Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1166-343/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-07-11
Bylos Nr.: 2A-1166-343/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas panaikintas iš dalies ir dėl dalies reikalavimų byla nutraukta

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Rūta Palubinskaitė, Galina Blaževič
Ieškovas: B UAB „Santechnikos centras“
Atsakovas: UAB „Dalista“
Trečiasis asmuo: UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“

Kategorijos

52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
99.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
118.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1166-343/2014Teisminio proceso Nr. 22-05-3-14340-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 52.3; 40.2; 44.5.1; 99.1.5; 118.1; 121.21 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B UAB „Santechnikos centras“ atstovės advokatės V. N. ir atsakovės UAB „Dalista“ atstovės advokatės A. B. Rekštienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B UAB „Santechnikos centras“ ieškinį atsakovei UAB „Dalista“, trečiasis asmuo UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“ dėl skolos už subrangos darbus priteisimo, PVM sąskaitų faktūrų ir tarpusavio skolų užskaitymo aktų pripažinimo negaliojančiais, ir atsakovės UAB „Dalista“ priešieškinį dėl PVM sąskaitos faktūros ir medžiagų nurašymo akto pripažinimo negaliojančiais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Santechnikos centras“ 2012 10 25 pateiktu ieškiniu (3-6 b. l., 1 tomas) bei 2013 01 10 pateiktu pareiškimu dėl ieškinio pagrindo pakeitimo (51-55 b. l., 2 tomas) teismo prašo: 1) priteisti iš atsakovės UAB „Dalista“ 86 815,55 Lt skolos už atliktus statybos rangos darbus: 2) priteisti iš atsakovės 6 % dydžio įstatymines palūkanas, skaičiuojant už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) pripažinti negaliojančiomis PVM sąskaitas faktūras – 2011 03 25 delspinigių sąskaitą (duomenys neskelbtini), 44 074,25 Lt sumai; 2011 03 25 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), 11 620,22 Lt sumai; 2011 04 14 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), 3 605,26 Lt sumai; 4) pripažinti negaliojančiu 2011 m. balandžio 14 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktą (duomenys neskelbtini); 5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2010 metų birželio 21 d. buvo sudaryta statybos subrangos sutartis (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Santechnikos centras“ įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti pastato-klubo statinyje rekonstravimo sutarties priede Nr. 2 nurodytus darbus ir perduoti darbų rezultatą rangovui šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. 2012 06 14 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Santechnikos centras“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriui patikrinus UAB „Santechnikos centras“ perduotus apskaitos dokumentus buvo nustatyta, kad atsakovė pagal 2010 06 21 subrangos sutartį (duomenys neskelbtini)už atliktus darbus su ieškovu nėra pilnai atsiskaičiusi. Pagal buhalterinės apskaitos duomenis yra 86 815,55 Lt skola. 2010 m. vasario 11 d. šalių tarpusavio skolų užskaitymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad atsakovė akto surašymo dienai yra skolinga ieškovei 68 365,25 Lt, po prievolių įskaitymo neapmokėta skola liko 63 408,10 Lt ir neapmokėta 23 408,10 Lt suma pagal išrašytą 2012 06 13 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nesutinka su atsakovės ieškovei išrašytomis sąskaitomis, kadangi atsakovės išrašytos sąskaitos nebuvo rastos nei bendrovės apskaitoje, nei tarp įmonės dokumentų, nebuvo rasta jas lydinčių dokumentų. Ieškovės nuomone, šios sąskaitos išrašytos be teisėto pagrindo, neatlikus jokių ūkinių operacijų, be jokio realaus pagrindo, 2011 03 25 sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta 44 074,25 Lt. delspinigių suma yra neprotingai didelė ir visiškai nėra aišku kokiu pagrindu yra priskaičiuota.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovė nurodo, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu dėl 86 815,55Lt skolos priteisimo, mano, jog ieškinys yra nepagrįstas, ieškinyje nurodytos tikrovės neatitinkančios faktines aplinkybės. Statybos rangos darbų užbaigimas buvo įformintas 2011 06 03 Statybos darbų užbaigimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Po statybos užbaigimo ieškovė B UAB „Santechnikos centras“ pagal Statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)neatliko atsakovei jokių darbų. Atsakovė nepripažįsta 2012 06 13 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 23 408,00Lt, ši PVM sąskaita faktūra neatitinka tikrovės, pagal ją nebuvo atlikti darbai atsakovei, ūkinė operacija nebuvo faktiškai įvykusi. Ieškovė netinkamai vykdė sutartį, atsakovė pagal sutarties nuostatas informavo ieškovę apie sutarties nevykdymą bei pasekmes, teikė sąskaitas dėl netesybų ir nuostolių atlyginimo, atliko įskaitymą, po kurio atsakovės skola ieškovei yra 4 108,34 Lt.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė teismui priešieškinį (13-18 b. l., 5 tomas), kuriuo prašo 1) pripažinti negaliojančia 2012 06 13 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 23 408 Lt sumai; 2) pripažinti negaliojančiu 2012 06 13 Medžiagų nurašymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad pagal 2010 m. birželio 21 d. šalių sudarytą Statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)visi darbai objekte buvo atliekami pagal projektinę dokumentaciją, atlikti darbai ir objekte sunaudotos medžiagos buvo aktuojami, ieškovė remiantis šiais aktais išrašydavo sąskaitas faktūras. Ieškovė pažeidė sutartyje nustatytą darbų užbaigimo terminą, nes darbus atliko vėluodama, jų neužbaigė ir neperdavė atsakovei sutartyje susitarta tvarka, darbams užbaigti atsakovė pasitelkė kitus asmenis. Statybos užbaigimo aktas pasirašytas 2011 06 03. Paskutinė finansinė operacija tarp šalių vyko 2011 m. balandžio mėnesį. Nuo 2011 m. vasario mėnesio ieškovė objekte pagal sutartį neatliko jokių darbų. Apie 2011 m. kovo mėn. - 2013 m. birželio 13d. laikotarpiu ieškovės atliktus darbus pagal sutartį atsakovei nebuvo žinoma, dokumentai apie nurodytu laikotarpiu tariamai atliktus darbus atsakovei savalaikiai nebuvo pateikti, byloje įrodymų apie dokumentų pateikimą atsakovei nėra. PVM sąskaita-faktūra 23 408Lt sumai bei medžiagų nurašymo aktas surašyti be teisėto pagrindo, neatlikus jokių ūkinių operacijų. 2012 06 13 PVM sąskaita-faktūra Sc Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta už vidaus inžinerinių sistemų įrengimą, tačiau neatskleidžiant už kokius konkrečiai darbus, medžiagas ir laikotarpį ji išrašyta. Ieškovės pateiktas 2012 06 13 Medžiagų nurašymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 30 859,87 Lt sumai, nepatvirtina, kad būtent šiame akte nurodytos medžiagos buvo panaudotos 2012 06 13 sąskaitoje Sc Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų darbų atlikimui. Sąskaita ir aktas yra surašyti 2012 06 13, t.y. likus vienai dienai iki nutarties dėl bankroto bylos UAB „Santechnikos centras“ iškėlimo, praėjus daugiau nei metams po ieškovo vykdytų darbų objekte, surašyti pažeidžiant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. nuostatas, taip pat pažeidžiant sutartį, kuri sutarties šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 str. ld.).

Ieškovė pateikė paaiškinimus dėl priešieškinio (40-43 b. l., 5 tomas), kuriuose prašė priešieškinį atmeti. Nurodė, kad atsakovė savo reikalavimą grindžia LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. ir LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 d. normų nesilaikymu. Kadangi šios teisės normos nėra imperatyvios, todėl niekaip neįtakoja 2012 06 13 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)galiojimo. Jeigu atsakovė mano, kad sąskaita yra išrašyta netinkamai, gali kreiptis dėl atsakomybės buvusiam vadovui taikymo, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti negaliojančia pačią sąskaitą faktūrą. Atsakovės motyvai, kad ši sąskaita faktūra išrašyta be teisėto pagrindo, neatlikus ūkinių operacijų, praėjus daugiau nei metams po ieškovės vykdytų darbų objekte, surašyta pažeidžiant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. nuostatas, taip pat pažeidžiant sutartį, yra niekuo nepagrįsti. Sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta 2010 metų birželio 21 d. statybos subrangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, todėl ji yra išrašyta teisėtai. Ieškovė visus darbus pagal 2010 metų birželio 21 d. statybos subrangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas atliko, darbų rezultatą perdavė atsakovei, todėl atsakovė privalo apmokėti už visus atliktus ir jai perduotus statybos rangos darbus. Sąskaitoje įvardinti darbai yra statybos rangos sutarties objekto ir sąmatoje apibrėžtų darbų dalis, jie buvo realiai atlikti, todėl formalus sutarties sąlygų nesilaikymas išrašant sąskaitą nėra pagrindas teigti, kad šie darbai nebuvo atlikti ir atsakovei perduoti. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad pripažintinas negaliojančiu 2012 06 13 Medžiagų nurašymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad nesutampa sąskaitos ir akte nurodomos sumos. Akto ir sąskaitoje faktūroje nurodomų sumų esmė yra tai, ar šios medžiagos ir darbai buvo realiai atlikti ir panaudoti Rangos darbų objekte. Kadangi atsakovė pripažįsta, kad ieškovė statybos rangos darbus pagal sutartį atliko ir juos perdavė atsakovei, atsakovė turi objektą savo žinioje, tai reiškia, kad ieškovė pilnai įvykdė sutarties sąlygas ir visai sumai perdavė sutartyje apibrėžtus darbus.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras “ nepateikė atsiliepimų nei į ieškinį, nei į priešieškinį. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad yra konsorciumo narys, su UAB „Santechnikos centras“ buvo pasirašę jungtinės veiklos sutartį, su jais dirbo kelis metus. Dirbti bendrovę samdė UAB „Santechnikos centras“ pagal atskirą sutartį, dirbo nepilną mėnesį, montavo katilinę, už atliktus darbus nesumokėjo, jokių pretenzijų šioje byloje neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 7 d. sprendimu (VI tomas b. l. 90 – 96) ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Dalista“ ieškovės B UAB „Santechnikos centras“ naudai 48 182,62Lt skolos, 1 925 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pripažino UAB „Dalista“ surašytą 2011 04 14 tarpusavio skolų užskaitymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu dalyje dėl 44 074,25Lt delspinigių reikalavimo teisės. Priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės UAB „Dalista“ valstybės naudai 1 445 Lt žyminio mokesčio ir 118,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad 2010 m. birželio 21 d. tarp šalių buvo sudaryta Statybos subrangos sutartis. Subrangovas UAB „Santechnikos centras“ įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti pastato-klubo statinyje rekonstravimo Sutarties priede Nr. 2 nurodytus darbus ir perduoti darbų rezultatą rangovui šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka (sutarties 1.1 p.). Šalių susitarimu buvo nustatyta darbų kaina su PVM - 568 700 Lt (sutarties 2.5 p.), galutinis darbų užbaigimo terminas -2010 10 21 (sutarties 6.7 p.). Už ieškovės atliktus subrangos darbus atsakovė atsiskaitydavo pagal surašytus darbų aktus ir tuo pagrindu išrašytas PVM sąskaitas –faktūras (69-130 b.l., 1 tomas). Iš 2011 02 11 tarpusavio skolų užskaitymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad po užskaitymo atsakovė lieka skolinga ieškovei 63 408,10Lt sumą (14 b. l., 2 tomas). 2012 06 13 ieškovė surašė sunaudotų medžiagų nurašymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (4 b. l., 5 tomas) ir 2013 06 13 išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 23 408 Lt sumai (44 b. l., 2 tomas). Pagal ieškovės pateiktus duomenis atsakovė už atliktus darbus nesumokėjo 86 815,55 Lt sumą. 2011 03 25 atsakovė ieškovei išrašė delspinigių sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - 44 074,25 Lt sumai (19 b. l., 2 tomas) ir PVM sąskaitą faktūrą serija DLS Nr. (duomenys neskelbtini) - 11 620,22 Lt sumai dėl patirtų nuostolių už ieškovės vėlavimo atlikti darbus objekte (20 b. l., 2 tomas); 2011 04 14 išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija DLS Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 605,26 Lt sumai dėl nepašalintų nustatytų atliktų darbų trūkumų pagal reikalavimą ( 21 b.l.2 tomas). 2011 04 14 atsakovė surašė tarpusavio skolų užskaitymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad atsakovė lieka skolingas ieškovei 4 108,34 Lt sumą (23 b. l., 2 tomas) ir šią skolos sumą atsakovė pripažįsta. 2011 05 31 surašytas galutinis darbų perdavimo –priėmimo aktas , iš kurio matyti, kad UAB „Dalista“ (rangovas) perduoda, o užsakovas UAB AK „AVIABALTIKA“ priima darbus, atliktus objekte. 2011 06 03 pasirašytas statinio statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (10 b. l., 2 tomas). Atsakovė neginčijo 63 408,10 Lt skolos sumos pagal 2011 02 11 tarpusavio skolų užskaitymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nurodo, kad ši skola yra sudengta 2011 04 14 tarpusavio skolų užskaitymo aktu Nr. 1(duomenys neskelbtini), ir atsakovė ieškovei yra skolinga tik 4108,34 Lt .

Teismas konstatavo, kad šalių reikalavimai dėl sąskaitų faktūrų pripažinimo negaliojančiomis atmestini , nes sąskaitos faktūros nelaikytinos sandoriais. Nurodė, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.).

Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad 2012 06 13 sąskaita –faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)-23 408 Lt sumai išrašyta be atliktų darbų akto ir atliktų darbų pažymos, neatskleidžia ūkinės operacijos turinio, viršija sutartyje numatytą darbų kainą, išrašyta nesavalaikiai, pažeidžiant sutarties 3.5 p., todėl negali būti siejama su šalių sudaryta subrangos sutartimi ir sukelti atsakovei prievolių. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti 23 408Lt pagal 2012 06 13 sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Teismas nustatė, jog atsakovė ieškovei turėjo sumokėti skolą už atliktus subrangos darbus, o ieškovė atsakovei atlyginti patirtus nuostolius už netinkamą subrangos sutarties sąlygų vykdymą. Teismas sprendė, kad šalys turėjo priešpriešinius reikalavimus viena kitai. Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (35-54 b. l., 3 tomas) patvirtina, kad ieškovė neatliko objekte eilės darbų, kuriuos atliko kitos įmonės. Ieškovės UAB „Santechnikos centras“ buvęs direktorius V. K. apklaustas liudytoju patvirtino, kad jo vadovaujama įmonė neatliko visų darbų pagal sutartį (22-32 b. l., 5 tomas), liudytojas R. S. parodė, kad dirbo ieškovės įmonėje darbų vadovu sutarties vykdymo laikotarpiu, jog darbus atlikti ieškovė vėlavo. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir kiti apklausti liudytojai. Teismas konstatavo, kad atsakovės 2011 03 25 delspinigių sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 44 074,25 Lt sumai ieškovei išrašyta nepagrįstai, nėra nurodyta praterminuotų konkrečių darbų suma, laikotarpiai, nesant byloje tokių duomenų, sprendė, kad delspinigių skaičiavimo pagrindas šioje byloje neįrodytas. Be to, atsižvelgė į aplinkybes, kad nurodyta delspinigių suma yra akivaizdžiai didelė, pripažinus atsakovės reikalavimo teisę į minėtą delspinigių sumą būtų pažeisti bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesai. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė reikalavimo teisės į 44 074,25Lt delspinigių sumą, todėl vienašalį užskaitymą laikė nepagrįstu. Teismas nurodė, kad nustačius, jog ieškovė yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsakovės nuostoliais dėl darbų ir medžiagų apmokėjimo įmonėms, kurios užbaigė ieškovės darbus ir atsakovės nuostoliais dėl objekto šildymo vėluojančių darbų atlikimo laikotarpyje, todėl teismas laikė, kad atsakovė įrodė savo reikalavimo teises dėl 3 605,26 Lt apmokėjimo pagal 2011 02 11 PVM sąskaitą faktūrą DLS Nr. (duomenys neskelbtini) ir 11620,22 Lt pagal 2011 03 25 PVM sąskaitą faktūrą DLS Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei, įskaitymas 15225,48Lt sumai buvo galimas, todėl 2011 04 14 tarpusavio skolų užskaitymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino negaliojančiu dalyje dėl 4 4074,25 Lt reikalavimo teisės (CK 6.130 str.). Teismas atsakovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu UAB „Santechnikos centras“ surašytą 2012 06 13 Medžiagų nurašymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė. Nurodė, kad medžiagų nurašymo aktas yra ieškovės vidinis medžiagų apskaitos dokumentas, bet ne sandoris, vien šio dokumento pagrindu civiliniai teisiniai santykiai neatsiranda.

Teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Dalista“ kaip rangovė subrangovei ieškovei BUAB „Santechnikos centras“ už atliktus darbus pagal 2010 06 21 subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nesumokėjo 63 408,10 Lt, o ieškovė nesumokėjo 15 225,48 Lt atsakovei jos patirtų nuostolių pagal šalių sudarytą sutartį, pripažinus teisėtu atsakovės įskaitymą 15 225,48 Lt sumai, teismas padarė išvadą, kad atsakovė ieškovei liko skolinga 48 182,62 Lt. sumą už atliktus subrangos darbus. Taip pat nurodė, kad iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 % dydžio metinės palūkanos, o bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (VI tomas b. l. 116 – 122) ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014m. vasario 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės patikslintas ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiomis PVM sąskaitas faktūras : 2011 03 25 PVM sąskaitą-faktūrą DLS Nr. (duomenys neskelbtini), 11 620,22 Lt sumai; -2011 04 14 PVM sąskaitą-faktūrą DLS Nr. (duomenys neskelbtini), 3 605,26 Lt sumai bei pripažinti negaliojančiu 2011 m. balandžio 14 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 15 225,48 Lt bei priteisti 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012 m. spalio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo buvo atmestas ir ieškovės ieškinį patenkinti pilnai; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė tokius motyvus:

1. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad ji objekte neatliko eilės darbų, kuriuos atliko kitos įmonės, todėl atsakovė patyrė nuostolius, todėl 2011 03 25 PVM sąskaita-faktūra DLS Nr. (duomenys neskelbtini), 11620,22 Lt sumai; 2011 04 14 PVM sąskaita- faktūra DLS Nr. (duomenys neskelbtini), 3 605,26 Lt yra išrašytos pagrįstai; ir todėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo metu, ieškovė buvo skolinga atsakovei 15225,48 Lt sumą nuostolių atlyginimui; o todėl šioje dalyje 2011 04 14 tarpusavio skolų užskaitymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paliktas galioti. Teismas, atmesdamas šioje dalyje ieškovės reikalavimus, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, sprendime padarytų išvadų tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė, todėl priimtas sprendimas neatitinka CPK 263 str. nuostatų. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų kokių neteisėtų veiksmų pasėkoje ieškovei kyla pareiga apmokėti UAB „Dalista“ visiškai kitos statybos rangos sutarties pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sutarties termino pažeidimo patirtiems nuostoliams atlyginti, nes nėra įrodymų apie darbų praterminavimo faktą, laikotarpius, atsilikimą nuo kalendorinio darbų grafiko, o teismo sprendime daroma išvada, kad ši sąskaita išrašyta atsakovei patyrus realų nuostolį ir ieškovei pažeidus sutarties 6. 7 p., ( sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą) yra nepagrįsta;

2. Atsakovė į 2011 04 14 skolų užskaitymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) įtraukė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš jos matyti, jog ji išrašyta už komunalines paslaugas už 2010 metų lapkričio ir gruodžio mėnesius ir 2011 metų sausio mėnesį. Kartu atsakovė pateikė 4 PVM sąskaitas, kurios išrašytos pagal 2010 05 07 statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri niekaip nesisieja su ieškove, kadangi ieškove nėra šios sutarties šalis. Be to, sąskaitoje Nr.0543 nurodomos sumos bei operacijų turinys neatitinka atsakovės pateiktų 4 PVM sąskaitų faktūrų operacijų turinio bei sumų, tačiau teismas laikė šias sąskaitas analogiškomis, kas nėra tapatu. Todėl teismas neturėjo pagrindo šią sąskaitą 11 620,22 Lt sumai vertinti kaip įrodymą, patvirtinantį atsakovės patirtus nuostolius;

3. Kita akte nurodoma sąskaita yra 2011 02 11 Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau į bylą yra pateikta 2011 04 14 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kas nėra tapatu, nors teismas jas laikė analogiškomis. Į bylą nėra pateikta 2011 04 14 akte nurodomos 2011 02 11 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl teismo išvada apie ieškovės patirtą 3 459,18 Lt žalą yra neatitinkanti byloje surinktų įrodymų ir todėl nepagrįsta.

4. Byloje nėra pateikta nei vieno defektinio akto, kuris patvirtintų apie tam tikrų defektų nustatymą, ieškovei perdavus užsakovei darbus, kad ieškovei būtų nustatytas terminas trūkumų pašalinimui, t.y. pretenzijos dėl trūkumų pareikštos taip, kaip numatyta sutartyje. Nepateikti įrodymai, kad, ieškovei nepašalinus defektų, jų šalinimui būtų pasitelkti kiti rangovai. Pateiktų rangos sutarčių niekaip negalima susieti su ieškovo netinkamu sutartinių prievolių vykdymu, nes nepateikti įrodymai, kad tokie trūkumai buvo nustatyti ir kad nurodomi rangovai šalino būtent ieškovės darbo trūkumus, o ne atliko atsakovės užsakytus atskirus rangos darbus. Todėl akivaizdu, kad sąskaita, kurios net data ir numeracija yra supainiota, yra pripažintina negaliojančia. Ji į tarpusavio skolų užskaitymo aktą įtraukta nepagrįstai, tokiu būdu siekiant įgyti teisę į užskaitų atlikimą. Pažymi, kad nei viena iš paminėtų sąskaitų nebuvo rasta ieškovės įmonėje, nebuvo apskaityta buhalterinėje apskaitoje, netgi nebuvo ieškovei įteikta. Todėl byloje nesant duomenų apie atsakovės realiai patirtą žalą 15 225,48 Lt sumai, sprendime nebuvo teisinio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė buvo patyrusi nuostolius, kurie yra įrodyti ir jie buvo sudengti atliekant priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą 2011 04 14 tarpusavio skolų užskaitymo aktu. Todėl objektyviais įrodymais neįrodžius nuostolių, teismas nepagrįstai iš dalies atmetė reikalavimą pripažinti negaliojančiu tarpusavio skolų užskaitymo aktą;

5. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad 2011 m. balandžio 14 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 44074, 25Lt delspinigių sumos įskaitymo, įvertino vienašalį prievolių užskaitymą kaip nepagrįstą, tačiau kitoje dalyje (15225, 48Lt) vertino kaip pagrįstą ir nurodė, kad toks įskaitymas buvo galimas. Atsakovė, atlikdama priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir tokiu būdu atsiskaitydama su ieškove, pažeidė ieškovės interesus, nes ieškovė atlikusi statybos rangos darbus, negavo mokėjimų piniginiu ekvivalentu 63 408,07 Lt sumai, šių lėšų negavimas pažeidė tuometinių bendrovės kreditorių interesus, nes ieškovė su jais buvo nepajėgi atsiskaityti. Atlikdama įskaitymą, atsakovė buvo nesąžininga, nes ji žinojo apie blogą skolininkės padėtį ir įskaitymą atliko siekdama išvengti grynųjų pinigų skolininkei mokėjimo. Šis aktas ieškovei nebuvo įteiktas;

6. Ieškinys pareikštas CK 6.66str. pagrindu. Teismas sprendime konkrečiai dėl CK 6.66 straipsnyje įtvirtintų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamų actio Pauliana taikymo sąlygų buvimo nepasisakė, todėl sprendimas šioje dalyje nėra pagrįstas ir teisėtas, todėl turėtų būti pakeistas, pilnai tenkinant ieškovės ieškinį pripažįstant negaliojančiu 2011 04 14 skolų užskaitymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė ieškovei liko skolinga 48 182, 62 Lt sumą už atliktus subrangos darbus. Su tokiu skolos dydžiu ieškovė nesutinka. 2011 04 14 ieškovė nebuvo atsakovei skolinga 15 225,48 Lt, nes atsakovė to neįrodė, todėl už neapmokėtus statybos rangos darbus turėjo būti priteista skolos suma – 63 408,10 Lt;

8. Turėjo būti patenkinamas ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 % dydžio įstatymines palūkanas, skaičiuojant jas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas motyvuojamoje dalyje dėl šio reikalavimo pasisakė, nurodydamas, kad iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos 6 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012 m. spalio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl šio reikalavimo nepasisakė, todėl šie trūkumai turi būti pašalinami apeliacinės instancijos teisme, pilnai tenkinant šį ieškinio reikalavimą.

Apeliaciniu skundu (VI tomas b. l. 103 – 111) atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014m. vasario 7 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės, ieškinį patenkinti dalyje dėl 4108,34 Lt, likusioje dalyje ieškinį atmesti; apelianto priešieškinio dalyje bylą nutraukti; priteisti apeliantei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas 1 500 Lt (t.6, b.l. 113). Apeliantė nurodė tokius motyvus:

Šalies argumentai

1. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria teismas pripažino UAB „Dalista“ surašytą 2011 04 14 tarpusavio skolų užskaitymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu dalyje dėl 44074,25Lt delspinigių reikalavimo teisės yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina, kadangi pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, o taip pat netinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos. Teismas spręsdamas, jog apeliantė neįrodė reikalavimo teisės dėl 44 074,25 Lt delspinigių sumos, paneigė sutarties šalių valią susitarti dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl Rangos sutarčių esminių sąlygų reikšmės rangos santykiuose ir atsakomybės už rangos sutarties termino pažeidimą. Atsakovės manymu, teismas peržengė ieškinio ribas ir sprendė dėl reikalavimo, kurio ieškovė ieškinyje nesuformulavo, sandorių negaliojimo pagrindais, kaip pažeidžiantį kreditorių interesus, pripažino negaliojančiu dalyje dokumentą, kuris nėra sandoris. Teismas netinkamai aiškino sutartį ir nepagrįstai neįžvelgė delspinigių skaičiavimo pagrindo. Delspinigių skaičiavimo pagrindas yra įtvirtintas šalių pasirašytoje Sutartyje bei CK normose. Priešingai interpretuodamas sutartį, šiuo atveju paneigdamas apeliantės teisę į delspinigius, teismas iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;

2. Teismas nepagrįstai nurodo, jog apeliantės 2011 03 25 delspinigių sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 44074,25 Lt sumai ieškovei išrašyta nepagrįstai, nes nėra nurodyta praterminuotų konkrečių darbų suma, laikotarpiai. Teismas ginčijamame sprendime pripažino, jog ieškovė pažeidė sutartį, neginčijamai nustatė, kad darbai privalėjo būti baigti 2010 10 21, o realiai buvo užbaigti 2011 03 25. Darytina išvada, kad teismas pripažino, jog ieškovė, pažeisdama sutartį, darbus užbaigti vėlavo 155 dienas. Spręsdamas, kad apeliantė nenurodė praterminuotų darbų sumos, teismas šioje dalyje nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą apeliantei. Byloje nustatyta, jog ieškovė neatliko sutartų darbų, pasišalino iš objekto, su atsakove vengė bendradarbiauti. Jeigu skolininkas ginčija savo pareigą mokėti netesybas motyvuodamas tuo, kad prievolę įvykdė, tai jis privalo įrodyti, kad ją įvykdė tinkamai. Byloje tokių aplinkybių ieškovė neįrodė ir teismas tokių aplinkybių sprendime nenustatė. Teismas nevertino aplinkybių, jog ieškovė pažeidė sutartį, nebendradarbiavo, pasišalino iš objekto neatlikusi darbų, dalį darbų atliko su defektais, neperdavė objekto atsakovei ir nepateikė garantinio rašto. Teismas nevertino ir apeliantės nurodytos aplinkybės, kad dėl ieškovės kaltės laiku nepabaigusi objekto, apeliantė prarado užsakovo UAB AK Aviabaltika“ pasitikėjimą ir tolesnio bendradarbiavimo tarp UAB AK „Aviabaltika“ ir UAB „Dalista“ nutrūko, apeliantė kaip nepatikima verslo partnerė tapo nekonkurencinga rinkoje.

Žemesnės instancijos teismas

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad delspinigiai yra nepagrįstai dideli, tačiau jų nemažino, o nepriteisė visiškai, tuo teismas paneigė sutarties šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas sprendė, jog apeliantė iš viso neturi teisės į netesybas delspinigių forma, tuo paneigdamas sutarties laisvės principą, teisėtai sudarytos sutarties privalomumo jos šalims principą, paneigdamas sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę;

4. Teismas pripažino vienašalį užskaitymą dalyje 44 074,25 Lt nepagrįstu, tuo pažeisdamas šalių dispozityvumo principą ir išėjo už ieškinio ribų, kadangi ieškovė reikalavimo pripažinti negaliojančiu vienašalį sandorį - įskaitymą ( nei kurioje nors dalyje, nei pilnai) nepareiškė;

5. Teismas laikė tarpusavio skolų užskaitymo aktą sandoriu ir pripažino jį negaliojančiu dalyje. Apeliantės teigimu, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas nėra sandoris ir negali būti ginčijamas CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, inter alia ir actio Pauliana pagrindu, taip pat Teismo negalėjo būti pripažintas negaliojančiu dalyje. Įskaitymui pakanka vienos šalies valios, t.y. pareiškimo apie įskaitymą pranešimo kitai prievolės šaliai. Ieškovė nėra pranešusi, kad ginčija tarpusavio skolų užskaitymo aktą. Tarpusavio skolų užskaitymo aktas nėra įskaitymo sandoris, o pranešimo apie įskaitymą forma. Dėl paties įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovė reikalavimo nėra suformulavusi, todėl yra nepagrįsta ir naikintina sprendimo dalis dėl tarpusavio skolų užskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu dalyje dėl delspinigių;

6. Nepagrįsta, neteisėta ir naikintina yra teismo sprendimo dalis dėl ieškovei priteistų 1925Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kadangi taip paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas. Jeigu byloje pareikštas ieškinys ir priešinis ieškinys, priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymui kiekvienos šalies pareikšti ir patenkinti reikalavimai turi būti sumuojami su priešingos šalies pareikštais ir atmestais reikalavimais ir nustatomas šios sumos santykis su visų ieškiniu ir priešiniu ieškiniu pareikštų reikalavimų suma. Šį santykį padauginus iš tos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų sumos, gaunama šaliai priteistinų išlaidų suma. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas tik ieškovei, nors atsakovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, teismas šią taisyklę pažeidė.

7. Nepagrįsta, neteisėta ir naikintina yra teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė priešieškinį. Priešieškinis turėjo būti paliktas nenagrinėtas, nes apeliantės pareikšti priešinio ieškinio - reikalavimai, pasak teismo, negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Apeliantės manymu, priešieškinį ieškinį teismas privalėjo vertinti tik kaip apeliantės materialaus teisinio pobūdžio atsikirtimus į jos atžvilgiu pareikštą ieškinį ir vadovaujantis CPK 293 str. 1 p. priešieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu, apeliantei grąžintas už priešieškinį sumokėtas žyminis mokestis 702 Lt .

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (VII tomas b. l. 2 – 14) atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, atsakovės apeliacinį skundą tenkinti; priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas 1 500 Lt (t.7, b.l. 15). Atsakovė atsiliepime nurodė tokius motyvus:

Šalies argumentai

1. Nors apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti sprendimą ginčijamoje dalyje ir patenkinti ieškinį pilnai, tačiau nenurodo jokių argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų neteisingumu dėl nebuvimo pagrindo atmesti reikalavimą dėl 23 408 Lt priteisimo pagal 2012 06 13 PVM sąskaitą - faktūrą SC Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sudaro dalį reikalaujamos priteisti sumos (ieškinio dalyko). Dėl šios priežasties, apeliantės reikalavimas ieškinį patenkinti pilnai, yra nelogiškas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas byloje teisingai nustatė, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartį: pažeidė subrangos sutartį darbų užbaigimo termino dalyje, t.y. darbai objekte privalėjo būti baigti 2010 10 21, o realiai buvo užbaigti 2011 03 25, ir netinkamai atliko darbus, t.y. darbai buvo atlikti su defektais, kuriuos šalino kitos atsakovės persamdytos įmonės, taip pat neatliko visų statybos subrangos darbų, susitartų pagal statybos subrangos sutartį, neužbaigusi darbų pasišalino iš objekto.

Ieškovė sutartį vykdė netinkamai, pažeidė jos nuostatas. T.y. pažeidė sutarties 6.7 p., kuris įtvirtina Galutinį darbų užbaigimo terminą 2010 m. spalio 21 d. . Ieškovė pažeidė Sutarties 1.1 punktą, kuris nurodo, jog Sutartyje nustatytomis sąlygomis Subrangovas savo jėgomis ir rizika objekte įsipareigoja atlikti statinio rekonstravimo Sutarties priede Nr. 2 , t.y darbų sąmatoje, nurodytus darbus ir perduoti darbų rezultatą Rangovui Sutartyje nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais. Apeliantė neužbaigė darbų iki pabaigos, todėl darbų užbaigimui atsakovė samdė kitas įmones, tai patvirtina rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai. Neatliktiems darbams užbaigti ieškovė samdė kitas įmones. Jos atliko rekuperatoriaus, vėdinimo sistemos įrengimo darbus. Apeliantė neperdavė darbų rezultato atsakovei. Apeliantė nepateikė į bylą įrodymų, kad darbai būtų perduoti atsakovei, kaip numato Sutartis, todėl laikytina, jog liko nepaneigta faktinė aplinkybė, jog tinkamo darbų perdavimo nebuvo. Apeliantė pažeidė Sutarties 5.2. punktą, kuris įpareigoja Subrangovą (apeliantą) pateikti Rangovui 10 procentų Sutarties kainos dydžio garantinį ar laidavimo raštą, kuris užtikrintų tinkamą Subrangovo garantinių įsipareigojimų vykdymą pirmųjų 2 (dviejų) metų, skaičiuojant nuo Statinio pripažinimo tinkamo naudoti akto pasirašymo dienos.

Priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra ta aplinkybė, kurią šioje byloje turėjo įrodyti atsakovė. Šiuo atveju aplinkybę, kad ieškovei netinkamai vykdant sutartį, buvo pažeistas galutinis darbų atlikimo terminas ir atsakovei susidarė nuostoliai, atsakovė įrodinėjo rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi sprendime.

Kaltės prezumpcija yra taikoma, tai reiškia, jog kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, įrodinėti nereikia; ją bendra tvarka turėtų paneigti apeliantė (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Apeliantė neįrodė, kad prievolę įvykdė tinkamai, taip pat neįrodė, kad prievolės tinkamai neįvykdė dėl nenugalimos jėgos, taigi, yra pagrindas konstatuoti ir šios civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas skundžiamame sprendime detaliai išanalizavo ir pagrįstai vertino kaip realiai patirtus atsakovės nuostolius sumoje 15 225,48 Lt, kuriuos įrodo 2011 03 25 PVM sąskaita-faktūra DLS Nr. (duomenys neskelbtini) 11 620, 22Lt ir 2011 01 14 PVM sąskaita-faktūra DLS Nr. (duomenys neskelbtini) 3 605,26 Lt .

2. 2011 03 25 PVM sąskaita - faktūra DLS Nr. (duomenys neskelbtini) 11620,22 Lt sumai išrašyta Sutarties 8.4. punkto pagrindu, patyrus realų nuostolį ieškovei pažeidus Sutarties 6.7 p., t.y. pažeidus Sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą. Byloje esanti rašytinė medžiaga rodo, jog suma 11620,22Lt, kurią atsakovė nurodė sąskaitoje faktūroje DLS Nr. (duomenys neskelbtini) ir įskaitė apeliantei, susideda iš sumų, kurias iš atsakovės apmokėti pareikalavo Užsakovas UAB AK „Aviabaltika“. Dėl sąvokų „už komunalinius mokesčius“ ir „kompensacija už elektros energiją“ bei „kompensacija už gamtines dujas“, pažymėtina, jog sąvoka komunaliniai mokesčiai yra bendrinis mokesčių už patarnavimus pavadinimas ir apima mokestį už elektros energiją bei mokestį už dujas, todėl atsakovo manymu, apeliantė nėra teisi tvirtindama, jog mokėjimo paskirtys nurodytos sąskaitose DLS Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB 10 Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 58, 3 tomas); AB11 Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 59, 3 tomas); AB10 Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 60, 3 tomas); AB10 Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 61, 3 tomas), nėra susiję. Apeliantė iš įrodymų viseto selektyviai išrenka atskiras pozicijas, iškraipo teisiškai reikšmingus bylos faktus, kas, atsakovės manymu, pažeidžia įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

3. 2011 04 14 PVM sąskaita faktūra DLS Nr. (duomenys neskelbtini), 3 605,26 Lt sumai išrašyta už UAB „Santechnikos centras“ atliktų darbų trūkumų šalinimą, darbus atlikus kitoms įmonėms. Apeliantė savo darbų trūkumų nepašalino. Ieškovė apie defektus buvo informuota 2011 03 09 reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini), trūkumus buvo reikalaujama pašalinti iki 2011 m. kovo 14 d. 12 val. Ieškovė žinojo, kad defektų nepašalinus, bus samdomi kiti subrangovai, todėl apeliantei pagrįstai buvo įskaityti defektų šalinimo kaštai.

4. Pirmosios instancijos teisme apeliantė nėra pareiškusi reikalavimo pripažinti įskaitymą negaliojančiu. Apeliantė turėjo galimybę tinkamai suformuluoti ieškinio (ieškinio tikslinimo) reikalavimus. Atsakovės teigimu, tarpusavio skolų suderinimo aktas nėra sandoris ir negali būti ginčijamas CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, inter alia ir actio Pauliana pagrindu. Tarpusavio skolų užskaitymo aktas ir įskaitymo sandoris, tai netapatūs teisiniai faktai. Tarpusavio skolų užskaitymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtis yra pranešimas apie įskaitymą. Apeliantė klaidina teismą, tvirtindama, jog pranešimas įmonėje apie įskaitymą negautas. Gavusi tarpusavio skolų užskaitymo aktą, apeliantė nepareiškė, kad ginčija reikalavimo teisę, kurią jos atžvilgiu tvirtino turinti atsakovė. Kadangi tarpusavio skolų užskaitymo aktas nėra įskaitymo sandoris, o pranešimo apie įskaitymą forma, o dėl paties įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu apeliantė reikalavimo nėra pareiškusi, todėl atsakovės manymu yra nepagrįstas ir neteisėtas bei atmestinas skundo reikalavimas pripažinti negaliojančiu tarpusavio skolų užskaitymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)visoje apimtyje. Įskaitymas niekaip negalėjo pažeisti apeliantės kreditorių interesų, kadangi įskaitymo atlikimo metu, atsakovė teisėtai ir pagrįstai pagal Sutarties 3.4 p., 3.9 p. savo žinioje turėjo apeliantės lėšas 10 %. nuo visos Sutarties sumos ir neturėjo prievolės šių pinigų sumokėti ieškovei anksčiau, nei ieškovė įvykdys Sutarties 3.9 punktą. Sprendžiant apie įskaitymo teisėtumą teisiškai reikšminga yra ar prievolinių santykių subjektas buvo tinkamai informuotas apie priešingos šalies ketinimą sudaryti vienašalį sandorį. Ieškovei pranešimas apie įskaitymą buvo įteiktas. Įskaitymas buvo atliktas tuomet, kai ieškovei bankroto byla nebuvo iškelta, todėl bankroto įstatymo nuostatos, draudžiančios įskaitymus po bankroto bylos iškėlimo netaikomos. Finansinė atskaitomybė už 2011 metus buvo išviešinta 2012 metų gegužės mėnesį. Be to, nėra visų sąlygų taikyti actio Pauliana, kadangi ieškovė įskaitymo atlikimo metu neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, ginčijamas sandoris nepažeidė kreditoriaus teisių, kadangi kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, todėl skolininko sudarytas sandoris nors yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Dėl sudaryto sandorio įmonės turto masė nepakito taip, kad tai būtų turėję įtakos įmonės mokumo pokyčiams. Įskaitymo sandoris buvo būtinas atsakovės – privataus juridinio asmens – teisėtas sandoris, atliktas veikiant įmonės tikslais. Atsakovė, atlikdama įskaitymą, nežinojo, jog ieškovė yra nemoki. Atsakovė domėjosi ieškovės finansine padėtimi, vertino ieškovės apyvartą ir tai leido manyti, jog 2010 metais ieškovės veikla buvo pelninga. Pažymi, jog tarpusavio skolų užskaitymo akte yra įsivėlusi techninė klaida ir vietoje 2011 04 14 PVM sąskaitos-faktūros DLS Nr.(duomenys neskelbtini) nurodyta 2011 02 11 PVM sąskaita-faktūra DSL Nr.(duomenys neskelbtini). Įsiskolinimo suma – 3 605,26 Lt nurodyta teisingai;

5. Nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad teismas konkrečiai sprendime nepasisakė dėl CK 6.66str, taikymo pagrindų buvimo. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nustatė ir visapusiškai bei objektyviai ištyrė teisiškai reikšmingus bylos faktus, o išnagrinėjęs bylą iš esmės, ieškovės skundžiamoje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo baigiamąjį procesinį aktą, kuris yra tinkamai motyvuotas, jame išdėstyti argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors ieškovės pateiktus įrodymus. Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, o aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai išnagrinėjo bylą, bei naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (VII tomas b. l. 18 – 23) ieškovė prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą tenkinti byloje ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytus reikalavimus, priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė atsiliepime nurodė tokius motyvus:

1.Atsakovė netinkamai, išimdama iš konteksto aiškina šalių pasirašytos statybos subrangos sutarties sąlygas. Šalys susitarė, kad darbai užsakovui perduodami etapais, tiksli darbų perdavimo tvarka ir PVM sąskaitų faktūrų pateikimo tvarka numatyta sutarties 3.2 punkte. Prie sutarties buvo pasirašytas kalendorinis darbų grafikas, atspindintis kokie darbai ir kokiu terminu turi būti atliekami, kas reiškia, kad delspinigiai turėjo būti skaičiuojami nuo neatliktų darbų (t.y. tam tikro etapo) vertės. Atsakovė turėjo pagal sutarties sąlygas išrašyti ieškovei kiekvieno praterminuoto darbų etapo sumai delspinigių sąskaitą ir įteikti ją ieškovei, o ne išrašyti vieną sąskaitą už visą praterminuotą laikotarpį ir skaičiuoti delspinigius nuo visos sutarties vertės. Tai nustatyta ir sutarties 8.2 punktu. Tai numato ir Buhalterin4s apskaitos 5statymo 12str. 1d., 5tvirtinanti, kad visos 8kin4s operacijos ir 8kiniai 5vykiai turi b8ti pagr5sti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai sura6omi 8kin4s operacijos ir 8kinio 5vykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Buvo išrašyta viena delspinigių sąskaita, kuri neatitinka sutarties ir paminėto Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, todėl teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovė neįrodė reikalavimo teisės dėl 44 074,25 Lt delspinigių sumos. Be to, teismas laikė, jog delspinigių suma yra akivaizdžiai per didelė, kas atitinka suformuotą kasacinio teismo praktiką. Aiškindamas CK 6.73 str. 2d. kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Objekto vertė 568 700 Lt, neapmokėtos skolos likutis buvo – 68365,25Lt, todėl 44 074,25 Lt delspinigiai, kaip minimalūs atsakovės nuostoliai, yra neprotingi, pažeidžiantys ieškovės ir jos kreditorių interesus. atsakoės paskaičiuota delspinigių suma sudaro daugiau nei pusę neapmokėtos už darbus sumos ir yra akivaizdžiai per didelė, pažeidžianti šalių interesų pusiausvyrą sudaranti sąlygas atsakovei ieškovės sąskaita praturtėti. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad atsakovė kitų sąskaitų, nurodytų 2011-04-14 tarpusavio skolų užskaitymo akte Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu įrodinėjo savo patirtus nuostolius, kas reiškia, kad 44074, 25Lt delspinigių suma yra minimalūs atsakovės patirti nuostoliai, kurių jai papildomai įrodinėti nereikia, tačiau tokia minimalių nuostolių suma akivaizdžiai yra neprotinga, pažeidžianti ieškovės ir jos kreditorių interesus, todėl teismas pagrįstai ją laikė per didele ir nepagrįsta;

2. Atsakovė, siekdama išvengti atsiskaitymo su ieškove, formaliai ieškojo pagrindų skolos nemokėjimui ir jau įmonei iškėlus bankroto bylą, išrašė vieną sąskaitą faktūrą, skaičiuojant už visą (atsakovo teigimu) praterminuotą laikotarpį, bendrai 44 074, 25 Lt sumai, kad galėtų atlikti priepriešinį vienarūšių prievolių įskaitymą ir nemokėti ieškovei pinigų. Toks sąskaitos išrašymas neatitinka sutarties sąlygų bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimo surašyti PVM sąskaitą faktūrą ūkinės operacijos metu. Pripažinus atsakovės reikalavimo teisę į minėtą delspinigių sumą būtų pažeisti bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesai;

3. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais, jog teismas pažeidė dispozityvumo principą, kadangi tokie argumentai yra nepagrįsti, iškreipiantys faktinę situaciją byloje. Ieškovė tinkamai realizavo savo teises ir patikslintu ieškiniu jas gynė, aiškiai apibrėždama teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas - vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai, todėl ieškovė šį aktą ginčijo kaip vienašalį sandorį ir prašė pripažinti jį negaliojančiu CK 6.66str. pagrindu, nes skolų įskaitymas 2011 04 14 aktu buvo atliktas vienašališkai, be ieškovės žinios, skolų užskaitymo akte nėra ieškovės parašo, ieškovei šis aktas nebuvo įteiktas, buvo pateiktas ir ieškovės administratorė apie jį sužinojo tik iškėlus teisme šią civilinę bylą. Tik teismas sprendime konkrečiai dėl pagrindų CK 6.66str. taikymui nepasisakė, todėl ieškovė vertino, kad sprendimas šioje dalyje nėra pagrįstas ir teisėtas;

4. Ieškovė nesutinka su apeliantės motyvais, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė pažeisdamas LR CPK 93 str. 2 d. reikalavimus. Buvo atmestas atsakovės priešieškinys, todėl teismas pagrįstai nepriteisė atsakovei jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad jai bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Teismui priteisus atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas, atsakovė turėtų teisę pasitvirtinti šiai sumai kreditorinį reikalavimą bankroto byloje ir šios išlaidos būtų apmokamos LR ĮBĮ 35 str. 4 dalies nustatyta tvarka, prie administravimo išlaidų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priskirti nėra teisinio pagrindo.

5. Ieškovė nesutinka su atsakovės motyvais, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog priešinio ieškinio pagrindas 2012 06 13 PVM sąskaita faktūra SC Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 06 13 medžiagų nurašymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra sandoriai, teisių ir pareigų šalims nesukuria, todėl negali būti pripažinti negaliojančiais sandorių negaliojimo pagrindais, kas reiškia, kad byloje pareikšto apeliantės priešinio ieškinio reikalavimai negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Apeliantės teiginiai apie tai, kad teismas nukrypo nuo LAT suformuotos praktikos, yra nepagrįsti. Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nustatė, kad atsakovė ginčija buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie yra išrašyti šalių sudarytos statybos subrangos sutarties pagrindu, todėl nelaikė jų sandoriais ir pagrįstai priešieškinį atmetė. Teismas neturėjo pagrindo atsakovės priešieškinio vertinti kaip atsakovės materialaus teisinio pobūdžio atsikirtimų į jos atžvilgiu pareikštą ieškinį, nes atsakovė buvo teismui pateikusi priešieškinį pagal CPK 143 str. numatytas taisykles.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė.

Apeliacijos dalykas – nustatyti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė priešieškinį, ar teisėtas ir pagrįstas sprendimas dėl delspinigių nepripažinimo, ar teisėtai ir pagrįstai teismas konstatavo, jog dalyje tarpusavio skolų suderinimo aktas pripažintas teisėtu.

Faktinės bylos aplinkybės.

2010 m. birželio 21 d. tarp šalių ieškovės B UAB „Santechnikos centras“ ir atsakovės UAB „Dalista“ buvo sudaryta Statybos subrangos sutartis (t.1,. b.l. 10-20). Prie sutarties buvo pridėtas darbų atlikimo kalendorinis grafikas (t.1, b.l. 65-66). Subrangovas UAB „Santechnikos centras“ įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti pastato-klubo statinyje rekonstravimo Sutarties priede Nr. 2 nurodytus darbus ir perduoti darbų rezultatą rangovui šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka (sutarties 1.1 p.). Šalių susitarimu buvo nustatyta darbų kaina su PVM - 568 700 Lt (sutarties 2.5 p.), galutinis darbų užbaigimo terminas -2010 10 21 (sutarties 6.7 p.). Už ieškovės atliktus subrangos darbus atsakovė atsiskaitydavo pagal surašytus darbų aktus ir tuo pagrindu išrašytas PVM sąskaitas –faktūras (69-130 b.l., 1 tomas). 2011 02 11 tarp šalių buvo sudarytas tarpusavio skolų užskaitymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Po užskaitymo atsakovė liko skolinga ieškovei 63 408,10 Lt (14 b. l., 2 tomas). 2011 03 25 atsakovė ieškovei išrašė delspinigių sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - 44 074,25 Lt sumai (19 b. l., 2 tomas) ir PVM sąskaitą faktūrą serija DLS Nr. (duomenys neskelbtini) - 11 620,22 Lt sumai dėl patirtų nuostolių už ieškovės vėlavimo atlikti darbus objekte (20 b. l., 2 tomas); 2011 04 14 išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija DLS Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 605,26 Lt sumai dėl nepašalintų nustatytų atliktų darbų trūkumų pagal reikalavimą ( 21 b.l.2 tomas). 2011 04 14 atsakovė surašė tarpusavio skolų užskaitymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad atsakovė lieka skolinga ieškovei 4 108,34 Lt sumą (23 b. l., 2 tomas). 2011 05 31 surašytas galutinis darbų perdavimo–priėmimo aktas, iš kurio matyti, kad UAB „Dalista“ (rangovas) perduoda, o užsakovas UAB AK „AVIABALTIKA“ priima darbus, atliktus objekte. 2011 06 03 pasirašytas statinio statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (10 b. l., 2 tomas).

2012 06 13 ieškovė surašė sunaudotų medžiagų nurašymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (4 b. l., 5 tomas) ir 2013 06 13 išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 23 408 Lt sumai (44 b. l., 2 tomas). Todėl ieškovė tvirtina, kad atsakovė už atliktus darbus jai nesumokėjo 86 815,55 Lt .

Atsakovė pripažįsta, kad skolinga ieškovei 4 108,34 Lt .

Dėl priešieškinio.

Atsakovė UAB „Dalista“ priešieškiniu prašė 1) pripažinti negaliojančia 2012 06 13 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 23 408 Lt sumai; 2) pripažinti negaliojančiu 2012 06 13 medžiagų nurašymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 7 d. priešieškinio reikalavimus atmetė, nurodydamas, jog šie dokumentai nėra sandoriai.

Šią sprendimo dalį skundžia atsakovė ir prašo ją panaikinti, bylą priešieškinio dalyje nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies pagrindu, (kai kur apeliacinio skundo tekste, pvz.t.5, b.l. 104, 110 palikti nenagrinėtu), kadangi priešieškinio reikalavimai nesukelia materialiųjų teisinių padarinių ir todėl negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas.

Įstatymas tiek PVM sąskaitai–faktūrai, tiek medžiagų nurašymo aktui suteikia svarbią reikšmę: juose fiksuojamos tam tikros ūkinės operacijos, šiuo konkrečiu atveju - atliktų darbų apimtis, sunaudotos darbams atlikti medžiagos ir t.t. (LR buhalterinės apskaitos įstatymas). Tačiau paties medžiagų nurašymo akto nesudarymas neatima iš rangovo teisės reikalauti apmokėjimo už medžiagas, darbus, jei šie iš tikrųjų buvo tinkamai atlikti, perduoti užsakovui ir jo priimti (CK 6.655 str. 1 d.). PVM sąskaita-faktūra taip pat fiksuoja atliktas ūkines operacijas. Taigi, tiek PVM sąskaita-faktūra, tiek toks aktas yra svarbus įrodymas kilus rangovo ir užsakovo ginčui dėl sunaudotų medžiagų, darbų atlikimo, jų kokybės ir apimties, tačiau jų teisinė reikšmė negali būti suabsoliutinta. Kartu tai reiškia, kad savarankiškas reikalavimai pripažinti PVM sąskaitą-faktūrą, medžiagų nurašymo aktą negaliojančiais, pareikšti ieškinio (priešieškinio) forma, negali būti bylos dalykas, nes tokio reikalavimo tenkinimas savaime nesukelia juo siekiamų teisinių pasekmių (pvz., pripažinimo, kad užsakovui nekilo pareiga atsiskaityti, kad nebuvo atlikti darbai ir t.t.) (CPK 2 str., 5 str. 1 d.). Pakanka, kad argumentai, neigiantys sąskaitos, akto galiojimą (tikrumą, pagrįstumą), būtų pateikti šalies atsikirtimuose, ir juos teismas privalės įvertinti (CPK 265 str.). Dėl šių priežasčių priešieškinis negalėjo būti priimtas, o jo dalykas turėjo būti vertinamas kaip vienas iš atsakovės atsikirtimo argumentų. Todėl sprendimo dalis, kuria priešieškinis atmestas, naikinama ir ši bylos dalis nutrauktina (CPK 293 str. 1 p., 326 str. 1 d. 5 p.). Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1dalies 4 punktu, bylą priešieškinio dalyje nutraukus, atsakovei grąžintinas žyminis mokestis 702Lt, sumokėtas 2013 09 19 (t.5, b.l. 19).

Ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės priešieškinio dalyje padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės ginčijami buhalterinės apskaitos dokumentai nelaikytini sandoriais ir pagrįstai priešieškinį atmetė; bei, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsakovės priešieškinio vertinti kaip atsakovės materialaus teisinio pobūdžio atsikirtimų į jos atžvilgiu pareikštą ieškinį, nes atsakovė buvo teismui pateikusi priešieškinį pagal CPK 143 str. numatytas taisykles kolegija atmeta. Pirma, sprendžiant ar priimtinas priešieškinis, teismas turi nustatyti dalyką. Šiuo atveju teismas, nustatęs, jog ginčijami buhalteriniai dokumentai negali būti priešieškinio dalyku, privalėjo atsisakyti priešieškinį priimti, o jį priėmęs, bylą toje dalyje nutraukti. Antra, priešieškinį teismas turėjo pagrindą vertinti kaip atsakovės atsikirtimus į ieškinį, nes būtent šiame procesiniame dokumente buvo išdėstyti argumentai, kodėl nesivadovautina prašomais pripažinti negaliojančiais buhalteriniais dokumentais.

Dėl ieškinio.

Ieškovė B UAB „Santechnikos centras“ 2012 10 25 pateiktu ieškiniu (3-6 b. l., 1 tomas) bei 2013 01 10 pateiktu pareiškimu dėl ieškinio pagrindo pakeitimo (51-55 b. l., 2 tomas) teismo be kita ko prašė pripažinti negaliojančiomis PVM sąskaitas-faktūras – 2011 03 25 delspinigių sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 44 074,25 Lt sumai; 2011 03 25 PVM sąskaitą-faktūrą DLS Nr. (duomenys neskelbtini), 11 620,22 Lt sumai; 2011 04 14 PVM sąskaitą-faktūrą DLS Nr. (duomenys neskelbtini), 3 605,26 Lt sumai. Šalys, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliaciniuose skunduose šių reikalavimų atžvilgiu t.y., ar ieškinio šioje dalyje patenkinimas sukels teisines pasekmes, nepasisakė. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl priešieškinio nurodė, jog PVM sąskaitos-faktūros nėra bylos dalykas, todėl sprendė, kad sprendimo dalis, kuria priešieškinis atmestas, naikinama ir ši bylos dalis nutrauktina (CPK 293 str. 1 p., 326 str. 1 d. 5 p.). Todėl tapačiai pasielgtina ir su ieškinio reikalavimais pripažinti PVM sąskaitas-faktūras negaliojančiomis, t.y. sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiomis PVM sąskaitas-faktūras – 2011 03 25 delspinigių sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 44 074,25 Lt sumai; 2011 03 25 PVM sąskaitą-faktūrą DLS Nr. (duomenys neskelbtini), 11 620,22 Lt sumai; 2011 04 14 PVM sąskaitą-faktūrą DLS Nr. (duomenys neskelbtini), 3 605,26 Lt panaikintina ir byla šioje dalyje nutrauktina.

Be to, ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu 2011 04 14 tarpusavio skolų suderinimo aktą. Atsikirsdama į pareikštą ieškinį, kuriuo iš atsakovės ieškovė prašė priteisti 86 815,55 Lt skolos už atliktus darbus, atsakovė pateikė 2011 04 14 tarpusavio skolų suderinimo aktą (t.2, b.l. 23). Ieškovė šį aktą negaliojančiu prašė pripažinti CK 6.66 straipsnio pagrindu (t.2, b.l. 51-55). Teismas ieškinio šiuo pagrindu nenagrinėjo, sprendime nepasisakė dėl ginčijamo akto pripažinimo negaliojančiu šiuo pagrindu, nenustatinėjo ar yra sąlygos, nustatytos CK 6.66 straipsnyje, ginčijamą aktą pripažinti negaliojančiu. Todėl kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Pagal byloje pateiktus įrodymus negalima bylos išnagrinėti iš esmės, nes būtina nustatyti faktines bylos aplinkybes dėl CK 6.66 straipsnio sąlygų taikymo, o teismas apskritai šiuo aspektu bylos nenagrinėjo. Todėl vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu sprendimas šioje dalyje panaikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Taip pat kolegija sprendžia, jog būtina pasisakyti dėl sprendimo dalies, kuria aktas iš dalies, t.y. 44 074,25 Lt delspinigių dalyje buvo pripažintas negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, 2011 03 25 delspinigių sąskaita-faktūra išrašyta nepagrįstai, nes nėra nurodyta praterminuotų konkrečių darbų suma, laikotarpiai. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nurodyta delspinigių suma yra akivaizdžiai per didelė, ją pripažinus, būtų pažeisti bankrutuojančios įmonės, t.y. ieškovės ir jos kreditorių interesai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra prieštaringas, nes viena vertus, delspinigiai paskaičiuoti vadovaujantis tarp šalių sudaryta rangos sutartimi. Kaip teisingai nurodė atsakovė apeliaciniame skunde, ieškovė laisva valia sudarė rangos sutartį, ji abiems šalims turi įstatymo galią. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, jog delspinigių sąskaitoje turėjo būti nurodyta praterminuotų konkrečių darbų suma, laikotarpiai, šio savo teiginio niekaip neargumentavo. Nagrinėdamas bylą, teismas ir turėjo nustatyti, kokie darbai nebuvo laiku atlikti pagal tarp šalių sudarytą rangos sutartį, koks buvo termino praleidimo laikotarpis. Tai yra bylos esmė. Teismas šių aplinkybių apskritai nenagrinėjo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad rangos sutarties 8.2 punktu šalys susitarė, jog uždelsus daugiau kaip 7 kalendorines dienas, Rangovui (atsakovė) pareikalavus, Subrangovas (ieškovė)moka delspinigius, lygius 0,05% Sutarties (ne tam tikro praterminuoto darbo) kainos už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną. Todėl neaišku kokią reikšmę turi praterminuotų konkrečių darbų suma, laikotarpiai. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė atlikti darbus pavėlavo 155 kalendorines dienas. Todėl, pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad sutarties įvykdymas pradelstas 155 dienomis, vadovaujantis rangos sutarties 8.2 punktu, delspinigiai skaičiuojami nuo visos rangos sutarties kainos. Sprendimo prieštaringumas šioje dalyje yra ir dėl to, kad teismas konstatavo, jog delspinigiai yra per dideli, tačiau jų nemažino, o juos atmetė.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų kolegija nepasiako, nes, kolegijai padarius išvadą, jog neatskleista bylos esmė, jie teisinės reikšmės neturi.

Iš naujo nagrinėjant bylą, nustatytina ar jie sąlygos CK 6.66 straipsniui taikyti skolų suderinimo akto atžvilgiu ir atitinkamai išspręstini kiti ieškinio reikalavimai.

Apibendrinus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byla dėl ieškinio reikalavimų dalyje dėl PVM sąskaitų-faktūrų, medžiagų nurašymo akto pripažinimo negaliojančiais nutrauktina, likusioje dalyje byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 293str. 1d. 1p.; 327 str. 1d.2p.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, nes byla iš esmės grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 1dalies 4 punktu; 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu; 326 straipsnio 1dalies 5 punktu; 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą priešieškinio dalyje.

Civilinę bylą priešieškinio dalyje nutraukti.

Grąžinti atsakovei UAB „Dalista“ (juridinio asmens kodas 300581626) 702 Lt (septynis šimtus du litus) žyminio mokesčio, sumokėto 2013 09 19.

Priimti naują sprendimą ieškinio dalyje dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiomis PVM sąskaitas-faktūras – 2011 03 25 delspinigių sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 44 074,25 Lt sumai; 2011 03 25 PVM sąskaitą-faktūrą DLS Nr. (duomenys neskelbtini), 11 620,22 Lt sumai; 2011 04 14 PVM sąskaitą-faktūrą DLS Nr. (duomenys neskelbtini), 3 605,26 Lt ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Civilinę bylą likusioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Galina BlaževičRūta PalubinskaitėAlbina Rimdeikaitė