Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-11-08 · Civilinė byla Nr. e2S-624-828/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-08
Bylos Nr.
e2S-624-828/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vygintas Mažuika
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
UAB „Mano būstas Baltija“
Trečiasis asmuo
V. G., D. K., L. P., R. Z., R. N., R. B., L. S., N. D., D. P., R. K., I. P., J. J., R. J., E. G., R. Š., M. V., U. S., V. S., S. D. M., B. Z., N. K., S. K., M. M., G. S., J. D., R. T., I. Z., D. B., I. J., P. D., V. Š., T. Š., A. J., O. M., L. G., A. S., R. M., D. A., A. R., M. B., G. M., J. V., J. B., V. U., V. P., L. J., T. N., E. J., A. B., Klaipėdos miesto savivaldybė, UAB „Green admin“
Civilinė byla Nr. e2S-624-828/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00195-2022-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.14.8.4; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 8 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-08-18 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei UAB „Mano būstas Baltija“ dėl įpareigojimo panaikinti neteisėtai išrašytas sąskaitas, tretieji asmenys V. G., D. K., L. P., R. Z., R. N., R. B., L. S., N. D., D. P., R. K., I. P., J. J., R. J., E. G., R. Š., M. V., U. S., V. S., S. D. M., B. Z., N. K., S. K., M. M., D. K., G. S., J. D., I. P., R. T., I. Z., D. B., I. J., P. D., V. Š., T. Š., J. D., A. J., O. M., L. G., A. S., R. M., D. A., A. R., M. B., G. M., J. V., J. B., V. U., V. P., L. J., T. N., E. J., A. B., Klaipėdos miesto savivaldybė, UAB „Green admin“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. B. prašė įpareigoti atsakovę panaikinti daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkei ieškovei išrašytas sąskaitas (kurių bendra vertė 110,20 Eur) už laikotarpiu nuo 2021-03-01 iki 2021-08-31 neteisėtai suteiktas namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimo ir/ar kitas paslaugas bei priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-10-16 įsakymo Nr. AD1-2560 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrungės būstas“ skyrimo Klaipėdos miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi“, atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ (po reorganizacijos perėmęs UAB „Vėtrungės būstas“ teises ir pareigas) vykdė daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimą. 2021-01-04 namo bendrasavininkų susirinkime buvo išrinkta namo įgaliota atstovė – ieškovė, kuri 2021-01-05 su UAB „Green admin“ sudarė Sutartį Nr. GA21/01/05, kurios pagrindu namo administratorius įsipareigojo namo bendrasavininkams teikti atlygintines namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas. 2021-03-17 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-332 nustatyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų (bendrosios nuosavybės) administravimas, vykdomas UAB „Mano Būstas Baltija“, pasibaigė. Pažymėjo, kad atlygintines namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimo, techninės priežiūros ir kt. paslaugas ieškovei bei tretiesiems asmenims nuo 2021-03-01 Sutarties pagrindu teikia UAB „Green admin“. Ieškovei ir tretiesiems asmenims jau yra pateiktos UAB „Green admin“ sąskaitos už laikotarpiu nuo 2021-03-01 iki 2021-11-30 suteiktas administravimo ir kitas paslaugas. Tačiau atsakovė nuo 2021-03-01 be jokio teisinio pagrindo administravo namą ir ieškovei bei tretiesiems asmenims išrašė sąskaitas. Ieškovė yra gavusi iš atsakovės išrašytas sąskaitas už laikotarpius nuo 2021-03-01 iki 2021-08-31, bendra išrašytų sąskaitų vertė siekia 109,88 Eur sumą, kartu su priskaičiuotomis palūkanomis - 110,20 Eur. Be to, iš ikiteisminio skolos išieškojimo įmonės gavo pranešimus kuo skubiau padengti neteisėtai išrašytas sąskaitas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022-08-18 nutartimi civilinę bylą nutraukė ir grąžino ieškovei sumokėtą žyminį mokestį.

4. Nurodė, kad PVM sąskaita faktūra negali būti savaime prilyginama sutarčiai ir civiliniu teisiniu atžvilgiu negali šalių įpareigoti kaip sutartis. Reikalavimo, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu juridinio asmens buhalterinius dokumentus, pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas gali anuliuoti tik pati įmonė (Įstatymo 83 straipsnis), jokia institucija nenagrinėja.

5. Nustatė, kad atsakovė ieškovei laikotarpiu nuo 2021-03-01 iki 2021-08-31 išrašė 6 PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas 110,20 Eur sumai. Tačiau pati atsakovė patvirtino, jog ji ieškovei paslaugų minėtu laikotarpiu nesuteikė, apmokėti išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nereikalauja. Teismas sprendė, jog ieškovės ginčijamas PVM sąskaitas faktūras, kaip juridinio asmens buhalterinius dokumentus, gali anuliuoti tik pati atsakovė, ieškovės reikalavimas negali būti ieškinio dalyku, todėl bylą nutraukė (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė R. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-08-18 nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

7. Nurodo, jog nesutinka su teismo išvadomis, kad reikalavimas pripažinti PVM sąskaitas faktūras negaliojančiomis, pareikštas ieškinio forma, negali būti bylos dalykas. Pažymi, jog teismui tenkinus ieškovės ieškinį ir įpareigojus atsakovą panaikinti nepagrįstai išrašytas sąskaitas, būtų panaikintas ieškovės turimas nepagrįstas įsiskolinimas atsakovui, nes dėl esamos skolos atsakovas ir jo pasitelkta skolų išieškojimo įmonė nuolatos reiškia reikalavimus dėl skolos apmokėjimo, atsakovas tokius nepagrįstus skolinius reikalavimus parduoda reikalavimus perkantiems juridiniams asmenims, kurie tokius skolinius įsipareigojimus išieško teismine tvarka. Todėl mano, jog esama skola atsakovui ieškovei sukelia neigiamas pasekmes.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismuose nagrinėjami ieškiniai, kurių dalykas yra susijęs su tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimu arba pasibaigimu. Pateikdama tokio pobūdžio ieškinį, ieškovė realizavo savo teisę į gynybą ir siekia apsiginti nuo nesąžiningų atsakovo veiksmų, kurie kartu nukreipti ir prieš kitus namo butų savininkus (gyventojus), t. y. susiję su visuomenės dalimi, jos interesais. Teismui tenkinus ieškinį, būtų atkurta ieškovės padėtis iki atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų.

9. Įpareigojus panaikinti išrašytas sąskaitas, bus panaikinama ieškovės pareiga jas apmokėti, bus išvengta ieškovės kreditingumo bloginimo ir būtų atkurtas jos kreditingumas, kuris buvo iki atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų – išrašytų sąskaitų.

10. Be to, teismų praktikoje yra pavyzdžių, kada buvo kreiptasi į teismą, prašant išnagrinėti ginčą iš esmės ir pripažinti, kad ieškovės atsakovui teikiamos sąskaitos (tuo atveju už vaizdo stebėjimo apsaugos paslaugas) yra teisėtos (pvz., Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-814-1069/2019). Minimu atveju teismas išnagrinėjo ginčą iš esmės ir pripažino sąskaitas teisėtomis bei pagrįstomis.

Atsiliepimas

11. Atsakovas niekada ieškovei nenurodė, kad iš jos nereikalaus išrašytų sąskaitų apmokėjimo, tai nėra nurodyta ir atsakovo procesiniuose dokumentuose.

12. Pažymi, kad teismuose yra nagrinėjamos bylos, kuriose yra reiškiami savarankiški reikalavimai dėl sąskaitų pripažinimo negaliojančiomis, todėl remiantis analogija toks ieškovės ieškinio reikalavimas gali būti savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas.

13. Teismui nepagrįstai nutraukus ieškovės ieškinio pagrindu iškeltą civilinę bylą ieškovė nebeturi jokių kitų teisinių galimybių apginti savo teises ir teisėtus interesus, kuriuos atsakovas pažeidė neteisėtai ir nepagrįstai išrašydamas sąskaitas ieškovei bei reikalaudamas šias sąskaitas apmokėti. Atsakovui pačiam ar perleidus reikalavimo teisę, naujieji kreditoriai turėtų galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu priteisti susidrausią skolą iš ieškovės, o ieškovė, pagal analogišką situacija nagrinėjamose kitose bylose (pvz., e2-4639-838/2022), gindamasi nuo tokių reikalavimų, iš naujo turėtų kreiptis su ieškiniu dėl sąskaitų panaikinimo, nors šioje byloje teismas tokią ieškovės teisę paneigė.

14. Atsiliepimų į skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta civilinę bylą nutraukti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovę panaikinti daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkei ieškovei išrašytas sąskaitas (kurių bendra vertė 110,20 Eur) už laikotarpiu nuo 2021-03-01 iki 2021-08-31 neteisėtai suteiktas namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimo ir/ar kitas paslaugas.

18. Teisė kreiptis į teismą yra asmens konstitucinė teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, taip pat CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos reglamentuojančio CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos. Teismui pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui (CPK 111–114 straipsniai), taip pat specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 135 straipsnis). Jeigu ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui įstatyme keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 138, 115 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CPK 115 straipsnyje įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui iš karto neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti.

19. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovė privalo nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio dalykas – tai ieškovės atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką). Būtent ieškinio elementai (ieškinio dalykas ir pagrindas) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką – bylos nagrinėjimo ribas ir juos nurodyti yra išskirtinė ieškovo teisė ir pareiga (CPK 42 ir 135 straipsniai).

20. Teismas privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo. Teismo pareiga patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankiškas nagrinėjamo ginčo dalykas. Šiuo aspektu reikšminga pažymėti tai, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2021 m. birželio 23 d. nutartį Nr. e3K-3-197-1075/2021). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2021 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-1075/2021).

21. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytu PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės vertinimu grindžia argumentais, kad atsakovė minėtomis PVM sąskaitomis faktūromis gali reikalauti iš ieškovės sumokėti skolą arba perduoti skolos išieškojimo įmonei. Pažymėtina, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje įtvirtintą sąvokos apibrėžimą PVM sąskaita faktūra – šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Reikšminga tai, kad PVM sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šiuo dokumentu civiliniai teisiniai santykiai neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015).

22. Taigi ieškovės prašomos panaikinti atsakovės UAB „Mano būstas Baltija“ išrašytos sąskaitos už laikotarpį nuo 2021-03-01 iki 2021-08-31 nėra sandoriai ir pačios savaime jokių teisių ir pareigų ieškovei nesukuria. Taigi nesukurtų ir jas panaikinus pagal ieškovės reikalavimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tokio pobūdžio reikalavimas dėl įpareigojimo panaikinti neteisėtai išrašytas sąskaitas negali būti bylos nagrinėjimo dalykas.

23. Priešingai negu nurodo apeliantė, Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-862-796/2022 taip pat nurodė, jog reikalavimas pripažinti negaliojančią PVM sąskaitą faktūrą negali būti bylos nagrinėjimo dalykas.

24. Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog teismas turėtų vadovautis Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-814-1069/2019 suformuota praktika, kai sąskaitų faktūrų klausimas buvo nagrinėjamas teismo. Pažymėtina, jog apeliantės nurodomoje byloje ieškinio dalykas skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos dalyko, kadangi apeliantės nurodytoje byloje ginčas buvo kilęs dėl paslaugų, kurios išrašytos sąskaitos, suteikimo.

25. Nėra pagrindas priimti kitokį procesinį sprendimą nei skundžiama pirmosios instancijos nutartis ir ieškovė nurodytos aplinkybės, jog atsakovė gali parduoti tariamą reikalavimą pagal sąskaitas skolų ieškotojams, kurie pradėtų nepagrįstas teisines procedūras prieš ieškovę. Minėta, kad sąskaitos pačios savaime (nenustačius pagrįsto paslaugų suteikimo fakto) nesukelia ieškovei jokių pareigų. Todėl nenustačius pagrįsto paslaugų suteikimo fakto, galimi skolų išieškotojų reikalavimai ieškovės atžvilgiu t.p. negalėtų būti tenkinami. Pažymėtina, kad, ieškovei manant, jog galimais nurodytais veiksmais (atsakovo atliktu tariamų reikalavimų į ieškovę perleidimu ar kt. veiksmais, susijusiais su tariamais reikalavimais į ieškovę) jai galėtų būti padaryta žala, ieškovei išlieka teise reikšti reikalavimą atsakovei dėl galimos žalos atlyginimo, t.p. prevencinį ieškinį.

26. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

27. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta civilinę bylą nutraukti, yra pagrįsta ir teisėta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-08-18 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vygintas Mažuika