Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui UAB „Karoliniškių būstas“ dėl neteisėtų mokesčių rinkimo ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą nutraukti neteisėtų mokesčių rinkimą už vaizdo stebėjimo kamerų įrengimą, remontą bei priežiūrą rinkimą, priteisti iš atsakovo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėtus visus neteisėtus mokesčius už vaizdo stebėjimo kamerų įrengimą, remontą, eksploatavimą bei priežiūrą (pateikiant išsamius tai patvirtinančius buhalterinės programos išrašus) bendroje sumoje 42,81 EUR su PVM, priteisti 150 EUR neturtinės žalos ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad 2010 m. gegužės mėn. UAB „Karoliniškių būstas“ skelbimu (duomenys neskelbtini) namo laiptinių skelbimų lentose paskelbė, kad pradėti rinkti namo gyventojų parašai dėl vaizdo stebėjimo kamerų name įrengimo ir po montavimo darbų pabaigos pradėjo rinkti mokesčius už name sumontuotų vaizdo stebėjimo kamerų įrengimą ir priežiūrą. Prieš pradedant namo gyventojų parašų rinkimą, UAB „Karoliniškių būstas“ bet kokiu visuomenei ir namo bendruomenei priimtinu būdu nepateikė jokios informacijos, susijusios su vaizdo stebėjimo kamerų įrengimu, t.y. nebuvo pateikta išsami informacija apie technines vaizdo stebėjimo sistemos ypatybes, apie sukauptos vaizdo informacijos peržiūros galimybes bei vietą, apie paslaugos teikėjo atsakomybės ribas, apie minėtos paslaugos (vaizdo stebėjimo sistemos) suderinamumą su LR teisės aktais, apie UAB „Karoliniškių būstas“ įregistravimą asmens duomenų valdytoju, apie vaizdo stebėjimo sistemos įtaką ir poveikį name gyvenančių asmenų bei jų turto saugumui. Ieškovas niekada ir jokiais būdais nesuteikė UAB „Pavasaris“ ar jos įgaliotiems tretiesiems asmenims įgaliojimo ar sutikimo atlikti bet kokius darbus ar teikti bet kokias paslaugas, sukeliančias ieškovo atžvilgiu bet kokias mokestines prievoles. Ieškovas nepritarė vaizdo kamerų name įrengimui ir nepasirašė atitinkamų apklausų anketų. Ieškovas kreipėsi į LR Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos komunalinio ūkio departamentą. LR VVTAT 2011-02-07 buvo gautas raštas 4-867, kuriame aprašomi teisės aktai bei LR Aukščiausiojo teismo suformuota praktika, kai vaizdo kamerų įrengimas yra siejamas su padidinto komforto bei saugumo suteikimu gyventojams, kas nekoreliuoja ir niekaip nesusiję su privalomaisiais statinių priežiūros ir naudojimo reikalavimais, susijusiais su bendrosios nuosavybės valdymu, t.y. tam sutikimo nedavę gyventojai neprivalo mokėti už tokias paslaugas, ir pasiūloma ginčą spręsti teismine tvarka. Gavęs atsakymus bei komentarus iš LR VVTAT ieškovas pakartotinai kreipėsi su Pretenzija Nr. 7 į UAB „Karoliniškių būstas“ su prašymu nutraukti neteisėtų mokesčių rinkimą ir eilinį kartą gavo atsakymą, kuriame pasiūlyta ginčą spręsti teismine tvarka.Atsakovas UAB „Karoliniškių būstas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. 2010 m. balandžio 12 d. UAB „Karoliniškių būstas“ gavo namo (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas) gyventojų atstovų 2010-04-08 pranešimą, kuriuo informavo apie daugumos gyventojų norą Name įrengti apsaugos stebėjimo sistemą ir apie planą įgyvendinti saugaus kvartalo „Pavasaris“ koncepciją. Remiantis minėtu 2010-04-08 (duomenys neskelbtini) namo atstovų pranešimu, 2010-06-10 Atsakovas gavo daugumos Namo gyventojų sutikimą dėl apsaugos kamerų montavimo, darbų apmokėjimo bei sutikimą mokėti kiekvieną mėnesį nustatytą mokestį už šių kamerų priežiūrą. Kadangi dauguma daugiabučio Namo savininkų išreiškė savo valią, o Atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo nevykdyti tokio Namo butų savininkų daugumos sprendimo ar juo labiau abejoti tokio sprendimo teisėtumu, veikdamas kaip daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų administratorius sudarė rangos sutartį su UAB „Saugumo vizija“ dėl Name įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų priežiūros. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, buvo pradėtas rinkti mokestis už vaizdo stebėjimo kamerų priežiūrą.Ieškovas prašo teismo priteisti iš Atsakovo 150 EUR dydžio neturtinę žalą, tačiau jokių tokį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Klausimas dėl Ieškovo reikalavimų įpareigojant Atsakovą grąžinti sumokėtus mokesčius, sietinas su galimos žalos atsiradimu, kuriam nustatytas sutrumpintas trijų metų senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Ieškovas nuo 2010 m. liepos mėnesio, kai buvo gaunami pirmieji pranešimai (sąskaitos) su nurodyta priskaičiuota mokėti suma, nesikreipė į teismą dėl tariamai pažeistų savo teisių gynimo. Taigi terminas baigėsi 2013 m. liepos mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog 2012-09-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1920 ,,Dėl UAB ,,Karoliniškių būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pagrindu atsakovas UAB „Karoliniškių būstas“ paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – Namas) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi (minėtas įsakymas pakeitė 2006-01-16 įsakymą Nr. 30-22). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad ieškovui G. B. nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010-04-08 pranešimu namo, esančio Jonažolių g. 13, Vilnius, atstovai 2010-04-12 kreipėsi į atsakovą, nurodydami, kad UAB „Pavasaris“ ir (duomenys neskelbtini) namų gyventojai planuoja įgyvendinti saugaus kvartalo „Pavasaris“ koncepciją, (duomenys neskelbtini) namo gyventojų dauguma balsavo, kad name būtų įrengta apsaugos stebėjimo sistema ir samdoma apsaugos įmonė (1 t., b.l. 13). Remiantis minėtu 2010-04-08 (duomenys neskelbtini), namo atstovų pranešimu, 2010-06-10 atsakovas gavo daugumos namo gyventojų (89 iš 140) sutikimą dėl apsaugos kamerų montavimo, darbų apmokėjimo bei sutikimą mokėti kiekvieną mėnesį nustatytą mokestį už apsaugos stebėjimo kamerų eksploatavimą (į kamerų eksploatavimą įeitų kamerų priežiūra bei interneto ryšys); sutinka, kad mokestis už šias paslaugas būtų skirstomas buto vienetui (mokėtų vis butai vienodą sumą) (1 t., b.l. 8-12). Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad atsižvelgiant į daugumos Namo savininkų išreikštą valią, atsakovas, veikdamas kaip daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų administratorius, sudarė rangos sutartį su UAB „Saugumo vizija“ dėl Name įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų priežiūros. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, buvo pradėtas rinkti mokestis už vaizdo stebėjimo kamerų priežiūrą.Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog savininkas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, nėra absoliuti sąlyga, eliminuojanti daugiabučio namo butų savininkų pareigą jas apmokėti. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad vaizdo kamerų įrengimas, eksploatavimas nesusijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, tačiau pažymėjo, jog remiantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, vienas iš pagrindų atsisakyti mokėti išlaidas yra tuo atveju, kai nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kadangi daugiabučio namo gyventojų sutikimai dėl apsaugos stebėjimo kamerų montavimo ir kamerų eksploatacijos mokesčio rinkimo nėra susiję su disponavimu bendruoju turtu, jiems priimti visų bendraturčių bendras sutarimas nebuvo būtinas, pakako bendraturčių balsų daugumos (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo bei jų naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, o tokie sprendimai, gali būti priimami ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą (CK 4.85 str. 5 d.). Taigi butų savininkų daugumos rašytiniai sutikimai, jų išreikšta valia dėl apsaugos stebėjimo kamerų montavimo ir kamerų eksploatacijos mokesčio rinkimo šiuo atveju atitiko įstatymų reikalavimus, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą, todėl yra pagrindas šių asmenų rašytinį sutikimą prilyginti jų priimtam sprendimui. Kadangi ieškovas nuo 2010 metų iki ieškinio pareiškimo 2016 metais apmokėdavo paslaugas, tokiais savo veiksmais iš esmės pripažindamas jas, todėl teismas sprendė, kad ieškovas CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis išimtimis atsisakyti mokėti išlaidas už neprivalomąsias pastato priežiūros paslaugas remiasi nepagrįstai.Taip pat teismas pažymėjo, jog ieškovas neįrodė patirtos neturtinės žalos, nes ieškinyje nėra pasisakoma dėl konkrečiai ieškovo galimai patirtų neigiamų išgyvenimų ir nepateikti įrodymai dėl tokių aplinkybių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas G. B. prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesirėmė LAT praktika byloje 3K-7/515/2009, o LR CK 4.82 ir 4.85 straipsnių nuostatos priešinamos viena kitai, t.y. esant LR CK nurodytai bendraturčio nuostatai prisidėti tik prie privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų užtikrinimo, tuo pačiu teigiama, kad net ir nesant tokios aiškiai išreikštos bendraturčio nuostatos, jam vis tiek atsiranda tokia prievolė.Stebėjimo kamerų įrengimas yra niekaip nesusijęs su privalomaisiais statinių naudojimo, priežiūros reikalavimais, tokia įranga nepateikiama ir neaprašoma jokiame STR, nuo vaizdo stebėjimo kamerų buvimo ar nebuvimo niekaip nepasikeis statinio būklė, statinio konstrukcijos patikimumas, ilgaamžiškumas, inžinierinių sistemų sklandus veikimas ir pan. Vaizdo stebėjimo kameros yra papildomo komforto įranga, jos nebuvo numatytos namo projekte, jos nebuvo sumontuotos namo pridavimo valstybinei komisijai metu, apie jų esamą ar numatomą buvimą nebuvo pateikta jokia informacija pirkimo-pardavimo sutartyse man įsigyjant nuosavybę minėtame objekte.Mokėjimai už neteisėtai sumontuotas kameras renkami iki šios dienos, todėl jie yra tęstiniai, nenutrūkstantys, ieškovo patiriama žala auga kas mėnesį, todėl nelaikytini pasibaigusiais ir įvykusiais. Tai, kad apeliantas apmokėdavo atsakovo atsiųstose sąskaitose už paslaugas nurodytus mokesčius, nereiškia, jog šiuos mokesčius apeliantas pripažino, nes jis, kaip paslaugų iš UAB Karoliniškių būstas pirkėjas, neturėjo jokios galimybės pasirinkti objektą administruojančią bendrovę, sąskaitose nebuvo numatyta galimybė mokėti atskirai už skirtingas paslaugų rūšis, taigi, neapmokėdamas pateiktų sąskaitų jis būtų traktuojamas kaip piktybiškai neatsiskaitantis klientas.Ženklių dvasinių išgyvenimų intensyvumą, mastą ir pasekmes jaučia ir gali įvertinti tik apeliantas pats ir niekas kitas ir jo prašomos atlyginti žalos piniginė išraiška yra reali ir protinga, o jos pagrindimo apeliantas neprivalo pateikti.Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Karoliniškių būstas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, teisingai pritaikęs tarp Atsakovo ir Ieškovo kilusius teisnius santykius reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, priėmė galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus atitinkantį sprendimą, o Apelianto argumentai dėl ginčijamo sprendimo nepagrįstumo, sprendimo motyvų nepakankamumo, tarp Atsakovo ir Ieškovo kilusių teisinių santykių netinkamo kvalifikavimo yra visiškai nemotyvuoti bei nepagrįsti jokiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje kilo ginčas dėl buto savininko pareigos apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, dėl kurių priimtas administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai reglamentuojami CK 4.82–4.85 straipsniuose. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Vienas iš apelianto argumentų yra tas, kad teismas minėtas CK normas priešina viena kitai, t.y. esant LR CK nurodytai bendraturčio nuostatai prisidėti tik prie privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų užtikrinimo, skundžiamame sprendime tuo pačiu teigiama, kad net ir nesant tokios aiškiai išreikštos bendraturčio nuostatos, jam vis tiek atsiranda tokia prievolė. Taip pat apeliantas teigia, jog CK 4.83 straipsnyje pavartotas žodis „arba“ neeliminuoja šios nuostatos toliau einančių nuostatų atžvilgiu, o tik logiškai papildo tekstą. Apeliacinis teismas pažymi, kad apeliantas netinkamai aiškina civilinio proceso kodekso normas, nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-7/515/2009 – priešingai, skundžiamame sprendime kaip tik ir buvo remiamasi ne tik minėtoje byloje, bet ir civilinėse bylose Nr. 3K-3-305/2012, Nr. 3K-3-326/2014 atliktais išaiškinimais. Tai, kad apeliantas, kaip pats teigia, pakartotinai nurodo, kad vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas yra niekaip nesusijęs su privalomaisiais statinių naudojimo, priežiūros reikalavimais, tokia įranga nepateikiama ir neaprašoma jokiame STR, nuo vaizdo stebėjimo kamerų buvimo ar nebuvimo niekaip nepasikeis statinio būklė, statinio konstrukcijos patikimumas, ilgaamžiškumas, inžinierinių sistemų sklandus veikimas, niekaip nepaneigia pirmosios instancijos argumento, jog ieškovas negali atsisakyti mokėti išlaidų esant patalpų savininkų susirinkimo sprendimui CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014, tuo atveju, kai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, bendraturčių pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą nėra eliminuojama, net ir nesant asmens aiškiai išreikšto sutikimo dėl atitinkamų išlaidų. Priešingas aiškinimas, kad butų ir kitų patalpų savininkas, nesant jo asmeninio sutikimo, privalėtų apmokėti vien išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o jokių kitų išlaidų apmokėti neprivalo, neatitiktų CK 4.82 straipsnio 3 dalyje ir 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo bei neleistų užtikrinti efektyvios daugiabučio namo priežiūros. Apelianto argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas neva nepagrįstai taikė ieškinio senatį, yra nepagrįsti, kadangi skundžiamame sprendime teismas dėl ieškinio senaties taikymo apskritai nepasisakė, nenustačius ieškovo teisių pažeidimo fakto. Apeliantas kaip ir ieškinyje teigia, jog yra ne kartą kreipęsis į atsakovą dėl tam tikros informacijos suteikimo, tačiau informacija jam nebuvo suteikta. Pažymėtina, jog šiais deklaratyviais teiginiais nepaneigiamas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas bandė realizuoti savo teisę susipažinti su rangos sutarčių sąlygomis, taip pat iš apelianto argumentų nėra aišku kokiu būdu, anot jo, paslaugos tiekėjas turėtų pateikti visą informaciją apie teikiamas paslaugas.Apelianto argumentas, jog jis neprivalo pateikti įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos dydžio nėra pagrįstas (nurodomas tik netikslus civilinės bylos, kuria remiasi apeliantas, numeris), todėl apeliacinės instancijos teismas nekartoja pirmosios instancijos motyvų šiuo klausimu.Apibendrinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, teismas dėl jų nepasisako ir sprendžia apeliacinį skundą atmesti bei palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą nepakeistą.