Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Kornelijai Jomantienei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. L. patikslintą ieškinį atsakovui D. D. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo ir susitikinėjimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas ieškovės A. G. L. patikslintas ieškinys atsakovui D. D., kuriuo prašoma:

1) nustatyti, kad nepilnametės dukros G. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio sūnaus E. D., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta yra jų mamos A. G. L. gyvenamoji vieta;

2.1) nepilnametei dukrai G. D. ir nepilnamečiui sūnui E. D. priteisti išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur per mėnesį kiekvienam nepilnamečiui vaikui iki G. ir E. pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo 2024 m. sausio 1 d. Išlaikymas nepilnamečiams vaikams, atsižvelgiant į infliaciją, indeksuojamas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka;

2.2) nepilnametei dukrai G. D. ir nepilnamečiui sūnui E. D. priteisti išlaikymą nekilnojamuoju turtu, lygiomis dalimis, po ½ dalį priteisiant atsakovui D. D. priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas sudaro 0,0570 ha su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė sudaro 97 200 Eur;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl vaikų gyvenamosios vietos

Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. CK 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad nepilnamečių vaikų E. D. ir G. D. gyvenamoji vieta yra jų mamos A. G. L. gyvenamoji vieta. Byloje nustatyta, kad vaikai faktiškai gyvena su motina (ieškove). Išvadą teikianti institucija nurodė, kad jų turimais duomenimis motina tinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais ir neprieštarauja nepilnamečių E. D. ir G. D. gyvenamosios vietos nustatymui su motina A. G. L. Skyriaus pateiktoje išvadoje nurodoma, kad ieškovės A. G. L. ir mažamečių vaikų gyvenamojoje vietoje yra visos vaikams reikalingos sąlygos augti, butas yra 100 kv. m. ploto, yra virtuvė, keturi kambariai, vonios ir tualeto patalpa, yra visi patogumai. Namuose švaru, jauku, tvarkinga. Vaikai turi savo atskirus kambarius. Vaikams užtikrintos tinkamos sąlygos gyventi.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių ir Skyriaus poziciją nurodytu reikalavimu, taip pat į tai, kad šalių vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra su ieškove, nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas ir nepilnamečių vaikų E. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove A. G. L.

Dėl išlaikymo priteisimo

Šios bylos kontekste pastebėtina, kad CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas tokiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006). Vertinant išlaikymo vaikui formos parinkimo, tiek teismui parenkant išlaikymo formą, atsižvelgtina į tai, kad išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Nustatomu išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo formos, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: 1) ar vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų; 2) ar yra didelė išlaikymo periodiniais mokėjimais skola; 3) ar priteisus išlaikymą tam tikru turtu, jį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai.

Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita. Turto perdavimas vaikams reiškia, kad vaikai tampa savininkai, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jam prižiūrėti, išlaikyti ir t.t.), todėl turtas gali būti perduodamas vaikui gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų. Kita vertus, kadangi tėvas turto ar jo dalies netenka, tai turi būti įvertinta, ar jo teisės nėra pernelyg pažeidžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003; 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-926/2016; 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017; ir kt.).

Pagal pateiktus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. Ieškovė iki 2024 m. sausio mėnesio nedirbo, nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. registravosi užimtumo tarnyboje. Nuo 2024 m. vasario 23 d. ieškovė vykdo individualią veiklą. Jos pajamos per mėnesį susideda iš gaunamų išmokų vaikams, socialinės paramos ir atsakovo teikiamo išlaikymo, nuo 2024 m. kovo mėnesio atsakovė gavo apie 600 Eur per mėnesį iš vykdomos individualios veiklos. Iš byloje pateiktų duomenų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė turi transporto priemonę.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su sodo namu, ūkiniu pastatu ir priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Klaipėda, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad iki 2024 m. sausio 5 d. atsakovui nustatytas 45 proc. darbingumo lygis. Nuo 2024 m. sausio 6 d. iki 2026 m. sausio 16 d. atsakovui nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui nustatytos smegenų infarkto pasekmės, apraksija, kraujagyslinis parkinsonizmas, staiga prasidėjusi kraujagyslinė demencija, mišrūs nerimo ir depresijos sutrikimai, dvejinimasis ir kiti sutrikimai. Iš pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovo mėnesio išlaidos yra didesnės nei jo gaunamos pajamos, tačiau matyti, kad iš Sodros 2023 metais gavo apie 360 Eur išmokų, gavo mokėjimus iš mamos bei turėjo įplaukų iš taupymo sąskaitos ir indėlių, turto pardavimo pajamų (2023 m. parduotas turtas Bulgarijoje ir tėvo dovanotas žemės sklypas). Į bylą pateikti duomenys, kad atsakovas moka įsiskolinimą UAB „Tele2“ pagal sudarytą grafiką, taip pat turi įsipareigojimų už automobilio nuomą. Iš bylos duomenų matyti, kad 2023 metais atsakovas teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kurio dydis abiem vaikams buvo nuo 300 Eur iki 500 Eur per mėnesį.

Byloje nustatyta, kad sodo namas, esantis (duomenys neskelbtini), nors registruotas 100 proc. baigtumas, bet jo statyba faktiškai nėra baigta ir vidus nėra įrengtas. Iš paaiškinimų ir pateiktų fotonuotraukų matyti, kad name yra atvestos komunikacijos, būtinos gyvenimui name, bet nuolat gyventi name, ypač su nepilnamečiais vaikais, nėra tinkamų sąlygų ir nėra saugu. Iš bylos duomenų matyti, kad pradėtas ir nebaigtas sodo namo ir ūkinio pastato sujungimo projektas. Iš pateiktų duomenų darytina išvada, kad gauti pajamų iš šio turto nėra galimybės, jis negali išnuomotas, o tam, kad jame galima būtų gyventi ar iš jo gauti pajamas į jį būtina investuoti, taip pat būtina skirti lėšas šio turto išlaikymui (priežiūrai ir tvarkymui, šildymui, elektrai, valstybės ar savivaldybės rinkliavoms, turto draudimui).

Nėra ginčo, kad prašomo priteisti vaikų išlaikymui žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir komunikacijomis yra apie 97 200 Eur. Kiekvienam iš vaikų tektų nekilnojamojo turto, kurio vertė yra apie 48 600 Eur. Atsižvelgus į vaikų amžių, priteisus šį turtą kaip išlaikymą vaikams bei ieškovės prašomą išlaikymą periodinėmis išmokomis, susiklostytų situacija, kai E. D. bendra teiktino išlaikymo vertė per mėnesį sudarytų apie 600 Eur (150 Eur + apie 450 Eur turto vertės). Pagal tą patį principą paskaičiuota išlaikymo vertė G. D. sudarytų per mėnesį 542 Eur (150 Eur + apie 392 Eur turto vertės). Atsižvelgiant į nurodytus duomenis ir į šalių lygiateisiškumo principą, taip pat į tai, kad pardavus turtą už jį gauta pinigų suma galėtų proporcingai patenkinti ir nepilnamečių vaikų, ir sveikatos problemų turinčio bei tik iš dalies darbingo atsakovo poreikius. Be to, atsakovas, nepaisant jo gaunamų pajamų dydžio, pateikė įrodymus apie savo galėjimą mokėti vaikams išlaikymą piniginėmis išmokomis (2024 m. sausio-kovo mėnesiai iš viso pervedė po 400 Eur kas mėnesį) ir teismas neturi pakankamo pagrindo abejoti, kad tokias galimybes turės ir ateityje, o tai savo ruožtu galėtų būti vienas iš argumentų sprendžiant dėl vaikų poreikius labiausiai atitinkančios išlaikymo formos. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, gauna nuolatines pajamas, gauna pajamas iš nuomos, gauna pagalbą ir paramą iš mamos ir yra pajėgus teikti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į duomenis, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra tinkamas gyventi, jo įrengimas reikalauja didelių investicijų, esant ieškovės prastai finansinei padėčiai ir neturint galimybių pagerinti jo esamos būklės, yra netikslinga tokį turtą priteisti vaikų išlaikymui, kadangi jokie vaikų poreikiai ir interesai patenkinti nebus. Įvertinus visus pateiktus argumentus, teismas daro išvadą, kad išlaikymo priteisimas ieškovės nurodytu nekilnojamuoju tiek neatitinka vaikų interesų, tiek neproporcingai pažeidžia atsakovo turtines teises.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės pajamos iki 2024 m. buvo apie 300 Eur per mėnesį, nuo 2024 m. ieškovė gauna apie 600 Eur pajamas iš savo veiklos. Nors ieškovė nurodo, kad išlaikyti nepilnamečius vaikus jai padeda artimieji, tačiau įrodymai apie paramos dydį į bylą nepateikti. Teismo vertinimu, priteisiant išlaikymą mišriu būdu ir vaikams priteisiant po 150 Eur per mėnesį išlaikymą iš atsakovo, nukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes abiejų tėvų teikiamas išlaikymas nebūtų pakankamas vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tokiu būdu nebūtų apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai (CPK 178, 185 straipsniai).

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nekilnojamuoju turtu, perleidžiant nepilnamečiams vaikams atsakovui priklausančią nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini), kaip neatitinkančio vaikų interesų.

Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Teismas pažymi, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA yra 840 Eur (neatskaičius mokesčių), o nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis iš esmės siekia 924 Eur (neatskaičius mokesčių).

Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta 700 Eur suma per mėnesį, reikalinga kiekvieno vaiko poreikiams, vertintina kaip pagrįsta ir atitinkanti vaikų poreikius. Teismas byloje nustatė, kad be visiems vaikams reikalingų išlaidų maistui, drabužiams, lavinimui, higienos poreikiams ir vaiko laisvalaikiui, taip pat vaikai lanko prailgintas grupes mokyklose, už kurias reikia mokėti nuo 40 iki 55 Eur. Teismas pažymi, kad tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį.

Pažymėtina, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė yra darbinga, vaikai nėra tokio amžiaus, kad jų priežiūra neleistų ieškovei dirbti bei gauti pajamų. Atsakovas šiuo atveju turi ribotą darbingumą bei galimybę gauti pajamų, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas turi papildomus pajamų šaltinius (nuoma, parama), taip pat turi nekilnojamojo turto, kuris nereikalingas jo pragyvenimui, kurį realizavus gali turėti papildomą pajamų šaltinį.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į vaikų gaunamas išmokas pagal Išmokų vaikams įstatymą, iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina po 230 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė A. G. L. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikių proporcingumo principo.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Teismas išaiškina, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaikų poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaikų, tėvo (motinos), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bendravimas su vaikais yra ne tik teisė, bet ir tėvų pareiga.

Ieškovė pateikė ieškinyje siūlomą bendravimo tvarką. Atsakovas su siūloma bendravimo tvarka sutiko, prašo, kad ją nustatant būtų atsižvelgta į jo sveikatos būklę. Teismo vertinimu, ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka yra konkreti, iš esmės aiški ir tinkama, atitinka vaikų interesus bendrauti su skyrium gyvenančiu atsakovu. Teismas, atsižvelgdamas į visų aplinkybių visumą, tenkina ieškovės reikalavimą ir nustato ieškinyje prašomą nustatyti bendravimo tvarką su nedidelėmis korekcijomis, t. y. vykdant bendravimo tvarką atsižvelgtina į atsakovo sveikatos būklę ir galimybę tinkamai vykdyti bendravimo tvarką. Atsakovas nurodė, kad ne visada yra pajėgus bendrauti, jį ištinka priepuoliai, ne visada gali vairuoti ir teismas neturi pagrindo abejoti šiais paaiškinimais. Apie negalėjimą atvykti ar susitikti su vaikais atsakovas privalo informuoti ieškovę kuo įmanoma anksčiau, kad ieškovė galėtų tinkamai planuoti tiek savo, tiek vaikų dienotvarkę. Teismas pažymi, kad atsakovas turi dėti pastangas, kad ryšys su vaikais nenutrūktų, bendrauti su vaikais ir dalyvauti vaikų auklėjime kuo daugiau. Nustatydamas prašomą bendravimo su vaikais tvarką teismas atkreipia dėmesį, kad tėvai turi pareigą bendradarbiauti (kooperuotis) vykdant sprendimą. Sprendimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaikų teisę į šeimos ryšius. Teismų praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima be kita ko ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020; kt.).

Teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms tėvų bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 99 straipsnyje teismui nustatytas įpareigojimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą išspręsti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles.

Nagrinėjamu atveju buvo teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovui teikiama 50 proc. apmokama teisinė pagalba. Iš bylos duomenų matyti, kad teikiant teisinę pagalbą ieškovei valstybė patyrė 292,50 Eur išlaidų, teikiant pagalbą atsakovui 613,59 Eur. Į bylą duomenys apie atsakovo asmeniškai patirtas išlaidas nepateikti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai iš dalies patenkinti, dėl dalies reikalavimų nekilo ginčas, į dalį atsakovo argumentų, susijusių su sveikata, buvo atsižvelgta, į šalių procesinį elgesį ir nepilnamečių vaikų interesus, teismas valstybės patirtų išlaidų teisinei pagalbai nepaskirsto ir iš šalių nepriteisia.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartimi (įrašas viešame Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 230,00 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos (2023 m. rugpjūčio 10 d.) iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 230,00 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos (2023 m. rugpjūčio 10 d.) iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Paskirti ieškovę A. G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

1. Nepilnamečių vaikų tėvai bendraujant klausimais, susijusiais su nepilnamečiais vaikais, privalo laikytis neutralumo vienas kito atžvilgiu, tarpusavyje bendrauti pagarbiai, taktiškai ir dalykiškai, siekdami išvengti arba sumažinti stresinių situacijų, susijusių su tėvų gyvenimu skyrium, poveikiu nepilnamečiams vaikams.

2. D. D. gali bendrauti su vaikais elektroninėmis ryšio priemonėmis – mobiliu telefonu, internetu, „Viber“, „Skype“ ir bet kokiomis kitomis programomis, o A. G. L. privalo sudaryti nepilnamečiams vaikams tokias bendravimo sąlygas, kad toks bendravimas tarp vaikų ir tėvo galėtų vykti.

3. Abu tėvai turi gauti visą aktualią informaciją apie vaikus jiems būnant su mama arba tėvu ir patvirtina, kad nepilnamečiams vaikams būnant kartu su tėvu, mama turi teisę vaikams paskambinti mobiliu telefonu arba kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis internetu, „Viber“, „Skype“ ir domėtis, kaip sekasi nepilnamečiams vaikams, o D. D. informuoja vaikų mamą apie vaikų buvimo vietą, savijautą, sveikatą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

4. Įvykus nenumatytoms aplinkybėms – vaikų liga ar ligos, renginiai ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigoje, vizitai pas gydytoją ir kt. D. D. nedelsiant informuoja A. G. L. apie visus įvykius, turinčius įtakos nepilnamečių vaikų sugražinimui į jų pastovią nuolatinę gyvenamą vietą.

5. D. D. turi teisę susitikti su nepilnamečiais vaikais, su jais bendrauti jų ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigoje, turi teisę domėtis ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigoje vaikų elgesiu, pasiekimais ir kita su vaikais susijusia reikšminga informacija.

6. D. D. kiek įmanoma anksčiau informuoja A. G. L. apie jo gyvenamosios vietos bei ryšių priemonių numerių ar adresų pasikeitimą, ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas informuoja A. G. L. apie pasikeitimus darbo grafike, komandiruotes, poilsines keliones, išvykos vietą ir trukmę.

7. Nustatyti, kad nustatyta susitikinėjimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka gali būti koreguojama ir keičiama šalių tarpusavio sutarimu, atsižvelgiantį į tokias nepilnamečių vaikų tėvams reikšmingas aplinkybes, kaip artimiausių giminaičių, numatytų CK 3.133 ir 3.135 straipsniuose, jubiliejai, gimtadieniai, laidotuvės ar pan.

8. Nustatyti kad teismo sprendimu patvirtinta susitikinėjimo ir bendravimo tvarka gali būti koreguojama ar keičiama šalių tarpusavio sutarimu, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų tėvo ar motinos užimtumą darbe, išvykas į komandiruotes, poilsines keliones, sveikatos būklę, o taip pat nepilnamečių vaikų sveikatos būklę, poreikius ir kitas aplinkybes

9.1. Kiekvieno mėnesio pirmą savaitgalį, paimdamas nepilnamečius vaikus penktadienį iš jų ugdymo įstaigos ar būrelių, pasibaigus pamokų ar/ir buvimo būreliuose laikui arba iš vaikų gyvenamosios vietos iki 17 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val.

9.2. D. D. gali susitikti ir pabendrauti su vaikais jų gimimo dieną bei gali dalyvauti vaikų gimtadieniuose, vaikų mama A. G. L. informuoja vaikų tėvą D. D. apie gimtadienio šventės vietą ir laiką prieš tris kalendorines dienas.

9.3. Nelyginių metų vaikų rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu D. D. paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 11 val. ir praėjus pusei vaikų atostogų laiko parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

9.4. Lyginių metų vaikų rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu D. D. paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos antrosios atostogų dalies – pirmos dienos 11 val. ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.

9.5.1. Šv. Kūčių dieną pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

9.5.2. Naujųjų Metų dieną pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

9.5.3. Šv. Velykų pirmą dieną pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

9.5.3. Vaikų gimimo dieną vaikų tėvas D. D., iš anksto suderinęs SMS su vaikų motina A. G. L., pasibaigus pamokoms ar/ir jų lankomiems būreliams, pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos ir parveža vaikus į nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Jei gimtadienis sutampa su išeigine – pasiimdamas vaikus 11.00 val. ir parveždamas namo 19.00 val.

9.6.1. Šv. Kalėdų antrą dieną, pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 11.00 val. ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

9.6.2. Naujųjų Metų antrą dieną, pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 11.00 val. ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

9.6.3. Šv. Velykų antrą dieną pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 11.00 val. ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

10. Kiekvienais kalendoriniais metais vaikų tėvas bendrauja ir dalyvauja vaikų auklėjime vaikų vasaros atostogų metu dvi savaites, vaikų vasaros atostogų laiką ir vietą suderindamas su vaikų motina A. G. L., nuo kiekvienų kalendorinių lyginių ir nelyginių metų gegužės 1 dienos iki birželio 1 dienos, suderintą vaikų atostogų laiką patvirtinant SMS žinute, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 1 dieną (su vaikų motina suderintą vasaros atostogų laiką) 11.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę su vaikų motina suderintą vaikų vasaros atostogų dieną iki 19.00 val.

11. Atsakovui dėl sveikatos būklės negalint bendrauti su vaikais pagal nustatytą tvarką, jis privalo apie tai informuoti ieškovę paskambindamas ar parašydamas kuo anksčiau, bet ne vėliau nei likus tris valandoms iki susitikimo laiko.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartimi.

Teismo sprendimui įsiteisėjus pranešti viešo registro tvarkytojui – VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.