Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-150-267/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-06
Bylos Nr.: e2A-150-267/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Bartašienė, Danutė Burbulienė, Irena Stasiūnienė
Ieškovas: K. N., N. N., A. B., Ž. N.
Atsakovas: G. L.
Trečiasis asmuo: Telšių rajono 4-ojo notarų biuro

Kategorijos

2.2.1.2Fizinių asmenų veiksnumas

Civilinė byla Nr. e2A-150-267/2022Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01675-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.2.; 2.5.4.1.; 2.5.4.7.1.;2.1.2.4.2.3.; 2.1.2.4.2.7.;3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų K. N., N. N., A. B., Ž. N. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. N., N. N., A. B., Ž. N. ieškinį atsakovei G. L. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarė L. B., Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaras G. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai K. N., N. N., A. B., Ž. N. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami pripažinti negaliojančiu M. N. 2020 m. vasario 3 d. Telšių rajono 3-ojo notarų biure sudarytą ir patvirtintą testamentą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų ir atsakovės mama M. N.. Santuokos metu, ieškovų ir atsakovės, tėvai buvo įgiję butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini), kurį bendru sutarimu buvo sutarę, padalinti visiems penkiems vaikams, lygiomis dalimis. Ieškovams po motinos mirties nuvykus pas notarą paaiškėjo, kad 2020 m. vasario 3 d. M. N., visą savo turtą paliko atsakovei G. L.. Ieškovams paklausus atsakovės, kaip bus padalintas paveldėtas turtas, atsakovė nurodė, kad testamentą rado mamos namuose ir testamentu paliktu turtu dalintis neketina. Atsakovei testamentu paliktas visas turtas pažeidžia kitų ieškovų interesus, nes turtą sudaro ir B. N. palikimo dalis, kuriuo taip pat rūpinosi visi ieškovai, ką pripažįsta ir pati atsakovė. Ieškovai pažymi, kad jų motina apie 2020 m. vasario 3 d. sudarytą testamentą niekam neužsiminė, nurodė, kad ji buvo labai jautrus žmogus ir tikrai nebūtų savo valia šitaip pasielgusi, nes daugiau nei 15 metų kentė galimai depresijos simptomus. M. N. taip pat sirgo (duomenys neskelbtini) liga, jai buvo skiriami (duomenys neskelbtini) vaistai. 2019 m. rudenį M. N. sveikata ėmė blogėti, jai nustatytas (duomenys neskelbtini), ją nuolat kamavo (duomenys neskelbtini) ir nusilpęs (duomenys neskelbtini). Ji taip pat nereguliariai lankėsi pas psichiatrus ir vartojo (duomenys neskelbtini) veikiančius vaistus. M. N. hospitalizavimo laikotarpiu visi ieškovai lankėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje, lankė mamą ir rūpinosi jos gydymu, bendravo su gydytojais, kurie diagnozavo M. N. visišką išsekimą, buvo stipriai sumažėjęs svoris. Ieškovai nurodo, kad M. N. sudarydama testamentą galėjo būti tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų, atsakovė, pasinaudodama tokia mamos būsena, inicijavo testamento sudarymą prieš jos valią ir testamente išreikšta valia neatitinka tikrosios jos valios, nes vaikai su mirusia mama sutarė gerai ir bendru sutarimu buvo nuspręsta, kad turtas bus padalintas lygiomis dalimis. Prasidėjus pandemijai, ieškovai su savo mama nuolat bendravo telefonu, mamai padėdavo finansiškai. Ieškovai taip pat pažymi, kad jų tėvas B. N. prieš savo mirtį buvo išreiškęs savo valią, t. y. santuokoje įgyto turto – savo buto dalį, padalinti visiems vaikams lygiomis dalimis. Prieštaraujama atsakovės nurodytai aplinkybei, kad ji mamą palaidojo išimtinai savo lėšomis, nes mamos laidotuvėmis rūpinosi ir prisidėjo visi penki vaikai, taip pat abejotina ir atsakovės skirtos lėšos laidojimui, nes jos galėjo būti mamai priklausančios lėšos, paimtos iš banko sąskaitos po jos mirties.

3. Atsakovė G. L. nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad tarp bylos šalių ir mirusių jų tėvų susitarimo turtą palikti visiems vaikams lygiomis dalimis nėra buvę, priešingai, buvo nuspręsta, kad turtas atiteks tam, kas rūpinsis tėvais. Dėl to K. N., kartu gyvenančiam su tėvais, 2013 m. vasario 6 d. dovanojimo sutartimi buvo padovanotas butas. Mirus B. N., K. N. nuolat dirbo užsienyje ir nesirūpino savo mama M. N.. Prasidėjus daugiabučio namo renovacijai, K. N. 2017 m. gegužės 29 d. butą dovanojo M. N., atsakovė pažymi, kad jo nuosavybėn buvo perleistas garažas ir 30 000 litų, kaip jam priklausančio palikimo dalis. Nuo 2015 m. pradžios iki pat M. N. mirties ja rūpinosi atsakovė, nes kiti vaikai (ieškovai) nesirūpino ir nelankė, nepasveikino jubiliejaus proga. Visi atsakovės broliai dirba užsienyje, o sesuo A. B. kartas nuo karto pabendraudavo telefonu, iš esmės tik tada, kai kažko reikėdavo. M. N. hospitalizavimo (duomenys neskelbtini) ligoninėje metu nė vienas iš atsakovų nebuvo nuvykęs aplankyti mamos. Atsakovė nurodo, kad ji nuolat lankydavo savo mamą, jai padėdavo buityje, apmokėti mokesčius, veždavo į sveikatos priežiūros įstaigas ir atostogų prie jūros. Mamai jos hospitalizavimo metu ligoninėje beveik kasdieną veždavo namie pagamintą maistą, rūpinosi jos gydymu. Mirus mamai, suorganizavo laidotuves ir mamos paskutinę valią įgyvendino išimtinai savo lėšomis. Atsakovė pažymi, kad mamą kamavo ne psichologiniai, o fiziniai sveikatos sutrikimai dėl suprastėjusios (duomenys neskelbtini) veiklos ji nuolat lankydavosi pas medikus ir gerdavo vaistus skirtus (duomenys neskelbtini) veiklai gerinti, tik pablogėjus fizinei sveikatai, kartais pasireikšdavo (duomenys neskelbtini). Pasak atsakovės, jos mama buvo savarankiška, beveik visada pati pildydavo mokesčių apskaitos knygeles, eidavo į parduotuvę apsipirkti, bendraudavo su kaimynais, lankydavosi pas gydytojus, o pablogėjus fizinei sveikatai M. N. savo valia 2020 m. liepos 9 d. įgaliojimu įgaliojo atsakovę tvarkyti juridinius klausimus, nuo 2020 m. balandžio mėn. atsakovė mokėjo mokesčius už butą iki mamos mirties, nes mamai mirus bute iškart apsigyveno K. N. ir jos į butą neįsileidžia. Atsakovė pažymi, tvirtinant M. N. 2020 m. liepos 9 d. įgaliojimą ir 2020 m. vasario 3 d. testamentą, notarams nekilo abejonių dėl M. N. sveikatos būklės. Priešingai, t. y. sekančią dieną po testamento sudarymo 2020 m. vasario 4 d. M. N. ligos istorijoje pažymėta apie ypatingai gerą tiek fizinę, tiek emocinę būseną.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaras G. P. nurodė, kad šis atvejis nebuvo išskirtinis, tik atsimena jį, nes testatorė M. N. turėjo daug vaikų, todėl prieš tvirtinant testamentą, jos buvo paklausta kodėl visas turtas paliekamas tik G. L., atsakė, kad kiti gavo, daugiau nedetalizuodama. M. N. notarui nurodė, kad turtą nori palikti tik G. L., nes gyvena šalia ir ja rūpinasi. Tvirtinant testamentą, notarui M. N. psichinė ar emocinė būklė abejonių nekėlė, testamentą pasirašė tarsi dailyraščiu, kas taip pat pagrindžia, jog testamento sudarymo metu asmuo buvo apsisprendęs, tai, kad turtą paliko vienai dukrai abejonių nesukėlė, nes notaro darbo praktikoje asmenys turtą testamentu palieka bet kam.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu, atmesdamas ieškinį, nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad testatorė M. N. ginčijamo testamento sudarymo metu buvo pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje. Jos ligos istorijoje, testamento sudarymo laikotarpiu, nėra pažymėta apie sunkią jos sveikatos būklę, taip pat notarui G. P., testamento tvirtinimo metu, nekėlė abejonių nei jos išreikšta valia, nei jos psichinė ar emocinė būklė.

6. Pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės 2021 m. spalio 27 d. – spalio 29 d. akto išvadoje nurodyta, jog nėra duomenų, kad testatorė M. N., testamento pasirašymo metu 2020 m. vasario 3 d., būtų sirgusi kokiu nors psichikos sutrikimu dėl kurio būtų negalėjusi suvokti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjusi jų valdyti. Iš byloje esančių medicininių dokumentų visumos, teismas pripažino, kad ekspertas išsamiai įvertino pateiktus medicininius dokumentus, bei, kaip specialių žinių turintis asmuo, pateikė išvadas pagal užduotus klausimus. Abejoti ekspertizės akto išvadomis teismas neturėjo pagrindo, todėl eksperto išvadą laikė išsamia, pagrįsta ir teismui nekeliančia abejonių.

7. Įvertinęs medicininių dokumentų visumą, notaro G. P. parodymus, teismo ekspertizės akto išvadas, šalių paaiškinimus bei liudytojos parodymus, teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teismui daryti išvadą, jog testatorė M. N. testamento sudarymo metu, 2020 m. vasario 3 d., buvo tokios būsenos, kuri neleistų jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

8. Vertindamas testamento negaliojimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio pagrindu, teismas nurodė, kad ieškovai nenurodė konkrečių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog M. N. buvo siekiama palenkti sudaryti sandorį, taip pat nebuvo pateikti ir duomenys, kad testatorė buvo apgauta, jai darytas poveikis siekiant, kad būtų sudarytas testamentas. Ieškovų nurodytos aplinkybės dėl galimo M. N. visiško priklausymo nuo atsakovės, nes ji gyveno šalia, nėra patvirtintos jokiais kitais įrodymais, todėl pripažino neįrodytomis. Vien tik ieškovų išreikštos abejonės ir deklaratyvūs teiginiai negali patvirtinti, kad M. N. valią sudaryti testamentą lėmė aplinkybės, kurias kaip galimai buvusias nurodo ieškovai.

9. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad 2020 m. vasario 3 d. M. N. sudarytas testamentas neturi jokių esminių testatoriaus valios trūkumų, nėra prieštaravimų tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo, taip pat byloje nėra duomenų, kad testamentas buvo priverstinai sudarytas dėl susidėjusių aplinkybių labai nenaudingomis sąlygomis, todėl ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovai K. N., N. N., A. B., Ž. N. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti visiškai arba grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Apeliantų teigimu, teismas netinkamai nustatė ginčo ribas, neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, pažeidė įrodymo vertinimo principus. Teismas visiškai nevertino ieškovų ieškinio reikalavimo, kurį grindė CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. kaip gerai moralei prieštaraujantį sandorį. Mano, kad teismas nevertino ieškovų nurodytų aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių M. N. būseną iki ginčijamo sandorio sudarymo ir jo sudarymo metu, jos valios formavimosi dėl ginčo testamento sudarymo, kitų ieškinyje nurodytų aplinkybių, visiškai dėl jų nepasisakė.

10.2. Teismas ieškinį atmetė iš esmės remdamasis tik pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės 2021 m. spalio 27 d. – spalio 29 d. akto išvada, nevertino šalutinių sandorio sudarymo, M. N. valios ir psichinės būsenos, turėjusios įtakos ginčijamo sandorio sudarymui, apsektų. Apeliantų įsitikinimu, šiuo atveju ekspertai atlikdami ekspertizę vertino pateiktus medicininius dokumentus, kuriuose nebuvo aiškiai konstatuotas testatorės neveiksnumas, ar ginčo sandorio sudarymo metu aiškiai konstatuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Tačiau akivaizdu, kad ekspertai nevertino visų svarbių aplinkybių konteksto. Kaip matyti iš pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės 2021 m. spalio 27 d. – spalio 29 d. akto išvados, ekspertai į ieškovų pateiktus klausimus, o tuo pačiu ir į pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų klausimų dėl atitinkamu laikotarpiu M. N. vartotų ir/ar nevartotų vaistų įtakos velionės valios išraiškai visiškai nevertino ir dėl jos visiškai nepasisakė. Apeliantų nuomone, teismas nevertino ekspertizės akto prieštaringumo kitiems byloje esantiems įrodymams. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai ir trečiojo asmens, liudytojos paaiškinimai taip pat patvirtina ekspertizės akto išvadas.

10.3. Siekiant atsakyti į klausimą ar testatorė galėjo būti apgauta, ar jai galėjo būti padarytas poveikis siekiant, kad būtų sudarytas testamentas, buvo galima nustatyti pirmiausia tik išsiaiškinus kokią įtaką turėjo M. N. vartojami (duomenys neskelbtini) veikiantys vaistai jos psichinei būklei ir išorinei jos valios išraiškai ginčijamo sandorio sudarymo metu ir kokią įtaką turėjo M. N. skiriamų vaistų nevartojimas nevartojimo laikotarpiu (momentu) jos psichologinei ir fizinei sveikatai ir jos valiai sudarant ginčo sandorį, tačiau tai, apeliantų teigimu, byloje padaryta nebuvo.

10.4. Kita svarbi ginčijamo testamento sudarymo aplinkybė, rodanti atsakovės nesąžiningumą bei galimą įtaką testatorei, yra tai, kad, kaip nurodė byloje apklaustas notaras, sudaręs ginčijamą testamentą, dėl testamento sudarymo į notarą kreipėsi ne pati testatorė, o atsakovė. Kaip nurodė notaras, atsakovė norėjo, kad notaras nuvyktų į namus dėl testamento patvirtinimo, kas akivaizdžiai kelia abejones ne tik dėl šalių mamos valios ir sveikatos būklės, bet ir galimos atsakovės įtakos, tačiau teismas šios aplinkybės taip pat nevertino.

10.5. Apeliantų įsitikinimu, liko neįvertinta ir tai, kad dar esant gyvam ieškovų tėvui B. N., tiek M. N., tiek ieškovai kartu su atsakove, buvo draugiškai sutarę, jog visas ieškovų ir atsakovės tėvams priklausantis turtas, tarp jų ir ginčo butas, po mirties bus padalintas visiems vaikams (ieškovams ir atsakovei). Vien ši aplinkybė sudaro pagrindą abejoti, jog sudarytas sandoris neatitinka nei M. N. nei tėvo B. N. valios, kadangi ieškovams priklauso bent tėvo turto dalis.

10.6. Priešingai nei nurodė atsakovė, tiek ieškovas Ž. N., tiek ir K. N. ne tik lankė mamą ligoninėje nuo pat pirmo jos atvykimo į ligoninę momento, bet būtent jie bendravo ir su mamą gydžiusiais gydytojais, visi ieškovai rūpinosi, kad mama būtų pasirūpinta, gerai pamaitinta.

10.7. Mamos laidotuvėmis pasirūpino visi 5 vaikai (ieškovai ir atsakovė), todėl, apeliantų įsitikinimu, šios aplinkybės ir pateikti įrodymai aiškiai patvirtina aplinkybę, kad mama M. N. rūpinosi visi vaikai, t. y. lygia dalimi ir ieškovai, priešingai nei nurodo atsakovė, ir kaip ji pati nurodė, ginčo butas turėjo priklausyti visiems tėvais besirūpinantiems vaikams.

10.8. Apeliantų nuomone, vertinant testatorės valią ir jos psichinę būklę, liko neįvertinti ir kiti aspektai, tokie kaip testatorės įprastinės kasdieninės veiklos pasikeitimas ar galimas negalėjimas atlikti kai kurių įprastinių veiksmų, parodančių apie galimą fizinės ir psichinės būklės pasikeitimą.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė G. L. prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Ieškovai tik ieškinyje buvo pateikę nuorodą į geros moralės ir viešajai tvarkai prieštaraujančio sandorio negaliojimą reguliuojančias CK 1.81 straipsnio 1 dalies materialinės teisės normas, tačiau duodant paaiškinimus ir teikiant įrodymus apie ginčo ir savo reikalavimų esmę visi apeliantai teismui nurodyto sandorio negaliojimo pagrindo jau nebenurodė ir jo neakcentavo.

11.2. Apeliantai savo skundo argumentus grindžia ir argumentuoja savaip vertindami bylos įrodymus iš esmės remdamiesi tik 2014 – 2018 m. ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. testatorės medicininių dokumentų įrašais apie jos emocinę būklę nurodomu laikotarpiu. Byloje jokių duomenų apie testatorės emocinę būklę, galėjusią sutrukdyti jai išreikšti tikrąją valią ginčijamo testamento sudarymo metu, nėra. Notarui G. P. tvirtinant ginčo testamentą vėlgi nekilo jokių abejonių dėl testatorės gebėjimo išreikšti tikrąją savo valią. Be to tvirtinant testamentą notarui testatorės nurodytas aplinkybes apie dalies bylos šalių tėvų turto atitekimą kitiems vaikams patvirtina pirmosios instancijos teismo išreikalauti bylos šalių tėvo B. N. atsiskaitomųjų sąskaitų duomenys.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovų ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

15. Byloje nustatyta, kad M. N. mirė (duomenys neskelbtini), ji yra, ieškovų K. N., N. N., A. B., Ž. N. ir atsakovės G. L. mama. Ieškovai ginčija mirusios M. N. 2020 m. vasario 3 d. sudarytą testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintą Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaro G. P., kuriuo testatorė atsakovei G. L. paliko visą savo turtą, kuris priklausys M. N. mirties dieną ir turtą, į kurį atsirastų teisė po M. N. mirties.

16. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, Ieškovai ginčijo testamentą tuo pagrindu, kad testamento sudarymo metu jų mama M. N. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti dėl sveikatos būklės, taip pat tuo pagrindu, kad testamentas sudarytas dėl apgaulės, t. y. atsakovei, pasinaudojant M. N. patiklumu, sveikatos būkle ir įtikinus sudaryti testamentą atsakovės naudai.

17. Apeliantai apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad teismas skundžiame sprendime visiškai nepasisakė dėl dar vieno ieškinyje nurodyto testamento negaliojimo pagrindo – kaip negaliojančio pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį – prieštaraujančio viešajai tvarkai ar gerai moralei.

18. Visų pirma, vien tai, kad apeliantai, ginčydami bylos šalių mamos 2020 m. vasario 3 d. sudarytą oficialųjį testamentą, ieškinyje nurodė ir CK 1.81 straipsnio 1 dalies teisės normą, nesudaro pagrindo išvadai apie pirmosios instancijos teismo neatkleistą bylos esmę. Antra, teikdami paaiškinimus ir įrodymus apie ginčo ir savo reikalavimų esmę visi ieškovai jokių faktinių aplinkybių dėl testamento pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį nenurodė ir negalėjo jų nurodyti, nes CK 5.19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta palikėjo teisė palikti testamentu turtą savo nuožiūra vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Trečia, atkreiptinas apeliantų dėmesys ir į tai, kad ginčo santykių teisinis kvalifikavimas yra išimtinė teismo prerogatyva. Kasacinės instancijos teismas savo teisinėje praktikoje yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo tik teismas ir šis nėra saistomas ieškovo nurodyto teisinio ieškinio pagrindo, toks ieškovo nurodomas teisinis ieškinio pagrindas teismui yra neprivalomas (pvz. LAT CBS 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 176/2010 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovų duoti paaiškinimai ir teikti įrodymai, kaip tik pagrindžia pirmosios instancijos teismo tinkamai nustatytas ginčo ribas bei tinkamai kvalifikuotus ieškovų reikalavimų teisinius pagrindus, dėl ko apeliacinį skundą grindžiantys argumentai apie pirmosios instancijos teismo galimai neatsakytus į visus apeliantų šiuo metu dominančius išimtinai jų turtinius interesus atitinkančius su mamos palikimu susijusius klausimus, nesudaro pagrindo abejonėms teismo sprendimo pagrįstumu ir teisingumu.

Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, kad nėra objektyvių įrodymų konstatuoti, jog ieškovų ginčijamo testamento sudarymo metu testatorė M. N. nesuprato savo veiksmų reikšmės ir jų nevaldė, todėl ieškovų reikalavimą atmetė.

20. Teikdami apeliacinį skundą apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog testatorė testamento sudarymo metu suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti. Įrodinėja, jog teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus – nepagrįstai vadovavosi tik pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis, neatsižvelgė į ekspertui užduotus ir neatsakytus klausimus, nevertino medicininių dokumentų, sureikšmino notaro, tvirtinusio testamentą, ir liudytojų parodymus, nevertino atsakovės nesąžiningumo, veiksmų ir elgesio.

21. Įstatyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).

22. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtinti testamento negaliojimo pagrindai, kuriuose nurodyta, kad negalioja testamentas, kai jis sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens (1 punktas); sudarytas ribotai veiksnaus šioje srityje asmens (2 punktas); kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas (3 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad testatorė 2020-02-03 testamento sudarymo metu būtų pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia tam tikroje srityje (CK 2.5 straipsnio 1 dalis, 2.10 straipsnio 1 dalis, 2.11 straipsnio 1 dalis), todėl civilinėje teisėje galiojant sąžiningumo bei asmens veiksnumo prezumpcijoms, nesant teismo sprendimo pripažinti asmeniu neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, pagal bendrą taisyklę sandoris laikytinas galiojančiu (CK 5.15 straipsnio 2 dalis, CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai).

24. Pagal CK 5.16 straipsnio 2 dalį testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

25. CK 1.89 straipsnio pagrindu ginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, kuri yra sudėtingas ir individualus reiškinys ir kuriam formuotis turi įtakos ar jį gali netgi nulemti įvairiausi testatoriaus fizinės ir emocinės būsenos aspektai. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. Nustatant tikrąją testatoriaus valią, reikšmingi testamento sudarymo metu buvusią testatoriaus būseną patvirtinantys faktai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018 26 punktas).

26. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Taigi sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017, 27 punktas; 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018, 22-23 punktai; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020).

27. Asmeniui, reiškiančiam ieškinį CK 1.89 straipsnio pagrindu dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Įstatyme nekeliami reikalavimai priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-33-609/2012).

28. Nagrinėjamu atveju matyti, jog siekiant įvertinti mirusios testatorės valią retrospektyviuoju būdu pirmosios instancijos teisme buvo pateikti ir išreikalauti medicininiai dokumentai, paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, išklausyti šalių ir trečiojo asmens notaro G. P. paaiškinimai.

29. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo padaryta išvada, kad testatorė, sudarydama ginčijamą testamentą, suprato savo veiksmų reikšmę ir juos valdė, nepagrįsta, ji padaryta netinkamai įvertinant medicininius dokumentus, nepagrįstai vadovaujantis tik teismo psichiatrijos ekspertizės akte padarytomis išvadomis. Pasak apeliantų, šiuo atveju ekspertai atlikdami ekspertizę vertino pateiktus medicininius dokumentus, kuriuose nebuvo aiškiai konstatuotas testatorės neveiksnumas, ar ginčo sandorio sudarymo metu aiškiai konstatuotas psichikos sutrikimas. Apeliantų nuomone, teismas nevertino ekspertizės akto prieštaringumo kitiems byloje esantiems įrodymams. Taigi pagrindinis apeliacinio skundo argumentas susijęs su įrodymų, tarp jų ir ekspertizės akto, vertinimu. Su tokia apeliantų dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas kategoriškai nesutinka.

30. Pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės 2021 m. spalio 27 d.–spalio 29 d. akto išvadoje nurodyta, jog nėra duomenų, kad testatorė M. N., testamento pasirašymo metu 2020 m. vasario 3 d., būtų sirgusi kokiu nors psichikos sutrikimu dėl kurio būtų negalėjusi suvokti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjusi jų valdyti. Šiuo atveju, ekspertas išsamiai įvertino pateiktus medicininius dokumentus, bei, kaip specialių žinių turintis asmuo, pateikė išvadas pagal užduotus klausimus.

31. Teisėjų kolegija pažymi, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, nutarties 30 punktas).

32. Pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal kasacinio teismo išaiškinimą teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone. Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, visgi, eksperto išvada teismui neprivaloma. Eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis); ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Teismas, kiek leidžia jo (teismo) žinios, turi įvertinti eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis. Išvada, kad testatorius testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018, nutarties 43-45 punktai; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020, nutarties 41 punktas).

33. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020, 44 punktas).

34. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu yra aktuali ir teisiškai reikšminga tik testatorės būklė ginčijamo testamento sudarymo metu. Visų pirma patys apeliantai savo skundo argumentus grindžia ir argumentuoja savaip vertindami bylos įrodymus iš esmės remdamiesi tik 2014–2018 m. ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. testatorės medicininių dokumentų įrašais apie jos emocinę būklę nurodomu laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, ekspertizės aktą parengęs ekspertas nepateikė išvados, jog testatorė ginčijamo testamento sudarymo metu nesugebėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Aplinkybė, kad iš gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) žinoma, kad M. N. 2020 m. rugpjūčio 7 d. buvo greitosios medicinos pagalbos atvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, jos bendra būklė įvertinta kaip (duomenys neskelbtini), buvo sulėtėjusio mąstymo, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog sudarydama ginčijamą testamentą testatorė nesuvokė savo veiksmų reikšmės. Priešingai, nei teigia apeliantai, medicininių dokumentų visuma patvirtina, kad M. N. pirmą kartą (duomenys neskelbtini) ambulatoriškai konsultuota 2014 m. balandžio 28 d., skundėsi (duomenys neskelbtini). Lankėsi pas šeimos gydytoją, (duomenys neskelbtini) būsenoje orientacijos, kontakto, mąstymo, suvokimo sutrikimų nebuvo pastebėta. Dėl šios būklės buvo gydoma ambulatoriškai iki 2015 m. lapkričio 16 d., gydymo metu savijauta tapo geresnė, dėl nerimo buvo tęstas simptominis gydymas. Pakartotinai pas (duomenys neskelbtini) M. N. kreipėsi 2018 m. spalio 3 d., nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 2 d. apsilankymo metu koreguotas gydymas dėl vaistų netoleravimo, daugiau M. N. pas (duomenys neskelbtini) ambulatoriškai nesilankė, duomenų, kad būtų tęsusi paskirtų psichotropinių vaistų vartojimą nėra, lankėsi tik pas šeimos gydytoją. VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre, M. N. gana reguliariai konsultuota šeimos gydytojo dėl lėtinių somatinių ligų, pastoviai tęstas gydymas dėl lėtinių somatinių susirgimų, būtent (duomenys neskelbtini) ligos be širdies nepakankamo. Nei viename šeimos gydytojo įraše (duomenys neskelbtini) būsena nevertinta, aprašoma tik somatinė būsena. 2019 m. rugpjūčio 20 d. M. N. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 16 d. (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 4 d. M. N. šeimos gydytojo buvo konsultuota telefonu, nusiskundimų dėl savo sveikatos būklės neturėjo, gerai toleravo skirtą gydymą nuo lėtinių ligų. Tiek paskutinės konsultacijos iki testamento pasirašymo metu 2019 m. rugsėjo 16 d., tiek iš karto po testamento pasirašymo 2020 m. vasario 4 d. M. N. jokios psichikos sveikatos problemos nenurodytos, psichikos būsenos sutrikimai neaprašyti, psichotropiniai vaistai neišrašyti. 2020 m. rugpjūčio 4 d. M. N. šeimos gydytojo konsultuota, nurodoma, kad būklė stabili, pratęsti vaistai dėl somatinių ligų. Patys apeliantai apeliaciniame skunde pripažįsta, kad liudytoja apklausta šeimos gydytoja Š. nurodė, kad su M. N. kalbėdavo tik apie fizinius negalavimus. Tai teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad M. N. sveikatos problemos buvo nulemtos ne psichinės, o dėl fizinės sveikatos būklės. Nors apeliantai nurodo, kad medicininiuose dokumentuose galėjo ir nebūti tiesioginių įrašų apie M. N. galimus psichinės sveikatos sutrikimus, nes M. N. jau daugiau nei 15 metų kentė (duomenys neskelbtini) ir apie tai visada vengė kalbėti, sakydama, kad jai viskas gerai, galėjo sąlygoti tiesioginių įrašų apie M. N. (duomenys neskelbtini) sveikatos būklę nebuvimą, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, turimi bylos duomenys neleidžia padaryti kitokių išvadų dėl jos sveikatos būklės testamento sudarymo metu ir vertinti, jog testatorė negalėjo pilnai suvokti sudaromo sandorio esmės ir numatyti galimų jo pasekmių. Taigi, priešingai nei įrodinėja apeliantai, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ekspertizės akto išvadas ir, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų teiginiai nesudaro teisinio pagrindo apylinkės teismo išvadų dėl ekspertizės akto vertinti kitaip.

35. Nors asmens būseną kaip juridinį faktą paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015). Kaip matyti iš skundžiamos sprendimo, pirmosios instancijos teismas vertino šalių, trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus, konstatuodamas, kad šie parodymai nesudaro pagrindo išvadai apie testatorės valios stoką ginčijamo testamento sudarymo metu. Apeliacinės instancijos teismas, perklausęs teismo posėdžių, kuriuose apklausiamos šalys, liudytojai, įrašus, neturi pagrindo nepritarti ir tokiems apylinkės teismo argumentams. Apeliantai argumentų, paneigiančių apylinkės teismo išvadą, teikdami apeliacinį skundą, nenurodė (CPK 185 straipsnis).

36. Apeliantai apeliuoja ir į tai, kad byloje apklaustas notaras parodė, jog dėl testamento sudarymo į notarą kreipėsi ne pati testatorė, o atsakovė. Kaip nurodė notaras, atsakovė norėjo, kad notaras nuvyktų į namus dėl testamento patvirtinimo, kas, apeliantų teigimu, akivaizdžiai kelia abejones ne tik dėl šalių mamos valios ir sveikatos būklės, bet ir galimos atsakovės įtakos, tačiau teismas šios aplinkybės taip pat nevertino.

37. Pažymėtina, jog apeliantų įrodinėjami atsakovės veiksmai, susiję su testatorės registravimu pas notarą, prašymas vykti pas testatorę į namus ar galimas testatorės palydėjimas notariniam veiksmui atlikti, neturi teisinės reikšmės vertinant testatorės galimybes išreikšti savo valią ginčijamo sandorio sudarymo momentu. Šios bylos dalykas yra testatorės gebėjimas suvokti savo veiksmus sandorio sudarymo momentu, o ne organizacinio pobūdžio veiksmai, kurie testatorės veiksmų suvokimui reikšmės neturi.

38. Paminėtina ir tai, jog testamentas buvo patvirtintas notaro, kuris, įgyvendinamas teisės aktų notarams keliamus reikalavimus, prieš tvirtindamas notarinį veiksmą – testamentą, įsitikino testatorės veiksnumu, patikrindamas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą. Notaras taip pat pats betarpiškai bendravo su testatore, todėl nėra pagrindo abejoti, kad notaras, atlikdamas notarinį veiksmą, nebūtų įsitikinęs tuo, ar testatorė suvokia sudaromų sandorių teisines pasekmes, ar suvokia jų turinį ir ar tai atitinka tikrąją jos valią (CPK 185 straipsnis). Teismo posėdžio metu notaras, duodama paaiškinimus, taip pat nurodė, kad šis atvejis nebuvo išskirtinis, tik atsimena jį, nes testatorė M. N. turėjo daug vaikų, todėl prieš tvirtinant testamentą, jos buvo paklausta kodėl visas turtas paliekamas tik G. L., atsakė, kad kiti gavo, daugiau nedetalizuodama. M. N. notarui paaiškino, kad turtą nori palikti tik G. L., nes gyvena šalia ir ja rūpinasi. Tvirtinant testamentą, notarui M. N. psichinė ar emocinė būklė abejonių nekėlė, testamentą pasirašė tarsi dailyraščiu, kas taip pat pagrindžia, jog testamento sudarymo metu asmuo buvo apsisprendęs. Tai, kad turtą paliko vienai dukrai abejonių nesukėlė, nes notaro darbo praktikoje asmenys turtą testamentu palieka bet kam. Taigi šios aplinkybės taip pat leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad testatorė testamento sudarymo metu buvo tokios psichinės sveikatos būklės, kuri leido jai suvokti jos atliekamų notarinių veiksmų reikšmę (CPK 185 straipsnis).

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007) Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013). Kaip pagrįstai vertino bylą išnagrinėjęs teismas, ieškovų nurodyta aplinkybė, kad visi gerai sutarė su mama ir ja rūpinosi, šioje byloje neturi esminės įrodomosios reikšmės, nes geri santykiai tarp ieškovų, atsakovės ir M. N. savaime nesuponuoja išvados, kad turtas turėjo būti paliktas visiems vaikams lygiomis dalimis, nes M. N. turėjo teisę palikti turtą po mirties savo nuožiūra, apie tokią savo valią nieko neinformuodama. Įpėdinių dalyvavimas sudarant jiems palankų testamentą savaime nereiškia nesąžiningumo ar apgaulės, prievartos naudojimo testatorės atžvilgiu bei neturi įtakos testamento galiojimui. Kaip minėta, aplinkybė, jog atsakovė važiavo kartu su testatore pas notarą, nesudaro jokio pagrindo abejoti testamento sudarymo procedūros teisėtumu ar testatorės galimybe laisva valia nurodyti ginčijamo testamento turinį. Taigi, kaip jau buvo minėta aukščiau, teismas vertina byloje esančių įrodymų ir teiktų paaiškinimų visumą.

40. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata, taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas, įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-303/2010). Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).

41. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad M. N. testamento sudarymo metu 2020-02-03 buvo tokios būklės, dėl kurios būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Byloje esantys medicininiai dokumentai, šalių, notaro, tvirtinusio testamentą, paaiškinimai, liudytojos parodymai leidžia daryti išvadą, kad testatorė, sudarydama testamentą, suvokė atliekamo veiksmo reikšmę ir kad sudaryto testamento turinys atitinka tikrąją testatorės valią. Apeliantai nenurodė ir nepateikė leistinų įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu

42. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi ieškovai turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius CK 1.91 straipsnyje įtvirtinto sandorio negaliojimo pagrindo buvimą.

43. Apeliantai, ginčydami testamentą šiuo pagrindu, tvirtina, kad M. N. buvo silpna ir labai įtaigi, o G. L., pasinaudodama tokia jos būkle, darė M. N. poveikį ir įtikino testamentu visą turtą palikti jai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad M. N. buvo siekiama palenkti sudaryti sandorį, taip pat nebuvo pateikti ir duomenys, kad testatorė buvo apgauta, jai darytas poveikis siekiant, kad būtų sudarytas testamentas. Nenustačius minėtų aplinkybių, nėra pagrindo konstatuoti, jog testatorė atsakovę, kaip įpėdinę į testamentą įtraukė ne savo noru ir valia (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog testamentas buvo sudarytas dėl psichologinio ar fizinio smurto bei apgaulės.

44. Apeliantų nurodomos aplinkybės dėl mamos laidotuvių organizavimo ar teiginiai, kad sudarytas sandoris neatitinka nei M. N. nei tėvo B. N. valios, kadangi ieškovams priklauso bent tėvo turto dalis, nepaneigia testatorės išreikštos tikrosios valios ginčo testamente.

45. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

46. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei materialiosios, nei procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

47. Atsakovė pateikė teismui rašytinius įrodymus apie 400,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio. Todėl apeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš apeliantų priteistina 400,00 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš kiekvieno ieškovų K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ž. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje atsakovei G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėDanutė BurbulienėIrena Stasiūnienė