Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės būstas“ ieškinį atsakovui K. J. dėl teikiamų sąskaitų už vaizdo stebėjimo apsaugos paslaugas teisėtumo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. R., R. R., R. Ž., L. S., O. K., L. J., B. D. N., L. N., L. Z.-L., R. G., K. P., M. V., R. P., M. U., A. K., A. K., K. E., išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šilutės būstas“ kreipėsi į teismą, prašydama išnagrinėti ginčą iš esmės ir pripažinti, kad ieškovės atsakovui teikiamos sąskaitos už vaizdo stebėjimo apsaugos paslaugas yra teisėtos ir priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal dokumentus, pateiktus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (el. b., t. 1, l. 1-7).

2. Ieškovė ieškinyje (el. b., t. 1, l. 1-7) nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-30 įsakymo Nr. A1-865 pagrindu UAB „Šilutės būstas“ yra paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Ieškovė gavo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų prašymą inicijuoti vaizdo stebėjimo apsaugos paslaugos teikimą daugiabučio namo pirmoje laiptinėje organizavo tokios paslaugos teikėjo atrinkimo procedūras. Vadovaujantis atrankos rezultatais 2017-05-10 buvo organizuotas daugiabučio namo patalpų savininkų sprendimo priėmimas balsuojant raštu. Patalpų savininkams išplatintuose biuleteniuose buvo pateikta informacija apie vaizdo stebėjimo paslaugą - paslaugos mėnesinė kaina laiptinei ir atskiriems patalpų savininkams, paslaugų sutarties terminas, paslaugos sudėtis ir kita su paslaugomis susijusi informacija. Papildomai patalpų savininkai buvo konsultuojami ir informacija apie paslaugą viso balsavimo raštu metu, kas nulėmė, jog balsavimo raštu metu 8 iš 15 daugiabučio namo patalpų savininkų pritarė vaizdo stebėjimo apsaugos paslaugų teikimui daugiabučio namo pirmoje laiptinėje. Vadovaujantis balsavimo raštu rezultatais 2017-05-16 buvo sudarytas butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. SB-VSP-17-0136, konstatuojant, jog balsavimas raštu yra įvykęs ir sprendimui dėl vaizdo stebėjimo apsaugos paslaugos pirkimo iš UAB „Mano sauga LT“ pritarta. Balsavimo raštu protokolas paskelbtas daugiabučio namo laiptinėje esančioje skelbimų lentoje. Įgyvendinant patalpų savininkų priimtą sprendimą tarp ieškovės ir UAB „Mano sauga LT“ 2017-05-29 buvo pasirašyta internetinio vaizdo stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutartis Nr. MSLT-SUT-17-000787, kurios pagrindu nuo 2017-06-09 buvo pradėtos teikti vaizdo stebėjimo apsaugos paslaugos daugiabučio namo 1-oje laiptinėje. Ieškovė, veikdama daugiabučio namo bendraturčių interesais 2017-08-31 sušaukė susirinkimą, kurio metu pakartotinai pristatė 2017-05-16 įvykusio balsavimo raštu rezultatus pirmos laiptinės patalpų savininkams, pasirašytą sutartį, taip pat suteikė kitą išsamią informaciją, susijusią su patalpų savininkų priimtu sprendimu ir vaizdo stebėjimo apsaugos paslauga. Vaizdo stebėjimo apsaugos paslauga realiai padėjo ir vis dar padeda užtikrinti saugią daugiabučio namo aplinką, apsaugomi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai ir bendraturčių turtas, o kartu ir užtikrinami esminiai statinio reikalavimai, kaip tą numato Europos parlamento ir tarybos 2011-03-09 Reglamento (ES) Nr. 305/2011 I priedo 4 punktas. Tačiau Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2018-12-31 priėmė nutarimą Nr. 10-1803, kuriuo patenkino atsakovo K. J. skundą bei įpareigojo ieškovę iki 2019-02-10 anuliuoti K. J. 101,18 Eur skolą už vaizdo stebėjimo paslaugas, o taip pat nutraukti vaizdo stebėjimo paslaugos teikimą daugiabučiame name. 2019-01-24 ieškovė gavo 10 (iš 15) daugiabučio namo pirmos laiptinės patalpų savininkų prašymą, kuriuo patalpų savininkai nurodė, jog toks nutarimas pažeidžia jų, kaip pastato bendraturčių, teises ir teisėtus interesus bei pateikė prašymą pareikšti ieškinį dėl ginčijamo nutarimo panaikinimo, t. y. dėl ginčo iš esmės išnagrinėjimo ir ieškovės sąskaitų pripažinimo teisėtomis. Tokiu būdu, ieškovė, atsižvelgdama į 2019-01-29 daugiabučio namo patalpų savininkų prašymą bei akivaizdų nutarimo nepagrįstumą, prašo išnagrinėti ginčą iš esmės ir pripažinti, kad ieškovės atsakovui teikiamos sąskaitos už vaizdo stebėjimo paslaugas yra teisėtos. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ikiteismine tvarka nagrinėdama ginčą, veikė ultra vires, kadangi savo nutarimą priėmė ne dėl vartojimo teisinių santykių, o dėl daugiabučio namo bendraturčių teisinių santykių, t. y., nagrinėjo ginčą jai įstatymų nepriskirtos kompetencijos dėl teisės į privatų gyvenimą apsaugos srities ribose. Ginčijama vaizdo stebėjimo apsaugos paslauga yra teikiama ne konkrečiai atsakovui, o daugiabučio namo bendraturčiams jų priimto sprendimo pagrindu. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, taip pat privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Ginčas tarp ieškovės ir atsakovo nepatenka į vartojimo teisinių santykių reguliavimo sritį, kadangi UAB „Mano sauga LT“ vaizdo stebėjimo apsaugos paslaugos yra teikiamos ne konkretaus vartotojo (fizinio asmens), šiuo atveju atsakovo ar kitų atskirų pastato bendraturčių asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, t. y., nėra teikiamos jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto (buto, buto durų ir pan.) vaizdo stebėjimo apsaugos paslaugos. Tiesiogiai su atsakovu (ar kitu daugiabučio namo laiptinės patalpų savininku) nėra sudaryta vartojimo sutartis dėl vaizdo stebėjimo apsaugos paslaugų teikimo. Atsižvelgiant į įprastinę techninę priežiūrą, statiniai turi atitikti šiuos esminius statinių reikalavimus ekonomiškai pagrįstą naudojimo laikotarpį. Sutinkamai su reglamento I priedo 4 punktu statiniai turi būti eksploatuojami taip, kad nekiltų nepriimtinos nelaimingų atsitikimų ar žalos pavojaus, pvz., paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, žūties dėl elektros srovės, sužalojimo dėl sprogimo ir įsilaužimų. Taigi vaizdo stebėjimo apsaugos paslauga sumažina tiek žalos pavojų, tiek įsilaužimo riziką, dėl ko vaizdo stebėjimo apsaugos paslauga yra neatsiejamai susijusi su esminių statinio reikalavimų įgyvendinimu.

3. Atsakovas K.J. atsiliepime (el. b., t. 1, l. 148) nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, kad nesutinka su UAB „Šilutės būstas“ pateiktu ieškiniu. Paaiškino, kad atsakovo, kaip ir kitų 7 laiptinės butų gyventojų nuomone, priverstinai primestas mokestis, vadovaujantis daugumos laiptinės butų savininkų valia, pažeidžia jo teises, kadangi tai nėra privalomas mokestis, susijęs su statinių priežiūros ir naudojimo reikalavimais ir atsakovas nėra davęs sutikimo dėl vaizdo stebėjimo kamerų sumontavimo. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas, kuriame komisija, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 28 straipsniu nutarė patenkinti atsakovo reikalavimą ir įpareigojo UAB „Šilutės būstas“ nutraukti vaizdo stebėjimo paslaugos teikimą, o taip pat anuliuoti skolą. Į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos skyrių, kreipėsi norėdamas, kad išnagrinėtų susidariusią situaciją be teismo. Ieškovė suteikia nepakankamai informacijos apie šios paslaugos pirkimo aplinkybes ir jos naudą. Nėra aišku, už ką skaičiuojamas mokestis. Mano, kad neteisingai skaičiuojamas mokestis už šią paslaugą, mokestis turėtų būti skaičiuojamas pagal kamerų fiksuojamą plotą, o ne pagal butų kvadratūrą. Kameros fiksuoja namo kiemą ir jame esančius prabangius automobilius, tačiau visiškai nefiksuoja namo bendrojo naudojimo objektų, laiptinės. Atsakovas vieną butą nuosavybės teise valdo su kitu asmeniu, todėl visiškai nepagrįstai jie disponuoja tik vienu balsu, balsuojant ir priimant bendrus sprendimus. Taip pat visiškai netoleruotina situacija, kai tas pats fizinis asmuo turi vienoje laiptinėje įsigijęs du butus ir, naudodamasis dviejų balsų teise, nulemia tam tikrus sprendimus. Tokios paslaugos, kaip ir kitos mokamos, tačiau ne būtino reikalingumo paslaugos, turi būti perkamos absoliučiu visų gyventojų sutikimu, o ne daugumos priimtu sprendimu.

4. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. R., R. R., O. K., L. N., L. Z.-L., R. G., M. V., R. P. ir A. K. pateikė atsiliepimą (el. b., t. 2, l. 143-146), kuriame su ieškiniu sutinka ir prašė teismo jį tenkinti. Nurodė, kad ginčas kilo dėl daugiabučio namo bendraturčių pareigos prisidėti prie bendrosioms reikmėms skirtų išlaidų. UAB „Šilutės būstas“, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, reaguodama į laiptinės patalpų savininkų prašymus, atliko vaizdo stebėjimo apsaugos paslaugų teikėjų apklausą bei vadovaudamasis apklausos rezultatais organizavo pirmosios laiptinės bendraturčių balsavimą raštu dėl sprendimo teikti vaizdo stebėjimo apsaugos paslaugų pirmoje laiptinėje priėmimo. Matydami šių paslaugų realų poreikį pirmosios laiptinės butų savininkai balsų dauguma 2017-05-16 pritarė šių paslaugų teikimui, nuspręsdami, kad paslaugos teikėjas UAB „Mano sauga“ 60 mėnesių teiks pirmoje laiptinėje vaizdo stebėjimo apsaugos paslaugas už 100 Eur su PVM mėnesinę paslaugos kainą (vienam kvadratiniam buto ir kitų patalpų plotui tenka 0,12 Eur su PVM). Sprendimas yra galiojantis, nepakeistas ir neapskųstas, todėl yra privalomas visiems pirmosios laiptinės bendraturčiams, įskaitant ir atsakovą. Atsakovas nesąžiningai siekia panaikinti laiptinės daugumos bendraturčių priimtą sprendimą, ne ginčydamas jam nepatinkantį sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka, o nepagrįstai kreipdamasis į iš vartojimo teisinių santykių kylančius ginčus ikiteismine tvarka nagrinėjantį subjektą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nėra įgaliotas subjektas spręsti ginčus, kylančius dėl daugiabučio namo bendraturčių daugumos priimtų sprendimų, todėl ši institucija nepagristai kišosi į daugiabučio namo bendraturčių teisinius santykius.

5. Suinteresuotas asmuo R. Ž. atsiliepime (el. b., t. 2, l. 133) ir teismo posėdžio metu, nesutiko su ieškiniu, jos nuomone, priverstinai primestas mokestis pažeidžia jos teises. Tokios paslaugos nėra būtinos, nėra susijusios su statinių priežiūros ir naudojimo reikalavimais, ji nėra davusi sutikimo dėl vaizdo stebėjimo kamerų sumontavimo. Vaizdo stebėjimo paslaugos pirkimui turėjo būti absoliutus visų butų savininkų sutikimai, arba už šias paslaugas turi mokėti tik tie, kas balsavo „už“. Būtų tikslinga organizuoti pakartotinį balsavimą, tam, kad už paslaugas mokėtų tie, kas balsuos už paslaugos pirkimą.

6. Suinteresuotas asmuo B. D. N. atsiliepime išreiškė nesutinkanti su ieškiniu (el. b., t. 2, l. 66).

7. Suinteresuotas asmuo L. S. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovas melagingai nurodė teismui, kad informacija apie paslaugą buvo teikiama gyventojams. Balsavimas iš tiesų vyko taip, kad kiekvienas gyventojas rado balsavimo biuletenį, kuriame buvo klausiama, ar norite vaizdo stebėjimo kamerų, ar ne. Nebuvo pateikta jokios papildomos informacijos, jokių kainų, mokėjimo sąlygų ir pan. Tuomet balsavo 7 prieš likusieji už. Po kurio laiko skelbimų lentoje atsirado pranešimas, kad nutarta įrengti kameras, nes gyventojai nubalsavo teigiamai. Nuvykus pas ieškovą buvo paaiškinta, kad 8 gyventojai balsavo „už“, tačiau to negali būti, kadangi vieno buto gyventojai jau daug metų gyvena užsienyje, jie negalėjo balsuoti, kito gyventojo, kuris balsavo „prieš“, balsavimo biuletenyje už padirbtas parašas. Įrengtos kameros stebi tik prabangius kai kurių gyventojų automobilius, bet ne laiptinės ar kitas bendro naudojimo erdves.

8. Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoti asmenys I. R., R. R., O. K., L. J., B. D. N., L. N., L. Z.-L., M. V., R. P., M. U., A. K., A. K., K. E., R. G., K. P., išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai: asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis), o taip pat viešo paskelbimo būdų (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Gautas suinteresuotų asmenų B. D. N. (el. t. 2, b. l. 66), R. Ž. (el. t. 2, b. l. 133), I. R., R. R., O. K., L. N., L. Z.-L., R. G., M. V., R. P., A. K. (el. t. 2, b. l. 144-146) ir išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (el. t. 2, b. l. 176-177) prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Iš likusiųjų suinteresuotų asmenų negauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą. Byla nagrinėtina, nedalyvaujant neatvykusiems tretiesiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

9. Byloje nustatyta ir nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė UAB „Šilutės būstas“, veikdama Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-30 įsakymo Nr. A1-865 pagrindu, administruoja gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę.

10. Minėtame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pirmojoje laiptinėje yra 15 butų, priklausančių skirtingiems fiziniams asmenims (savininkams), t. y.: butas Nr. 1 nuosavybės teise valdomas – I. ir R. R.; butas Nr. 2 – R. Ž.; butas Nr. 3 – L. S.; butas Nr. 4 O. K. (pirmasis jos nuosavybės teisė valdomas butas šioje laiptinėje); butas Nr. 5 – K. ir L. J.; butas Nr. 6 – B. D. N.; butas Nr. 7 – L. ir L. L.; butas Nr. 8 – R. G.; butas Nr. 9 – K. P.; butas Nr. 10 – M. V. ir R. P.; butas Nr. 11 – O. K. (antrasis jos nuosavybės teisė valdomas butas); butas Nr. 12 – M. U.; butas Nr. 13 – A. K.; butas Nr. 14 – A. K.; bei butas Nr. 15 – K. E. (el. b. t. 1, b. l. 160-179).

11. Bylos svarstymui pateiktas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmosios laiptinės butų savininkų balsavimo raštu bei balsų skaičiavimo 2017-05-16 protokolas Nr. SB-VSP-17-0136, iš kurio matyti, kad 8 balsavimo biuleteniais (iš 15 vnt.) buvo pritarta vaizdo stebėjimo paslaugų pirkimui iš bendrovės UAB „Mano sauga“ (el. b. t. 1, b. l. 10). Tokiu būdu 2017-05-29 internetinio vaizdo stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutarties, sudarytos tarp UAB „Mano sauga“ ir UAB „Šilutės būstas“ pagrindu atsakovui bei kitiems butų savininkams UAB „Šilutės būstas“ apmokėjimui pateikė sąskaitas, kuriose, be kita ko, įtrauktas ir mokestis už vaizdo stebėjimą ir vaizdo stebėjimo kameros įrengimą (el. b. t. 1, b. l. 43, 54, 71, 76, 89-92).

12. Atsakovas K. J., būdamas buto Nr. 5 bendrasavininkiu ir nesutikdamas su UAB „Šilutės būstas“ išrašytose sąskaitose įtrauktu mokesčiu, susijusiu su vaizdo stebėjimu, kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau ir – VVTAT), kuri išnagrinėjusi vartotojo (atsakovo K. J.) prašymą ir 2018-12-31 nutarimu Nr. 10-1803, jį patenkino, įpareigodama UAB „Šilutės būstas“ nutraukti vaizdo stebėjimo paslaugos teikimą daugiabučiame name ir anuliuoti K. J. 101,18 Eur skolą už vaizdo stebėjimo paslaugas (el. b. t. 1, b. l. 18-24). VVTAT 2018-12-31 nutarimą iš esmės motyvavo tuo, kad UAB „Šilutės būstas“ organizuotas balsavimas raštu yra ne kas kita, o bendrovės UAB „Mano sauga“ ofertos (pasiūlymo) pirkti paslaugą pateikimas daliai butų savininkų ir nėra susijęs su namo bendrojo naudojimo objektų, kurių priežiūra įpareigota vykdyti UAB „Šilutės būstas“, eksploatavimu, be to, UAB „Šilutės būstas“ nesupažindino vartotojo (K. J.) su vaizdo stebėjimo paslaugos teikimo kaina, sutarties galiojimo terminu ir vaizdo stebėjimo sutarties sąlygomis bei nepateikė įrodymų, kad vartotojas akceptavo UAB „Mano sauga“ ofertą (el. b. t. 1, b. l. 18-24).

13. Nepaisant to, dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmosios laiptinės butų savininkų (10 butų, t. y. Nr.: 11, 4, 1, 15, 10, 7, 14, 8, 9 ir 6 butų savininkai) 2019-01-24 kreipėsi į UAB „Šilutės būstas“, prašydami nuginčyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018-12-31 nutarimą, kadangi, jų vertinimu, nuarimas, įpareigojantis nutraukti vaizdo stebėjimo paslaugos teikimą daugiabučiui gyvenamajam namui, pažeidžia gyvenamojo namo butų savininkų teises ir nepagrįstai paneigia jų sprendimą, priimtą balsų dauguma (el. b. t. 1, b. l. 11). Taigi UAB „Šilutės būstas“ kreipėsi į teismą, prašydama išnagrinėti ginčą iš esmės ir pripažinti, kad UAB „Šilutės būstas“ išrašytos ir atsakovui teikiamos sąskaitos už vaizdo stebėjimo apsaugos paslaugas yra teisėtos (el. b., t. 1, l. 1-7).

14. Apkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos (VVTAT) sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Taigi įstatyme aiškiai įtvirtintas VVTAT priimtų nutarimų neskundžiamumas bendrosios kompetencijos teismui. Vartotojų teisių apsaugos institucijos priimtas sprendimas nėra apskundimo objektas, o jo teisinė galia teismo nagrinėjamoje byloje yra tik kaip rašytinio įrodymo, kurį teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais ir iš jų viseto daro išvadą dėl ginčo esmės. (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-25 nutartį, priimtą civiline byloje Nr. 3K-3-416/2013). Tokiu atveju teisme kilęs ginčas nagrinėjamas nesilaikant nei ikiteismine tvarka nagrinėto K. J. skundo, nei VVTAT 2018-12-31 priimto nutarimo ribų.

Dėl buto savininko pareigos apmokėti išlaidas dėl kurių priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas

15. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, daugiabučio namo administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus ir turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis).

16. Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2015-08-08 nutarimu Nr. 831 (toliau – ir nuostatai), reglamentavimą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (4.2. punktas); vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3. punktas). Administratorius, be kita ko, turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (6.1. punktas).

17. Šiuo atveju kilo ginčas būtent dėl nuostatuose įvardijamų „kitų“ administratorės UAB „Šilutės būstas“ teikiamų paslaugų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir naudojimu (dėl vaizdo stebėjimo ir vaizdo stebėjimo kameros įrengimo), su kuriomis, nepaisant CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimto sprendimo, nesutinka atsakovas K. J. bei dalis butų savininkų, byloje dalyvaujančių trečiais asmenimis. Visų pirma, atsakovo nesutikimas su šiomis paslaugomis yra motyvuojamas tuo, kad dėl šių paslaugų teikimo nebuvo duotas visų asmenų, gaunančių šias paslaugas, sutikimas ir tuo, kad vaizdo stebėjimo paslaugos nėra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Be to, kaip minėta vienas iš esminių šioje byloje kvestionuojamo VVTAT 2018-12-31 nutarimo motyvų ir yra tas, kad vaizdo stebėjimo paslaugos nėra susijusios su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra bei eksploatavimu.

18. Teismas šioje vietoje pritaria atsakovo ir VVTAT argumentams, kad nėra teisinio pagrindo ginčo paslaugas vertinti ir (ar) priskirti prie būtinųjų / privalomųjų išlaidų, susijusių su statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Ir nors vaizdo stebėjimo (ir vaizdo kameros įrengimo) paslaugos neabejotinai yra susijusios su daugiabučio gyvenamojo namo priežiūra ir tokios paslaugos teikiamos namo gyventojų saugumo poreikio užtikrinimui atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą (t. y., Statybos įstatymą bei aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ su vėlesniais pakeitimais) tokių vaizdo stebėjimo / fiksavimo paslaugų pripažinti būtinosiomis, susijusiomis su privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, nėra pagrindo. Kita vertus, tai nereiškia, kad, net ir nesant pagrindo ginčijamas išlaidas priskirti prie užtikrinančių privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų laikymąsi, tokias išlaidas buto savininkas (atsakovas) galėtų apmokėti tik jo paties sutikimu.

19. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti pastarąsias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant pagrindo išlaidas priskirti prie užtikrinančių privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų laikymąsi, tokias išlaidas buto ir kitų patalpų savininkas galėtų apmokėti tik jo paties sutikimu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014).

20. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Be to, antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014).

22. Taigi, remiantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, vienas iš pagrindų atsisakyti mokėti išlaidas būtų atvejis, kai nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Vadinasi, kai egzistuoja CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtas butų (ir kitų patalpų) savininkų susirinkimo sprendimas, bendraturčių pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą nėra eliminuojama, net ir nesant jų aiškiai išreikšto sutikimo dėl atitinkamų išlaidų.

23. Kasacinis teismas akcentavo, kad priešingas aiškinimas, jog butų ir kitų patalpų savininkas, nesant jo asmeninio sutikimo, privalėtų apmokėti vien išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o jokių kitų išlaidų apmokėti neprivalo, neatitiktų CK 4.82 straipsnio 3 dalyje ir 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo bei neleistų užtikrinti efektyvios daugiabučio namo priežiūros. Pastarųjų išlaidų racionalumas ir proporcingumas gali būti įvertintas teismine tvarka nagrinėjant ginčus tarp gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos bei jos nario ar tarp butų ir kitų patalpų savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014). Tokia pozicija atkartojama ir teisminėje praktikoje, sprendžiant ginčus dėl buto savininko pareigos apmokėti išlaidas, susijusias su vaizdo stebėjimo paslaugomis, esant dėl to priimam butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimui (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017-03-24 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-254-653/2017 20 punktą, Vilniaus apygardos teismo 2018-03-22 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-37-345/2018, 25 punktą ir kt.).

24. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 8 dalis). Buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 4.85 straipsnio 9 dalis).

25. Kaip minėta šioje byloje buvo priimtas ir teismui pateiktas savininkų balsavimo raštu bei balsų skaičiavimo 2017-05-16 protokolas Nr. SB-VSP-17-0136, iš kurio matyti, kad 8 balsavimo biuleteniais (iš 15 vnt.) buvo pritarta vaizdo stebėjimo paslaugų pirkimui iš bendrovės UAB „Mano sauga“ (el. b. t. 1, b. l. 10). Minėtas sprendimas nebuvo ginčijamas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais (CK 4.85 straipsnio 9 dalis), vadinasi galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Bylos duomenys liudija, kad sprendimas dėl vaizdo stebėjimo paslaugų pirkimui iš bendrovės UAB „Mano sauga“ priimtas akivaizdžia balsų dauguma. Tokia išvada darytina įvertinus balsavimo raštu bei balsų skaičiavimo 2017-05-16 protokolą Nr. SB-VSP-17-0136 (el. b. t. 1, b. l. 10), o taip pat 2019-01-24 dešimties butų savininkų prašymą, adresuotą UAB „Šilutės būstas“, dėl VVTAT 2018-12-31 nutarimo nuginčijimo, kurį pasirašė O. K. (butai Nr. 4 ir 11) – 2 balsai; I. R. (butas Nr. 1) – 1 balsas; K. E. (butas Nr. 15) – 1 balsas; R. V. (butas Nr. 10) – 1 balsas; L. Z.-L. (butas Nr. 7) – 1 balsas; A. K. (butas Nr. 14) – 1 balsas; R. G. (butas Nr. 8) – 1 balsas; K. P. (butas Nr. 9) – 1 balsas ir B. D. N. (butas Nr. 6) – 1 balsas (el. b. t. 1, b. l. 11). Atsakovo hipotezės dėl netinkamo balsų skaičiavimo ir (ar) galimo parašų suklastojimo nepagrįstos jokiais duomenimis (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, trečiųjų asmenų (I. R., R. R., O. K., L. N., L. Z.-L., R. G., M. V., R. P. ir A. K.) pasirašytas ir teismui pateiktas atsiliepimas, taip pat patvirtina jų neabejotiną poziciją poreikio vaizdo stebėjimui egzistavimo (el. b., t. 2, l. 143-146).

26. Atsakydamas į atsakovo argumentus, kad jam, kaip vienam iš būto bendrasavininkių nebuvo suteiktas atskiras balsas, pasisakant itin svarbiu mokestiniu klausimu, o kitai daugiabučio gyvenamojo namo savininkei (O. K.) buvo suteikta per plati balsavimo teisė, teismas pažymi, kad būtent įstatyminis reglamentavimas lemia tai, kad kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą, jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo būtent balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Ši prezumpcija nagrinėjamos bylos atvejo paneigta nebuvo (CPK 185 straipsnis), priešingos išvados nesuponuoja ir atsakovo akcentuoti argumentai dėl „saugios kaimynystės“ sistemos pranašumo ir stebėjimo kameros perimetro nepakankamumo.

27. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atitinkamas sprendimas priimtas butų savininkų balsų dauguma, vadinasi, veikiant visų namo bendraturčių interesais ir jų sutikimu. Duomenų, leidžiančių teigti, jog namą administruojanti įmonė UAB „Šilutės būstas“ atitinkamu būdu veikė viršydama savo įgaliojimus, taip pat nenustatyta. Vadinasi, toks sprendimas įpareigoja visus daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkus juos vykdyti, todėl ieškovė UAB „Šilutės būstas“ teikia ieškovui sąskaitas už vaizdo stebėjimo apsaugos paslaugas.

28. Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas šioje byloje nekėlė savarankiškų reikalavimų, nekonkretizavo apskaičiuoto mokesčio (ne)pagrįstumo pagal jo nuosavybės teise valdomo buto dalį, todėl ieškovės apskaičiuotas mokesčio už ginčo paslaugas dydis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tokiu atveju pripažintina, kad ieškovė UAB „Šilutės būstas“ teisėtai ir pagrįstai teikia atsakovui sąskaitas už vaizdo stebėjimo apsaugos paslaugas (CK 1.138 straipsnio 1 punktas). Dėl šios priežasties ieškinys tenkintinas iš dalies.

29. Nustačius, kad vaizdo stebėjimo (apsaugos) paslauga yra teikiama ne konkrečiai atsakovui, o daugiabučio namo pirmosios laiptinės bendraturčiams jų priimto sprendimo pagrindu, teismas šį ginčą išsprendė, vadovaudamasis aukščiau įvardintomis CK ketvirtosios knygos normomis ir jų pagrindu suformuota kasacinio teismo praktika. Tokiu atveju šioje byloje lieka neaktualus vartotojų teisių teisinį reglamentavimas (Vartotojų teisių gynimo įstatymo 3 straipsnis, 19 straipsnis, CK 6.228¹ , 6.228² , 6.228⁶ straipsniai) bei VVTAT 2018-12-31 nutarimo argumentai, kad atsakovas, kaip vartotojas, liko nesupažindintas su vaizdo stebėjimo paslaugos teikimo kaina, sutarties galiojimo terminu ir sąlygomis bei asmeniškai neakceptavo UAB „Mano sauga“ ofertos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30. Ieškovės, pateikusios teismui ieškinį elektorinių ryšių priemonėmis, sumokėtas žyminis mokestis (75 Eur), laikytinas jos bylinėjimosi išlaidomis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 7 dalis). Be to, ieškovę 2018-06-11 atstovavimo sutarties pagrindu byloje atstovavo advokatas (el. b. t. 1, l. 180), kuriam už atstovavimo teisme paslaugas 2019-05-31 buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra serija AJ Nr. 00582, kurios 121 Eur suma (el. b. t. 2, b. l. 147, 148) ir 2019-07-22 PVM sąskaita faktūra serija AJ Nr. 00588, kurios 121 Eur suma (el. b. t. 2, b. l. 182).

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdų, spręsti ginčus taikiai. Šioje byloje ieškovės reikalavimai, pareikšti atsakovui iš esmės buvo patenkinti visa apimtimi, tik modifikuota pati reikalavimo formuluotė, todėl laikytina, kad sprendimas priimtas išimtinai ieškovės naudai, o kaip minėta, įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu – ,,pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nukrypti nuo šios taisyklės (atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir (ar) priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) teismas šioje byloje nenustatė pagrindo (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

32. Tokiu atveju ieškovei, visų pirma, iš atsakovo priteistina 75 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kurią sudaro pastarosios sumokėtas žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 7 dalis 93 straipsnio 1 dalis).

33. Antra, spręstinas klausimas dėl 242 Eur advokato atstovavimo teisme išlaidų atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017). Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato (ar advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 24 punktą). Tokį aiškinimą suponuoja kasacinio teismo motyvai, kad tokiu būdu yra užtikrinama realaus pinigų sumokėjimo už konkrečioje byloje suteiktas konkrečias paslaugas kontrolė, o taip pat teismo galimybę tinkamai apskaičiuoti maksimalų priteistiną atstovavimo išlaidų dydį (tinkamai parenkant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 25-26 punktus).

34. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė, prašydama kompensuoti bylinėjimosi išlaidas, pateikė teismui 2018-06-11 atstovavimo sutartį su advokatu bei dvi PVM sąskaitas faktūras: 2019-05-31 serija AJ Nr. 00582 ir 2019-07-22 serija AJ Nr. 00588 (el. b. t. 1, l. 180 ir el. b. t. 2, b. l. 148). Ir nors minėtose PVM sąskaitose faktūrose yra detalizuotas suteiktų teisinių paslaugų pobūdis, įrašant kad paslaugos suteiktos šioje konkrečioje byloje, o advokato prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų prieisimo pažymėta, kad šios sąskaitos buvo apmokėtos, tačiau teismui nepateikta jokių duomenų, leidžiančių nustatytų šių sąskaitų apmokėjimo laiką ir faktą. Į šią bylą nepateikti pinigų priėmimo kvitai ir (ar) mokėjimo pavedimai, leidžiantis nustatyti, ar buvo atsiskaityta būtent už šioje byloje teiktas teisines paslaugas. Byloje nepateikus pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėjimo datą, negalima konstatuoti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų realumo (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas atmeta ieškovės prašymą kompensuoti jai atstovavimo teisme išlaidas, kurių suma 242 Eur.

35. Trečia, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 62,16 Eur procesinių dokumentų, t. y., pašto išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės būstas“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės būstas“ (juridinio asmens kodas 177000697) teisėtai ir pagrįstai atsakovui K. J. (gimusiam (duomenys neskelbtini)) teikia sąskaitas už vaizdo stebėjimo apsaugos paslaugas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės būstas“ (juridinio asmens kodas 177000697) iš atsakovo K. J. (gimusio (duomenys neskelbtini)) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo K. J. (gimusio (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 62,16 Eur (šešiasdešimt du eurus ir šešiolika euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąsias sąskaitas: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ bankas, (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.