- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- 2A-1649-258/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21162-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- UAB „Delfi“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui UAB „Delfi“ dėl teisės į atvaizdą gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas uždrausti atsakovui naudoti ieškovo atvaizdą bei priteisti 200 EUR neturtinę žalą. Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
1.1. 2016-06-06 ieškovui vykdant lietuvių kalbos valstybinio egzamino laikymą vienoje iš Vilniaus mokyklų, atėjo vyriausioji egzamino vykdytoja ir atsiklausė, ar ieškovas sutinka, jog būtų užfiksuotas UAB „Delfi“ fotografo nuotraukose. Atėjus fotografui, ieškovas davė konkretų sutikimą, jog atsakovo nuotraukos bus naudojamos išimtinai atsakovo rengiamam straipsniui, kuriuo informuojama apie valstybinio lietuvių kalbos brandos egzamino laikymą. Ieškovo sutikimu atsakovo fotografo nufotografuotas atvaizdas, kuriame užfiksuotas ieškovas, buvo panaudotas rengiant 2016-06-06 straipsnį „Abiturientai laiko lietuvių kalbos egzaminą“. Šiam atvaizdo panaudojimui ieškovas neprieštaravo;
1.2. Tačiau vėliau pasirodė daugiau atsakovo naujienų portale patalpintų straipsnių, kuriuose naudojamas atvaizdas: 2016-06-06 straipsnis: „Lietuvių kalbos egzaminas baigėsi nesėkme: brandos atestato šiemet nebegaus“, 2016-06-07 straipsnis: „Po lietuvių kalbos egzamino – sutrikusių mokytojų perspėjimai“, 2016-06-08 straipsnis: „Feisbuke – sujudimas dėl lietuvių k. egzamino: prakalbo apie perlaikymą“, 2017-01-26 straipsnis „Pirmus metus dirbančio mokytojo išpažintis: žinojau, kad dugnas, bet nemaniau, kad toks“. Po šio straipsnio, ieškovas parašė atsakovo redakcijai per naujienų portale esančią formą bei nurodė, kad nepatinka atsakovo talpinamas straipsnių, prie kurių naudojamas ieškovo atvaizdas turinys ir paprašė nebenaudoti atvaizdo. Atsakymas iš atsakovo nebuvo gautas, tačiau atsakovo nuotrauka iš 2017-01-26 straipsnio buvo pašalinta;
1.3. 2017-03-24 atsakovas naujienų portale patalpino straipsnį: „Mokytoja pratrūko: ministre padarykite namų darbus“, kuriame buvo naudojamas ieškovo atvaizdas. Po šio atsakovo publikuoto straipsnio, ieškovas kreipėsi į atsakovą elektroniniu paštu ir geranoriškai paprašė nebenaudoti atvaizdo bei jį pašalinti iš straipsnių, kuriuose jis naudojamas. Atsakovas pažadėjo pašalinti atvaizdą ir jo nebenaudoti ateityje. Iškarto po kreipimosi į atsakovą dėl atvaizdo nebenaudojimo ir pašalinimo, gavus atsakovo sutikimą nebenaudoti atvaizdo, pasirodė nauji straipsniai, kuriuose naudojamas ieškovo atvaizdas;
1.4. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas neteisėtai naudojo ieškovo atvaizdą, todėl pažeidė ieškovo neturtinę teisę į atvaizdą bei atsisakė nutraukti pažeidimus ieškovui paprašius gražiuoju;
1.5. Neturtinė žala ieškovui pasireiškė dvasiniais sukrėtimais, kuriuos jis patyrė nuolat gaudamas iš draugu ir kolegų žinutes ir laiškus, kuriuose ieškovas tapatinamas su atsakovo straipsniuose išdėstytomis mintimis ir pažiūromis. Pažymėtina, kad atsakovo straipsniuose skleistoms pažiūroms ieškovas iš esmės nepritaria, todėl sukrėstas dėl jo tapatinimo su atsakovo straipsniuose dėstomomis pažiūromis.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
2.1. Ieškovas buvo fotografuojamas ne kaip privatus asmuo. Ieškovas buvo fotografuojamas valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino laikymo patalpoje kaip valstybinio brandos egzamino vykdytojas. Būdamas valstybinio brandos egzamino vykdytoju, asmuo turi viešojo administravimo įgaliojimus ir administruoja viešąsias švietimo paslaugas, prižiūrėdamas ir kontroliuodamas jų teikimą;
2.2. Atsakovo fotografas Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje nufotografuoti pasirengimo 2016-06-06 lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniam brandos egzaminui momentus apsilankė Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos leidimu. Jokių kitų asmenų sutikimo Švietimo ir mokslo ministerijos raštas nereikalavo;
2.3. Nors ieškinyje ieškovas teigia davęs sutikimą išimtinai vienam straipsniui, ieškovas nenurodo, kad kelių dienų bėgyje pasirodžius straipsniams ieškovas būtų pareiškęs pretenzijų dėl bent vieno iš šių straipsnių ir/ar būtų pareikalavęs pašalinti savo nuotraukas iš bent vieno iš šių straipsnių;
2.4. Visi keturi išvardyti straipsniai būtent informuoja apie valstybinio lietuvių kalbos brandos egzamino laikymą, todėl pretenzijos prieštarautų ne tik faktams, bet ir logikai.
2.5. Ieškovas pripažįsta žinojęs apie žiniasklaidos fotografą ir apie tai, kad jo daromos nuotraukos bus panaudotos straipsnyje. Ir su visu tuo sutiko. Taigi duotas ieškovo sutikimas nuotraukų darymui ir paskelbimui yra svarbus ir savaime niekur neišnyksta. Netgi kai kalba eina apie kitą straipsnį ir kitą kontekstą;
2.6. Ginčo nuotraukos padarytos viešoje vietoje ir pozuojant, o ginčo nuotraukų padarymas ir demonstravimas susijęs su ieškovo kaip valstybinio brandos egzamino vykdytojo (t. y. kaip viešojo asmens) tarnybine padėtimi, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 2.22 straipsnio 2 dalis;
2.7. Nuotraukų nebūtų galima paskelbti, jeigu jos pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Tačiau šių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo. Be to, nei vienas iš ieškinyje nurodytų straipsnių nežemina ieškovo garbės ir orumo, nei pats vienas, nei kartu su nuotraukomis. Ieškovas negali reikalauti uždrausti atsakovui naudoti ieškovo atvaizdą, nesugebėdamas pagrįsti draudimo būtinumo bent vienu konkrečiu atveju.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas, vertindamas egzamino vykdytojo įgaliojimus, suteiktų teisių ir pareigų apimtį, atliekamų pareigų reikšmę, visuomenės interesą, jog vykdomas valstybinis egzaminas vyktų sąžiningai, sprendė, jog egzamino vykdytojas atitinka viešo asmens apibrėžtį, numatytą Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 2 straipsnio 75 dalyje, toje apimtyje, kiek tai susiję su viešojo administravimo įgaliojimais bei viešųjų paslaugų administravimu, prižiūrint ir kontroliuojant jų teikimą.
5. Teismas nurodė, kad konstatavus, kad ieškovas laikytinas viešuoju asmeniu atsakovui nebuvo pagrindo prašyti ieškovo sutikimo publikuoti jo nuotraukas, todėl nebuvo pažeistos CK 2.22 straipsnio 2 dalies nuostatos, leidžiančios fotografuoti asmenį ar publikuoti jo atvaizdą be asmens sutikimo. Net ir tuo atveju, jeigu spręsti, jog ieškovo einamos pareigos neatitiko viešojo asmens statuso, nebūtų pagrindo spręsti, jog buvo pažeista ieškovo teisė į atvaizdą, kadangi pats ieškovas sutiko, kad būtų fotografuojamas, o ir nagrinėjamu atveju neginčijo sutikimo fakto. Ieškovo nurodytos aplinkybės apie konkretų sutikimą, jog atsakovo nuotraukos bus naudojamos išimtinai atsakovo rengiamam 2016-06-06 straipsniui, kuriuo informuojama apie valstybinio lietuvių kalbos brandos egzamino laikymą, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog tiksliai pokalbio neprisimena, tačiau esmė ta, kad sutikimas buvo duotas užfiksuoti lietuvių kalbos egzaminą. Teismas sprendė, kad ieškovas buvo išreiškęs valią, jog nuotraukos, kuriuose, be kita ko, užfiksuotas ir ieškovas, būtų naudojamos atsakovo, nenurodant jokių specialių sąlygų.
6. Teismas pažymėjo, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog nuotraukose yra žeminančio ar įžeidžiančio pobūdžio vaizdų, o ir šių aplinkybių iš esmės neįrodinėjo. Priešingai, iš foto nuotraukų matyti, jog ieškovas užfiksuotas su dalykine apranga, vienu atveju, – stovintis priešais klasę, kitų atveju, – iš nugaros. Be to, foto nuotraukos darytos siekiant užfiksuoti patį vyksiančio valstybinio egzamino faktą, o ne išryškinti ieškovo asmenį, siekiant jį, kaip egzamino vykdytoją ar privatų asmenį, pažeminti ar įžeisti. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų, kad nuotraukos gautos ar darytos neteisėtu būdu, nesąžiningai, siekiant įžeisti, ar pažeminti ieškovą.
7. Teismas nurodė, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog dėl foto nuotraukų pablogėjo ieškovo reputacija, ieškovas patyrė neigiamus išgyvenimus.
8. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, nurodė, jog neturi pagrindo remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis spręsti, jog atsakovas pažeidė ieškovo teisę į atvaizdą, todėl reikalavimus uždrausti naudoti ieškovo atvaizdą bei priteisti tariamai patirtą neturtinę žalą atmetė kaip nepagrįstus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
9.1. Skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuota, kad ieškovas yra viešas asmuo. VIĮ 2 str. 77 p. įtvirtinta, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. LAT ne kartą yra konstatavęs, kad: „Viešuoju asmeniu paprastai laikomas asmuo, kuris dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukia visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją domina“. Ieškovas, kaip valstybino brandos egzamino vykdytojas, negali būti pripažintas viešuoju asmeniu, kadangi toks vykdytojas neatitinka teismų praktikoje išaiškinto kriterijaus „nuolat“ sulaukti visuomenės dėmesio.
9.2. Ieškovo buvo atsiklausta dėl ieškovo atvaizdo panaudojimo išimtinai atsakovo rengiamam straipsniui, kuriuo informuojama apie valstybinio lietuvių kalbos brandos egzamino laikymą. Tai reiškia, kad, jeigu ieškovas būtų laikomas viešuoju asmeniu, tokio sutikimo (nors ir konkrečiam, vienkartiniam atvaizdo panaudojimui) nebūtų reikėję. Tačiau, kaip matyti, tokiu viešuoju asmeniu ieškovo nelaikė nei atsakovas nei vyriausioji egzamino vykdytoja.
9.3. Savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu ieškovas pažymėjo, jog ieškovas davė atsakovui sutikimą tik dėl konkretaus ir išimtinio atvaizdo naudojimo atsakovo straipsniui, kuriuo informuojama apie valstybinio lietuvių kalbos brandos egzamino laikymą, tačiau nedavė sutikimo naudoti atvaizdą, kitoje atsakovo naujienų portale talpinamoje medžiagoje. Pats fotografas D. P. patvirtino pokalbio su ieškovu dėl atvaizdo naudojimo tikslų egzistavimą, todėl nepagrįsti teiginiai, jog dėl ieškovo atvaizdo naudojimo sąlygų nebuvo tartasi. Tai atitinkamai reiškia, kad tuo atveju, jeigu ieškovas būtų ketinęs duoti sutikimą dėl neapibrėžto (be jokių sąlygų) ieškovo atvaizdo naudojimo, tokio pokalbio tarp ieškovo ir fotografo apskritai nebūtų buvę.
9.4. Kartu su ieškiniu pridėto susirašinėjimo matyti, kad žurnalas „Reitingai“ redakcija, kuri nagrinėjamu atveju laikytina atsakovo atstovu, pripažino neteisėtą ieškovo atvaizdo naudojimą, atsiprašė už nesusipratimą. Ši aplinkybė papildomai pagrindžia, kad ieškovo atvaizdas buvo naudojamas nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir teismų praktikos išaiškinimų.
9.5. Priešingai nei konstatuota skundžiamame sprendime, ieškovo atvaizdas yra tapatinamas su atsakovo straipsnių turiniu ir dviprasmiškomis straipsnių antraštėmis. Šią aplinkybę patvirtina teismo posėdžio metu paviešinti atsakovo straipsnių komentarai, draugų, kolegų žinutės ir laiškai, kurių turinys atskleidžia, jog ieškovas nuotraukose (net ir toje, kuri padaryta iš nugaros) yra lengvai atpažįstamas, bet ir tai, kad „komentatoriai“ suvokia, jog atsakovo straipsnių turinys ir antraštės yra tapatinamos su ieškovu bei daro įtaką ieškovo reputacijai, formuoja klaidingą ieškovo įvaizdį.
9.6. 2017 m. kovo 24 d. portalo „Delfi“ straipsnyje yra nurodyta, jog: „DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!“. Ši citata tik patvirtina, kad straipsniuose esant ieškovo nuotraukoms, skaitytojai susidaro subjektyvią nuomonę (nagrinėjamu atveju neigiamą). Tai reiškia, kad nepagrįsti skundžiamame sprendime formuojama neigiama nuomonė/požiūris apie ieškovą.
9.7. Ieškovas, sužinojęs apie atvaizdo naudojimą ir atsakovo straipsnių turinio ir antraščių tapatinimu su ieškovo asmeniu, buvo dvasiškai sukrėstas, patyrė neigiamus išgyvenimus, kadangi nuolat turėjo aiškintis/teisintis žmonėms dėl jų turinio ir jo pažiūrų nesutapimo. Tai, be kita ko, be galo išvargino patį ieškovą. Taigi, skundžiamo sprendimo nepanaikinimas ir legitimavimas reikštų ne ką kitą, kaip teisės į atvaizdą bei asmens duomenų apsaugos visišką paneigimą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
10.1. Atsakovas atsiliepime cituoja ieškovo paaiškinimus pirmos instancijos teisme ir nurodo, kad atsakovo valdomas naujienų portalas DELFI 2016 metais nežinojo ir neturėjo žinoti, kad neva kaip nors pažeidžia ieškovo interesus. Akivaizdu, kad ieškovo paaiškinimai visai kitokie, nei nurodyta apeliaciniame skunde. Be to, reikšmingai pasikeitęs ieškovo elgesys 2017 metais turi būti vertinamas atsižvelgiant į visą ieškovo elgesio kontekstą. Be kita ko, toks nenuoseklus ieškovo elgesys turi būti įvertintas atitikimo protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) aspektu. Iš kitos pusės, atsakovo sąžiningumas nekelia abejonių. Tai įrodo naujienų portalo DELFI kreipimasis į Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministeriją dėl leidimo nufotografuoti pasirengimo valstybiniam lietuvių kalbos ir literatūros egzamino momentus, taip pat Švietimo ir mokslo ministerijos 2016-06-03 leidimas Nr. SR-2605 „Dėl valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino“.
10.2. Ieškovo elgesys – vieno klausimo visuomenės informavimo priemonės fotografui uždavimas prieš fotografavimą, pasitenkinimas fotografo atsakymu, sąlygų dėl fotografavimo ir nuotraukų panaudojimo nekėlimas, neprieštaravimas fotografavimui, pozavimas nuotraukoms, neprieštaravimas nuotraukų su ieškovo atvaizdu paskelbimui keturiuose 2016 metų birželio mėnesio straipsniuose (apie kuriuos ieškovas žinojo) – visa tai įrodo, kad ieškovas konkliudentiniais veiksmais sutiko su nuotraukų darymu ir jų demonstravimu.
10.3. Ieškovas buvo fotografuojamas ne kaip privatus asmuo. Ieškovas buvo fotografuojamas valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino laikymo patalpoje kaip valstybinio brandos egzamino vykdytojas.
10.4. Ieškovas neneigė, kad būdamas valstybinio brandos egzamino vykdytoju turėjo viešojo administravimo įgaliojimus bei administravo viešąsias (švietimo) paslaugas, prižiūrėdamas ir kontroliuodamas jų teikimą. Ieškovas patvirtino jo kaip valstybinio brandos egzamino vykdytojo nurodymų privalomumą mokiniams ne iš ieškovo mokyklos. Apeliaciniame skunde tiktai keliamas klausimas dėl šiuo atveju netaikytino kriterijaus „nuolat“ aiškinimo. Šiuo atveju ginčo nuotraukos padarytos viešoje vietoje ir pozuojant, o ginčo nuotraukų padarymas ir demonstravimas susijęs su ieškovo kaip valstybinio brandos egzamino vykdytojo (t. y. kaip viešojo asmens) tarnybine padėtimi – kaip to reikalauja Civilinio kodekso 2.22 straipsnio 2 dalis. Tokiais atvejais asmens sutikimo nereikia.
10.5. Nei vienas iš ieškinyje nurodytų straipsnių nežemina ieškovo garbės ir orumo nei pats vienas, nei kartu su nuotraukomis. Lieka neatsakytas klausimas – kaip ieškovas gali reikalauti uždrausti atsakovui naudoti ieškovo atvaizdą, jeigu ieškovas nesugeba ieškinyje pagrįsti draudimo būtinumo bent vienu konkrečiu atveju, t. y. bent viename konkrečiame straipsnyje.
10.6. Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2012 m. vasario 7 d. sprendime byloje Von Hannover v. Germany (No. 2) (GC), nos. 40660/08 ir 60641/08, 111 punkte pažymima, jog „faktas, kad nuotrauka ir susijusi informacija jau pasirodė ankstesnėje publikacijoje, taip pat yra faktoriai, į kuriuos reikia atižvelgti“. Todėl EŽTT Didžioji kolegija vienbalsiai pripažino, kad Konvencijos 8 straipsnis nepažeistas. Taigi anksčiau duotas ieškovo sutikimas nuotraukų darymui ir paskelbimui yra svarbus ir savaime niekur neišnyksta. Netgi kai kalba eina apie kitą straipsnį ir kitą kontekstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl apeliacinio skundo
12. Ginčas byloje yra kilęs dėl ieškovo teisės į atvaizdą pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
13. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovas yra chemijos mokytojas, kuris 2016 m. birželio 16 d., t. y. dieną, kai buvo fotografuojamas atsakovo fotografo, vykdė lietuvių kalbos valstybinės brandos egzamino vykdytojo funkcijas vienoje iš Vilniaus mokyklų. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas sutiko, kad jis būtų fotografuojamas lietuvių kalbos egzamino laikymo dieną ir jo atvaizdas būtų talpinamas apie 2016 m. birželio 16 d. egzaminą tos pačios dienos straipsnyje „Abiturientai laiko egzaminą“. Tačiau ginčas kilo dėl nuotraukų panaudojimo tolesniuose atsakovo straipsniuose. Ieškovo teigimu, jis suprato, kad davė sutikimą fotografuoti jį tik konkrečiam atsakovo straipsniui, kuriame yra pateikiama informacija apie tos dienos vykstantį lietuvių kalbos egzaminą. Atsakovo teigimu, ieškovas yra viešas asmuo, o be to, jis konkliudentiniais veiksmais sutiko, kad jo atvaizdas būtų naudojamas ne tik 2016- m. birželio 6 d. straipsnyje bet ir vėlesniuose atsakovo straipsniuose (nuo 2016-06-07 iki 2017-04-15).
14. Pagal CK 2.22 straipsnio 1 dalį fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje, tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ir parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją (CK 2.22 straipsnio 2 dalis).
15. Pagal VIĮ 2 str. 77 p. viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.
16. Sutiktina su ieškovu, kad jis nelaikytinas viešuoju asmeniu, nes pagal VIĮ 2 str. 77 p. viešuoju asmeniu paprastai laikomas asmuo, kuris dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukia visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją domina. Ieškovas negali būti priskiriamas asmenų ratui, kurie sulaukia nuolatinio visuomenės dėmesio ir visuomenę domintų ieškovo atliekamos funkcijos.
17. Atsakovas nurodo, kad pagal VIĮ 2 str. 77 p. įtvirtintą sąvoką, joje nurodyti žodžiai „nuolat“ ir „nuolatinė“ gali būti naudojami tik valstybės politikams, teisėjams, valstybės ar savivaldybės pareigūnams, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovams ir kitiems fiziniams asmenims, jeigu jų nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams, o ieškovui sąvokoje minima žodžio „nuolat“ reikšmė netaikoma, nes ieškovas turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą pagal Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V-1771). Tačiau toks VIĮ 2 str. 77 p. sąvokos aiškinimas negali būti laikomas pagrįstu ir logišku. Kolegijos vertinimu, visi sąvokoje nurodyti asmenys laikytini viešaisiais asmenimis, tačiau tik tuo atveju, kai jie dėl savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje. Kolegija taip pat pažymi, kad ieškovui egzamino vykdytojo funkcijos buvo priskirtos tik vieną egzamino dieną. Jis šias funkcijas vykdė itin mažame tam tikros grupės žmonių rate, į kurį negalėjo patekti joks pašalinis asmuo. Kaip liudytojas „Delfi“ fotografas, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė, jis turėjo Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos leidimą fotografuoti patalpose, kuriose vyko egzaminai, dėl leidimo fotografuoti buvo atsiklausta vyresniojo egzamino vykdytojo. Liudytojas pažymėjo, kad egzaminas yra „oficialus reikalas“, todėl fotografavo patalpoje apie 15 min. ir tik iki tol, kol buvo atneštas vokas su egzamino užduotimis. Fotografas, atsakydamas į ieškovo klausimą, kodėl yra fotografuojamas, nurodė kad jis yra iš Delfi ir fotografuoja lietuvių kalbos egzaminą. Fotografas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad jei ieškovas būtų nesutikęs, jis jo būtų nefotografavęs. Šie liudytojo paaiškinimai dar kartą patvirtina, kad ieškovo kaip ne viešo asmens sutikimas buvo būtinas, ieškovas nelaikytinas viešu asmeniu.
18. EŽTT praktikoje teisės į atvaizdą apribojimai vertinami pakankamai griežtai, pažymint, kad asmens atvaizdas yra itin artimai susijęs su pačiu asmeniu ir atvaizdo platinimas gali apriboti privatumą labiau negu vien verbalinės informacijos skleidimas. Vertindamas teisės į atvaizdą apribojimus, EŽTT reikšmingais kriterijais laiko asmens statusą; jo teisėtus lūkesčius dėl privatumo atvaizdo atžvilgiu; atvaizdo ryšį su informacija, kurią jis iliustruoja; visuomenės interesą gauti tokią informaciją, kitus konkrečiu atveju svarbius aspektus (žr., pvz., Peck v. the United Kingdom, no. 44647/98, judgment of 28 January 2003),2004 m. birželio 24 d. sprendimas byloje von Hannover pieš Vokietiją (von Hannover v. Germany, no. 59320/00, judgment of 24 June 2004), kt.).
19. Kaip minėta, ieškovas dėl straipsnio, t. y. apie tos dienos egzaminą (straipsnis „Abiturientai laiko lietuvių kalbos egzaminą“), kuriame buvo patalpinta ieškovo nuotrauka pretenzijų atsakovui nereiškė, tačiau nurodė, kad jo duoto sutikimo egzamino dieną negalima laikyti neapibrėžtu sutikimu dėl fotografijų ir atvaizdo naudojimo. Teisėjų kolegija su ieškovu sutinka.
20. Pažymėtina, jog pareiga įrodyti, kad sutikimas viešinti ieškovo nuotraukas buvo gautas tenka visuomenės informavimo priemonei. Taigi šioje byloje atsakovas turėjo įrodyti, jog visi straipsniai su ieškovo atvaizdu buvo talpinami atsakovo portale esant ieškovo sutikimui. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad ieškovas davė atsakovui leidimą nuolat naudoti jo atvaizdą savo straipsniuose. Priešingai, ieškovas, pamatęs, kad atsakovas savo įvairius straipsnius apie mokyklas, mokytojus ir egzaminus iliustruoja ieškovo nuotraukomis, kurios buvo padarytos per lietuvių kalbos brandos egzaminą, kreipėsi į atsakovą ir paprašė tokius veiksmus nutraukti. Ieškovas į 2017-03-24 savo elektroninį laišką patalpino 4 straipsnio nuorodas ir paprašė atsakovo nebedėti ieškovo nuotraukų po jokiais Delfi straipsniais, darytas per lietuvių kalbos egzaminą vienoje iš Vilniaus mokyklų. 2017-03-25 atsakovas savo elektroniniame laiške atsiprašė už nepatogumus ir nurodė, kad nuotrauką viename iš straipsnių pakeitė. Ieškovas, atsakydamas į atsakovo laišką, padėkojo ir paprašė nuotraukas ištrinti iš Delfi duomenų bazės, kad jos nebūtų naudojamos kituose straipsniuose. Tačiau jau 2017-03-25 portale Delfi paskelbiamas naujas straipsnis „Ministre, pakelkit akis nuo asfalto – pamatysit, ko nori mokiniai“, o prie šio straipsnio patalpinama ieškovo nuotrauka, kuri buvo padaryta tą dieną, kai ieškovas buvo vykdytoju per lietuvių kalbos egzaminą. Dar viena nuotrauka su ieškovo atvaizdu įdėta Delfi portale rusų kalba 2017 m. balandžio 15 d. straipsnyje. Taip pat viena iš ieškovo nuotraukų publikuota žurnale „Reitingai“. Ieškovui pasiteiravus, kokiu tikslu jo nuotrauka atsirado šiame žurnale, žurnalo redakcija elektroniniame laiške ieškovui, nurodė, kad ji bendradarbiauja su Delfi ir jie yra davę leidimą redakcijai naudoti jų nuotraukas. Taigi atsakovas nors ir pažadėjo, kad ieškovo nuotraukų daugiau nenaudos, tačiau toliau jas naudojo savo straipsniams iliustruoti, o taip pat šiomis nuotraukomis dalinosi su žurnalo redakcija „Reitingai“, kad ši taip pat galėtų savo straipsnius iliustruoti ieškovo nuotraukomis.
21. Vertindama sprendimo 20 punkte nurodytą situaciją dėl asmens atvaizdo naudojimo, kolegija sprendžia, kad ieškovo nuotraukų publikavimas savo nuožiūra komerciniams tikslams (galimai taip padidinant straipsnių skaitomumą), nėra tas atvejis iš išvardytų CK 2.22 straipsnio 2 dalyje, kai nereikia asmens sutikimo. Kaip minėta, ieškovas nėra viešas asmuo ir duodamas savo sutikimą vienam straipsniui apie tos dienos egzaminą, negalėjo tikėtis, kad jo nuotraukos bus spausdinamos ne tik straipsnyje apie fotografavimo dieną vykusį egzaminą, bet ir prie bet kokių atsakovo portale esančių straipsnių, susijusių su mokyklomis, mokslu ir egzaminais. Darytina išvada, kad atsakovas, žinodamas apie aiškų ieškovo nesutikimą su nuotraukų spausdinimu ir ieškovo nuotraukas naudodamas saviems tikslams, padarė CK 2.22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisės į atvaizdą pažeidimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovo nuotraukos neturi jokios visuomeninės reikšmės, nėra informacinio pobūdžio, nes straipsniuose nebuvo rašoma apie ieškovą, todėl nebuvo jokios būtinybės jas viešinti, ypač turint aiškų asmens nesutikimą nenaudoti nuotraukų Delfi portale.
22. CK 2.22 str. 3 d. įtvirtinta, kad fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Nusprendus, kad ieškovo teisė į atvaizdą yra pažeista, sprendžiant dėl to, ar pažeidimo konstatavimas yra pakankamas teisių gynybos būdas ir ar papildomai reikia taikyti ir neturtinės žalos atlyginimo institutą, būtina įvertinti pažeidimo sunkumą ir turinį. Nustatant šiuos kriterijus esminės reikšmės turi ginčo nuotraukų turinys. Nagrinėjamos bylos atveju nuotrauka neturi pikantiško, įžeidžiančio turinio, neatskleidžia jokių privataus gyvenimo detalių. Nuotrauka yra tarsi mokytojo profesijos iliustracija ir panaši į tą, kurios paviešinimui ieškovas neprieštaravo. Vertinant tai, ar asmeniui dėl jo teisės į atvaizdą pažeidimo buvo padaryta neturtinės žalos ir ar dėl jos atlyginimo nepakanka vien teisės pažeidimo pripažinimo, o turi būti priteista žalos atlyginimo suma, svarbu kiekvienu konkrečiu atveju pagal bylos faktines aplinkybes nustatyti tai, ar asmuo galėjo patirti ir patyrė dėl teisės į atvaizdą pažeidimo neigiamus emocinius padarinius, kurie atitiktų CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.). Neturtinė žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą. Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą (McMichael v. United Kingdom, 24 February 1995; Series A No. 307-B); bejėgiškumo jausmą, frustraciją (Papamichalopoulus v. Greece, 31 October 1995, no. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimą ir sielvartą ( Olsson v. Sweden, 24 March 1988, no. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą ( L. O. v. Spain, 9 December 1994, no. 16798/90, 65 par., Series A No. 303-C) ir pan. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindų priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra tie atvejai, kai dėl Konvencijos ginamų vertybių pažeidimo patirtas sielvartas, stresas, rūpestis peržengia tam tikrą ribą, identifikuojamą pagal tokius apibūdinimus, kaip „intensyvus“, „žymus“, „išskirtinio sunkumo“ ar „patirtas išskirtinėmis aplinkybėmis“ ir pan.
23. Ieškovas nurodo patyręs neigiamus išgyvenimus, kuomet jo atvaizdas buvo tapatinamas su atsakovo straipsnių turiniu ir dviprasmiškomis straipsnių antraštėmis. Šią aplinkybę ieškovas įrodinėjo teismo posėdžio pirmosios instancijos metu cituodamas komentarus po straipsniais. Taip pat ieškovas nurodė, kad jam atsakovo straipsnių, prie kurių buvo talpinamos ieškovo nuotraukos, turinys nėra priimtinas, o komentatoriai jį tapatino būtent su ieškovu. Ieškovo teigimu, visa tai daro neigiamą įtaką jo reputacijai, klaidingai formuoja jo įvaizdį. Dėl atsakovo nuolat spausdinamų nuotraukų prie straipsnių, jis turėjo aiškintis pažįstamiems ir draugams, kad straipsniuose nurodytas turinys neatspindi jo pažiūrų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais ieškovo paaiškinimais. Straipsnių iliustravimas asmens nuotraukomis net ir žinant šio asmens aiškų nesutikimą su nuotraukų viešinimu, galėjo sukelti asmeniui neigiamus išgyvenimus, nerimą ir pan. Atsižvelgiant į ieškovo prašomą priteisti sumos neturtinei žalai atlyginti dydį (200 EUR), taip pat pažeidimo pobūdį ieškovo paaiškinimus dėl patirtų išgyvenimų, prašymas priteisti neturtinės žalos atlyginimą tenkinamas. Toks dydis laikytinas adekvatus pažeidimo pobūdžiui.
24. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas teisės į atvaizdą apsaugą. Todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, uždraudžiant atsakovui naudoti ieškovo atvaizdą ir priteisinat ieškovo naudai iš atsakovo 200 EUR neturtinės žalos atlyginimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
25. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, bei atsižvelgiant į ieškovo prašymą, ieškovui priteistina iš atsakovo 5 procentų dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą (200 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-06-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
27. Bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme ieškovas patyrė 1300 EUR bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 90 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų ir 1815 EUR atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Patirtos išlaidos nėra viršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžio rekomendacijas, maksimalų dydį. Visos šios, t. y. 3 205 EUR, ieškovo patirtos išlaidos priteistinos jam iš atsakovo.
28. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 9,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Uždrausti atsakovui UAB „Delfi“ (į. k. 125483974) naudoti ieškovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atvaizdą.
Priteisti ieškovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo UAB „Delfi“ (į. k. 125483974) 200 EUR neturinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (200 EUR), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 205 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Delfi“ (į. k. 125483974) 9,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.