- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-15
- Bylos Nr.
- e2A-1339-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18067-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Liuda Uckienė, Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- V. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.1Skolininkų ir kreditorių daugetas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. M. (toliau – ieškovas) prašė priteisti iš atsakovės 15 261,90 Eur skolą. Nurodė, kad 2005-07-28 ieškovas gavo kreditą butui, (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), pirkti ir remontuoti. Ieškovas tuo metu buvo santuokoje su atsakove, kuri yra kredito sutarties laiduotoja. Gavus kreditą ieškovas ir atsakovė tapo asmenimis, turinčiais solidarią prievolę bankui. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-09-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-158-127/2010 ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta, o butas padalintas, priteisiant atsakovei 2/3 dalis, ieškovui – 1/3 dalį. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui priėmus 2012-03-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-326-340/2012. Paaiškino, kad po santuokos nutraukimo atsirado dalinė buto nuosavybė. Taip pat atsirado ieškovo teisė reikalauti, kad proporcingai savo daliai atsakovė dengtų kreditą bankui. Kadangi po santuokos nutraukimo atsakovė savo dalinės prievolės bankui nepripažino, ieškovas kreipėsi į teismą, nes būdamas solidariai atsakingas, bankui dengė visą kreditą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12057-872/2013 ieškovui priteisė 3888,65 Eur (13426,73 Lt) – atsakovės įmokų dalis, t. y. 2/3 sumokėto kredito laikotarpyje iki 2012 metų birželio mėnesio. Nuo 2012 metų birželio iki 2018 metų balandžio įskaitytinai ieškovas kredito dengimui sumokėjo 22 520,09 Eur. Iš šios sumos 1/3 dalį turėjo sumokėti ieškovas, o 2/3 dalis – atsakovė. Teigė, kad turi teisę reikalauti iš atsakovės 2/3 sumokėtų sumų, t. y. 15013,39 Eur. Taip pat pažymėjo, kad 372,76 Eur sumokėjo už buto draudimą. Teigė, kad 2/3 iš nurodytos sumos, t. y. 248,51 Eur turėjo sumokėti atsakovė. Nurodė, jog kadangi atsakovė nevykdo savo prievolės bankui, ieškovas turi teisę bet kuriuo metu pareikalauti, kad atsakovė atlygintų jam už atsakovę atliktus mokėjimus.
Atsiliepimas
2. Atsakovė R. M. (toliau – atsakovė) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas, nutraukdamas šalių santuoką, sprendimu pripažino, kad pagal kredito sutartį ieškovas ir atsakovė atsako solidariai. Atsakovė pagal kredito sutartį yra laiduotoja, laidavusi savo turtu už kredito gavėją, t. y. ieškovą. Laidavimas yra šalutinė prievolė, todėl gali būti realizuotas tik tada, kai pagrindinis skolininkas neįvykdys ar netinkamai įvykdys savo prievoles pagal kredito sutartį. Paaiškino, kad kol ieškovas tinkamai vykdo bendrą prievolę kreditoriui, tol nekyla ir atsakovės kaip laiduotojos atsakomybės klausimas prieš kreditorių. Atsakovė nesutiko su tuo, kad po santuokos nutraukimo atsirado dalinė buto nuosavybė ir tuo pačiu atsirado ieškovo teisė reikalauti, kad proporcingai savo daliai atsakovė dengtų kreditą bankui. Teigė, kad ieškovas be jokio pagrindo laiko, kad dalis, kurią atsakovė turėtų padengti ieškovui įvykdžius solidariąją prievolę, yra 2/3, o ne 1/2. Santuokos nutraukimo byloje teismas sprendė, kad atsižvelgiant į vaikų interesus, atsakovės sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes, byloje buvo pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, ir atsakovei priteisė didesnę santuokoje įgyto turto dalį – 2/3, prievolę bankui paliekant solidaria ir nenustatant joje kitokių dalių skolininkų (šalių) tarpusavio atsiskaitymui, nei yra preziumuojama pagal įstatymą.
3. Teismo posėdžio metu ieškovas sutiko, jog teikiant ieškinį suklysta dėl vienos įmokos už 2012 m. birželio mėn., nes ji jau priteista ankstesniu teismo sprendimu, todėl sumažino reikalavimą šioje dalyje, t. y. 262,04 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-10 sprendimu nutraukė bylos dalį dėl 262,04 Eur priteisimo ieškovui iš atsakovės. Likusį ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 14 999,86 Eur skolos ir 637 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas šalims esant santuokoje 2005-07-28 sudarė kredito sutartį su AB „Hansabankas“ (dabar – AB „Swedbank“) dėl paskolos butui įsigyti. Galutinis kredito grąžinimo terminas numatytas 2030-07-28. Kredito sutartis užtikrinta atsakovės laidavimu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-09-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-158-127/2010 nutraukta šalių santuoka. Šiuo sprendimu teismas priteisė atsakovei 2/3 buto, ieškovui – 1/3. Teismas taip pat pripažino, kad pagal 2005-07-28 kredito sutartį su AB „Swedbank“ ieškovas ir atsakovė atsako solidariai. Vilniaus apygardos teismas 2012-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-326-340/2012 šį sprendimą paliko nepakeistą. Nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo santuokos nutraukimo iki šiol bankui įmokas pagal kredito sutartį moka ieškovas. Kredito gavėjas yra įsipareigojęs drausti įkeistą nekilnojamąjį turtą. Pareigą drausti turtą vykdo ieškovas. Teismas 2013-05-14 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-12057-872/2013 patenkino ieškovo ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo, konstatavęs, kad atsakovė skolinga ieškovui 2/3 ieškovo iki 2012 m. birželio mėn. įskaitytinai bankui pagal kredito sutartį sumokėtų įmokų.
6. Pažymėjo, kad šalių santuokos nutraukimo byloje teismai konstatavo, kad jų prievolė bankui pagal ieškovo ir banko sudarytą kredito sutartį yra solidari (CPK 182 str. 2 d.). Teismas kaip nepagrįstus atmetė atsakovės argumentus, kad jos atsakomybę esą riboja sudaryta laidavimo sutartis ir todėl ieškovas neturi teisės iš jos reikalauti dalies sumokėtų kredito įmokų.
7. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ginčo šalys po santuokos nutraukimo išliko solidariai atsakingos kreditoriui, savaime nereiškia, kad bendraskolių šios solidariosios prievolės dalys yra lygios. Teismas butą, kuriam įgyti paimta paskola mokama po šalių santuokos nutraukimo, padalino, 2/3 šio buto priteisdamas atsakovei, o 1/3 – ieškovui. Ši aplinkybė yra esminė sprendžiant jų dalių solidariojoje prievolėje nustatymui, sprendžiant jų tarpusavio santykius. Ieškovui vienam vykdant visus įsipareigojimus bankui, jo turtinė padėtis blogėja, kadangi jo aktyvas auga tik 1/3, nes 2/3 turto priklauso atsakovei. Sprendimu, kuriuo konkrečiomis skirtingomis dalimis buvo padalintas nekilnojamasis turtas, buvęs bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kartu buvo išspręstas ir solidariųjų skolininkų tarpusavio atsiskaitymo klausimas taip, kad atsakovė, gavusi 2/3 buto, turi pareigą atlyginti atitinkamą dalį, t. y. 2/3 už šį turtą kreditoriui mokamų sumų.
8. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovės 2/3 sumokėtų įmokų pagal kredito sutartį. Tais pačiais motyvais teismas tenkino ir ieškovo reikalavimą priteisti jam 2/3 sumokėtų draudimo įmokų, vykdant toje pačioje kredito sutartyje nustatytą įpareigojimą drausti butą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 sprendimą ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo, netenkinus prašymo, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 sprendimą, priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai 11 129,03 Eur skolos, atitinkamai paskirstant bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
10. Paaiškino, kad su sprendimu nesutinka iš dalies, dalyje, kurioje dalinant ieškovo sumokėtą paskolą nukrypta nuo lygių dalių pricipo.
11. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-09-28 sprendimu šalių solidarioji prievolė nebuvo padalyta, taigi buvę sutuoktiniai išliko solidariosios prievolės subjektai. Pažymėjo, kad po santuokos nutraukimo solidariųjų bendraskolių tarpusavio prievolės nepakito ir jie išliko solidariai atsakingi kreditoriui, t. y. liko skolingi po 1/2 pagal kredito sutartį. Teigė, kad teismo išvada, kad po santuokos nutraukimo solidariųjų bendraskolių tarpusavio prievolės gali pakisti priklausomai nuo to, kokiu būdu santuokos nutraukimo byloje yra padalijamas turtas, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9 straipsnio nuostatų. Apeliantės vertinimu, ta aplinkybė, kad ginčo šalys po santuokos nutraukimo išliko solidariai atsakingos kreditorei, savaime nereiškia, kad bendraskolių šios solidariosios prievolės dalys nėra lygios.
12. Nurodė, kad nesant susitarimo dėl kitokių dalių bendraskolių prievolėje, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-09-28 sprendime, nutraukiant šalių santuoką, nenustačius kitokių dalių, pagal bendrą taisyklę preziumuojama, kad skolininkų pareigos yra lygios, t. y. jų dalys prievolėje lygios (CK 6.5 str.), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 2/3, o ne 1/2 jo sumokėtų įmokų, neturi jokio pagrindo.
13. Paaiškino, kad nepaisant to, kad kreditas buvo imtas buto įsigijimui, teismo sprendimu buvo nustatytos skirtingos dalys bendrojoje nuosavybėje, tačiau prievolėje bankui tokios dalys nebuvo padalintos.
14. Nurodė, kad ieškovas turi teisę gauti prievolės vykdymą iš atsakovės tokiomis sąlygomis, kokiomis ji, kaip solidarioji bendraskolė, privalėjo vykdyti prievolę bankui.
15. Pažymėjo, kad bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į tai, kad šiuo atveju ginčas kilęs dėl solidariosios terminuotos prievolės įvykdymo prieš terminą pasekmių solidariesiems skolininkams, netaikė šiuos santykius reglamentuojančių teisės normų ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą. Paaiškino, kad byloje nepakanka duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kokia prievolės dalis jau turėjo būti įvykdyta pagal kredito sutartį (nėra išsamių ir baigtinių duomenų apie paskolos mokėjimo grafikus bei, kad paskola buvo mokama pagal nustatytą grafiką). Nesurinkus įrodymų ir jų pagrindu nenustačius aplinkybių, reikšmingų bylai išspręsti, yra pagrindas konstatuoti, kad neatskleista bylos esmė, todėl byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui tam, kad būtų nustatyta, kurios prievolės jau yra vykdytinos, t. y. kurių mokėjimo terminai jau suėję, ir kokios piniginių prievolių dalies ieškovas gali reikalauti pagal kredito sutartį.
Atsiliepimas
16. Ieškovas atsiliepimu prašė apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 sprendimą.
17. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011, suformuotos praktikos negalima taikyti šiai bylai, nes skiriasi aplinkybės. Kasacinis teismas šalių prievolę kreditoriui apibrėžė kaip solidarią, o šalių tarpusavio santykius kredito grąžinimo procese apibrėžė kaip lygius. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo išnyko bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir atsirado bendroji dalinė nuosavybė į butą, kurio įgijimui suteiktas kreditas.
18. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-05 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018, suformuotos praktikos negalima taikyti šiai bylai, kadangi ieškovas nėra grąžinęs kredito anksčiau termino. Kreditas pagal sutartį yra grąžinamas kasmėnesinėmis įmokomis bankui. Atsakovė turi prievolę kas mėnesį sumokėti bankui 2/3 dalis grąžintinos kredito sumos, tačiau savo prievolės nevykdo. Įvykdęs už atsakovę prievolę bankui ieškovas turi teisę teismine tvarka reikalauti, kad atsakovė grąžintų jam pinigus.
19. Nurodė, kad byloje yra ieškovo banko sąskaitos išrašas, kuriame matosi, kad ieškovas į sąskaitą įneša pinigus, o bankas atlieka nurašymus tiek, kiek konkrečiame mėnesyje reikia sumokėti. Be to apie padarytus mokėjimus yra per banko sistemą informuojama ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-09-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-158-127/2010 nutraukė tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą santuoką, padalino santuokoje įgytą turtą, pripažįstant ieškovui teisę į 1/3 dalį, o atsakovei teisę į 2/3 dalis buto, pripažino, kad pagal 2005-07-28 kredito sutartį Nr.05-047888-FA/05-047912-FA su AB „Swedbank“ ieškovas ir atsakovė atsako solidariai.
22. Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
23. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą minėta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011, 2018-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018). Riziką dėl vieno iš bendraskolių nemokumo prisiima ne kreditorius, o kiti solidariosios prievolės skolininkai (CK 6.8 straipsnio 4 dalis, 6.9 straipsnio 1 dalis).
24. Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012).
25. Bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018).
26. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, santuokos nutraukimo byloje sudarydamas bendro turto balansą, į jį įtraukia turto aktyvą, pasyvą ir atitinkamai šį turtą paskirsto (CK 3.118 straipsnis). Jei sutuoktinių prievolė lieka solidarioji, už jos įvykdymą kreditoriui atsakingi abu bendraskoliai, nepriklausomai nuo nustatytos vidinės prievolės vykdymo tvarkos. Solidariosios prievolės vykdymo tvarka atspindi kiekvieno iš bendraskolių šios prievolės dalis, kurios yra svarbios ne bendraskolių santykiams su kreditoriumi vykdant prievolę, bet bendraskolių tarpusavio atsiskaitymams, ypač tuo atveju, kai reiškiamas atgręžtinis reikalavimas (CK 6.9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019).
27. Byloje nėra ginčo, kad šalys ir po santuokos nutraukimo išliko solidariai atsakingos kreditoriui pagal kredito sutartį, taip užtikrindamos kreditorės interesų apsaugą. Tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad prievolės bankui pagal kredito sutartį ir už buto draudimą ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. mokėjo ieškovas. Ginčas byloje yra kilęs dėl bendraskolių atgręžtinio reikalavimo apimties, kai vienas bendraskolis iš dalies įvykdė solidarią prievolę.
28. Remiantis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Tai, ko vienas iš bendraskolių dėl savo nemokumo nesumoka solidariąją pareigą įvykdžiusiam skolininkui, turi padengti lygiomis dalimis kiti bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai jų skolos dalys nelygios.
29. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ta aplinkybė, kad ginčo šalys po santuokos nutraukimo išliko solidariai atsakingos kreditoriui, savaime nereiškia, kad bendraskolių šios solidariosios prievolės dalys yra lygios. Prievolės solidarumas reikšmingas išoriniuose santykiuose, kadangi kreditorius prievolės įvykdymo gali reikalauti iš bet kurio skolininko, tačiau prievolės solidarumas nereiškia, kad kiekviena šalis kreditoriui atsako lygiomis dalimis, t. y. kad prievolę įvykdęs skolininkas iš kito skolininko gali reikalauti tik pusę sumokėtos sumos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl atgręžtinio reikalavimo apimties, reikia nustatyti, kaip pasikeičia šalių turto apimtis, t. y. kokiu būdu pasiskirsto gaunama nauda, dengiant neįvykdytus įsipareigojimus bankui. Minėta, kad santuokos nutraukimo byloje butas, kuriam buvo paimta paskola, mokama ir po santuokos nutraukimo, buvo padalintas nelygiomis dalimis. Ieškovui atiteko 1/3 dalis buto, o atsakovei 2/3. Taigi, įvykdžius solidarią prievolę – grąžinus kreditą kreditoriui, naudą – turto pasyvo sumažėjimą ir jam priteisto turto vertės padidėjimą – gautų tiek ieškovas, tiek atsakovas. Ieškovo turto aktyvas, grąžinus paskolą, padidėtų 1/3 dalimi, o atsakovės 2/3 dalimis. Taigi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovui grąžinus dalį paskolos bankui už buto įsigijimą, atsakovė turi pareigą atlyginti jos turto daliai tenkančią grąžintos paskolos dalį.
30. Apeliantė nurodė, kad jei solidariosios terminuotos prievolės vienas iš skolininkų įvykdo šią prievolę, nesuėjus prievolės vykdymo terminui, jis regreso tvarka neįgyja teisės reikalauti iš kitų bendraskolių prievolės vykdymo prieš terminą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės pozicija apeliaciniame skunde prieštaringa. Viena vertus apeliantė sutinka, kad turėtų mokėti ieškovui pusę jo sumokėtų sumų vykdant prievolę bankui, kitą vertus, apeliantė teigė, kad ieškovas negali reikalauti prieš terminą bankui sumokėtų sumų. Teismas pažymi, kad ieškovas yra pateikęs sąskaitos išrašus, kurie pagrindžia sumokėtas sumas į atsakovės sąskaitą kredito dengimui. Kreditas grąžinamas sutartiniais kasmėnesiniais mokėjimais nurašant nuo atsakovės banko sąskaitos atitinkamą piniginių lėšų sumą.
31. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
32. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
33. Ieškovas prašė priteisti 1 100 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas buvo atmestas, kad apeliaciniame procese nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai ir parengti apeliacinį skundą nereikėjo specialių žinių, ieškovą šios bylos apeliaciniame procese atstovavo tas pats advokatas, kuris atstovavo ieškovą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, atsižvelgdama į Rekomendacijose 8.9 punkte nustatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio (atlyginimo) už apeliacinio skundo parengimą dydį, konstatuoja esant pagrindą sumažinti ieškovo prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisti jai iš atsakovės 500 Eur už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.