Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. J., jo atstovui advokatui T. J.,

institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui R. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. skundą dėl 2025 m. liepos 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo Nr. 20-ANR_N-14141-2025, priimto administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25273635257.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N- 14141-2025 patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2025 m. balandžio 10 d., 16.47 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, važiavo važiuojamosios kelio dalies viduriu, pernelyg lėtai, trukdydamas normalų kitų transporto priemonių eismą. Sukdamas į kairę nerodė įspėjamųjų posūkio šviesos signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro. Toliau tęsdamas važiavimą be jokio aiškaus motyvo, kai nebuvo priekyje jokios kliūties, staigiai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę ir visiškai sustojo taip blokuodamas kelią ir sudarydamas kliūtį, greta, ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės vairuotojui, priversdamas jį stabdyti iki visiško sustojimo, kad išvengtų susidūrimo. Vairuotojas išlipo iš savo vairuojamos transporto priemonės, palikdamas ją stovėti skersai važiuojamosios kelio dalies, taip blokuodamas kelią ir neduodamas paskui važiavusiam automobilio vairuotojui judėti. Tokiais savo chuliganiškais veiksmais, be jokio aiškaus motyvo vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. A. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje. A. J. šiuo nutarimu už nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2025 m. balandžio 10 d., 16.47 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, važiavo važiuojamosios kelio dalies viduriu, pernelyg lėtai, trukdydamas normalų kitų transporto priemonių eismą. Sukdamas į kairę nerodė įspėjamųjų posūkio šviesos signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro. Toliau tęsdamas važiavimą be jokio aiškaus motyvo, kai nebuvo priekyje jokios kliūties, staigiai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę ir visiškai sustojo taip blokuodamas kelią ir sudarydamas kliūtį, greta, ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės vairuotojui, priversdamas jį stabdyti iki visiško sustojimo, kad išvengtų susidūrimo. Vairuotojas išlipo iš savo vairuojamos transporto priemonės, palikdamas ją stovėti skersai važiuojamosios kelio dalies, taip blokuodamas kelią ir neduodamas paskui važiavusiam automobilio vairuotojui judėti. Tokiais savo chuliganiškais veiksmais, be jokio aiškaus motyvo vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. A. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 9, 82.1, 82.2, 86, 119, 135.3 punktų reikalavimus. A. J. šiuo nutarimu už nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, paskirta 450 Eur administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.

Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Taigi vairuotojo veiksmai turi būti įvertinti ir kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį.

Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Pagal KET 5 punktą eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. KET 9 nustato, jog Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 82.1 ir 82.2 punktus vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas ir prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu. Pagal KET 86 punktą įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. Posūkių šviesos signalai nerodomi įvažiuojant į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu. KET 119 numato, jog vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o 135.3 punktas - važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo, kuris padarytas vaizdo registratoriumi iš automobilio, kurį aplenkė A. J. matyti, kad yra važiuojama keliu, kuris neturi asfaltuotos kelios dangos, važiuojama žvyruotu keliu. Matyti, kad pareiškėjo automobilis aplenkia kitą transporto priemonę, jai sukelia dulkių debesį, kyla ir akmenukai. Vaizdo įraše užfiksuota, kad lenkimo metu A. J. nerodo įspėjamojo šviesos signalo nei lenkimo momentu, nei jį baigęs, aplenkia gana dideliu greičiu, o vos tik aplenkęs staigiai stabdo ir važiuoja lėtai, tą patvirtina įsijungę galiniai žibintai. Be kita ko, vaizdo įraše užfiksuota, kad pareiškėjas kelio atkarpoje važiuoja viduriu, o ne dešine kelio puse. Pastebėtina, kad nė vienu momentu A. J. nevažiuoja dešine važiuojamosios kelio dalies puse, o laikosi vidurio. Taip pat įraše užfiksuota, kad už A. J. važiuojančiai transporto priemonei pradėjus daryti lenkimo manevro, A. J. staigiau pasuka į kairę, taip sukliudydamas jį aplenkti, joks įspėjamas posūkio šviesos signalas nėra rodomas. Tada toliau važiuoja itin lėtai, nerodo įspėjamųjų signalų, t. y. neįspėja atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, prieš sustodamas, prieš persirikiuodamas, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas kairę, to nedaro iš anksto prieš kiekvieną manevrą. Be to, vaizdo įrašo pabaigoje, pasuka kairiau, staigiai stabdo ir sustoja viduryje važiuojamosios kelio dalies prie namo skersai kelio, taip užblokuodamas pravažiavimą bei išlipa iš transporto priemonės. Nors A. J. teigė, kad arčiau dešinės kelio pusės nevažiavo ir tokius manevrus darė dėl dubių kelyje, šiuos pareiškėjo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus nes jo nurodytose vietose, kur jo vertinimu yra duobės, teismas tokių duobių, kurias būtų būtina išvengti neįžvelgia. Teismas pabrėžia, kad visas kelias yra nelygus, grublėtas, kelio nelygumai yra tiek kairėje, tiek dešinėje, tiek viduryje kelio, jie yra panašaus gylio ir dydžio. Kiek didesnės duobės yra tik jau įsukus į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur yra pareiškėjo būstas, tačiau jų išvengti buvo galima nevažiuojant kaire puse ar kelio vidurio, tai akivaizdžiai užfiksuota vaizdo įraše, kadangi vairuotojas, kurio automobilyje, įrengtas vaizdo registratorius, ir, kuris važiuoja iš paskos pareiškėjui, tai padaro pasukdamas į dešinę pusę ir duobių išvengdamas (vaizdo įrašas nuo 1 minutės 52 sekundžių). Teismas, įvertinęs vaizdo įrašo medžiagą ir užfiksuotus A. J. veiksmus sprendžia, jog jis pagrįstais pripažintas padaręs KET 4 , 5, 9, 82.1, 82.2, 86, 119, 135.3 punktų pažeidimus.

Pažymėtina, kad teismo posėdžių metu pareiškėjas savo tokį vairavimą grindė tuo, kad jį aplenkęs automobilis sukėlė dulkių debesį, važiavo greičiau nei yra susitarta tarp kaimynų, t. y. aplenkė sukeldamas dulkių debesį, be to, akmenukas suskaldė pareiškėjo automobilio stiklą. Teismas pažymi, kad byloje įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes nėra. Priešingai vaizdo įraše matyti, kad A. J. automobilis sukelia dulkių debesį ir pakelia akmenukus. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl susitarimo su kaimynais, vertintinas kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Teismas pažymi, kad administracinę atsakomybę užtraukia Kelių eismo taisyklių ir ANK pažeidimai, tačiau ne gyventojų tarpusavio susitarimai, kurie aptarinėjami gyventojų susirinkimuose ir forumuose socialiniuose tinkluose, todėl šiuo atveju pareiškėjo nurodyta aplinkybė apie vietos gyventojų susitarimus nešalina A. J. atsakomybės. Be to, vietos gyventojams nesuteikia įstatymas teisės bausti kitus asmeninis už jų vertinimu padarytus administracinius nusižengimus.

Pareiškėjo teiginiai, kad būtent po lenkimo į jo automobilio stiklą pataikė akmenukas ir jis suskilo, laikytini nepagrįsti ir neįrodyti. Nors pareiškėjas pateikė nuotraukas su įskeltu stiklu, tačiau iš nuotraukų negalima nustatyti, kada atsirado toks įskilimas, ar būtent įskilimas atsirado dėl akmenuko, kurį pakėlė dulkių debesys, ar jis atsirado būtent įvykio dieną ir pareiškėjo nurodytoms aplinkybėmis, be to, negalima nustatyti, nuotraukų padarymo laiko ir datos. Pabrėžtina ir tai, kad A. J. šios aplinkybės nenurodė ir 2025 m. birželio 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos teikė pareigūnams ir, kurie surašyti jo ranka. Pažymėtina, kad dėl turto sugadinimo neskambino bendruoju pagalbos telefonu, nesikreipė į pareigūnus, taip pat nepildė eismo įvykio deklaracijos, o esant ginčui dėl to nekvietė pareigūnų, nesikreipė į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, kas leidžia šią aplinkybę laikyti pasirinkta gynybine pozicija, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs administracinio nusižengimo medžiagoje esantys duomenys.

Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimu metu išanalizavus administracinio nusižengimo medžiagą, įvertinus liudytojo ir pareiškėjo paaiškinimus, nenustatyti jokie kelių eismo taisykles pažeidžiantys ar agresyvūs kito vairuotojo veiksmai. Priešingai iš vaizdo įrašo matyti, kad kitas vairuotojas jį aplenkė, rodė įspėjamuosius posūkio signalus, aplenkęs važiavo dešine kelio puse, laikydamasis dešinio kelkraščio.

Taigi, iš administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo matyti, kaip būtent pareiškėjo automobilis važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. iki 18 numerio nesielgia pagal Kelių eismo taisykles. Būtent pareiškėjas, vairuodamas savo transporto priemonę ir važiuodamas žvyruotu keliu, manevruodamas po jį, nesilaikydama dešiniojo kelkraščio, jo teigimu, siekdamas išvengti duobių, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, o vėliau staigiai stabdymas ir sustodamas skersai važiuojamojoje kelio dalyje, turėjo įsitikinti, jog tokiu savo vairavimu nesukelia jokio pavojaus ar nesudaro kliūties kitiems eismo dalyviams. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus ir tokio vairavimo priežastis, sprendžia, jog iš esmės A. J. pripažįsta jam inkriminuotas aplinkybes, kad nesilaikė dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, važiavo važiuojamosios kelio dalies viduriu, važiavo lėtai, išlipo iš savo vairuojamos transporto priemonės, palikdamas ją stovėti skersai važiuojamosios kelio dalies, pilnai sutinka ir pripažįsta, kad sukdamas į kairę nerodė įspėjamųjų posūkio šviesos signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro. Aplinkybės, jog staigiai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę pareiškėjas nepripažino.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, pabrėžia, kad inkriminuoti ir aprašyti A. J. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip chuliganiški. Akivaizdu, kad KET pažeidimai padaryti sąmoningai. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo vairavimą, koks užfiksuotas vaizdo įraše, teismas vertina kaip vairavimą, kuris pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties, keliantis pavojų kitų žmonių, turto ir eismo saugumui. Tokie neapgalvoti, pavojingi ir tyčiniai pareiškėjo manevrai tik laimingo atsitiktinumo dėka nesibaigė eismo įvykiu, kuriuo metu galėjo nukentėti tiek kito automobilio vairuotojas, tiek pats pareiškėjas. Akivaizdu, kad pareiškėjas puikiai suvokė ir matė situaciją kelyje, puikiai galėjo įsitikinti kitos transporto priemonės buvimo vieta, suvokė ir matė, kad jo daromi manevrai kelyje, iš paskos važiuojančiam vairuotojui trukdo važiuoti, kelia pavojų, nesuderinami su eismo saugumu. Iš pareiškėjo duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, kad jis akivaizdžiai buvo piktai nusiteikęs jį aplenkusio kaimyno atžvilgiu, pasipiktinęs tuo, kad tas vairuotojas jį aplenkė ir sukėlė dulkių debesį, taigi, akivaizdu, jog pareiškėjas puikiai išmanydamas ir žinodamas kelių eismo taisykles ne tik, kad galėjo, bet ir turėjo pasirinkti tai situacijai tinkamus veiksmus. Tačiau ne tik, kad pasielgė priešingai, kas matyti vaizdo medžiagoje, be kita ko ir iš paties pareiškėjo pateiktų paaiškinimų, bet pasielgė spontaniškai, impulsyviai, siekdamas sudaryti kliūtis kitam vairuotojui važiuoti, būtent tokiu būdu, kurį tuo metu pasirinko. Pareiškėjas ne tik, kad pasielgė, spontaniškai vedinas emocijų ir impulsų, tačiau, kaip ir minėta, sukėlė ne vieną avarinę situaciją tokiu būdu sukeldamas realią grėsmę kilti eismo įvykiui. Akivaizdu, jog A. J., elgėsi sąmoningai, savo elgesiu demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei sukeldamas kitų eismo dalyvių neigiamą reakciją ir pasipiktinimą.

Teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos ir nepaneigtos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad pareiškėjas eismo saugumo prasme buvo abejingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių. Tokiais savo iššaukiančiais veiksmais, agresyviu vairavimo stiliumi, A. J. demonstravo savo išskirtinumą, nepagarbą kito automobilio vairuotojui, niekindamas elementarias elgesio kelyje normas, norėdamas pamokyti kitą vairuotoją. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad aptartais pažeidėjo veiksmais, kaip jau buvo minėta, buvo sukeltas pavojus tiek kito automobilio vairuotojui, tiek ir pačiam pareiškėjui ir kitiems eismo dalyviams.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad, net jei ir būtų pagrindo patikėti, kad pareiškėjas norėjo išvengti tokiais manevrais kelyje duobių, ši jo versija prieštarauja jo teiginiams, kad norėjo sudrausminti kaimyną, kad laikytų galiojančių susitarimų dėl greičio. Tai rodo, kad pasirinktas elgesys kelyje buvo sąmoningas, laikytinas tenkinimu savo interesų, kas patvirtina, jog pareiškėjas demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tas padaryta tyčia.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad BK 59 straipsnis (Atsakomybę lengvinančios aplinkybės) numato, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Teismas akcentuoja, kad šiuo atveju A. J. taikyta ne baudžiamoji atsakomybė, o administracinė ir šiuo atveju nei Baudžiamojo kodekso, nei baudžiamojo proceso kodekso nuostatos netaikytinos, įskaitant skunde nurodomą BK 59 straipsnį, ir taikytinos tik ANK nuostatos. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės reglamentuotos ANK 35 straipsnyje. ANK nenumato, kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės - veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Pareiškėjas nurodo ir tai, kad nagrinėjamu atveju egzistavo būtinosios ginties situacija, kadangi, pagal jo pateikiamą versiją, jam grasino nukentėjusiosios sutuoktinis, todėl jis buvo priverstas gintis. Teismas nesutinka su šiais argumentais. ANK 13 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir jis tokią teisę gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo neatsako pagal ANK jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką padarė gindamas savo ar kito asmens teises ar laisves, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo ir priešingo teisei kėsinimosi. ANK13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad būtinosios ginties ribos yra peržengiamos tuo atveju, kai gynyba akivaizdžiai neatitinka priešingo teisei kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kuris buvo sukeltas priešingo teisei kėsinimosi, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. Pažymėtina, jog teismų praktikoje asmens veiksmai laikomi padaryti esant būtinajai ginčiai, jei jie atitinka būtinosios ginties teisėtumo sąlygas. Sprendžiant klausimą, ar egzistavo būtinosios ginties situacija, didelę reikšmę turi tikslus įvykio faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas. Būtinoji gintis yra galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris, savo ruožtu, turi būti realus ir akivaizdus. Pavojingas kėsinimasis yra veika, kuria besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia įstatymo saugomas vertybes – asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne tik besiginančiojo pasąmonėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, neįmanoma sutikti su pareiškėjo teiginiais, jog jis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad kažkas jam kėlė realią grėsmę ir toks kėsinimasis iš esmės buvo pavojingas, realus bei akivaizdus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju A. J. teiginiai dėl būtinosios ginties situacijos yra tik deklaratyvaus pobūdžio bei nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl yra atmestini.

A. J. savo skundą grindė ir tuo, kad sustojo ant jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Iš Valstybės įmonės Registrų centro išrašo duomenų nustatyta, kad pareiškėjui priklauso tik 3533/1394820 dalys žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Išraše be pareiškėjo nurodyti dar 114 savininkai. VĮ Registro centre nėra įregistruota nustatyta naudojimosi tvarka šiuo žemės sklypu, priskiriant pareiškėjui, konkrečią žemės sklypo dalį, to nepatvirtina ir pareiškėjo pateiktas žemės sklypo planas, kas reiškia, jog žemės sklypą pareiškėjas valdo dalinės nuosavybės teise, o visi bendraturčiai turi vienos teises naudotis bet kuria žemės sklypo dalimi, įskaitant patį pareiškėją ir jo kaimyną. Be to, išrašo matyti, kad šio žemės sklypo atžvilgiu įregistruotas 0.1252 ha kelio servitutas (tarnaujantis) nuo 2007 m. balandžio 19 d., kas reiškia, jog žemės sklypas naudojamas kaip kelias. Nei VĮ Registro centro išrašas, nei pareiškėjo pateiktas žemės sklypo planas, nei žemėlapio nuotraukos iš VĮ Registrų centro ir Geoportal tinklapio nepatvirtina, kad žemės sklypo dalis, kurioje jis sustojo ir kaip teigė, kad būtent ta dalis, sklypo – kelio, kuri šalia jo namo priklauso jam ir ją jis valdo, jam nepriklausomo asmeninės nuosavybės teise ir tik jis ja gali naudotis. Priešingai pateikti dokumentai patvirtina, kad žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas susiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, be to, žemės sklypo atžvilgiu įregistruotas kelio servitutas, suteikiantis kitiems asmenims ne žemės sklypo savininkams, naudotis sklypo dalimi kaip keliu. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nešalina pareiškėjo atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo bei Institucijos išdėstytus argumentus, išanalizavus administracinio nusižengimo bylos medžiagą yra pagrindas daryti išvadą, kad administracinis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia ir iš chuliganiškų paskatų. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir keisti administracinio nusižengimo kvalifikacijos nėra jokio teisinio pagrindo.

Skundžiamo nutarimo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-14141-2025, priimto administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25273635257, dalyje „Nusižengimo (-ų) padarymo vieta, data, laikas“ nurodyta – „(duomenys neskelbtini), 2025 m. balandžio mėn. 10 d. 16 val. 47 min“. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, pareiškėjo pateiktus įvykio vietos pažymėjimu žemėlapiuose, vaizdo įrašo medžiagą, o taip pat Institucijos atstovo paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu sprendžia, jog nutarime netiksliai nurodyta nusižengimo padarymo vieta, t. y. nurodyta tik viena gatvė – (duomenys neskelbtini), kai nusižengimas buvo pradėtas (duomenys neskelbtini).

Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (ANK 635 straipsnio 3 dalis, 645 straipsnis). Įvertinus nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas nutarimo bei protokolo dalį patikslina, nurodydamas teisingas pažeidimo aplinkybes. Patikslinimas nekeičia ir padaryto nusižengimo kvalifikavimo, todėl nelaikytinas siurpriziniu.

Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytas aplinkybes ir atlikus išsamų skundą padavusio asmens A. J. skunde nurodytų aplinkybių vertinimą, teismo posėdžio metu duotus parodymus, Institucijos paaiškinimus, kad nusižengimo vieta tikslintina. Teismas sprendžia, kad šie netikslumai ir padarytos akivaizdžios rašymo apsirikimo klaidos esminės reikšmės įrodymų vertinimui neturi ir nesudaro teisinio pagrindo nutarimą panaikinti bei administracinio nusižengimo bylą nutraukti ar grąžinti Institucijai tyrimui papildyti, todėl ištaisytini, patikslinant nutarimo skiltį „Nusižengimo (-ų) padarymo vieta, data, laikas“, ją išdėstant - „(duomenys neskelbtini), 2025 m. balandžio mėn. 10 d. 16 val. 47 min.“.

Pareiškėjas tai pat prašo tuo atveju, jeigu teismas vertins, kad pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, švelninti jam skirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę t. y., jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Nors skunde ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, buvo prašoma švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį ir neskirti administracinio poveikio priemonės ar skirti trumpesniam terminui, tačiau, bylos duomenų kontekste, švelninti A. J. atsakomybę ir neskirti administracinio poveikio priemonės nėra galimybės. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalies sankciją chuliganiškas vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 Eur 550 Eur. Tuo tarpu straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų. Tuo tarpu ANK 32 straipsnyje yra įtvirtinti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindai, ANK 34 straipsnis reglamentuoja administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimą, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Nagrinėjamu atveju nei Institucija priimdama skundžiamą nutarimą, nei teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą pagal skundą, nenustatė nei pareiškėjo atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių.

Pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-5-303/2017). Įvertinus aptartą teismų praktiką šios administracinio nusižengimo bylos kontekste, darytina išvada, kad Institucija skirdama administracinę nuobaudą bei nustatydama administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, įvertino visus A. J. charakterizuojančius duomenis paskyrė tinkamą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, pagrįstai paskyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą ir paskyrė minimalų administracinio poveikio priemonės terminą. Vien tai, kad pareiškėjas patiria nepatogumų nesudaro pagrindo spręsti apie skundžiamu nutarimu pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės neproporcingumą jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui, atsižvelgiant į tai, kad padarytas administracinis nusižengimas, kuris yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, padaromas tik tyčiniais veiksmais. Nagrinėjamu atveju, įvertinama ir pareiškėjo asmenybė. Pareiškėjas ankščiau neteistas, administracine tvarka baustas. Ši aplinkybė atskleidžia, kad pareiškėjas vis tik yra linkęs daryti administracinius teisės pažeidimus, kurie susiję su kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymu ir tai atskleidžia neigiamą asmens požiūrį į visuomenę bei įstatymų laikymąsi.

Aplinkybė, kad asmuo turi mažametį vaiką, kurį turi vežti į darželį, darželis toli nuo gyvenamosios vietos, jau egzistavo A. J. darant administracinį nusižengimą ir jo nuo priešingo teisei elgesio nesustabdė, todėl ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios leistų taikyti švelnesnę nei įstatymo numatytą sankciją.

Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo motyvus, kuriais yra grindžiamas švelnesnės negu ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas, šiuo atveju byloje nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismui nenustačius pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sušvelninti pareiškėjui administracinio poveikio priemonę ar jos apskritai netaikyti, paskirta administracinio poveikio priemonė paliekama nepakeista.

Teismas daro išvadą, kad Institucija iš esmės išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. A. J. veiksmai atitinka ir ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį – chuliganišką vairavimą, nusižengimas padarytas tyčia, todėl A. J. pagrįstai nubaustas dėl šio nusižengimo padarymo. Administracinė nuobauda jam tinkamai individualizuota, jam paskirta nuobauda – 450 Eur atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudos minimumą, o paskirtas specialiosios teisės atėmimas 12 (dvylika) mėnesių – ANK 420 straipsnio 6 dalies minimumą, paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežta ar neteisinga. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas šioje dalyje nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skundu taip pat prašoma A. J. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti byloje gynėją (atstovą), jas apmoka pats iš savo lėšų ir gali prašyti teismo, kad jos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnyje detaliau aptartas proceso išlaidų išieškojimas, komentuojamo straipsnio 5 dalis numato, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šioje byloje nėra priimamas sprendimas administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, Institucijos nutarimas nėra naikintinas dėl pareiškėjo procesinių teisių pažeidimo, pareiškėjo skundas atmestas, todėl, vadovaujantis ANK 666 straipsnio nuostatomis, prašymas atlyginti pareiškėjo turėtas proceso išlaidas negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

Skundą atmesti.

Patikslinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-14141-2025, priimtą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25273635257, dalį „Nusižengimo (-ų) padarymo vieta, data, laikas“, ją išdėstant – „(duomenys neskelbtini), 2025 m. balandžio mėn. 10 d. 16 val. 47 min.“.

Kitą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-14141-2025, priimto administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25273635257, dalį palikti nepakeistą

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.