Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. U. ir K. U. ieškinį atsakovui Ž. U. dėl teisės į atvaizdą pažeidimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įkėlė vaizdo įrašą pavadinimu „Kas nutiko egzorcistinei Lietuvos R?“, (duomenys neskelbtini) įkėlė vaizdo įrašą pavadinimu „Ekstremistai“ ir (duomenys neskelbtini) įkėlė vaizdo įrašą pavadinimu „Žmogus VS policijos asmuo 2“.

Teisė į atvaizdą – tai platesnės teisės į žmogaus privatų gyvenimą sudėtinė dalis. Šios teisės apsaugos esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.22 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Teisę į atvaizdą ribojančioje CK 2.22 straipsnio 2 dalies normoje įtvirtinta, kad asmens sutikimo nereikia, jeigu pirmiau nurodyti veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją.

Atsakovo vertinimu, ieškovai laikytini viešaisiais asmenimis, kadangi jie naudojasi socialiniu tinklu Facebook. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Atsakovas byloje neįrodinėjo, kad ieškovai nuolat sulauktų visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją domintų. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad ieškovų anketos Facebook platformoje būtų itin populiarios, jie būtų žinomos visuomenėje asmenybės, todėl vien anketos socialiniame tinkle turėjimas negali lemti asmens vertinimo kaip viešojo asmens.

Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 2 straipsnio 74 dalį, viešasis asmuo yra: 1) valstybės politikas; 2) teisėjas; 3) valstybės ar savivaldybės pareigūnas, valstybės tarnautojas, asmuo, valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dirbantis pagal darbo sutartį, jeigu jo priimami sprendimai ar veikla daro įtaką visuomenei, taip pat šiose institucijose ar įstaigose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų narys; 4) valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės ar įstaigos vadovas arba valdymo organo narys; 5) politinės partijos valdymo organo arba rinkimų komiteto narys; 6) kandidatas rinkimuose (viešojo asmens statusas išlaikomas ir po rinkimų laikotarpiu, kuris yra lygus vienai kadencijai tos institucijos, į kurią asmuo kandidatavo); 7) juridinio asmens, kuris sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir (arba) vykdo viešųjų pirkimų sutartis subrangovo teisėmis, vadovas arba dalyvis, turintis 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime; 8) lobistas arba asmuo, kuris veikia lobistinę veiklą vykdančių juridinių asmenų vardu; 9) asociacijos arba viešosios įstaigos, kurios per pastaruosius 4 metus yra gavusios valstybės ir (arba) savivaldybių finansavimą, vadovas arba dalyvis, turintis 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime; 10) visuomenėje žinomas fizinis asmuo, populiarus socialinių tinklų veikėjas arba tinklaraštininkas, formuojantys tikslinių visuomenės grupių nuomonę įvairiais klausimais ir (arba) už šią veiklą gaunantys pajamas, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams; 11) kitas fizinis asmuo, turintis viešojo administravimo įgaliojimus ir (arba) administruojantis viešųjų paslaugų teikimą, ir (arba) dėl savo veiksmų ar padėties patekęs į viešumą, jeigu jo veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

Vertindamas teisės į atvaizdą apribojimus, EŽTT reikšmingais kriterijais laiko asmens statusą; jo teisėtus lūkesčius dėl privatumo atvaizdo atžvilgiu; atvaizdo ryšį su informacija, kurią jis iliustruoja; visuomenės interesą gauti tokią informaciją, kitus konkrečiu atveju svarbius aspektus (žr., pvz., Peck v. the United Kingdom, no. 44647/98, judgment of 28 January 2003),2004 m. birželio 24 d. sprendimas byloje von Hannover pieš Vokietiją (von Hannover v. Germany, no. 59320/00, judgment of 24 June 2004), kt.).

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo panaudotas ieškovo atvaizdas nėra susijęs su atsakovo paskleista informacija (įrašas Nr. 1). Ieškovas panaudotoje nuotraukoje nėra užfiksuotas tarnybos metu, atvaizdas nėra susijęs visuomenine ieškovo veikla ar tarnybine padėtimi. Ieškovas taip pat nėra užfiksuotas darantis teisės pažeidimą ar pažeidžiantis moralines normas. Visuomenė neturi intereso susipažinti su ieškovo atvaizdu.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas mano, jog yra persekiojamas ieškovo kaip giminaičio – brolio, šmeižiamas giminėms, persekiojamas socialiniuose tinkluose kitais asmenimis apsimetusio ieškovo, vadinamas sektantu, niekinamas dėl savo išpažįstamos religijos. Pasak atsakovo, ieškovas netgi augino dukrą – ieškovę – nuteikinėdamas ją prieš atsakovą ir jo šeimą. Šie atsakovo paaiškinimai patvirtina, jog jis įrašus, kuriems panaudojo ieškovų nuotraukas, viešino ne dėl ieškovo statuso, ne siekdamas visuomenės informavimo tikslų, o dėl tarpasmeninių santykių, šeimyninių nuoskaudų dėl palikimo po motinos ir tetos mirčių paveldėjimo aplinkybių. Nei ieškovo nuotrauka, panaudota įraše Nr. 1, nei pats įrašas su ieškovo užimamomis pareigomis nėra susijęs.

Atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas nelaikytinas viešuoju asmeniu ir jo privataus gyvenimo ribos saugomos tokia pačia apimtimi kaip ir kitų privačiųjų asmenų.

Jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad viešuoju asmeniu galėtų būti laikoma ieškovė, atsakovas nepateikė. Atsakovo paviešintas konflikto su ieškove įrašas nelaikytinas pagrindu jos kaip viešojo asmens statusui konstatuoti. Kitų asmenų persekiojimas ar jų privatumo pažeidimai, naudojimasis socialiniais tinklais, skirtingai nei teigia atsakovas, taip pat nesudaro pagrindo asmenį laikyti viešuoju. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovė viešuoju asmeniu byloje taip pat nelaikytina.

Atsakovas byloje laikėsi pozicijos, kad ieškovų atvaizdus naudojo, tačiau tai darė gindamasis. Atsakovas įrodinėjo ieškovų jo atžvilgiu nukreiptus ir jo teises pažeidžiančius veiksmus: ieškovų, naudojantis kitais vardais, parašytus neigiamus atsiliepimus apie atsakovą, šmeižimą, ,,dergimą“, veikimą prieš atsakovą ir jo šeimą bei religinę bendruomenę.

Teismas sutinka su ieškovų atstovo teismo posėdžio metu išsakytu vertinimu, kad byloje nėra įrodymų apie kažkokius atsakovo teisių pažeidimus.

Atsakovas byloje reiškė priešpriešinius reikalavimus ieškovams procesiniais dokumentais (DOK-57065), (DOK-57156) ir (DOK-57581), kuriuos teismas 2023 m. gegužės 10 d. nutartimi nusprendė laikyti atsiliepimais į ieškinį, o priešpriešinius reikalavimus atsisakė priimti. Atsakovas 2023 m. birželio 20 d. elektroniniu paštu pateikė procesinius dokumentus (DOK-76871 ir DOK-76826), o 2022 m. birželio 22 d. pateikė procesinį dokumentą (DOK-78615), kuriais reiškė reikalavimus dėl žalos atlyginimo byloje nedalyvaujantiems asmenims. Atsakovo kartu su procesiniais dokumentais pateikti pokalbių su tyrėjais E. R. ir E. K. įrašai, skundai Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, komentarai po atsakovo įrašais socialiniame tinkle, atsakymas iš UAB ,,B. L.“ dėl atsakovo pranešimo, eurų kupiūrų nuotrauka, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno skyriaus atsakymas atsakovui, Lietuvos kariuomenės elektroninis laiškas ir kiti atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas siekia savo teisių gynybos. Tačiau šie duomenys taip pat patvirtina, kad savo teisių gynybos atsakovas siekia įstatyme nenumatytomis priemonėmis.

CK 1.139 straipsnis numato teisę panaudoti savigyną ginant savo civilines teises, tačiau tai leidžiama tik CK numatytais atvejais. Savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų. Naudojant savigyną, būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų (CK 1.139 straipsnio 2-3 dalys).

Atsižvelgiant į tai, kad CK nenumato galimybės ginti savo pažeistas civilines teises viešinant kito asmens atvaizdą, tokia savigynos priemonė teisės aktuose nėra įtvirtinta, teismas sprendžia, kad atsakovas pasirinkdamas naudoti ieškovų atvaizdus, teisę į gynybą realizavo netinkamu būdu.

Su ieškiniu pateikti duomenys patvirtina, kad panaudotas ieškovo atvaizdas buvo paskelbtas taip pat ir ieškovo asmeninėje Facebook paskyroje, tačiau vadovaujantis minėta teismų praktika, spręstina, kad ieškovo nuotraukos, net ir anksčiau paviešintos ieškovo Facebook paskyroje, naudojimui, atsakovui buvo reikalinga gauti ieškovo sutikimą.

Procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodė, kad ieškovas per tris mėnesius nuo video įkėlimo sutiko, neprieštaravo, nesusiekė, neišreiškė nepasitenkinimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad įrašas Nr. 1 paviešintas (duomenys neskelbtini), ieškinys teismui pateiktas (duomenys neskelbtini), taigi praėjus trumpesniam nei trijų mėnesių terminui. Be to, neprieštaravimas, nesusisiekimas, nepritarimo neišreiškimas - nėra pagrindas preziumuoti esant asmens sutikimą dėl jo atvaizdo naudojimo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nėra viešas asmuo, jo atvaizdo naudojimui atsakovas turėjo gauti ieškovo sutikimą, tačiau neturėdamas ieškovo sutikimo atsakovas socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įkėlė vaizdo įrašą pavadinimu „Kas nutiko egzorcistinei Lietuvos R?“, kurio iliustracijai panaudojo ieškovo R. U. nuotrauką, atsakovas taip pažeidė ieškovo teisę į atvaizdą.

Ieškiniu ieškovai prašo taip pat pripažinti, kad atsakovas socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įkelto vaizdo įrašo pavadinimu „Ekstremistai“ (įrašas Nr. 2) iliustracijai panaudodamas ieškovės K. U. nuotraukas pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą ir įpareigoti atsakovą pašalinti jo neteisėtai naudojamą ieškovės atvaizdą iš visų socialinių tinklų, kuriais atsakovas naudojasi.

Atsakovas neneigė, jog įrašą Nr. 2 paviešino jis. Nurodė, kad įrašui panaudojo ieškovės atvaizdą ,,stop kadrą“ iš konflikto su ieškove įrašo. Teismui pateiktas šalių konflikto įrašas patvirtina, jog ieškovė nufilmuota prekybos centre, tačiau net ir viešoje vietoje padarytos nuotraukos (jos dalies) negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją (CK 2.22 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-611/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-109-684/2021).

Atsakovas vaizdo įrašą Nr. 2 iliustravo trimis nuotraukomis. Centre panaudotas ieškovės viršutinės kūno dalies iki pusės atvaizdas, ant kurio parašytas įrašo pavadinimas ,,Ekstremistai“. Teismo vertinimu, pašaliniam stebėtojui toks pateikimas galėjo sudaryti įspūdį, jog nuotraukose yra užfiksuoti ekstremistai ir ieškovė yra viena iš jų. Nuotrauka ryški, joje užfiksuotas asmuo lengvai atpažįstamas. Teismo posėdžio metu atsakovas ieškovę taip pat nurodė esant ekstremiste, konfliktą su ieškove teismo posėdžio metu vertino kaip ekstremistinį išpuolį, paaiškino, kad naudodamas atvaizdus siekė atkreipti ieškovų dėmesį, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės atvaizdo susiejimo su įrašo pavadinimu atsakovas ir siekė.

Ekstremizmas – tai palinkimas į kraštutines pažiūras ir priemones (https://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/e/ekstremizmas). Ekstremizmas, politinė ideologija; polinkis į kraštutines politines pažiūras ir priemones. Ekstremizmas paprastai išreiškia ne politinės partijos, o radikaliai nusiteikusių žmonių ar grupuočių ideologiją. Ekstremistinės grupuotės skirstomos į kairiąsias ir dešiniąsias. Judėjimai, siekiantys panaikinti turtinę, ekonominę nelygybę smurto priemonėmis, vadinami kairiaisiais. Dešiniaisiais vadinami judėjimai akcentuoja egalitarizmą, bet pripažįsta elito valdžią. Viena labiausiai paplitusių kairiojo ekstremizmo krypčių – anarchizmas. Ekstremizmas gali pasireikšti agresyviais veiksmais, genocidu, izoliacionizmu, terorizmu, represijomis prieš gyventojus, atvirai pažeidinėjant žmogaus teises (https://www.vle.lt/straipsnis/ekstremizmas-1/).

Atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovės vertinimas kaip ekstremistės būtų pagrįstas. Nors teismo posėdžio metu atsakovas taip pat kaltino ieškovę ekstremizmu, ekstremizmą įžvelgė dėl kilusio konflikto, kurio įrašą pats paviešino ir pateikė teismui bei konflikto metu išsakytų teiginių. Atsakovo pateiktas konflikto su ieškove įrašas nesudarė pagrindo teismui įžvelgti ieškovės polinkio į kraštutines priemones, jos priklausymo radikaliai nusiteikusių žmonių grupėms.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Ieškovės vertinimas kaip ekstremistės nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis, laikytinas subjektyvia atsakovo nuomone. Įrašo Nr. 2 pavadinimą ,,Ekstremistai“ užrašius ant ieškovės nuotraukos, objektyvus stebėtojas galėtų spręsti, kad šis pavadinimas yra būtent apie ieškovę. Ieškovės atvaizdo naudojimas, pateikiant ją kaip ekstremistę, laikytinas žeminančiu ir pateiktu neigiamame kontekste.

Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, jog atsakovas socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įkelto vaizdo įrašo pavadinimu „Ekstremistai“ (įrašas Nr. 2) iliustracijai panaudodamas ieškovės K. U. nuotrauką pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą. Atsakovui neneigiant, kad įrašai yra vieši atsakovo Facebook paskyroje, taip pat galimai ir kitose socialiniuose tinkluose (TikTok; youtube) (2023 m. birželio 27 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 15 min. 33 s. iki 1 val. 17 min. 08 s.), atsakovas įpareigotinas pašalinti neteisėtai naudojamą ieškovės atvaizdą iš visų socialinių tinklų, kuriais Ž. U. naudojasi.

Ieškovai ieškiniu taip pat prašė pripažinti, kad atsakovas socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įkelto vaizdo įrašo pavadinimu „Žmogus VS policijos asmuo 2“ iliustracijoms panaudodamas ieškovės K. U. nuotrauką pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą ir įpareigoti atsakovą pašalinti jo neteisėtai naudojamą atvaizdą iš visų socialinių tinklų, kuriais Ž. U. naudojasi.

Iš ieškinio priedų matyti, kad atsakovas savo Facebook puslapyje yra pasidalinęs įrašu ,,Žmogus VS policijos asmuo”, kuriam panaudotos nuotraukos. Ieškinyje teigiama, kad įrašui panaudotas ieškovės atvaizdas. Atsakovas teismo posėdžio metu neneigė, jog įrašu dalinosi, tačiau nurodė, kad šis atvaizdas nėra ieškovės, o tik dirbtinio intelekto kūrinys, genetiškai panašus į ieškovę.

Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad jo panaudotoje nuotraukoje esanti moteris genetiškai panaši į K. U.. Atkreiptinas dėmesys, kad nuotrauka, panaudota įrašui Nr. 3 yra ryški, joje gerai matomi užfiksuotos moters bruožai, teismui abejonių dėl to, jog nuotraukoje užfiksuota ieškovė, nekyla. Duomenų, pagrindžiančių teiginį, jog minėtas atvaizdas yra ne ieškovės, atsakovas nepateikė.

CK 2.22 straipsnio 1 dalis saugo fizinio asmens teisę į atvaizdą, t. y. nuotrauką (jos dalį), portretą ar kitokį atvaizdą, todėl nagrinėjamu atveju nėra svarbu, kaip atsakovas atgamino ar modifikavo ieškovės atvaizdą, kadangi atlikti pakeitimai neapsunkino galimybės ieškovę atpažinti.

Ieškovės atvaizdo naudojimas laikytinas jos teisės į atvaizdą pažeidimu, todėl teismas konstatuoja, jog atsakovas socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įkelto vaizdo įrašo pavadinimu „Žmogus VS policijos asmuo 2“ iliustracijoms panaudodamas ieškovės K. U. atvaizdą pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą ir yra pagrindas jį įpareigoti pašalinti neteisėtai naudojamą ieškovės atvaizdą iš visų socialinių tinklų, kuriais atsakovas naudojasi.

2. Dėl prevencinių ieškinio reikalavimų

Ieškovai prašė įpareigoti atsakovą jokiais būdais jokiose interneto platformose ar materialinėse laikmenose po neteisėtų veiksmų nutraukimo neatgaminti, nedemonstruoti, nespausdinti, netransliuoti ar kitaip nedalyti (darant prieinamus viešai) neapibrėžtam asmenų ratui ieškovų R. U. ir K. U. atvaizdų iš foto ir vaizdo medžiagos.

CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises ir neviršydamas savo kompetencijos, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Precizika“, bylos Nr. 3K-3-123/2011; kt.).

Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama (CPK 178 straipsnis).

Ieškovų atstovas teismo posėdžio potencialią žalą grindė jau padarytais atsakovo neteisėtais veiksmais, atsakovo pateiktu ieškovo ir atsakovo pokalbio garso įrašu, atsakovo asmenybės unikalumu. Ieškovo atstovo vertinimu, atsakovas mano, kad ieškovas susidėjęs su kompanija, kuri persekioja kitaminčius, prisidėjęs prie testamento suklastojimo, taigi nesantaika tarp šalių grindžiama asmeniniu nusistatymu prieš ieškovą, keršto, teisingumo įgyvendinimu. Atsakovo polinkis tokiu būdu įgyvendinti teisingumą niekur nedings ir pasibaigus bylos nagrinėjimui, todėl siekiant apsaugoti ieškovų teises ateityje, būtina įpareigoti atsakovą neplatinti atvaizdų.

Teismas sprendžia, kad 1) tarp šalių susiklostę konfliktiški santykiai; 2) atsakovo jau padaryti ieškovų teisės į atvaizdus pažeidimai, kurių atsakovas kritiškai nevertina; 3) atsakovo naudojami įstatymo normų neatitinkantys savigynos metodai (tiek prieš atsakovus, tiek prieš kitus asmenis (pvz. pokalbių su tyrėjais įrašinėjimas); sudaro pagrindą spręsti, jog siekiant užkirsti kelią potencialiai žalai kilti, ieškovų reikalavimas uždrausti atsakovui jokiais būdais jokiose interneto platformose ar materialinėse laikmenose po neteisėtų veiksmų nutraukimo neatgaminti, nedemonstruoti, nespausdinti, netransliuoti ar kitaip nedalyti (darant prieinamus viešai) neapibrėžtam asmenų ratui ieškovų R. U. ir K. U. atvaizdų iš foto ir vaizdo medžiagos yra tenkintinas.

CK 2.22 straipsnio 3 dalis įtvirtinta, kad fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Nusprendus, kad ieškovų teisės į atvaizdus yra pažeistos, sprendžiant dėl to, ar pažeidimo konstatavimas yra pakankamas jų teisių gynybos būdas ir ar papildomai reikia taikyti ir neturtinės žalos atlyginimo institutą, būtina įvertinti pažeidimo sunkumą ir turinį.

Ieškovai su ieškiniu pateikė nuotrauką, esančią ieškovo paskyroje Facebook platformoje, kurią, ieškovų teigimu, panaudojo atsakovas. Ši ieškovo nuotrauka neturi įžeidžiančio turinio, neatskleidžia jokių privataus gyvenimo detalių, buvo paviešinta paties ieškovo. Atsakovo panaudota ieškovo nuotrauka nėra tapati Facebook platformoje esančiai, kadangi yra neryški, atvaizde asmens veido bruožai nėra matomi, matomi tik viršutinės nuotraukos dalyje esantys asmens, jo akinių kontūrai, tačiau iš nuotraukos atpažinti ieškovą nėra galimybės. Pagal ieškinio prieduose pateiktas atsakovo anketos ,,Facebook“ nuotraukas: įrašo komentarų 11-12, pasidalinimų 40-45; peržiūrų 2,7 tūkst. Vienintelis matomas įrašo komentaras nėra susijęs nei su ieškovu, nei su jo nuotrauka, nei su vaizdo įrašo turiniu. Atsakovo panaudotas ieškovo atvaizdas buvo neryškus, byloje nėra duomenų, kad ieškovas iš atsakovo paviešintos nuotraukos buvo atpažintas.

Įraše Nr. 1, kuriame panaudota ieškovo nuotrauka, matyti kalbantis atsakovas ir jūros kranto fone blanki ieškovo galvos nuotrauka. Įraše kalbama apie tai, kad katalikų bažnyčios egzorcistai kursto religinę nesantaiką, siekia palikimo forma gauti žmonių turtą ir tuo kaltina kitas religines bendruomenes. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, jog įrašu siekta pavaizduoti, kad ieškovas prisidėjo prie kitaminčių persekiojimo, todėl ieškovo atvaizdas panaudotas neigiamame kontekste. Teismas su tokiu ieškovų atstovo vertinimu nesutinka. Nors atsakovas įraše neigiamai atsiliepia apie katalikų bažnyčią ir jos dvasininkus, tačiau pats ieškovas įraše niekuo nėra kaltinamas, nėra minimos jo sąsajos ar kažkokie ryšiai su įraše minimais asmenimis, todėl vertinti, kad įrašas sietinas su ieškovu, teismas negali.

Vertinant tai, ar asmeniui dėl jo teisės į atvaizdą pažeidimo buvo padaryta neturtinės žalos ir ar dėl jos atlyginimo nepakanka vien teisės pažeidimo pripažinimo, o turi būti priteista žalos atlyginimo suma, svarbu kiekvienu konkrečiu atveju pagal bylos faktines aplinkybes nustatyti tai, ar asmuo galėjo patirti ir patyrė dėl teisės į atvaizdą pažeidimo neigiamus emocinius padarinius, kurie atitiktų CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.). Neturtinė žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą. Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą (McMichael v. United Kingdom, 24 February 1995; Series A No. 307-B); bejėgiškumo jausmą, frustraciją (Papamichalopoulus v. Greece, 31 October 1995, no. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimą ir sielvartą ( Olsson v. Sweden, 24 March 1988, no. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą ( L. O. v. Spain, 9 December 1994, no. 16798/90, 65 par., Series A No. 303-C) ir pan. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindų priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra tie atvejai, kai dėl Konvencijos ginamų vertybių pažeidimo patirtas sielvartas, stresas, rūpestis peržengia tam tikrą ribą, identifikuojamą pagal tokius apibūdinimus, kaip „intensyvus“, „žymus“, „išskirtinio sunkumo“ ar „patirtas išskirtinėmis aplinkybėmis“ ir pan.

Teismas sutinka, kad ieškovas, atpažinęs savo nuotrauką ir susipažinęs su įrašo Nr. 1 turiniu, galėjo patirti dvasinius išgyvenimus, tačiau būti atpažintam trečiųjų asmenų vien dėl panaudoto blankus jo atvaizdo, teismo vertinimu, nebuvo galimybės, todėl patirti nepatogumai, stresas ir neigiami išgyvenimai, negalėtų būti įvardijami kaip intensyvūs. Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu reikalavimus dėl neturtinės žalos dydžio grindė Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1649-258/2018 suformuota praktika, tačiau minėtoje byloje ieškovas iš paviešintų nuotraukų buvo atpažintas, paviešintų straipsnių komentatoriai ieškovą tapatino su atsakovo straipsnių turiniu ir visa tai darė neigiamą įtaką jo reputacijai, klaidingai formavo jo įvaizdį. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, duomenų, kad ieškovas iš atsakovo panaudoto atvaizdo buvo atpažintas, jo reputacija pablogėjo, kas nors apie jį neigiamai atsiliepė ar tai padarė neigiam įtaką jo reputacijai, byloje pateikta nebuvo.

Atkreiptinas dėmesys, kad įraše Nr. 1 nusifilmavęs ieškovo brolis, taigi neabejotinai dalis dvasinių išgyvenimų sietina ne su ieškovo atvaizdo panaudojimu, bet su viešu atsakovo (t. .y ieškovo brolio) nuomonės reiškimu.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-625-855/2019, kuria taip pat rėmėsi ieškovai, aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos. Nors teismas ir pabrėžė, kad neturtinės žalos priteisimas turi sulaikyti pažeidėjus nuo tolesnio informacijos skleidimo, atvaizdo panaudojimo, tačiau šią taisyklę formulavo kai neleistiną informaciją skleidžia visuomenės informavimo priemonės (jų atstovai) tam, kad iš neteisėtos veikos nebūtų pelnomasi, kad padaryti pažeidimą neapsimokėtų labiau, negu sumokėti nukentėjusiajam asmeniui priteistą kompensaciją. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra privatus fizinis asmuo, nors sau ir priskiriantis ypatingą rolę visuomenėje, jis nelaikytinas visuomenės informavimo priemone pagal VIĮ 2 straipsnio 81 dalį.

CK 2.22 straipsnio 3 dalis numato teisę teismo tvarka reikalauti atlyginti neturtinę žalą fiziniam asmeniui, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, o ne asmens artimiesiems. Ieškovė yra 29 metų amžiaus, pilnametis asmuo. Ieškovo dvasiniai išgyvenimai dėl dukters atvaizdų panaudojimo nesudaro pagrindo reikalauti atlyginti neturtinę žalą.

Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 46 punktas). Teismas 2023 m. birželio 2 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovams pasiūlė pateikti papildomus neturtinės žalos faktą ir dydį patvirtinančius įrodymus, tačiau papildomų duomenų teismui pateikta nebuvo.

Teismo vertinimu, ieškovui kilusios neturtinės žalos dydis byloje nėra įrodytas, neturtinė žala nėra preziumuojama, todėl teismas sprendžia, kad pažeidimo konstatavimas yra pakankamas ieškovo teisių gynybos būdas ir reikalavimas dėl 1 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo ieškovui nėra tenkinamas.

Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo ieškovei K. U. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Atsakovas ieškovės atvaizdą ,,Facebook“ platformoje neteisėtai panaudojo du kartus: 2023 m. kovo 15 d. vaizdo įrašui Nr. 2 ir 2023 m. balandžio 1 d. vaizdo įrašui Nr. 3. Teismo posėdžio metu atsakovas neneigė, kad įrašus, kuriems panaudoti ieškovės atvaizdai, platino ir kitose socialiniuose tinkluose (galbūt TikTok, Youtube). Įraše Nr. 2 ieškovės atvaizdas panaudotas neigiamame kontekste, žeminant ieškovę. Įrašas Nr. 2 peržiūrėtas 905 kartus, pakomentuotas 5 kartus (ieškinio CBP-5789 priedas Ž. U._Facebook_Ekstrmistai_peržiuru skaičius.pdf); įrašas Nr. 3 pakomentuotas 8 kartus, 5,2 tūkst. peržiūrų (ieškinio CBP-5789 priedas Ž. U._Facebook_žmogus VS policijos asmuo_peržiuru skaičius.pdf).

Panaudoti atvaizdai ryškūs, todėl iš jų ieškovė neabejotinai atpažįstama. Atsižvelgiant į ieškovų nurodytus įrašo Nr. 2 ir įrašo Nr. 3 peržiūrų skaičius, kurių atsakovas iš esmės neginčijo, teismas sprendžia, kad ieškovės atvaizdai be jos sutikimo buvo paskelbti nemažiau kaip 6,1 tūkst. kartų. Ieškinyje teigiama, kad ieškovė dėl teisės į atvaizdą pažeidimo patyrė neteisybės jausmą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės atvaizdų paviešinimas sukėlė jai savivertės sumažėjimą. Teismo vertinimu, ieškovės atvaizdą panaudojus su užrašu ,,Ekstremistai“, t. y. neigiamame kontekste, ne vieną kartą, paviešinus įvairiose socialinėse platformose, ji galėjo patirti ir patyrė dėl teisės į atvaizdą pažeidimo neigiamus emocinius išgyvenimus. Atsakovo į bylą pateiktas konflikto su ieškove įrašas patvirtina, kad ieškovė jautriai reaguoja į jos atvaizdo fiksavimą. Duomenų, kad ieškovė pati viešintų savo atvaizdus byloje nėra.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę (tyčia ar neatsargumu), jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsakovas ieškovės atvaizdus panaudojo ne kartą, savo veiksmų kritiškai nevertino. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neneigė, kad ieškovės atvaizdus naudojo, teigė, kad jie vis dar vieši. Kur tiksliai viešino ieškovės atvaizdus atsakovas nurodyti negalėjo. Duomenų, kad atsakovas būtų gavęs turtinės naudos iš įrašų Nr. 2 ir Nr. 3 viešinimo byloje nėra, tokių aplinkybių ieškovai neįrodinėjo. Atsakovas veikė tyčia, siekdamas ieškovus pamokyti, atkreipti jų dėmesį.

Atsakovas reikšdamas priešinius reikalavimus byloje sumokėjo 900 Eur žyminį mokestį, neprašė jo mokėjimo atidėti ar atleisti nuo jo mokėjimo dėl sunkios turtinės padėties, todėl teismas vertina, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera ir 300 Eur suma neturtinei žalai atlyginti atsakovui nebus per didele.

Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, ieškovės prašomą priteisti sąlyginai nedidelį neturtinės žalos atlyginimo dydį, ieškovės atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, prašymas priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą tenkinamas visa apimtimi.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovai byloje sumokėjo 129 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 590,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro: 200,00 Eur už ieškinio parengimą, 150,00 Eur atstovavimo 2023 m. birželio 2 d. parengiamajame teismo posėdyje, 45 Eur kelionės išlaidos, 150,00 Eur atstovavimo 2023 m. birželio 27 d. teismo posėdyje, 45 Eur kelionės išlaidos. Pateikė mokėjimus pagrindžiančius įrodymus. Teismas nenustatė, kad ieškovų patirtos atstovavimo išlaidos viršytų maksimalius priteistinus dydžius. Netenkinta ieškinio dalis yra turtinis ieškinio reikalavimas dėl 1 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Žyminio mokesčio dalis už šį reikalavimą sudarė 0,07 Eur. Ieškovai reiškė dviejų kategorijų reikalavimus – turtinius ir neturtinius. Atsižvelgiant į tai, kad nepatenkinta turtinių reikalavimų dalis sudaro 0,33 proc., ieškovams iš atsakovo priteistinos 295 Eur teisinės pagalbos išlaidos už neturtinius reikalavimus ir 294,03 Eur (295 x 99,67 proc.) teisinės pagalbos išlaidos už turtinius reikalavimus. Kiekvienam iš ieškovų tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis, kuri priteistina iš atsakovo sudaro 358,48 Eur ((128,93+294,03+295)/2).

Atsakovas duomenų, jog būtų patyręs bylinėjimosi išlaidas, teismui nepateikė.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei sudaro 13,28 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovo priteistinos 13,26 Eur (13,28/2 x99,67 proc. + 13,28/2) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Ieškovams tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios sumos, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovas Ž. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įkelto vaizdo įrašo pavadinimu „Kas nutiko egzorcistinei Lietuvos R?“ iliustracijai panaudodamas ieškovo R. U. nuotrauką, pažeidė ieškovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę į atvaizdą ir įpareigoti atsakovą Ž. U. pašalinti jo neteisėtai naudojamus ieškovo R. U. atvaizdus iš visų socialinių tinklų, kuriais Ž. U. naudojasi ir jokiais būdais jokiose interneto platformose ar materialinėse laikmenose po neteisėtų veiksmų nutraukimo neatgaminti, nedemonstruoti, nespausdinti, netransliuoti ar kitaip nedalyti (darant prieinamus viešai) neapibrėžtam asmenų ratui ieškovo R. U. atvaizdų iš foto ir vaizdo medžiagos

Pripažinti, kad atsakovas Ž. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įkelto vaizdo įrašo pavadinimu „Ekstremistai“ ir (duomenys neskelbtini) įkelto vaizdo įrašo pavadinimu „Žmogus VS policijos asmuo 2“ iliustracijoms panaudodamas ieškovės K. U. nuotraukas pažeidė ieškovės K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę į atvaizdą ir įpareigoti atsakovą Ž. U. pašalinti jo neteisėtai naudojamus ieškovės K. U. atvaizdus iš visų socialinių tinklų, kuriais Ž. U. naudojasi ir jokiais būdais jokiose interneto platformose ar materialinėse laikmenose po neteisėtų veiksmų nutraukimo neatgaminti, nedemonstruoti, nespausdinti, netransliuoti ar kitaip nedalyti (darant prieinamus viešai) neapibrėžtam asmenų ratui ieškovės K. U. atvaizdų iš foto ir vaizdo medžiagos.

Priteisti iš atsakovo Ž. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo Ž. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 358,48 Eur (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 48 ct) bylinėjimosi išlaidų kiekvienam.

Priteisti valstybei atsakovo Ž. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,26 Eur (trylikos eurų 26 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, įpareigojant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.