- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-12
- Bylos Nr.
- e2-20196-871/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13665-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- UAB „Karoliniškių būstas“
- Kategorijos
- 3.2.6Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. 2016-05-06 patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Karoliniškių būstas“ dėl neteisėtų mokesčių rinkimo ir neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas G. B. kreipėsi į teismą su 2016-05-06 patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo įpareigoti atsakovą 1) nutraukti neteisėtų mokesčių rinkimą už vaizdo stebėjimo kamerų įrengimą, remontą bei priežiūrą rinkimą, 2) priteisti iš atsakovo grąžinti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėtus visus neteisėtus mokesčius už vaizdo stebėjimo kamerų įrengimą, remontą, eksploatavimą bei priežiūrą (pateikiant išsamius tai patvirtinančius buhalterinės programos išrašus) bendroje sumoje 42,81 EUR su PVM, 3) priteisti 150 EUR neturtinei žalai atlyginti ir 4) patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2010 m. gegužės mėn. UAB „Karoliniškių būstas“ skelbimu Jonažolių g. 13 namo laiptinių skelbimų lentose paskelbė, kad pradėti rinkti namo gyventojų parašai dėl vaizdo stebėjimo kamerų name įrengimo ir po montavimo darbų pabaigos pradėjo rinkti mokesčius už name sumontuotų vaizdo stebėjimo kamerų įrengimą ir priežiūrą. Prieš pradedant namo gyventojų parašų rinkimą, UAB „Karoliniškių būstas“ bet kokiu visuomenei ir namo bendruomenei priimtinu būdu nepateikė jokios informacijos, susijusios su vaizdo stebėjimo kamerų įrengimu, t.y. nebuvo pateikta išsami informacija apie technines vaizdo stebėjimo sistemos ypatybes, apie sukauptos vaizdo informacijos peržiūros galimybes bei vietą, apie paslaugos teikėjo atsakomybės ribas, apie minėtos paslaugos (vaizdo stebėjimo sistemos) suderinamumą su LR asmens duomenų apsaugos įstatymu, LR CK 6.156, 6.161, 6.173 str., nuostatomis, apie UAB „Karoliniškių būstas“ įregistravimu asmens duomenų valdytoju, apie vaizdo stebėjimo sistemos įtaką ir poveikį name gyvenančių asmenų bei jų turto saugumui. Ieškovas niekada ir jokiais būdais nesuteikė UAB „Pavasaris“ ar jos įgaliotiems tretiesiems asmenims įgaliojimo ar sutikimo atlikti bet kokius darbus ar teikti bet kokias paslaugas, sukeliančias ieškovo atžvilgiu bet kokias mokestines prievoles. Ieškovas nepritarė vaizdo kamerų name įrengimui ir nepasirašė atitinkamų apklausų anketų. Ieškovas kreipėsi į LR Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos komunalinio ūkio departamentą. LR VVTAT 2011-02-07 buvo gautas raštas 4-867, kuriame aprašomi teisės aktai bei LR Aukščiausiojo teismo suformuota praktika, kai vaizdo kamerų įrengimas yra siejamas su padidinto komforto bei saugumo suteikimu gyventojams, kas nekoreliuoja ir niekaip nesusiję su privalomaisiais statinių priežiūros ir naudojimo reikalavimais, susijusiais su bendrosios nuosavybės valdymu, t.y. tam sutikimo nedavę gyventojai neprivalo mokėti už tokias paslaugas, ir pasiūloma ginčą spręsti teismine tvarka. Gavęs atsakymus bei komentarus iš LR VVTAT ieškovas pakartotinai kreipėsi su Pretenzija Nr. 7 į UAB „Karoliniškių būstas“ su prašymu nutraukti neteisėtų mokesčių rinkimą ir eilinį kartą gavo atsakymą, kuriame pasiūlyta ginčą spręsti teismine tvarka.
Atsakovas UAB „Karoliniškių būstas“ 2016-06-13 pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas paskirtas gyvenamojo namo, esančio Jonažolių g. 13, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi 2012-09-28 Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1920 ,,Dėl UAB ,,Karoliniškių būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ (minėtas įsakymas pakeitė 2006-01-16 įsakymą Nr. 30-22). 2010 m. balandžio 12 d. UAB „Karoliniškių būstas“ gavo namo Jonažolių g. 13, Vilnius (toliau – Namas) gyventojų atstovų 2010-04-08 pranešimą, kuriuo informavo apie daugumos gyventojų norą Name įrengti apsaugos stebėjimo sistemą ir apie planą įgyvendinti saugaus kvartalo „Pavasaris“ koncepciją. Remiantis minėtu 2010-04-08 Jonažolių g. 13, Vilnius namo atstovų pranešimu, 2010-06-10 Atsakovas gavo daugumos Namo gyventojų sutikimą dėl apsaugos kamerų montavimo, darbų apmokėjimo bei sutikimą mokėti kiekvieną mėnesį nustatytą mokestį už šių kamerų priežiūrą. Kadangi dauguma daugiabučio Namo savininkų išreiškė savo valią, o Atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo nevykdyti tokio Namo butų savininkų daugumos sprendimo ar juo labiau abejoti tokio sprendimo teisėtumu, veikdamas kaip daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų administratorius sudarė rangos sutartį su UAB „Saugumo vizija“ dėl Name įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų priežiūros. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, buvo pradėtas rinkti mokestis už vaizdo stebėjimo kamerų priežiūrą. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82-4.85 straipsniai. CK 4.83 str. 3 d. numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, o su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 str. 3 d.). Šiuo nagrinėjamu atveju, dauguma Namo gyventojų bendru sutarimu priėmė sprendimą įgyvendinti saugaus kvartalo „Pavasaris“ koncepciją ir įrengti apsaugos stebėjimo sistemą, o už jos priežiūrą kiekvieną mėnesį mokėti nustatyto dydžio mokestį. Ieškovas, vadovaudamasis Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2011-02-07 išaiškinimu Nr. 4-867, nurodo, jog vaizdo kamerų įrengimas nekoreliuoja ir nėra susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo bei priežiūros reikalavimais, susijusiais su bendrosios nuosavybės valdymu, todėl sutikimo nedavę gyventojai neprivalo mokėti už tokias paslaugas. Teisės aktai reglamentuoja, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) nurodytas išlaidas gali atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka ir 2) kai išlaidos nesusijusios įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Vadovaujantis Kasacinio teismo nuosekliai formuojama praktika, tuo atveju, kai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, bendraturčių pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą nėra eliminuojama, net ir nesant asmens sutikimo dėl atitinkamų išlaidų. Dar 2010 metais buvo vykdoma gyventojų apklausa raštu, kurioje dauguma namo gyventojų išreiškė valią dėl apsaugos stebėjimo kamerų montavimo ir kamerų eksploatacijos mokesčio rinkimo, todėl Atsakovas UAB „Karoliniškių būstas“, būdamas namo Jonažolių g. 13, Vilnius bendrojo naudojimo objektų administratorius, neturėjo jokio teisinio pagrindo nevykdyti tokio namo butų savininkų daugumos sprendimo ar juo labiau abejoti tokio sprendimo teisėtumu. Ieškovas prašo teismo priteisti iš Atsakovo 150 EUR dydžio neturtinę žalą, tačiau ieškovas jokių tokį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Vertinant Ieškovo reikalavimo nepagrįstumą vėl gi konstatuotina, kad toks reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Sprendžiant klausimą dėl Ieškovo reikalavimų įpareigojant Atsakovą grąžinti sumokėtus mokesčius, sietinas su galimos žalos atsiradimu, kuriam nustatytas yra sutrumpintas trijų metų senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Vadovaujantis CK 1.127 str.1 dalimi, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisės į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovas nuo 2010 m. liepos mėnesio, kai buvo gaunami pirmieji pranešimai (sąskaitos) su nurodyta priskaičiuota mokėti suma, nesikreipė į teismą dėl tariamai pažeistų savo teisių gynimo. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, terminas prasidėjo 2010 m. liepos mėnesį, o baigėsi 2013 m. liepos mėnesį.
Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti dėl atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių.
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2012-09-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1920 ,,Dėl UAB ,,Karoliniškių būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pagrindu atsakovas UAB „Karoliniškių būstas“ paskirtas gyvenamojo namo, esančio Jonažolių g. 13, Vilniuje, (toliau – Namas) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi (minėtas įsakymas pakeitė 2006-01-16 įsakymą Nr. 30-22). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovui G. B. nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio Jonažolių g. 13-108, Vilniuje.
Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2010-04-08 pranešimu namo, esančio Jonažolių g. 13, Vilnius, atstovai 2010-04-12 kreipėsi į atsakovą, nurodydami, kad UAB „Pavasaris“ ir Jonažolių g. 13, 11, 15, 17, 9 namų gyventojai planuoja įgyvendinti saugaus kvartalo „Pavasaris“ koncepciją, Jonažolių g. 13 namo gyventojų dauguma balsavo, kad name būtų įrengta apsaugos stebėjimo sistema ir samdoma apsaugos įmonė (1 t., b.l. 13). Remiantis minėtu 2010-04-08 Jonažolių g. 13, Vilnius, namo atstovų pranešimu, 2010-06-10 atsakovas gavo daugumos namo gyventojų (89 iš 140) sutikimą dėl apsaugos kamerų montavimo, darbų apmokėjimo bei sutikimą mokėti kiekvieną mėnesį nustatytą mokestį už apsaugos stebėjimo kamerų eksploatavimą (į kamerų eksploatavimą įeitų kamerų priežiūra bei interneto ryšys); sutinka, kad mokestis už šias paslaugas būtų skirstomas buto vienetui (mokėtų vis butai vienodą sumą) ( 1 t., b.l. 8-12). Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad atsižvelgiant į daugumos Namo savininkų išreikštą valią, atsakovas, veikdamas kaip daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų administratorius, sudarė rangos sutartį su UAB „Saugumo vizija“ dėl Name įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų priežiūros. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, buvo pradėtas rinkti mokestis už vaizdo stebėjimo kamerų priežiūrą.
Byloje yra kilęs ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų mokesčių, priskaičiuotų ir sumokėtų už vaizdo stebėjimo kamerų, sumontuotų Jonažolių g. 13, Vilnius įrengimą, priežiūrą bei eksploataciją. Ieškovo vertinimu, atsakovas neteisėtai renka minėtą mokestį; ieškovas, vadovaudamasis Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2011-02-07 išaiškinimu Nr. 4-867, nurodo, jog vaizdo kamerų įrengimas nekoreliuoja ir nėra susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo bei priežiūros reikalavimais, susijusiais su bendrosios nuosavybės valdymu, todėl sutikimo nedavę gyventojai neprivalo mokėti už tokias paslaugas.
Dėl buto savininko pareigos apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, dėl kurių priimtas administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas
Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai reglamentuojami CK 4.82–4.85 straipsniuose. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar ieškovui, tenka pareiga, kaip ginčo pastato patalpų bendraturčiui, prisidėti prie namo gyventojų interesais patirtų išlaidų už vaizdo kamerų įrengimą, eksploatavimą, kurioms ieškovas nėra davęs sutikimo, atlyginimo.
Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog savininkas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, nėra absoliuti sąlyga, eliminuojanti daugiabučio namo butų savininkų pareigą jas apmokėti. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. O. v. G. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-305/2012). Taigi atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti pastarąsias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant pagrindo išlaidas priskirti prie užtikrinančių privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų laikymąsi, tokias išlaidas buto ir kitų patalpų savininkas galėtų apmokėti tik jo paties sutikimu.
Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad vaizdo kamerų įrengimas, eksploatavimas nesusijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Tačiau, kaip minėta, remiantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, vienas iš pagrindų atsisakyti mokėti išlaidas yra tuo atveju, kai nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, bendraturčių pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą nėra eliminuojama, net ir nesant asmens aiškiai išreikšto sutikimo dėl atitinkamų išlaidų. Priešingas aiškinimas, kad butų ir kitų patalpų savininkas, nesant jo asmeninio sutikimo, privalėtų apmokėti vien išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o jokių kitų išlaidų apmokėti neprivalo, neatitiktų CK 4.82 straipsnio 3 dalyje ir 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo bei neleistų užtikrinti efektyvios daugiabučio namo priežiūros. Pastarųjų išlaidų racionalumas ir proporcingumas gali būti įvertintas teismine tvarka nagrinėjant ginčus tarp gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos bei jos nario ar tarp butų ir kitų patalpų savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad namo Jonažolių g. 13 butų savininkai balsų dauguma priėmė sprendimą įgyvendinti saugaus kvartalo „Pavasaris“ koncepciją ir įrengti apsaugos stebėjimo sistemą, o už jos priežiūrą kiekvieną mėnesį mokėti nustatyto dydžio mokestį. Dar 2010 metais buvo vykdoma gyventojų apklausa raštu, kurioje dauguma namo gyventojų (89 iš 140) išreiškė valią dėl apsaugos stebėjimo kamerų montavimo ir kamerų eksploatacijos mokesčio rinkimo, todėl atsakovas UAB „Karoliniškių būstas“, būdamas namo Jonažolių g. 13, Vilnius, bendrojo naudojimo objektų administratorius, neturėjo jokio teisinio pagrindo nevykdyti tokio namo butų savininkų daugumos sprendimo ar juo labiau abejoti tokio sprendimo teisėtumu. Byloje nenustatyta ir ieškovas nepateikė įrodymų, kad apsaugos stebėjimo kamerų montavimo darbus ir kamerų eksploatacijos mokesčio rinkimą atsakovas būtų atlikęs savo iniciatyva ar be teisėto pagrindo (CPK 178 str.), priešingai, kaip matyti iš pateiktų įrodymų - namo Jonažolių g. 13 atstovai 2010-04-12 kreipėsi į atsakovą, nurodydami, kad UAB „Pavasaris“ ir Jonažolių g. 13, 11, 15, 17, 9 namų gyventojai planuoja įgyvendinti saugaus kvartalo „Pavasaris“ koncepciją, Jonažolių g. 13 namo gyventojų dauguma balsavo, kad name būtų įrengta apsaugos stebėjimo sistema ir samdoma apsaugos įmonė (1 t., b.l. 13); 2010-06-10 atsakovas gavo namo, esančio Jonažolių g. 13 , Vilniuje, daugumos butų savininkų sutikimus (89 iš 140) (1 t., b.l. 8-12) dėl apsaugos kamerų montavimo, darbų apmokėjimo bei sutikimą mokėti kiekvieną mėnesį nustatytą mokestį už apsaugos stebėjimo kamerų eksploatavimą. Kaip minėta, bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad daugiabučio namo gyventojų sutikimai dėl apsaugos stebėjimo kamerų montavimo ir kamerų eksploatacijos mokesčio rinkimo nėra susiję su disponavimu bendruoju turtu, taigi jiems priimti visų bendraturčių bendras sutarimas nebuvo būtinas, pakako bendraturčių balsų daugumos (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo bei jų naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, o tokie sprendimai, gali būti priimami ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą (CK 4.85 str. 5 d.). Taigi butų savininkų daugumos rašytiniai sutikimai, jų išreikšta valia dėl apsaugos stebėjimo kamerų montavimo ir kamerų eksploatacijos mokesčio rinkimo, šiuo atveju atitiko įstatymų reikalavimus, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą, todėl yra pagrindas šių asmenų rašytinį sutikimą prilyginti jų priimtam sprendimui. 2010-04-08 pranešime, rašytiniuose sutikimuose (1 t., b.l. 8-12), yra aiškiai išreikšta namo Jonažolių g. 13 butų savininkų daugumos (89 iš 140 butų) valia dėl poreikio, kad name būtų įrengta apsaugos stebėjimo sistema. Buto savininkas, nesutinkantis su daugumos sprendimu dėl išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, gali ginčyti šį sprendimą teisme. Nagrinėjamu atveju pastarųjų išlaidų racionalumas ir proporcingumas nebuvo ginčijamas įstatymų nustatyta teismine tvarka nagrinėjant ginčus tarp gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų. Nenuginčijęs atitinkamo sprendimo teisme buto savininkas privalo jį vykdyti ir apmokėti išlaidas proporcingai savo daliai. Vadovaujantis kasacinio teismo nuosekliai formuojama praktika, tuo atveju, kai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, bendraturčių pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą nėra eliminuojama, net ir nesant asmens sutikimo dėl atitinkamų išlaidų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, paslaugos, dėl kurių ieškovas nesutinka, atitinka bendruosius butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesus, dar 2010 metais dėl jų buvo priimtas butų savininkų daugumos sprendimas dėl apsaugos stebėjimo kamerų montavimo ir kamerų eksploatacijos mokesčio rinkimo, sprendimas dėl jų priimtas įgyvendinant patalpų savininkų valią, minėtas daugumos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas ir nepripažintas negaliojančiu, ieškovas nuo 2010 metų iki ieškinio pareiškimo 2016 metais apmokėdavo jas, tokiais savo veiksmais iš esmės pripažindamas jas, todėl teismas sprendžia, kad ieškovas CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis išimtimis atsisakyti mokėti išlaidas už neprivalomąsias pastato priežiūros paslaugas remiasi nepagrįstai.
Dėl ieškovo teiginių, kad jis niekada ir jokiais būdais nesuteikė UAB „Pavasaris“ ar jos įgaliotiems tretiesiems asmenims įgaliojimo ar sutikimo atlikti bet kokius darbus ar teikti bet kokias paslaugas, sukeliančias ieškovo atžvilgiu bet kokias mokestines prievoles, teismas pažymi, kad atsakovas UAB „Karoliniškių būstas“, būdamas namo Jonažolių g. 13, Vilnius bendrojo naudojimo objektų administratorius, neturėjo jokio teisinio pagrindo nevykdyti aukščiau minėto namo butų savininkų daugumos sprendimo dėl apsaugos stebėjimo kamerų montavimo ir kamerų eksploatacijos mokesčio rinkimo ar juo labiau abejoti tokio sprendimo teisėtumu. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai nustato, kad administratorius turi teisę sudaryti sutartis su namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir komunalinių paslaugų teikėjais, taip pat kitas sutartis, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu (6.4 p.). Administratorius, sudarydamas sutartis, veikia kaip administratorius, o sudaromų sutarčių naudos gavėjai yra patalpų savininkai. Todėl šiuo atveju administratorius turėjo teisę sudaryti rangos sutartį dėl Name įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų.
Dėl ieškovo teiginių, kad nebuvo pateikta išsami informacija apie technines vaizdo stebėjimo sistemos ypatybes, apie sukauptos informacijos peržiūros galimybes bei vietą, apie paslaugos teikėjo atsakomybės ribas, apie minėtos paslaugos suderinamumą su Duomenų apsaugos įstatymu, teismas pažymi, kad tokio pobūdžio sąlygos yra nustatomos rangos sutartyje, todėl ieškovas, kaip buto savininkas, turi teisę kreiptis į administratorių ir susipažinti su sutarčių sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas bandė šią savo teisę realizuoti, tačiau jam nepavyko.
Dėl ieškovo nurodomo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2011-02-07 išaiškinimo Nr. 4-867, jog vaizdo kamerų įrengimas nekoreliuoja ir nėra susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo bei priežiūros reikalavimais, susijusiais su bendrosios nuosavybės valdymu, todėl sutikimo nedavę gyventojai neprivalo mokėti už tokias paslaugas, teismas pažymi, kad ši institucija nėra įgaliota oficialiai aiškinti įstatymus ir kitus teisės aktus. Įstatymų aiškinimas ir taikymas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pateiktas 2011-02-07 išaiškinimas akivaizdžiai neatitinka aukščiau nurodytos kasacinio teismo formuojamos praktikos bei minėto teisinio reglamentavimo, todėl teismas 2011-02-07 raštu neturi pagrindo remtis.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, ieškovo patikslinto ieškinio 1 ir 2 reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str., 185 str.).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 150 EUR dydžio neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumas, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kaip paminėta aukščiau, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta administratoriaus neteisėtų veiksmų sąlygos, todėl nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, nekyla jo civilinė atsakomybė. Taip pat šiuo atveju, teismo įsitikimu, ieškovas neįrodė patirtos neturtinės žalos, nes ieškinyje nėra pasisakoma dėl konkrečiai ieškovo galimai patirtų neigiamų išgyvenimų ir nepateikti įrodymai dėl tokių aplinkybių. Ieškovas, prašydamas priteisti jam neturtinę žalą, neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, dėl ko yra teisinis pagrindas ieškinį atmesti (CPK 178 str., 185 str.).
Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 str.).
Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi teisinės reikšmės bylos teisingam išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – atmetus ieškinį, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 92 str.).
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo G. B. 2016-05-06 patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Karoliniškių būstas“ dėl neteisėtų mokesčių rinkimo ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.