Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. V. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovo G. V. ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Progresyvūs partneriai“ dėl PVM sąskaitos faktūros pripažinimo negaliojančia ir atsakovės veiksmų pripažinimo neteisėtais, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.2. Teismas pažymėjo, kad antrajame ieškinio reikalavime – pripažinti atsakovės 2021 m. spalio 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija PRO, Nr. 00000460, išdėstytas visas ūkines operacijas neteisėta atsakovės ūkine komercine veikla, keliami klausimai civilinio proceso tvarka nėra sprendžiami, kadangi neteisėtos ūkinės komercinės veiklos pripažinimas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse arba Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, todėl šis ieškovo reikalavimas taip pat yra netinkamas ir civilinio proceso tvarka nenagrinėtinas, o tenkinus tokį ieškovo reikalavimą, jis nesukeltų jam jokių teisių ir pareigų.

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

6. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas užkirto galimybę ieškovui ginti pažeistus interesus teisme. Apeliantas pažymi, kad Plungės apylinkės teisme nagrinėjamoje kitoje civilinėje byloje Nr. e2‑605‑995/2022 jis pateikė priešieškinį ieškovei UAB „Progresyvūs partneriai“, tačiau teismas priėmė 2022 m. liepos 1 d. nutartį, kuria atsisakė priimti tokį priešieškinį. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovo teisę reikšti ieškinio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro atskiruoju skundu apskųstos Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutarties (civilinės bylos Nr. 2-3248-973/2022) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 15 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai nustatė ieškovo ieškinio trūkumus ir taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

8. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje pareiškė savarankiškus reikalavimus: pirma, pripažinti negaliojančia atsakovės UAB „Progresyvūs partneriai“ 2021 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija PRO, Nr. 00000460, nuo jos sudarymo dienos – 2021 m. spalio 4 d. ir įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui 410,25 Eur; antra, pripažinti atsakovės 2021 m. spalio 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija PRO, Nr. 00000460, išdėstytas visas ūkines operacijas neteisėta atsakovės ūkine komercine veikla.

9. Teisė kreiptis į teismą yra asmens konstitucinė teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, taip pat CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos reglamentuojančio CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos. Teismui pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui (CPK 111–114 straipsniai), taip pat specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 135 straipsnis). Jeigu ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui įstatyme keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 138, 115 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CPK 115 straipsnyje įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui iš karto neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti.

10. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas privalo nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio dalykas – tai ieškovo atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką). Būtent ieškinio elementai (ieškinio dalykas ir pagrindas) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką – bylos nagrinėjimo ribas ir juos nurodyti yra išskirtinė ieškovo teisė ir pareiga (CPK 42 ir 135 straipsniai).

11. Teismas privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo. Teismo pareiga patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankiškas nagrinėjamo ginčo dalykas. Šiuo aspektu reikšminga pažymėti tai, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2021 m. birželio 23 d. nutartį Nr. e3K‑3‑197‑1075/2021). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2021 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-1075/2021).

12. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytu PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės vertinimu grindžia argumentais, kad atsakovė minėta PVM sąskaita faktūra grindžia savo ieškinio reikalavimą apeliantui kitoje Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-605-995/2022. Pažymėtina, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje įtvirtintą sąvokos apibrėžimą PVM sąskaita faktūra – šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Reikšminga tai, kad PVM sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šiuo dokumentu civiliniai teisiniai santykiai neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑15/2008; 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015).

13. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovo prašoma pripažinti negaliojančia nuo sudarymo dienos atsakovės UAB „Progresyvūs partneriai“ 2021 m. spalio 4 d. PVM sąskaita faktūra, serija PRO, Nr. 00000460, pati nėra sandoris ir vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Kadangi vien šios PVM sąskaitos faktūros pagrindu civiliniai teisiniai santykiai neatsiranda, todėl vien tokios sąskaitos pripažinimas negaliojančia nepanaikintų prievolės pagal sutartinį teisinį santykį. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad savarankiško reikalavimo pripažinti PVM sąskaitą faktūrą negaliojančia, pareikšto ieškinio forma, tenkinimas savaime nesukeltų juo ieškovo siekiamų materialiųjų teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tokio pobūdžio reikalavimas dėl 2021 m. spalio 4 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros, serija PRO, Nr. 00000460, pripažinimo negaliojančia negali būti bylos nagrinėjimo dalykas, ir pagrįstai pasiūlė ieškovui patikslinti ieškinio reikalavimą.

14. Atskirajame skunde apeliantas taip pat teigia, kad teismas yra kompetentingas tirti juridinio asmens veiklos teisėtumą, dėl to, apelianto vertinimu, ieškinio dalis, kurioje prašoma pripažinti atsakovės 2021 m. spalio 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija PRO, Nr. 00000460, išdėstytas visas ūkines operacijas neteisėta atsakovės ūkine komercine veikla, turėjo būti priimta. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį teikia civilinio proceso tvarka. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje numatytais būdais. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą civilinių teisių gynybos (ieškovas), be kita ko, ieškinyje turi aiškiai ir konkrečiai apibrėžti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. ieškinyje turi būti įvardintas jo teisės ar kurio nors intereso pažeidimas, kurį būtų galima pašalinti būtent ieškinyje pasirinktu vienu iš CK 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme numatytų būdų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus motyvus dėl PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad vien nurodytas savarankiškas civilinio proceso tvarka reiškiamas ieškinio reikalavimas, jį tenkinus, nesukeltų ieškovui jokių teisių ir pareigų.

15. Ieškiniu ieškovas, kaip ginčo dalyką nurodydamas ūkinės operacijos įforminimo dokumentą – PVM sąskaitą faktūrą, be kita ko, reiškia reikalavimą dėl lėšų sugrąžinimo, t. y. iš esmės ginčija ir atsiskaitymo su atsakove pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atskirajame skunde apeliantas (ieškovas) nurodo esant sutartinį civilinį teisinį santykį – sandorį, kurį ieškovas sieja su ieškinyje nurodyta atsakovės PVM sąskaita faktūra. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad atsakovės PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 00000460 nurodytas fiktyvus paslaugų teikimo laikotarpis ir fiktyviai nurodyta 2015 m. birželio 15 d. sutartis Nr. 3. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad atsakovės ieškovui „primesta“ 2015 m. birželio 15 d. sutartis Nr. 3 pripažintina negaliojančia nuo pat jos sudarymo momento, kadangi, apelianto teigimu, sutartis neatitinka jokių CK reglamentuotų sandorių sudarymo pagrindų, o pats sandoris taip pat yra fiktyvus, kadangi atsakovė nėra pastato administratorė, todėl atsakovė neturi teisės iš kitų pastato bendraturčių rinkti pinigines lėšas pagal atsakovės sudarytas PVM sąskaitas faktūras. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo atskirajame skunde kaip ginčytinas nurodomas materialinis reikalavimas dėl 2015 m. birželio 15 d. sutarties Nr. 3 pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento nebuvo pareikštas kaip savarankiškas reikalavimas ieškovo pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje.

16. Esant nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl ieškovo reiškiamų ieškinio reikalavimų nustatė ieškinio trūkumus ir taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą tinkamiems reikalavimams suformuluoti.

17. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, pateikęs ieškinį teismui, nesumokėjo už ieškinį žyminio mokesčio, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir šį ieškinio trūkumą (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Vertinant atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pateikdamas ieškinį ieškovas nesumokėjo žyminio mokesčio, nenurodė mokėtino žyminio mokesčio dydžio, pažymėtina, kad žyminio mokesčio dydis ir jo apskaičiavimas priklauso nuo ginčo pobūdžio, ieškiniu keliamų reikalavimų pobūdžio. CPK 80 straipsnio 1 ir 7 dalių, 82 straipsnio nuostatose reglamentuojami už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydžiai. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ieškinio trūkumus, kurie yra susiję su ieškinio turiniu – ieškinio reikalavimų tikslinimu, mokėtino žyminio mokesčio dydis priklausys nuo ieškovo patikslintų ieškinio reikalavimų, kurie bus pareikšti pašalinus trūkumus, pobūdžio.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti CPK 138 straipsnio nuostatą dėl ieškinio trūkumų šalinimo ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl to ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Įvertinęs tai, kad skundžiamoje nutartyje nustatytas terminas trūkumams ištaisyti jau yra pasibaigęs, tačiau, bylos duomenimis, ieškovas ne tik pateikė atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutarties, tačiau į bylą 2022 m. rugpjūčio 5 d. pateikė ir patikslintą ieškinį su priedais, apeliacinės instancijos teismas naujo termino pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti nenustato.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.