Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1952-340/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-26
Bylos Nr.: e2A-1952-340/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01397-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: G. G.
Atsakovas: P. M.

Kategorijos

2.2.1.9.2Teisės į atvaizdą gynimas

Civilinė byla Nr. e2A-1952-340/2021Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01397-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.2.; 3.3.1.14 (S)

VILNIAUS apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Visvaldo Kazakiūno ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1259-647/2021, pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui P. M. dėl teisės į atvaizdą pažeidimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. G. pateikė ieškinį atsakovui P. M. dėl teisės į atvaizdą pažeidimo. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovas P. M., panaudodamas ir viešai paskelbdamas ieškovės G. G. atvaizdą socialiniame tinkle „Instagram”, pažeidė jos teisę į atvaizdą, bei prašė uždrausti atsakovui P. M. bet kokiu būdu demonstruoti, skelbti, spausdinti, ar kitaip naudoti ieškovės G. G. atvaizdą be jos sutikimo. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2020 m. spalio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino pilnai. Teisme buvo gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas tenkino atsakovo prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimą už akių panaikino.

Šalies argumentai

3. Ieškovė G. G. ieškinyje nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini). Ieškovė veda ir prodiusuoja gyvenimo būdo laidą „(duomenys neskelbtini)”, rodomą per (duomenys neskelbtini) televiziją. 2020 m. balandžio 22 d. ieškovė savo asmeninėje socialinio tinklo „Instagram” paskyroje @(duomenys neskelbtini) paskelbė laidos „(duomenys neskelbtini)” anonsą. Ieškovė, skelbdama laidos „(duomenys neskelbtini)” anonsą savo „Instagram” paskyroje, pridėjo įrašą: „Kol kas neatskleisiu, kas pašnekovas. Laida bus apie tai, kaip visus mus legaliai seka, apie bangas, galinčias priversti pirkti, apie skiepų sudėtį, kuriuose yra abortų liekanos ir dar krūva visokių dalykų. <...> Dabar tikrinu viską, ką šnekėjo, ir viskas TIESA!”. Tą pačią dieną ieškovė pastebėjo, kad atsakovas P. M. viešai savo „Instagram” paskyroje paskelbė šį įrašą: „Aš irgi pradedu naują karantino iššūkėlį: NebūkimBegalviaiIdiotai <...> Kaip manot – pavyks?”. Po šio įrašo atsakovas, neturėdamas ieškovės sutikimo, savo „Instagram” paskyroje @(duomenys neskelbtini) viešai paskelbė keletą ieškovę žeminančių, menkinančių ir įžeidžiančių įrašų (viešų žinučių), kurių dalyje yra matomas ieškovės atvaizdas. Pirmajame įraše matoma dalis ieškovės „Instagram” paskyroje paskelbto įrašo (teksto) apie televizijos laidą „(duomenys neskelbtini)” su atsakovo apibrauktais žodžiais „aborto liekanos”, antrame įraše matomas atsakovo atvaizdas ir laboratorija su mėgintuvėliais bei atsakovo pažymėtas klaustukas ir trečioje žinutėje matoma į mėgintuvėlį įmontuota nuotrauka su ieškovės atvaizdu, atsakovo užfiksuotu iš ieškovės „Instagram” paskyroje paskelbto televizijos laidos „(duomenys neskelbtini)” anonso, ir atsakovo įrašu „Ai vaaa, tiksliai!”. Tokiu būdu atsakovas panaudojo ieškovės atvaizdą, viešai pavadindamas ją „aborto liekana” (epitetu, kuris visuomenėje turi ypač neigiamą reikšmę). Tuo atsakovas siekė ieškovę pažeminti, sumenkinti ir įžeisti. Ieškovė, pastebėjusi, kad atsakovo „Instagram” paskyroje yra paskelbti ieškovę menkinantys ir įžeidžiantys (jos garbę ir orumą žeminantys) įrašai su ieškovės atvaizdu, per „Instagram” paskyrą susisiekė su atsakovu ir paprašė geranoriškai šiuos įrašus pašalinti iš atsakovo „Instagram” paskyros. Atsakovas šių įrašų su ieškovės atvaizdu nesutiko pašalinti. Pasak ieškovės, atsakovas pripažino, kad savo „Instagram” paskyroje viešai paskelbdamas įrašus su ieškovės atvaizdu, siekė iš ieškovės pasityčioti, t. y. veikė sąmoningai ir tyčia. Ieškovė yra įsitikinusi, kad atsakovas, be ieškovės sutikimo savo „Instagram” paskyroje viešai paskelbdamas ieškovę menkinančius ir įžeidžiančius (t. y. jos garbę ir orumą žeminančius) įrašus su ieškovės atvaizdu, pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pareiškimu teismo prašė atmesti ieškovės ieškinį ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai šio patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė dėl savo vykdomos veiklos yra plačiai žinomas asmuo ir daro didelę įtaką viešajam gyvenimui. Vien įvedus ieškovės G. G. vardą į internetinio portalo „Google” paiešką apie ją yra gaunama net 26 200 įrašų. Pati ieškovė pripažįsta ne tik kad yra gerai žinoma, tačiau ir tai, kad ji dalijasi savo gyvenimu bei nuotraukomis viešai visai visuomenei, bei tai, kad ją seka dešimtys tūkstančių žmonių. Ieškovė yra ne tik gerai žinoma visuomenei, tačiau jos gyvenimą seka didelis skaičius visuomenės narių, ji atitinkamai jiems daro įtaką ir formuoja jų nuomonę. Iš straipsnio, paskelbto visuomenės informavimo priemonėje „(duomenys neskelbtini)”, galima daryti išvadą, kad ieškovė yra ne tik žinoma visuomenės nuomonės formuotoja, bet yra ir viena iš įtakingiausių nuomonės formuotojų Lietuvoje. Vien socialinio tinklo „Instagram” paskyroje ieškovė turi net 155 000 sekėjų, o socialinio tinklo „Facebook” paskyroje ieškovė turi dar papildomai 26 640 sekėjų, taigi, bendrai turi daugiau nei 181 000 ją sekančių žmonių. Ieškovė nuomonę formuoja ir visuomenei daro įtaką ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir vesdama įvairaus pobūdžio TV laidas ar dirbdama televizijos prodiusere. Ieškovė yra pelniusi ir „Žvaigždės” statusą, kuris visuomenėje yra naudojamas apibūdinti visuomenei žinomus asmenis, kurie ne tik formuoja savo gerbėjų, tačiau ir ją sekančių žmonių nuomonę, o jų pasisakymai sukelia didelį atgarsį visuomenėje ir žiniasklaidoje.

5. Ieškovė, pateikdama atsiliepimą į atsakovo pareiškimą, nurodė, kad atsakovas, bandydamas grįsti aplinkybę, kad ieškovė yra viešasis asmuo, remiasi apie ieškovę žiniasklaidoje skelbiamais straipsniais. Tačiau atsakovo nurodomuose straipsniuose pateikiama informacija apie ieškovės žinomumą dėl jos asmeninio gyvenimo (laisvalaikio, pomėgių ir pan.) ir vykdomos veiklos nėra nauja. Be to, žiniasklaidoje skelbiama informacija apie ieškovę yra visiškai nesusijusi su viešuoju interesu. Straipsnyje ieškovė pajuokauja, o ne teigia, kad jeigu yra mažiau nei 100 komentarų, ji darosi nebeįdomi. Atsakovas taip pat klaidingai interpretuoja straipsnį apie įtakingiausius nuomonės formuotojus, paskelbtą visuomenės informavimo priemonėje „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad įtakingiausių nuomonės formuotojų sąrašas buvo sudarytas nedidelės reklamos agentūros (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, kiek per metus padidėjo nuomonės formuotojų sekėjų skaičius, kaip nuomonės formuotojai išpildo reklamos užsakymų sąlygas, kaip į nuomonės formuotojų reklamas įsitraukia sekėjai. Tačiau šis sąrašas neapima didelio tyrimo apimties ir nėra oficialus bei reikšmingas, taigi nesuteikia pagrindo pagrįstai teigti, kad ieškovė yra viena įtakingiausių nuomonės formuotojų. Ieškovė draudžia savo „Instagram“ paskyroje skelbiamą turinį naudoti kitiems asmenims be jos sutikimo, kas atsakovui buvo puikiai žinoma. Ieškovė savo „Instagram“ paskyroje yra aiškiai didžiosiomis raidėmis nurodžiusi, kad „DRAUDŽIAMA NAUDOTI TURINĮ BE SUTIKIMO“. Atsakovas, prieš skelbdamas įrašus su ieškovės atvaizdu savo „Instagram“ paskyroje, ne tik galėjo, bet ir turėjo pasidomėti, ar ieškovė leidžia savo „Instagram“ paskyroje skelbiamą turinį naudoti kitiems asmenims, o, esant poreikiui, dėl to kreiptis į ieškovę, tačiau to nepadarė. Priešingai, nei nurodo atsakovas, socialinio tinklo „Instagram“ taisyklės suteikia teisę „bendrinti“ socialiniame tinkle paskelbtus įrašus, paspaudžiant specialų mygtuką. Tuo tarpu paspaudus mygtuką, yra nusiunčiama asmeninė žinutė kito asmens „Instagram“ ir (arba) „Facebook“ profiliui su nuoroda į konkretaus „Instagram“ paskyros naudotojo turinį ir (arba) turinio dalį. Tačiau socialinio tinklo „Instagram“ naudojimo taisyklės nesuteikia teisės daryti socialinio tinklo „Instagram“ naudotojo paskyroje skelbiamų įrašų kopijų, daryti „Screenshot“ ir jais viešai dalintis savo paskyrose. Atsakovas, tyčia tokiame kontekste viešai skelbdamas nuotraukas su ieškovės atvaizdu, peržengė tiek įstatymo nubrėžtas saviraiškos laisvės ribas, tiek etikos, moralės ir teisės normas ir pažemino ieškovės garbę bei orumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismas ieškovės ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovė G. G. pati teigė, kad ji yra žinoma (duomenys neskelbtini), nors nurodė, kad jos veikla neturi didelės reikšmės viešiesiems reikalams. Teisėjui įvedus ieškovės G. G. vardą ir pavardę į internetinio portalo „Google” paiešką gaunama informacija, kad G. G. vien „Instagram” paskyroje turi virš 163 000 sekėjų, tinklo „Facebook” paskyroje ieškovė turi virš 26 000 sekėjų. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, kad tai yra ypatingai didelis visuomenės pasiekiamumas ir atitinkamos visuomenės dalies įtakojimas. Teismas sutiko, kad atsakovo pateiktas į bylą ieškovės interviu visuomenės informavimo priemonei „L‘OFFICIEL”, kuriame ieškovė nurodė, jog „išmokau neskaityti komentarų po straipsniais. Dabar tik pažiūriu, koks jų skaičius. Jei nesiekia šimto, vadinasi, kažkas negerai, laikas susiimti, tampu nebeįdomi (juokiasi). „Nekolekcionuoju” sekėjų savo socialiniuose tinkluose, nekeliu šventiniu įrašu, kai pasiekiu papildomą dešimtį tūkstančiu sekėjų” patvirtina, kad pati ieškovė pripažįsta ne tik kad yra gerai žinoma, tačiau ir tai, kad ji dalijasi savo gyvenimu bei nuotraukomis viešai visai visuomenei ir kad ją seka dešimtys tūkstančių žmonių.

7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė G. G. nuomonę formuoja ir visuomenei daro įtaką ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir vesdama įvairaus pobūdžio TV laidas, pvz. „(duomenys neskelbtini)” ir dirbdama televizijos prodiusere. Be to, socialinis tinklas „Instagram” turi labai daug privatumo funkcijų, asmeninė paskyra gali būti padaryta privati, taip pat galima nustatymuose pažymėti, jog negalima naudoti paskelbtos istorijos, kuriomis ieškovė, siekdama būti neviešuoju asmeniu, nesinaudoja, priešingai – ieškovės socialinis profilis yra viešas ir įrašo pasidalijimo metu nebuvo niekaip draudžiama juo naudotis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. 2021 m. gegužės 20 d. gautas ieškovės G. G. apeliacinis skundas, kuriuo teismo prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Nors asmens teisė į atvaizdą nėra absoliuti ir gali būti ribojama atitinkamais įstatyme nustatytais atvejais, asmens atvaizdo jokiais atvejais negalima skelbti, jei toks paskelbimas žemina asmens garbę ir orumą.

9.2. Teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė yra viešasis asmuo, be to, teismas netyrė aplinkybės dėl ieškovės sutikimo skelbti jos atvaizdą (ne)buvimo suabsoliutindamas išvadą, jog ieškovė yra viešasis asmuo. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovei, esant viešuoju asmeniu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatų prasme, yra taikoma absoliuti išimtis, leidžianti visiems asmenims bet kokiame kontekste ir bet kokia forma skelbti jos atvaizdą.

9.3. Nuotraukos ar vaizdo įrašo patalpinimas ir jos prieinamumas socialiniame tinkle pats savaime nereiškia, jog asmuo konkliudentiniais veiksmais sutinka, kad jo atvaizdas būtų naudojamas atgaminant ir platinant jį masinės informacijos priemonėse.

9.4. Socialinio tinklo naudojimo sąlygos yra dvišalis susitarimas tarp socialinio tinklo naudotojo ir šiuos tinklus valdančių juridinių asmenų. Naudojimo sąlygos nesuteikia ir negali suteikti jokių teisių tretiesiems asmenims.

9.5. Nagrinėjamu atveju nebuvo jokio teisėto visuomenės intereso, leidžiančio atsakovui savavališkai naudoti ieškovės atvaizdą, kadangi atsakovas savo saviraiškos laisve galėjo naudotis be šios perteklinės vaizdinės informacijos. Ieškovės atvaizdo paskelbimas būtent tokiame kontekste ir tokia forma, kokią pasirinko atsakovas, netenkina absoliučiai jokio visuomenės intereso, t. y. nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad visuomenė turėjo teisėtą ir pagrįstą interesą pamatyti tokį ieškovės atvaizdą, kokį viešai, be ieškovės sutikimo, paskelbė atsakovas.

9.6. Ieškovės įsitikinimu, ji negali būti laikoma viešuoju asmeniu CK 2.22 straipsnio prasme. Net ir konstatavus aplinkybę, kad asmuo gali būti priskirtas viešųjų asmenų kategorijai, viešumo lygis nėra vienodas visiems tokiems viešiesiems asmenims, ir jų neturtinių teisių gynimo ribos priklausys nuo einamų pareigų svarbumo ir įtakos visuomenės gyvenimui. Nors ieškovė yra televizijos laidos vedėja bei žinomas asmuo socialiniuose tinkluose, tačiau jos viešumo laipsnis nėra tapatus aukščiausio lygio viešųjų asmenų ir (ar) valstybės tarnautojų viešumo laipsniui, todėl ieškovės neturtinių teisių gynimo ribos yra neabejotinai platesnės ir yra artimos privataus asmens neturtinių teisių gynimo riboms. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės apie ieškovės veiklos pobūdį (nuomonės formavimą), jos aktyvumą socialiniuose tinkluose, sekėjų skaičių ir pan. nėra pagrindas pripažinti G. G. viešuoju asmeniu.

Žemesnės instancijos teismas

9.7. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje visiškai ignoravo kitoje byloje nustatytą prejudicinį faktą, jog ieškovė nėra viešasis asmuo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1056-442/2020 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje eI-4805-463/2018. Šiuose nurodytuose administracinių teismų sprendimuose vienareikšmiškai konstatuojama, jog G. G. negali būti prilyginta viešajam asmeniui ir tuo pagrindu negali būti ribojama jos teisė į privatumą; aplinkybės, jog G. G. yra žinoma, ja domisi žiniasklaida, ji pati viešina savo nuotraukas socialiniuose tinkluose neįrodo aplinkybės, kad jos nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

9.8. Nuotrauką laikant neverbaline informacija ir pareziumuojant, kad skaitytojas šią informaciją suvokia tiesiogiai, akivaizdu, kad atsakovas, pavaizdavęs ieškovės veido atvaizdą mėgintuvėlyje kartu su prieš tai paskelbtu žodžių deriniu „Abortų liekana”, šiuo vaizdo koliažu sąmoningai ir tyčia siekė ieškovę pažeminti, suformuoti neigiamą visuomenės požiūrį į ieškovę, iš ieškovės pasityčioti bei ją viešai sumenkinti. Be to, iš atsakovo veiklos pobūdžio akivaizdu, kad jo įrašų tikslas socialiniuose tinkluose nėra joks viešojo intereso tenkinimas ar visuomenės informavimas aktualiais klausimais, jo tikslas yra didinti savo sekėjų skaičių. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas kurdamas, montuodamas ir paskelbęs ieškovės atvaizdą nesiekė informuoti visuomenės apie vakcinų sudėtį, poveikį ir pan. Vaizdų koliaže atsakovas nenurodė nieko nei apie vakcinas, jų naudą, nei pateikė jokios kitos svarbios visuomenei infomacijos, galinčios įtakoti tam tikrų asmenų teises ir pareigas. Jei atsakovas būtų turėjęs tikslą diskutuoti svarbiais viešaisiais klausimais, jis būtų pateikęs savo objektyvią nuomonę šiais klausimais, o ne skelbęs vien tik ieškovę žeminantį vaizdų koliažą.

9.9. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas buvo priėmęs 2020 m. spalio 9 d. sprendimą už akių, kuriame padarė kategoriškai skirtingas išvadas nei skundžiamame sprendime ir ieškinį patenkino pilna apimtimi. Sprendime už akių pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog „atsakovo „Instagram” paskyroje @(duomenys neskelbtini) ieškovės atvaizdas buvo panaudotas itin neigiamame bei ieškovės garbe? ir orumą žeminančiame kontekste, t. y. atsakovas savo „Instagram” paskyroje @(duomenys neskelbtini) paskelbė keletą ieškove? ypač žeminančių ir įžeidžiančių įrašų (viešų žinučių). Tokiais veiksmais atsakovas siekė viešai ieškovę sumenkinti, suformuoti visuomenėje neigiamą nuomone? apie ieškove?, savo „Instagram” paskyroje pavadindamas ieškove? „aborto liekana”, taip pat padarė išvadą, jog „ieškovė G. G. yra žinoma (duomenys neskelbtini), tačiau jos užimamos pareigos ir vykdoma veikla ((duomenys neskelbtini)) neturi didelės reikšmės viešiesiems reikalams, dėl ko ieškovė nėra laikoma viešuoju asmeniu.”

10. 2021 m. birželio 11 d. gautas atsakovo P. M. atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo atsakovas teismo prašo palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą pilna apimtimi, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Ieškovė ginčija tris vaizdo koliažus, tačiau jos atvaizdas yra tik viename vaizdo koliaže, todėl atsakovas laiko, kad jo įrašų sąsajumas net nėra įrodytas. Pati ieškovė įkeldama savo atvaizdą į socialinį tinklą leido jį naudoti ir konkliudentiniais savo veiksmais sutiko, jog kiti asmenys juo pasidalins, nes jos paskyra buvo prieinama visiems asmenims ir joje nebuvo naudojamas ribojimas dalintis jos paskelbtais įrašais. Juo labiau, kad ieškovė savo atvaizdą, kuriuo pasidalijo atsakovas, naudojo ne pateikiant informaciją apie jos asmenį ar privatų gyvenimą, o jos pačios reklaminiais ir komerciniais tikslais, t. y. siekiant skleisti žinią apie jos kuriamą bei vedamą televizijos laidą „(duomenys neskelbtini) ”.

11.2. Atsakovas ieškovės atvaizdo nepanaudojo ir (ar) neplatino kituose socialiniuose tinkluose ar interneto portaluose, o tik juo pasidalino tame pačiame socialiniame tinkle, kuriame pati ieškovė jį paskelbė viešai savo profilyje.

11.3. Atsakovas nepaėmė ieškovės nuotraukos ar pats jos negamino, t. y. nefotografavo ieškovės jos asmeninio gyvenimo metu jai to nežinant, o tik pasidalino jos pačios paskelbtu įrašu, kartu matant ir pradinį įrašą paskelbusį asmenį. Pats nuotraukos pasidalijimas automatiškai išnyko po 24 valandų. Taigi, teigti, kad atsakovas, pasidalindamas pačios ieškovės, kuri yra viešasis asmuo, viešai paskelbtu įrašu socialiniuose tinkluose pažeidė jos teisę į atvaizdą, nėra jokio teisėto ir pagrįsto pagrindo, nes atsakovas atvaizdo neatgamino, nepardavė, nedemonstravo ir nespausdino, o tik pasidalijo pačios ieškovės skelbiamu įrašu.

Atsiliepimas

11.4. Atsakovas neteigė ir nepaskelbė teiginio apie ieškovę, jog ji yra „aborto liekana”. Atsakovas tik pasidalijo pačios ieškovės teiginiu apie tai, kad jos laidoje bus kalbama apie tai, kad skiepuose galima rasti „aborto liekanų”. Tai yra pačios ieškovės viešai išsakyti žodžiai bei teiginiai. Štai visuomenės informavimo priemonė lrytas.lt paskelbė straipsnį „Po šalyje nuaidėjusio skandalo – G. G. žingsnis: atsisakė vesti TV laidą”, kuriame yra nurodyta: „Vėliau moteris susikibo su garsiu „youtuberiu” P. M., kitaip dar žinomu (duomenys neskelbtini) vardu: tada pagrindiniu diskusijų šaltiniu tapo ankstesni G. G. pareiškimai viešumoje, jog koronaviruso skiepe neva yra „abortų liekanų”. Iš šių duomenų yra matyti, jog ne atsakovas nurodė teiginį „aborto liekana”, o pati ieškovė skleidė šią žinią (teiginį). Atsakovas, pasirinkdamas satyros pobūdį, išsakė savo nuomonę apie ieškovės skleidžiamus faktus, kurie visuomenei turi ypatingai neigiamą pobūdį.

Šalies argumentai

11.5. Ieškovė ne tik kad viešai pati paskleidė tokius teiginius, tačiau skelbdama juos sukūrė atitinkamą įspūdį, jog tai yra patikrinta informacija, kuri yra realiai egzistuojanti realybėje. Vėliau privataus susirašinėjimo tarp ieškovės ir atsakovo metu ši pripažino, jog „senovėje buvo naudojami gemalai”, o ji vadovaujasi principu, kad tiesa yra tas, kas ne melas. Taigi, atsakovo nuomone bei vertinimu, ieškovė pati pripažino, jog tokiu būdu galimai siekė suklaidinti visuomenę. Be to, susirašinėjimo metu ji teigė esanti žurnalistė, o tokį statusą turinčiam asmeniui ne tik kad yra taikomi aukštesni profesionalumo ir rūpestingumo standartai, tačiau privalu ir elgtis etiškai tokiu sudėtingu laiku ir neskleisti galimos dezinformacijos siekiant sau naudingo tikslo – didesnių peržiūrų televizijoje ir komercinių tikslų.

11.6. Viešuoju asmeniu gali būti laikomas asmuo, atliekantis reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime bet kokioje visuomeninio gyvenimo srityje. Iš duomenų, kurie yra civilinėje byloje, yra neginčytinai nustatyta, kad ieškovė dėl savo vykdomos veikos yra plačiai žinomas asmuo ir daro įtaką viešajam gyvenimui. Ieškovės veiksmai, nuomonė ir pasisakymai turi ypatingai didelę visuomenei reikšmę, kadangi visuomenė ne tik kad į juos reaguoja, tačiau apie juos yra netgi skelbiama visuomenės informavimo priemonėse nuolatos ir sistemingai. Vertinant tai, kad ieškovė yra ne tik kad gerai visuomenėje žinoma veikėja, tačiau ir viešasis asmuo, kuriam yra taikomi aukštesni elgesio ir moralės standartai, kurie leidžia žymiai didesnę ieškovės kritikos ribą, tik nesąžininga kritika gali būti pripažinta pažeidžianti ieškovės teisę. Atsakovo kritika nėra nesąžininga, o turinti ne tik kad objektyvų pagrindą, tačiau nesanti ir nepagarbi.

11.7. Viešasis asmuo turi tikėtis nuolatinio padidinto visuomenės dėmesio, susitaikyti su tuo, kad dėl savo pastebimumo jis gali būti labiau komentuojamas ir kritikuojamas, būti atlaidesnis įvairioms nuomonėms apie su juo susijusius duomenis. Atsakovas apie ieškovę nepaskelbė jokių faktų, kurie ją žemintų ir (ar) įžeistų. Atsakovas panaudojo pačios ieškovės teiginius per humoro prizmę, taip siekiamas parodyti šių teiginių ydas bei daromą žalą visuomenei ir netgi galimą jos klaidinimą. Akivaizdu, kad pajuokimas, pašiepimas, ironija, sarkazmas yra ir tam tikra plačiai naudojama nesusitaikymo, protesto forma.

11.8. Net jeigu ieškovė ir nebūtų laikoma viešuoju asmeniu, jos skleidžiama informacija turi įtakos ir reikšmės visai visuomenei, todėl vien šiuo pagrindu atsakovas turėtų teisę „Instagram” paskyroje pasidalinti ieškovės įrašu. Šiuo atveju net vieno asmens laisvos valios įtakojimas sprendžiant dėl skiepo, kurį galėjo įtakoti ieškovės galimai klaidingi pasisakymai, turi visuomeninę reikšmę ir įtaką visuomenei.

11.9. Negalima laikyti, kad ieškovės nurodytose administracinėse bylose atlikti išaiškinimai šiuo atveju yra laikomi prejudiciniais faktais. Ginčo šalys nėra tapačios, o pačios ginčo aplinkybės yra iš esmės skirtingos. Nurodytose administracinėse bylose ginčas kilo tuo pagrindu, jog būtent visuomenės informavimo priemonė ieškovės nuotrauką išspausdino savo leidinyje, o šiuo atveju atsakovas nespausdino, neplatino ir niekaip kitaip nepadarė ieškovės nuotraukos kopijos, o tik pasidalijo jos pačios paskelbta informacija socialiniame tinkle, o ne visuomenės informavimo priemonėje.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą ieškovės (apeliantės) G. G. apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

14. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės G. G. ieškinį atsakovui P. M. atmetė. Šiuo atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo, tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias teisę į atvaizdą, bei vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių

16. Ieškovė G. G. pateikė ieškinį atsakovui P. M. dėl teisės į atvaizdą pažeidimo, prašydama pripažinti, kad atsakovas P. M. pažeidė jos teisę į atvaizdą, bei prašė uždrausti atsakovui bet kokiu būdu demonstruoti, skelbti, spausdinti, ar kitaip naudoti ieškovės G. G. atvaizdą be jos sutikimo ir priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas, neturėdamas ieškovės sutikimo, savo „Instagram” paskyroje @(duomenys neskelbtini) viešai paskelbė keletą ieškovę žeminančių, menkinančių ir įžeidžiančių įrašų, kurių dalyje yra matomas ieškovės atvaizdas. Ieškovės teigimu, atsakovas savo įrašais ieškovę pavadino „aborto liekana“ bei nesutiko šių įrašų pašalinti, taip pažeisdamas ieškovės teisę į atvaizdą. 2020 m. spalio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino pilnai.

17. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurį teismas tenkino ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimą už akių panaikino. Atsakovas pareiškime nurodė, kad ieškovė dėl savo vykdomos veiklos yra plačiai žinomas asmuo, jos gyvenimą seka didelis skaičius visuomenės narių ir ji jiems daro įtaką, todėl ieškovė pripažintina viešuoju asmeniu. Ieškovė, atsiliepdama į atsakovo pareiškimą, nurodė, kad žiniasklaidoje skelbiama informacija apie ieškovę yra visiškai nesusijusi su viešuoju interesu. Be to, atsakovas straipsnius, kuriais grindžia ieškovės žinomumą, interpretuoja netinkamai ir neteisingai. Galiausiai, ieškovė draudžia savo „Instagram“ paskyroje skelbiamą turinį naudoti kitiems asmenims be jos sutikimo, kas atsakovui buvo žinoma.

18. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu atmesdamas ieškovės ieškinį pažymėjo, kad ieškovė yra viešasis asmuo, turi daug sekėjų ir daro didelę įtaką visuomenei. Be to, ieškovės profilis yra viešas ir įrašo pasidalijimo metu nebuvo draudžiama juo naudotis.

19. Iš apeliacinio skundo argumentų visumos matyti, kad ieškovė nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu, nurodydama, kad ji nėra viešasis asmuo. Pažymi, kad ieškovės nuotraukų patalpinamas ir prieinamumas socialiniame tinkle nereiškia, kad asmuo sutinka, kad jo atvaizdas būtų naudojamas. Be to, atsakovas savo veiksmais siekė ieškovę pažeminti ir pasityčioti. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovės paskyra socialiniame tinkle „Instagram“ yra vieša, atsakovas tik pasidalijo nuotrauka, kurią ieškovė paskelbė savo paskyroje, ir neteigė, kad ieškovė yra „aborto liekana“. Atsakovo paviešinti įrašai, jo teigimu, buvo pateikti humoro forma.

20. Teisė į privataus gyvenimo gerbimą yra viena iš svarbių demokratinėje visuomenėje saugomų vertybių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 8 straipsnis). CK 2.23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. CK 2.23 straipsnyje nurodytas pavyzdinis ir nebaigtinis privataus gyvenimo pažeidimo atvejų sąrašas, apimantis teisę į būsto neliečiamybę, korespondencijos slaptumą, teisę į privačią ir neskelbtiną informaciją apie sveikatos būklę ir kitas privataus gyvenimo vertybines sritis. Privataus gyvenimo sferai taip pat priskirtinos tokios vertybės kaip asmens atvaizdas, vardas bei kiti asmens duomenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad žmogaus teisės į privataus gyvenimo gerbimą, ginamos Konvencijos 8 straipsniu, dalis yra žmogaus teisės į atvaizdą gerbimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003). Šioje nutartyje taip pat išaiškinta, kad teisės į atvaizdą, kaip privataus gyvenimo dalies, apsauga ir gynimas reglamentuojamas CK 2.22 straipsnyje, kuris yra lex specialis CK 2.23 straipsnio (teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą) atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012).

21. CK 2.22 straipsnis įtvirtina, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu; po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai (1 dalis). Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Atvejai ir sąlygos, kuomet asmens sutikimo nereikia, įtvirtinti aptariamosios teisės normos 2 dalyje: t. y. asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ir parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294). Kadangi viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi negu privačiųjų asmenų, ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatusis asmuo, nagrinėjant šios kategorijos bylas būtina nustatyti, ar asmenys, apie kuriuos paskleista ginčijama informacija, yra viešieji. Viešuoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008).

22. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertino, kad ieškovė G. G. nuomonę formuoja ir visuomenei daro įtaką ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir vesdama įvairaus pobūdžio TV laidas ir dirbdama televizijos prodiusere. Ieškovė vien „Instagram“ paskyroje turi virš 163 000 sekėjų, tinklo „Facebook” paskyroje ieškovė turi virš 26 000 sekėjų. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, kad tai yra ypatingai didelis visuomenės pasiekiamumas ir atitinkamos visuomenės dalies įtakojimas. Be to, socialinis tinklas „Instagram“ turi labai daug privatumo funkcijų, pvz. asmeninė paskyra gali būti padaryta privati, taip pat galima nustatymuose pažymėti, jog negalima naudoti paskelbtos istorijos, kuriomis ieškovė, siekdama būti neviešuoju asmeniu, nesinaudoja, priešingai – ieškovės socialinis profilis yra viešas ir įrašo pasidalijimo metu nebuvo niekaip draudžiama juo naudotis.

23. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad nors asmens teisė į atvaizdą nėra absoliuti ir gali būti ribojama atitinkamais įstatyme nustatytais atvejais, asmens atvaizdo jokiais atvejais negalima skelbti, jei toks paskelbimas žemina asmens garbę ir orumą. Nuotraukos ar vaizdo įrašo patalpinimas ir jos prieinamumas socialiniame tinkle pats savaime nereiškia, jog asmuo konkliudentiniais veiksmais sutinka, kad jo atvaizdas būtų naudojamas atgaminant ir platinant jį masinės informacijos priemonėse. Be to, ieškovės įsitikinimu, ji negali būti laikoma viešuoju asmeniu CK 2.22 straipsnio prasme.

24. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas šioje byloje visiškai ignoravo kitoje byloje nustatytą prejudicinį faktą, jog ieškovė nėra viešasis asmuo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1056-442/2020 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje eI-4805-463/2018. Šiuose nurodytuose administracinių teismų sprendimuose vienareikšmiškai konstatuojama, jog G. G. negali būti prilyginta viešajam asmeniui.

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1056-442/2020 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje eI-4805-463/2018. Minėtose nutartyse nustatyta, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurių pagrindu pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 77 dalį (2017 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. XIII-396 redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) G. G. (ieškovė nagrinėjamoje byloje) galėtų būti pripažinta viešuoju asmeniu. Plečiamasis šios įstatymo nuostatos aiškinimas neišvengiamai sąlygotų žmogaus teisės į privataus pobūdžio informacijos apsaugą, kurią, be kita ko, garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis bei Konvencijos 8 straipsnis, ribojimą. G. G. pripažinimas viešuoju asmeniu prieštarautų Konstitucijos 22 straipsnio bei Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis.

26. Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi nepakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo, kuriame teismas konstatavo, kad aplinkybė, kad G. G. ginčo nuotrauką viešai skelbė savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“, nepanaikina pareiškėjo atsakomybės už jų savavališką panaudojimą. Privataus pobūdžio informacija nėra siejama su tuo, kur ir kiek kartų ji buvo paskelbta anksčiau, ar tokią informaciją galima lengvai surasti socialiniuose tinkluose ar kituose šaltiniuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, minėta nutartimi papildydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtinta privačios informacijos sąvoka nėra siejama su tuo, kur ir kiek kartų ji buvo paskelbta anksčiau, ar tokią informaciją galima lengvai prieiti internete ar kituose šaltiniuose, t. y. asmens sprendimas tam tikromis aplinkybėmis ir tikslu paskelbti (duoti sutikimą paskelbti) savo duomenis nepanaikina šių duomenų apsaugos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2115-525/2016; 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byla Nr. A-63-261/2017). Teismo vertinimu, aplinkybės, kad ginčo nuotrauka buvo paviešinta socialiniuose tinkluose, nėra reikšmingos vertinant sutikimo davimo klausimą.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir neaiškino minėtoje byloje įtvirtintų išaiškinimų apie viešojo asmens sampratą ir sutikimo viešinti ieškovės nuotrauką buvimo ar nebuvimo. Nors faktai, nustatyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartyje, negali būti laikomi faktais, turinčiais prejudicinę reikšmę ir šioje byloje, kadangi byloje nedalyvavo tos pačios šalys, šie faktai yra svarbūs aiškinantis, ar G. G. gali būti laikoma viešuoju asmeniu CK 2.22 straipsnio prasme ir ar atsakovui, savo paskyroje panaudojant ieškovės nuotrauką, buvo reikalinga gauti ieškovės sutikimą, ar ne. Minėtoje byloje nors ir nustatyta, kad ieškovė nėra viešasis asmuo, nutartis nesudaro prejudicijos kitoms publikacijoms ieškovės atžvilgiu. Nutartyje buvo įvertintos tik aplinkybės, egzistavusios to ginčo metu, situacija įvertinta tų santykių atžvilgiu, kurie buvo susidarę minėtu atveju, tačiau ši nutartis nesudaro pagrindo automatiškai pripažinti, kad ieškovė nėra laikoma viešuoju asmeniu šiuo metu. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad ieškovė yra viešasis asmuo, nevertino minėtos nutarties, nesiaiškino, kas pasikeitė nuo nutarties, kokių papildomų veiklų ėmėsi ieškovė, kad susidarė situacija, kuri leido ją pripažint viešuoju asmeniu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas ieškovę viešuoju asmeniu, padarė išvadas, kurios yra nepagrįstos visapusišku ir objektyviu aplinkybių vertinimu.

28. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo įstatymais įtvirtinant informacijos laisvės įgyvendinimo garantijas būtų sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, jų pusiausvyrą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2004 m sausio 26 d. nutarimai). Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012).

29. Reputacija yra vienas iš asmens privataus gyvenimo elementų, ginamų Konvencijos 8 straipsnio. Siekiant nustatyti dviejų besirungiančių Konvencijos straipsnių – 8 ir 10 – tinkamą pusiausvyrą, turi būti nustatyta, ar paskleista žinia taip rimtai pakenkė asmens reputacijai, kad pažeidė jo orumą ir taip sutrikdė asmens mėgavimąsi savo privačiu gyvenimu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2009 m. balandžio 28 d. sprendimą byloje Karakó prieš Vengriją, peticijos Nr. 39311/05). EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (žr. 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu v. Romania, peticijos Nr. 28871/95). Taigi teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021).

30. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad atsakovas, pavaizdavęs ieškovės veido atvaizdą mėgintuvėlyje kartu su prieš tai paskelbtu žodžių deriniu „Abortų liekana”, sąmoningai ir tyčia siekė ieškovę pažeminti, suformuoti neigiamą visuomenės požiūrį į ieškovę, iš ieškovės pasityčioti bei ją viešai sumenkinti. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad atsakovo kritika nėra nesąžininga, o turinti ne tik kad objektyvų pagrindą, tačiau nesanti ir nepagarbi. Atsakovas, pasirinkdamas satyros pobūdį, išsakė savo nuomonę apie ieškovės skleidžiamus faktus.

31. Vadovaujantis nurodyta teismų praktika, pažymėtina, kad nuomonė ir apie viešąjį asmenį turi būti publikuojama etiškai, gerbiant kito asmens reputaciją ir teises bei vengiant įžeidžiančio pobūdžio formuluočių. Atsakovas turi teisę reikšti savo nuomonę, tačiau tai turi būti išreikšta etiškoje formoje, nepažeidžiant ieškovės garbės ir orumo. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar atsakovas savo nuomonę išreiškė etiškai, ar toks nuomonės išreiškimas atitiko pagrįstos ir objektyvios kritikos kriterijus ir nepažeidė visuomenėje leistinos kritikos ribos. Teismas, pripažindamas ieškovę G. G. viešuoju asmeniu, laikė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Visgi, net ir ieškovę pripažįstant esant viešuoju asmeniu, reikalinga patikrinti, ar pareikšta nuomone nebuvo siekiama asmens žeminti ar menkinti, ar buvo pasirinkta tinkama nuomonės išreiškimo forma ir, to pasekoje, nebuvo pažeista asmens teisė į garbę ir orumą.

32. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastaroji proceso įstatymo nuostata patvirtina, kad byla gali būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik tada, jeigu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jam padarius išvadas, nepagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, įrodinėtų proceso metu, išnagrinėjimu ir įrodymų, reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti, pakankamumu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismui išaiškintina, jog byloje turi būti nustatyta: 1) ar ieškovė G. G. gali būti laikoma viešuoju asmeniu, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1056-442/2020 įtvirtintus išaiškinimus; 2) ar ieškovės nuotraukai paskelbti socialiniame tinkle „Instagram“ buvo būtinas ir gautas ieškovės sutikimas; 3) ar atsakovas P. M., išreikšdamas nuomonę apie ieškovę savo socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje, nepažeidė ieškovės teisės į garbę ir orumą bei nuomonę išreiškė kaip pagrįstą ir etišką kritiką.

34. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1259-647/2021 panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Virginijus KairevičiusVisvaldas KazakiūnasTatjana Žukauskienė