Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-11-09 · Civilinė byla Nr. e2A-654-440/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-09
Bylos Nr.
e2A-654-440/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
J. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-654-440/2020Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00451-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.8.3.; 2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 2.6.29.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 9 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-6676-1079/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei J. Č. dėl skolos, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio, administravimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. Č. dėl skolos, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio, administravimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės: 1356,01 Eur negrąžintos kredito dalies; 126,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. gegužės 21 d. kreipimosi į teismą dienos; 19,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1356,01 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 86,94 Eur tarpininkavimo mokesčio; 750,49 Eur administravimo mokesčio; 10,02 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki kreipimosi į teismą dienos; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 52,00 Eur žyminį mokestį; 200,00 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad tarp jos, tarpusavio skolinimo platformos operatorės, ir atsakovės – vartojimo kredito gavėjos J. Č. 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 2000,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1112,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 19,00 proc.), 152,52 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 750,70 Eur administravimo mokesčio iki 2022 m. rugsėjo 13 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis ir administravimo mokestis atsakovės turėjo būti grąžintas per 60 mėnesinių įmokų. Kadangi atsakovė iki pat šios dienos nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir prašo teismo priteisti iš atsakovės susidariusią skolą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovė laiku nemoka mėnesinių įmokų, nereaguoja į siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė 2020 m. gegužės 6 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovė per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė, liko skolinga ieškovei 1356,01 Eur vartojimo kredito.

4. Atsakovė vengia įvykdyti prievolę bei naudojasi vartojimo kredito davėjos piniginėmis lėšomis. Ieškovei nutraukus sutartį, atsakovės teisė naudotis kreditu nėra išnykusi, todėl ieškovė turi teisę reikalauti priteisti visas mokėjimo palūkanas tol, kol tęsiasi naudojimasis suteiktu vartojimo kreditu, t. y. iki visiško jo grąžinimo dienos. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 126,36 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. gegužės 21 d. kreipimosi į teismą dienos bei 19,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1356,01 Eur, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

5. Ieškovė nurodė, kad pagal Sutarties 1.28 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą bei patiria išlaidas. Tarpininkavimo mokesčio paskirtis yra padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Ieškovė pažymėjo, jog į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, taip pat – komisinį (tarpininkavimo) mokestį, kuris yra apskaičiuotas Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte. Tarpininkavimo mokestis (152,52 Eur) yra apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, jog tai yra mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei, ir kuris, remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 5.2. punktu, bendrovei yra mokamas kas mėnesį, yra dengiamas paskutine eile po to, kai padengiama mėnesinė įmoka. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 86,94 Eur tarpininkavimo mokesčio.

6. Pagal Sutarties 1.30 punktą, administravimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Sutarties administravimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė priežiūra. Ieškovė nurodė, kad atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nesilaikė vienos iš esminių Sutarties sąlygų, todėl ieškovė nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį. Kreipimosi į teismą dieną buvo paskaičiuotos visos išlaidos, įskaitant ir administravimo mokestį, kurį sudaro 750,49 Eur.

Šalies argumentai

7. Ieškovė nurodė, kad atsakovei pažeidus Sutarties sąlygas, ieškovė įgijo teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 10,02 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki kreipimosi į teismą dienos, taip pat 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

8. Atsakovei J. Č. procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai, per teismo nustatytą dvidešimties dienų terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priėmė sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimu už akių nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovės ieškovei 1356,01 Eur negrąžinto kredito, 126,36 Eur mokėjimo palūkanų, 86,94 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1569,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 169,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

10. Teismas nurodė, jog į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė, atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės reikalavimų, todėl teismas sprendė, kad iš atsakovės ieškovei priteistina 1356,01 Eur negrąžinto kredito suma ir 86,94 Eur tarpininkavimo mokesčio.

11. Teismo vertinimu, kadangi mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, o vartojimo kredito sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė nuo 2020 m. gegužės 12 d., mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 14 d. (termino įvykdyti prievolę praleidimo data) iki Sutarties nutraukimo, t. y. už 180 dienų, ir nagrinėjamu atveju sudaro 128,82 Eur (1356,01 Eur x 19 proc. / 360 d. x 180 d.). Teismas sprendė, jog ieškovės prašoma priteisti mokėjimo (pelno) palūkanų suma (126,36 Eur) neviršija maksimalių priteistinų mokėjimo (pelno) palūkanų (128,82 Eur), reikalavimas priteisti 126,36 Eur pelno palūkanas tenkintinas.

12. Teismas pažymėjo, kad negalima skaičiuoti mokėjimo (pelno) palūkanų po sutarties nutraukimo, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 19 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1356,01 Eur (paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos) atmetė.

13. Teismas nurodė, kad ieškovė, remdamasi Sutarties 6.1 punktu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsniu, prašė priteisti 10,02 Eur palūkanas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2019 m. lapkričio 14 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, kurios ieškinyje įvardytos kompensuojamosiomis palūkanomis. Teismas pažymėjo, kad minėta Sutarties nuostata nustato pareigą mokėti ne kompensuojamąsias, o mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios šiuo sprendimu priteistinos ne didesnės kaip 126,36 Eur, todėl reikalavimą priteisti 10,02 Eur kompensacinių palūkanų teismas atmetė.

14. Teismas nurodė, kad Sutarties nuostatos patvirtina, jog administravimo mokestis yra mokamas tik atsakovei pažeidus Sutarties nuostatas, todėl teismas darė išvadą, kad jis yra tam tikra netesybų forma. Teismas sprendė, kad administravimo mokesčio dydis, apskaičiuotas kitokiu principu ir neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl administravimo mokesčio, kaip netesybų, priteisimas, prieštarautų Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 daliai. Dėl šių priežasčių teismas reikalavimą dėl administravimo mokesčio priteisimo atmetė.

15. Nusprendęs ieškinį tenkinti iš dalies, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo argumentai

16. Apeliaciniu skundu „NEO Finance“, AB, prašo teismo: 1) pakeisti sprendimą dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti iš atsakovės 19,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1356,01 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 2) pakeisti sprendimą dalyje dėl sutartinių palūkanų ir priteisti iš atsakovės 10,02 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (nuo 2019 m. lapkričio 14 d.) iki kreipimosi į teismą dienos; 3) pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovės 252,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; 4) kitą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; 5) priteisti iš atsakovės 15,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą; 6) priteisti iš atsakovės 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1. Teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją bei iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

16.2. Sprendimas priimtas 2020 m. birželio 18 d., t. y. praėjus vos dvidešimt keturioms dienoms nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria buvo iš esmės pakeista iki tol galiojusi mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktika. Per tokį trumpą laiką ieškovė neturėjo jokios objektyvios galimybės susipažinti su naujuoju precedentu, kartu su profesionalių teisininkų pagalba pateikti patikslintą ieškinį, kuriame būtų performuluoti ieškinio reikalavimai bei jų motyvai, suderinti su naujuoju precedentu.

16.3. Teismas sprendimą grindė prieš dvidešimt keturias dienas iki sprendimo priėmimo sukurtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentu, visiškai neatsižvelgdamas į kitus toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, bei kitas svarbias aplinkybes.

16.4. Iki minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo galiojo priešinga mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo praktika. Būtent tai akcentavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje. Tai reiškia, kad ieškinio pateikimo teismui dieną ieškovės ieškinys dalyje dėl mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, buvo pagrįstas ir tenkintinas.

16.5. Ieškovės nuomone, toks ieškovės „pastatymas“ prieš du visiškai skirtingus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentus bylinėjimosi teisme metu, nesuteikiant ieškovei protingo termino prisitaikyti, neatitinka ne tik protingumo bei sąžiningumo principų, bet ir pažeidžia jos teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuluotą bei iš esmės pakeistą iki tol galiojusią mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktiką, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais bei užtikrinant proceso ekonomiškumą, turėjo pasiūlyti ieškovei įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus ir atitinkamai patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus. Teismas turėjo nustatyti ieškovei terminą pateikti poziciją dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų, susijusių su mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimu po vartojimo kredito sutarties nutraukimo ir tokio reikalavimo faktinio pagrindo.

Atsiliepimas

16.6. Atsakovei buvo aiškiai nurodyta, kokio dydžio ir kokiomis įmokomis bus mokamos palūkanos. Ieškovė turi teisę, nutraukus su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį, reikalauti priteisti kompensacines palūkanas visa apimtimi. Teismas neteisingai nustatė, kad sutarties nuostatos nustato pareigą mokėti ne kompensuojamąsias, o mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios šiuo sprendimu priteistinos ne didesnės kaip 126,36 Eur, todėl reikalavimą priteisti 10,02 Eur kompensacinių palūkanų atmetė nepagrįstai.

16.7. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Nustačius, jog ieškovės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

17. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

19. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20. Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. ieškovė su atsakove, kaip vartojimo kredito gavėja, sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei 60 mėnesių terminui buvo suteiktas 2000,00 Eur kreditas. Atsakovė Sutartimi įsipareigojo periodinėmis įmokomis iki 2022 m. rugsėjo 13 d. grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. 1112,80 Eur palūkanų (19 procentų metinė palūkanų norma) ir 152,52 Eur tarpininkavimo mokestį. Sutartyje nurodyta bendra grąžintina suma – 3265,32 Eur. Atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. gegužės 12 d. Sutartį nutraukė.

Dėl ginčo esmės

21. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentavo, jog teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją, iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Nors ieškovė, pateikdama teismui ieškinį ir prašydama apginti jos pažeistas teises, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, aktualia teismų praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentais, jai nebuvo pasiūlyta įvertinti aktualius minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, nebuvo suteiktas terminas susipažinti su naujuoju precedentu, performuoti ieškinio reikalavimus, pritaikyti juos prie naujojo precedento.

22. Apeliacinis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje nurodyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų, kaip precedentų, todėl gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019). Kasacinio teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 362 straipsnio 1 dalis). Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 ir joje sukurtas precedentas, susijęs su mokėjimo palūkanų skaičiavimu, tapo privalomas visiems Lietuvos Respublikos teismams nuo precedento sukūrimo.

24. Šioje byloje skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas už akių priimtas 2020 m. birželio 18 d., todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą vadovautis minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinimais.

25. Keisdama esamą praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016). Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016). Nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas šalių nurodytų faktinių aplinkybių ir suformuluotų reikalavimų.

27. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis disponuoja savo nuožiūra (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje ieškovas turi aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką. Ieškinio dalykas yra ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, pats negali nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyką ar faktinį pagrindą. Teismui draudžiama tapti šalies advokatu, patarti šalims, kokius gynimo būdus ar priemones taikyti, kokius reikalavimus reikšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-969/2018).

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, atstovaujama profesionalaus advokato, ieškinį pirmosios instancijos teismui pateikė 2020 m. gegužės 21 d. Ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo priimtas 2020 m. gegužės 21 d. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės: 1356,01 Eur negrąžintos kredito dalies; 126,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020 m. gegužės 21 d. kreipimosi į teismą dienos; 19,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1356,01 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 86,94 Eur tarpininkavimo mokesčio; 750,49 Eur administravimo mokesčio; 10,02 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki kreipimosi į teismą dienos; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimas už akių buvo priimtas 2020 m. birželio 18 d., t. y. po 24 dienų nuo naujo kasacinio teismo suformuoto precedento (2020 m. gegužės 25 d.), pakeičiant iki tol galiojusią mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo teismų praktiką, sukūrimo.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, per nurodytą laikotarpį nuo naujo kasacinio teismo precedento sukūrimo iki šioje byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo ieškovė objektyviai turėjo visas galimybes susipažinti su nauja kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo taisykle, ją įvertinti bei patikslinti ieškinio reikalavimus, atsižvelgiant į naujame kasacinio teismo sukurtame precedente nurodytus išaiškinimus. Ieškovė ieškinio reikalavimų nepatikslino, nors, kaip minėta, tam turėjo pakankamai laiko ir galimybių (ieškovei atstovauja advokatas), todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių procesinės teisės pažeidimų, dėl kurių byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

30. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti ieškovei įvertinti pateiktus aktualius kasacinio teismo išaiškinimus ir atitinkamai patikslinti ieškinį bei jo reikalavimus. Ieškovei nėra užkirsta galimybė, vadovaujantis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

31. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad turi teisę, nutraukus su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį, reikalauti priteisti kompensacines palūkanas visa apimtimi. Ieškovės vertinimu, teismas neteisingai nustatė, kad Sutarties 6.1. punkto nuostata nustato pareigą mokėti ne kompensuojamąsias, o mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios šiuo sprendimu priteistinos ne didesnės kaip 126,36 Eur, todėl reikalavimą priteisti 10,02 Eur kompensacinių palūkanų atmetė nepagrįstai.

32. Nustatyta, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog remiantis Sutarties 6.1. punktu bei CK 6.261 straipsniu, atsakovei pažeidus sutarties sąlygas, ji įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 10,02 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 14 d., iki kreipimosi į teismą dienos.

33. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Sutarties 6.1. punkte šalys susitarė, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

34. Palūkanų sąvoka CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos).

35. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019).

36. Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

37. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinės instancijos teismo pateiktą mokėjimo (pelno) palūkanų ir kompensuojamųjų palūkanų sampratą, į ieškovės ieškinyje pareikštą reikalavimą (priteisti 10,02 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki kreipimosi į teismą dienos), įvertinęs Sutarties 6.1. punkto nuostatas (vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), sprendžia, kad Sutarties 6.1. punkte susitartos sąlygos nustato pareigą mokėti ne kompensuojamąsias, o mokėjimo (pelno) palūkanas.

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas. Kadangi vartojimo kredito sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė nuo 2020 m. gegužės 12 d., teismas nurodė, jog mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 14 d. (termino įvykdyti prievolę praleidimo data) iki Sutarties nutraukimo, t. y. už 180 dienų, ir nagrinėjamu atveju sudaro 128,82 Eur (1356,01 Eur x 19 proc. / 360 d. x 180 d.). Kadangi prašoma priteisti mokėjimo (pelno) palūkanų suma (126,36 Eur) neviršijo maksimalių priteistinų mokėjimo (pelno) palūkanų (128,82 Eur), teismas reikalavimą priteisti 126,36 Eur pelno palūkanas tenkino.

39. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kadangi Sutarties 6.1. punkto nuostata numatė atsakovės pareigą mokėti ne kompensuojamąsias, o mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios pirmosios instancijos teismo buvo priteistos ne didesnės kaip 126,36 Eur, t. y. pirmosios instancijos teismo buvo priteistos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (nuo 2019 m. lapkričio 14 d.) iki sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 12 d.), ieškovės reikalavimas priteisti 10,02 Eur palūkanų, įvardijamų kaip kompensacinių palūkanų, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki kreipimosi į teismą dienos, buvo atmestas pagrįstai. Apeliacinis teismas įvertinęs konkrečius apeliacinio skundo argumentus dėl minėtų 10,02 Eur palūkanų, atsižvelgęs į visumą nustatytų aplinkybių, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė kreditorės interesus netenkindamas reikalavimo šioje dalyje. Teismo vertinimu, apelianto argumentai nesuteikia pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės nepagrįstas bei neteisėtas.

40. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Dėl bylos procesinės baigties

41. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai vadovavosi teisės normomis, kasacinio teismo praktika ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. d H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas sprendžia, jog sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja Vilija Valantienė