizacijomis papildomo pastato (2 t., b. l. 54-55), o gavo el. paštu iš kitų projektuotojų. Taigi 2100 Eur (su PVM 2541 Eur) darbų vertę ieškovas iš esmės įrodinėja 1 lapo sklypo plano sprendinių darbiniu brėžiniu (2 t., b. l. 175) ir šalių atstovų susirašinėjimu, kas teismo vertinimu, ieškovo atliktų darbų nurodytai sumai jokiu būdu nepagrindžia.

Dėl projektų valdymo, konsultavimo (PV) paslaugų sutiktina su atsakovo pozicija, jog nagrinėjamu atveju šalys dėl tokių darbų Sutartyje nebuvo susitarusios, o pagal Sutarties 1.3. punktą šalys dėl kitų Sutartyje nenurodytų darbų turėjo atskirai susitarti. Apie jokius papildomus šalių susitarimus byloje duomenų nėra. CK 6.702 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta rangovo pareiga, atliekant darbus ir derinant parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su užsakovu. Taigi projektuotojui atliekant projektavimo darbus, jis teikia užsakovui visą reikalingą informaciją, dokumentus, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju tai nėra atskirai apmokestinamas darbas, dėl kurio šalys būtų susitarusios. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog dėl minėtų darbų buvo sutarta ir kad atsakovui būtų kilusi prievolė už tokius darbus atsiskaityti. Ieškovo 2021-12-23 rašte penktoje pozicijoje nurodyti darbai – PV paslaugos, konsultavimas – 1500 Eur plius PVM sumai vertintini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Ieškovas akcentuoja, kad atsakovas dėl Akto jokių pretenzijų ar reikalavimų nepareiškė, todėl, remiantis Sutarties nuostatomis, jis sutiko, kad Akte nurodyti darbai atlikti tinkamai ir laiku. Ieškovas teigia, kad atsakovo ginčijamas Aktas buvo parengtas laikantis Sutartyje nustatytos tvarkos (Sutarties 6.7. punktas), o Aktas buvo patvirtintas atsakovo remiantis Sutarties 5.1. punktu, nes atsakovas nepareiškė atsisakymo pasirašyti Aktą.

Šalių sudarytos Sutarties 6.7. punktas numato, kad vykdytojas (ieškovas) bet kuriuo metu turi teisę nutraukti šią Sutartį įspėjus užsakovą (atsakovą) prieš 5 (penkias) darbo dienas iki Sutarties nutraukimo; vykdytojas pateikia užsakovui faktiškai atliktų darbų aktą iki Sutarties nutraukimo momento, sąskaitą-faktūrą už faktiškai atliktus darbus bei užsakovui pilnai atsiskaičius, perduoda jam visą dokumentaciją. Pagal Sutarties 5.1. punktą, gavęs vykdytojo pranešimą apie šioje Sutartyje numatytų darbų užbaigimą, užsakovas priima atliktus vykdytojo darbus, pasirašydamas darbų perdavimo-priėmimo aktą; užsakovas darbų perdavimo-priėmimo aktą privalo pasirašyti ne vėliau nei per 3 (tris) darbo dienas nuo jo pateikimo, arba pateikti raštu motyvuotą atsisakymą pasirašyti; užsakovas sutinka, kad jam nepateikus motyvuoto atsisakymo pasirašyti perdavimo-priėmimo akto laikoma, jog vykdytojas darbus atliko tinkamai ir laiku.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovo atstovo G. B. pozicija, jog ieškovo 2021-12-23 raštas (pasiūlymas) dėl Sutarties nutraukimo negali būti traktuojamas kaip pranešimas apie darbų užbaigimą Sutarties 5.1. punkto prasme, kadangi sutartyje numatyti projektavimo darbai nebuvo užbaigti ir 2021-12-23 ieškovas atsakovui faktiškai jokių darbų neperdavė (pamatų darbo projektas ir vizualizacijos pagal bylos duomenis buvo perduotos anksčiau). Ieškovo atstovas G. V. nurodė, kad pagal Sutarties 6.7. punktą visa dokumentacija atsakovui perduodama tik pilnai atsiskaičius. Teismo vertinimu tokia sutarties sąlyga nėra suderinama su sąžiningos verslo praktikos standartais, be to, neatitinka ir rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. CK 6.662 straipsnis, reglamentuojantis pagal rangos sutartį atliktų darbų priėmimą, numato užsako teisę ir pareigą patikrinti priimamus darbus. Projektavimo rangos sutarties atveju darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte; projektavimas, kaip minėta, reiškia techninį statybos dokumentavimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo pozicija dėl visos projektinės dokumentacijos perdavimo tik po visiško atsiskaitymo vertintina kaip nepagrįsta. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų atsakovui perdavęs visą jo 2021-12-23 rašte nurodytų darbų projektinę dokumentaciją, už kurią reikalauja apmokėti, statybos techniniame reglamente STR 1.04.04:2017 nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad darbų priėmimo-perdavimo akto ir sąskaitos išrašymo momentu atsakovui nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su atliktais darbais ir pateikti pastabas, nurodyti trūkumus ir pan. Taigi atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kad Aktas buvo patvirtintas atsakovo remiantis Sutarties 5.1. punktu.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, kad Akte nurodyti darbai laikytini atliktais tinkamai ir laiku vien dėl to, kad atsakovas dėl Akto jokių pretenzijų ar reikalavimų nepareiškė. Išanalizavus ir įvertinus į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visumą, šalių atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė iki Sutarties nutraukimo atlikęs darbų už 14300 Eur (su PVM 17303 Eur) sumą. Kaip jau pasisakyta aukščiau, tarp šalių nėra ginčo dėl vizualizacijų parengimo už 1331 Eur su PVM sumą, taip pat pripažinta, kad ieškovas yra atlikęs konstrukcijų dalies darbų už 6897 Eur su PVM sumą. Nors iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas atliko tam tikrus architektūros dalies ir sklypo plano dalies darbus, tačiau šių dalių projektavimo darbai neužbaigti, projektinė dokumentacija nepasirašyta, nebuvo atlikta ekspertizė, ieškovo atliktų projektavimo darbų rezultatas nėra toks, dėl kurio šalys sutarė, sudarydamos Sutartį. Kadangi atsakovas pagal Sutartį yra sumokėjęs ieškovui 10000 Eur avansą, teismo vertinimu, sumokėto avanso suma padengia ieškovo atliktų darbų vertę (1331 Eur už vizualizacijas + 6897 Eur už SK dalį + 1772 Eur už SA ir SP dalis). Juo labiau, kad ir pagal Sutarties 4.3., 4.4., 4.5. punktų nuostatas, nustatančias sutarties kainą ir atsiskaitymo tvarką, atsakovas įsipareigojo sumokėti ir sumokėjo 10000 Eur avansą prieš pradedant vykdyti darbus ir, tik ieškovui paruošus dokumentus ekspertizei ir pateikus patvirtinimui atsakovui, atsakovas įsipareigoja sumokėti dar 15000 Eur be PVM, o, atlikus ekspertizę, atsakovas įsipareigoja sumokėti likusią Sutarties kainos dalį, kuri yra 5000 Eur be PVM. Nagrinėjamu atveju, buvo atlikta tik pamatų dalies projekto ekspertizė, kiti ieškovo 2021-12-23 rašte nurodyti projektavimo darbai nebuvo užbaigti, jų ekspertizė neatlikta, darbai nepateikti patvirtinimui atsakovui. Kita vertus, nors atsakovas teigė, kad ieškovas pagal sutartį nėra atlikęs apie 90 proc. darbų, tačiau, teismo vertinimu, atsakovas šios aplinkybės byloje taip pat neįrodė.

Pažymėtina, kad tarp šalių kilęs ginčas yra dispozityvaus pobūdžio, t. y. teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus, teismas neturėjo teisinio pagrindo įsiterpti į įrodinėjimo procesą ir savo iniciatyva imtis tirti aplinkybes, dėl kurių šalys, turinčios įrodinėjimo pareigą, įrodymų nepateikė. Abi šalys buvo atstovaujamos profesionalių teisininkų – advokatų, todėl neabejotinai suprato įrodinėjimo pareigą, aktyviai naudojosi teise teikti papildomus įrodymus, žodinius ir rašytinius paaiškinimus, teikė prašymus (dėl įrodymų išreikalavimo, liudytojų apklausos). Nė viena iš šalių neprašė byloje skirti ekspertizės, nors toks klausimas byloje buvo iškilęs. Atsakovas dar atsiliepime nurodė, kad ieškovo atliktų darbų kokybiškumo ir atitikimo teisės aktų reikalavimams vertinimui yra reikalingos specifinės žinios, todėl atsakovas, vadovaudamasis CPK 212 straipsniu, svarsto prašyti byloje skirti ekspertizę ieškovo parengtos projektinės dokumentacijos vertinimui. Iš atsakovo atstovo pateiktos 2023-02-28 suteiktų paslaugų ataskaitos (3 t., b. l. 104) matyti, kad atstovas bendravo, ieškojo potencialių ekspertų, visgi ekspertizės byloje skirti taip ir neprašė (nei parengiamojo posėdžio metu, nei vėlesnėje proceso stadijoje). Dėl ekspertizės skyrimo tikslingumo nagrinėjamojoje byloje teismas šalių atstovų nuomonės dar kartą klausė ir jau išnagrinėjus bylą iš esmės, tačiau nei viena iš šalių tokio prašymo nereiškė. Taigi dėl šalių pareikštų reikalavimų pagrįstumo teismas sprendė, vertindamas šalių į bylą pateiktus įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, vadovaudamasis minėtomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

Taigi, įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nurodytą teisinį reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 str., 185 str.). Atitinkamai sprendime aukščiau nurodytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad atsakovo priešieškinis yra iš dalies pagrįstas, ir yra pagrindas iš dalies tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl ieškovo 2021-12-23 vienašališkai pasirašyto atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto Nr. 461 pripažinimo negaliojančiu, bet ne visoje atsakovo nurodomoje apimtyje, t. y. dalyje dėl 15972 Eur sumos, o tik dėl 7303 Eur sumos (ieškovo ieškiniu prašytos priteisti sumos). Šiame sprendimu teismui jau konstatavus, kad atsakovo sumokėto avanso suma padengia ieškovo atliktų darbų vertę, nėra pagrindo tenkinti priešieškinio reikalavimo dėl 8669 Eur sumokėto avanso priteisimo.

Dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti 2021-12-23 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 461 dalyje negaliojančia, pažymėtina, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje įtvirtintą sąvokos apibrėžimą PVM sąskaita faktūra – šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. PVM sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šiuo dokumentu civiliniai teisiniai santykiai neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą ar paslaugų suteikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2015-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015). Tai reiškia, kad savarankiškas reikalavimas pripažinti PVM sąskaitą faktūrą negaliojančia, pareikštas ieškinio forma, negali būti bylos dalykas, nes tokio reikalavimo tenkinimas savaime nesukelia juo siekiamų teisinių pasekmių (Kauno apygardos teismo 2014-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1166-343/2014; Panevėžio apygardos teismo 2022-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-624-828/2022). Pažymėtina, kad reikalavimo, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiais juridinio asmens buhalterinius dokumentus, jokia institucija nenagrinėja, šiuos dokumentus pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas gali anuliuoti tik pati įmonė (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 straipsnis). Taigi atsakovo prašoma pripažinti iš dalies negaliojančia ieškovo išrašyta 2021-12-23 PVM sąskaita-faktūra nėra sandoris ir pati savaime jokių teisių ir pareigų atsakovui nesukuria. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti šį priešieškinio reikalavimą.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 ir 2 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys atmestas. Sprendžiant dėl patenkintos priešieškinio dalies, teismo vertinimu antrasis reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, reikalavimai neabejotinai susiję, todėl skaičiuojant patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, vertintinos atsakovo siekta nuginčyti ir šiuo sprendimu nuginčyta Akte nurodytų darbų suma (atitinkamai 15972 Eur ir 7303 Eur). Taigi teismas sprendžia, kad patenkinta 46 proc., o atmesta 54 proc. priešieškinio reikalavimų.

Atmetus ieškinį, ieškovui už ieškinį sumokėtas 164 Eur žyminis mokestis iš atsakovo nepriteistinas. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 359 Eur žyminio mokesčio. Iš dalies tenkinus priešieškinį, atsakovui iš ieškovo priteistina 165 Eur žyminio mokesčio (359 Eur × 46 proc.).

Kadangi abi šalys byloje buvo pareiškusios reikalavimus, šalių turėtos išlaidos už advokatų teisinę pagalbą skirstytinos taip: pusė kiekvienos šalies turėtų šių išlaidų skirstytina pagal ieškinio išnagrinėjimo rezultatą, o kita pusė – pagal priešieškinio išnagrinėjimo rezultatą. Teismo vertinimu, tokiu būdu bus užtikrinta šalių interesų pusiausvyra ir iš esmės nenukrypstama nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Ieškovas nurodo patyręs 12557,86 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (3 t., b. l. 85-86). Į patirtas išlaidas ieškovas įtraukė ir 617 Eur išlaidas už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo 2022-09-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-4367-1005/2022 buvo panaikintas toje pačioje byloje 2022-07-21 išduotas teismo įsakymas CPK 439 straipsnio 6 dalies pagrindu (kreditoriui (duomenys neskelbtini) nepateikus ieškinio po to, kai skolininkas pareiškė prieštaravimus). Nustačius tokią aplinkybę, nėra jokio teisinio pagrindo spręsti dėl šių išlaidų priteisimo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Be to, ieškovas į patirtas išlaidas įtraukė ir 925,65 Eur išlaidas už dar iki ieškinio pateikimo ir bylos užvedimo teisme rengtą atsakymą į atsakovo raštą. Šios išlaidos taip pat nelaikytinos bylinėjimosi išlaidomis CPK 88 straipsnio prasme, o galimai galėtų būti traktuojamos kaip ieškovo patirti nuostoliai. Atsižvelgiant į tai, toliau spręstina dėl ieškovo turėtų 11015,21 Eur bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsakovas nurodo patyręs 7320,50 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (3 t., b. l. 94-95).

Taigi, atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovo priteistina pusė jo turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, t. y. 3660,25 Eur (7320,50 Eur : 2), o ieškovui atitinkamai pusė jo turėtų bylinėjimosi išlaidų – 5507,60 Eur (11015,21 Eur : 2) nepriteistina. Iš dalies tenkinus priešieškinį, atsakovui iš ieškovo priteistina 1683,72 Eur (3660,25 × 46 proc.) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, o ieškovui atitinkamai priteistina 2974,10 Eur (5507,60 Eur × 54 proc.) šių bylinėjimosi išlaidų. Iš viso atsakovui iš ieškovo priteistina 5508,97 Eur (3660,25 Eur + 1683,72 Eur + 165 Eur) bylinėjimosi išlaidų, o ieškovui iš atsakovo priteistina 2974,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 19,92 Eur. Atsižvelgiant į nedidelę šių išlaidų sumą ir tai, kad skirstant šias išlaidas pagal ieškinio ir priešieškinio išnagrinėjimo rezultatą, dalis šių išlaidų valstybei apskritai liktų neatlyginta, kadangi iš atsakovo priteistina suma nesiektų minimalios valstybei priteistinos 5 Eur sumos, šios išlaidos paskirstytinos tarp šalių pagal priešieškinio išnagrinėjimo rezultatą. Taigi valstybei iš ieškovo priteistina 10,76 Eur (19,92 Eur × 54 proc.), o iš atsakovo 9,16 Eur (19,92 Eur × 46 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovo (duomenys neskelbtini) 2021-12-23 vienašališkai pasirašytą atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą Nr. 461 dalyje dėl 7303 Eur sumos negaliojančiu.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini) 5508,97 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) 2974,10 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini)10,76 Eur, o iš atsakovo (duomenys neskelbtini) 9,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant priteistas sumas į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.