- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- e2A-778-933/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „MAGIT“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-25120-1099/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MAGIT“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Juris LT“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „MAGIT“ 1 355,90 Eur skolą, 8 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
1.1. Pradinė kreditorė UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ 2010-05-28 sudarė su atsakove UAB „MAGIT“ sutartį dėl telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. AS 2010-05/1 (toliau – 2010 m. sutartis), pagal kurią UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ teikė atsakovei elektroninių ryšių paslaugas iki 2017-05-15. Pradinė kreditorė UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ taip pat su atsakove 2016-03-02 sudarė ir Telekomunikacinių paslaugų sutartį Nr. 2016-03-02/2977 (toliau – 2016 m. sutartis), pagal kurią UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ teikė atsakovei interneto paslaugas.
1.2. Tarp atsakovės ir pradinės kreditorės buvo pasirašytas skolų suderinimo aktas, pagal kurį atsakovės bendras įsiskolinimas 2016-12-31 sudarė 969,34 Eur. Po akto pasirašymo atsakovė daliniais mokėjimais skolą dengė, o paslaugos atsakovei buvo teikiamos toliau. Atsakovė tiek su ieškove, tiek su pradine kreditore neatsiskaitė. Skolos sumą sudaro 1 213,99 Eur pagrindinė skola pagal 2010 m. ir 2016 m. sutartis, 16,08 Eur delspinigių pagal 2010 m. sutartį, 85,83 Eur palūkanų pagal 2016 m. sutartį ir 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų.
1.3. Ieškovė UAB „Juris LT“ ir UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ 2019-04-29 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“, kaip naujoji kreditorė, perėmė, o UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės UAB „MAGIT“ įsiskolinimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-28 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1 355,90 Eur skolą, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 355,90 Eur) nuo bylos iškėlimo 2019-05-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 378 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „MAGIT“ pateikė prieštaravimus, kuriuose nesutiko su priteista skola. Prieštaravimus grindė žemiau nurodytais argumentais:
3.1. Tarp atsakovės ir UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ pasirašytos dvi sutartys: 2010 m. (dėl telefono) ir 2016 m. (dėl interneto ryšio paslaugų teikimo). Esminių nesutarimų ir atsiskaitymų vėlavimų pagal 2016 m. sutartį nebuvo ir visos sąskaitos apmokėtos. UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ neteisingai skaičiavo 2016 m. sutartyje nurodytus tarifus, todėl UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ net liko skolinga atsakovei pagal 2016 m. sutartį.
3.2. Nebuvo atsiskaitoma tik pagal 2010 m. sutartį, tačiau ir pagal 2010 m. sutartį negalėjo susidaryti skola, nes atsakovė dar nuo 2015-05-14 elektroniniais laiškais kreipėsi į UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ dėl 2010 m. sutarties nutraukimo. Atsakovė negavo iš UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ atsakymo, nors buvo kreiptasi tiek elektroniniu, tiek paprastu paštu su 2015-05-27 prašymu nutraukti 2010 m. sutartį. UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ darbuotojas E. K. atrašė, jog nurodyta sutartis bus nutraukta nuo 2015-10-31. Net jei UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ir būtų nesutikusi nutraukti 2010 m. sutarties, ji, remiantis jos 12.2 papunkčiu, būtų laikoma pasibaigusi 2015-11-28, t. y. po 6 mėnesių nuo prašymo pateikimo momento. Iki 2010 m. sutarties pabaigos visi mokėjimai buvo atlikti. Atsakovė tiek 2016 m., tiek 2017 m. siuntė UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ pretenzijas dėl be pagrindo siunčiamų sąskaitų pagal 2010 m. sutartį, nors 2010 m. sutartis buvo nutraukta ir paslaugomis nesinaudojama. UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ nereagavo į atsakovės pretenzijas ir toliau be pagrindo siuntė sąskaitas.
3.3. Atsakovė yra atsiskaičiusi pagal abi sutartis. Pagal 2010 m. sutartį yra permoka. Atsakovė dėl buhalterinės klaidos dar tam tikrą laiką mokėjo pagal 2010 m. sutartį. Skolų suderinimo akto pasirašymas taip pat buvo buhalterinė klaida. UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ kreipėsi tiesiogiai į atsakovės buhalterę, kuri nežinojo realios situacijos dėl 2010 m. sutarties nutraukimo ir suklydus jį pasirašė. Skolos suderinimo akte net nenurodyta, kuriai iš sutarčių priskirta akte nurodyta suma. Skolų suderinimo aktas negali įtakoti šalių teisinių santykių, kurie buvo jau pasibaigę. UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ neatskleidė ieškovei visos informacijos.
3.4. Atsakovės veiksmai ir susirašinėjimai patvirtina, kad atsakovė ketinimų tęsti 2010 m. sutartį neturėjo. Atsakovė paslaugomis pagal 2010 m. sutartį nuo 2015-10-31 nesinaudojo. IP (angl. Internet Protocol, liet. internetinis protokolas) adreso siuntimo metu 2010 m. sutartis dar buvo galiojanti, todėl vyko bendravimas su UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“, t. y. IP adreso reikėjo tam, jog būtų galima prisijungti prie UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ savitarnos.
3.5. Atsakovė 2016 m. pradžioje siekė sudaryti su UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ dar vieną sutartį – dėl šviesolaidinio interneto, tačiau UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ nurodė, jog atsakovė turi skolą pagal ankstesnę sutartį (2010 m. sutartį), kurią privalo apmokėti ir tik po apmokėjimo bus sudaryta nauja sutartis. Atsakovė tariamą skolą apmokėjo 2016-02-14 ir tik tada gavo pasiūlymą dėl naujos sutarties pasirašymo. UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ nesilaikė pasiūlymo dėl sumokėtos sumos užskaitymo, nors UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ darbuotojai žinojo apie susiklosčiusią situaciją. Atsakovė pagal 2016 m. sutartį atsiskaitydavo tinkamai, o siunčiamų sąskaitų pagal 2010 m. sutartį neapmokėdavo. Atsakovė vėliau vėl gavo reikalavimą apmokėti susidariusią skolą, priešingu atveju, grasinta atjungti teikiamą paslaugą, todėl atsakovė vėl darė pavedimus (paskutinis 2016-07-25).
3.6. Buhalterė neturėjo teisės pasirašyti skolų suderinimo akto. UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ žinojo atsakovės vadovo poziciją dėl nesutikimo su skola. UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ iš esmės visą laiką teigdavo, jog atsakovės skola susidariusi pagal 2010 m. sutartį, o perleidus reikalavimą ieškovei, tariama atsakovės skola jau skaičiuojama pagal 2016 m. sutartį. UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ pateikė dvi sąskaitas už tą patį laikotarpį pagal tą pačią 2016 m. sutartį, tačiau vienoje jų nurodyta 84,70 Eur permoka, o kitoje – 1 058,75 Eur skola. UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ klastoja finansinius dokumentus. Tai, kad atsakovė UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ paslaugomis pagal 2010 m. sutartį po 2015-10-31 nesinaudojo patvirtina atsakovės pateiktos UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ sąskaitos, išrašytos po 2015-10-31. Jose skaičiuojamas tik abonentinis mokestis. Atsakovė neturėjo pasirinkimo ir privalėjo mokėti pagal nurodytą 2010 m. sutartį net ir po jos pasibaigimo. Atsakovė nebemokėjo nuo 2019 m. pradžios. UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“, išrašiusi kreditinę sąskaitą, perskaičiavo klaidingai skaičiuotą abonentinį mokestį pagal 2016 m. sutartį (turėjo būti 30 Eur/mėn., o skaičiavo 35 Eur/mėn.).
4. Ieškovė UAB „Juris LT“ atsiliepime į atsakovės prieštaravimus prašė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
4.1. Ieškovė nebuvo tiesioginis pradinės kreditorės UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ir atsakovės susiklosčiusių santykių dalyvis, todėl ieškovė dėl informacijos suteikimo kreipėsi į UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ bei gavo UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ paaiškinimus, taip pat atsakovės 2017-07-31 elektroninį laišką, kuriame atsakovė pripažįsta skolą.
4.2. Telefonijos paslaugos atsakovei buvo teikiamos iki 2017-05-15. UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ yra negavusi atsakovės raštų dėl 2010 m. sutarties nutraukimo. Tai patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė. Atsakovė pasirašė 2016-12-31 skolų suderinimo aktą, kuriuo pripažino 969,34 Eur įsiskolinimą už telefonijos paslaugas. Pradinė kreditorė visus atsakovės atliktus mokėjimus užskaitė už anksčiausiai išrašytas sąskaitas. Atsakovė įsiskolinimą pripažino ir 2017-07-31 elektroniniu laišku.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-23 galutiniu sprendimu 2019-05-28 preliminarų sprendimą panaikino ir ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovei UAB „MAGIT“ dėl skolos priteisimo atmetė.
5.1. Apylinkės teismas nustatė, kad UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ir atsakovė UAB „MAGIT“ 2010-05-28 sudarė sutartį dėl telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. AS 2010-05/1, pagal kurią UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ teikė atsakovei elektroninių ryšių paslaugas – telefono ryšį (2010 m. sutartis). 2010 m. sutarties 12.2 papunktyje šalys sulygo, kad: i) sutarties terminas yra 3 metai nuo sutarties įsigaliojimo; ii) pasibaigus aptartam terminui, paslaugų teikimo terminas pratęsiamas vienų metų laikotarpiui, jei nė viena iš šalių prieš 6 mėnesius raštu nepraneša pageidaujanti atsisakyti sutarties. UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ su atsakove 2016-03-02 taip pat sudarė Telekomunikacinių paslaugų sutartį Nr. 2016-03-02/2977, pagal kurią UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ teikė atsakovei interneto paslaugas (2016 m. sutartis). Byloje pateiktas UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ir atsakovės UAB „MAGIT“ buhalterės pasirašytas skolų suderinimo aktas, kuriame nurodytas atsakovės bendras įsiskolinimas UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ 2016-12-31 sudarė 969,34 Eur. Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad ieškovė ir UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ 2019-04-29 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė perėmė, o UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės UAB „MAGIT“ skolą (piniginę prievolę). Ieškovė informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą 2019-04-29 pranešimu.
Šalies argumentai
5.2. Atsakovė pateikė įrodymus, kad 2015-05-14 kreipėsi į UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ dėl galimybės nutraukti 2010 m. sutartį, pateikė 2015-05-27 prašymą, adresuotą UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“, kuriame prašė nuo anksčiausiai galimos datos nutraukti 2010 m. sutartį. Atsakovė taip pat pateikė 2015-05-27 elektroninį laišką, kuriuo siuntė prašymą dėl sutarties nutraukimo. UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ darbuotojas 2015-05-27 atrašė atsakovei – minėto laiško turinys – „nuo 10-31“. Tiek ieškovė, tiek UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ (2019-06-27 elektroniniame laiške, adresuotame ieškovei) nurodė, kad UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ 2015 m. negavo atsakovės prašymo dėl 2010 m. sutarties nutraukimo. Apylinkės teismas kritiškai vertino aptartą ieškovės poziciją, bei laikė, kad atsakovė įrodė aplinkybę, jog atsakovė dar 2015-05-27 elektroniniu paštu kreipėsi į UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ dėl 2010 m. sutarties nutraukimo. Tą patvirtina tiek atsakovės pateiktas elektroninis laiškas (kurio turinys ir prikabintas dokumentas patvirtina, jog buvo siųstas prašymas dėl sutarties nutraukimo), adresuotas UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ darbuotojui, tiek atsakymas, kuriame, nors ir netiesiogiai, iš esmės sutinkama su atsakovės prašymu dėl sutarties nutraukimo ir nurodoma, jog sutartis galėtų būti nutraukiama nuo „10-31“ (tikėtina, kad tai reiškė nuo 2015-10-31). Aptartą aplinkybę patvirtina ir byloje pateiktos UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ sąskaitos pagal nurodytą 2010 m. sutartį, kuriose matyti, kad atsakovė po 2015-10-31 faktiškai nesinaudojo telefono ryšio paslaugomis pagal minėtą 2010 m. sutartį. Nuo 2015-10-31, kaip matyti iš nurodytų pateiktų sąskaitų, išrašytų po 2015-10-31, UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ faktiškai skaičiavo atsakovei tik abonentinį mokestį, o už skambučius mokestis neskaičiuotas. Apylinkės teismas sprendė, jog atsakovė paslaugomis nebesinaudojo. Atsakovė tiek 2016-07-09, tiek 2017-05-29 siuntė elektroniniu paštu UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ pretenzijas dėl nepagrįstai siunčiamų sąskaitų pagal 2010 m. sutartį. Apylinkės teismas sprendė, kad atsakovė taip pat įrodė siuntusi nurodytas pretenzijas UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“.
5.3. Apylinkės teismas nepritarė ieškovės pozicijai, kad atsakovė, 2015-05-27 siuntusi UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ IP adresą, išreiškė valią toliau tęsti 2010 m. sutartį, nes atsakovė tą pačią dieną siuntė UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ prašymą dėl sutarties nutraukimo. Vien ta aplinkybė, jog vėliau atsakovė atsiuntė UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ IP adresą (neišreiškus tiesioginės valios dėl tolesnio sutarties vykdymo ir pan.), nesudaro pagrindo spręsti, jog tokiais veiksmais atsakovė siekė toliau tęsti 2010 m. sutarties vykdymą. Teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad IP adreso siuntimo dieną (2015-05-27) 2010 m. sutartis dar galiojo ir buvo vykdoma, todėl tikėtina, jog toks veiksmas buvo susijęs su tuo metu vykdomos 2010 m. sutarties paslaugomis ir jų teikimu. Apylinės teismas iš esmės pritarė, jog IP adreso reikėjo tam, kad būtų galima prisijungti prie UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ savitarnos. Vien ta aplinkybė, jog atsakovė tam tikrą laiką po 2010 m. sutarties nutraukimo (po 2015-10-31) dar mokėjo pagal 2010 m. sutartį, savaime neįrodo atsakovės siekio toliau tęsti 2010 m. sutarties vykdymą. Aptartą aplinkybę sąlygojo tiek atsakovės buhalterinė klaida, tiek vėliau atsiradęs poreikis sudaryti naują sutartį (dėl interneto ryšio teikimo) bei baimė vėliau netekti nurodytų interneto paslaugų teikimo.
5.4. Ieškovės nurodomas tarp atsakovės (atstovaujamos buhalterės) ir UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ pasirašytas 2016-12-31 skolų suderinimo aktas nepagrindžia aplinkybės, jog atsakovė sutiko tiek su skolos dydžiu, tiek su 2010 m. sutarties tolesniu vykdymu. Skolos suderinimo akte nekonkretizuota pagal kurią sutartį (2010 m. ar 2016 m.) susidariusi skola. Skolos suderinimo aktą pasirašė atsakovės buhalterė. Atsakovė siekė nutraukti 2010 m. sutartį ir po jos nutraukimo (nuo 2015-10-31), nes nesutikdavo su UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ siųstomis sąskaitomis. Apylinkės teismas nesutiko su ieškove, kad atsakovė 2017-07-31 elektroniniu paštu sutiko su skola pagal 2010 m. sutartį. Aptariamu elektroniniu laišku atsakovė tik nurodė, jog atsiskaitė pagal 2016 m. sutartį, o kita UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ skaičiuojama skola yra pagal 2010 m. sutartį, tačiau vien tai neįrodo, jog atsakovė su ja sutiko. Atsakovė apmokėjo turimą įsiskolinimą pagal 2016 m. sutartį, o pagal 2010 m. sutartį – ne. Vien tai įrodo, jog atsakovė nesutiko su skola. Aptartą aplinkybę patvirtina ir atsakovės siųstos pretenzijos UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ (paskutinė 2017-05-29).
Žemesnės instancijos teismas
5.5. Apylinkės teismas sprendė, kad atsakovė pasinaudojo teise nutraukti 2010 m. sutartį. Pradinė kreditorė UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ sutiko su tokiu sutarties nutraukimu, nurodė datą, nuo kada 2010 m. sutartis bus laikoma nutraukta – 2015-10-31. 2015-10-31 data atsakovei tiko, todėl apylinkės teismas sprendė, jog 2010 m. sutartis laikytina nutraukta nuo 2015-10-31. Kliento teisė atsisakyti paslaugos, t. y. nutraukti sutartį (net ir tais atvejais, kai paslaugos gavėjas yra juridinis asmuo), negali būti apribota ar panaikinta šalių susitarimu. Atsakovė turėjo teisę prašyti nutraukti 2010 m. sutartį ir nesulaukus 2010 m. sutartyje nustatyto 6 mėnesių termino. Apylinkės teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovės pagal 2010 m. sutartį po 2010 m. sutarties nutraukimo 2015-10-31 nepagrįstas. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 119,15 Eur bei 59,57 Eur dydžio skolas pagal 2010 m. sutartį už 2017 m. balandžio ir gegužės mėn. laikotarpius, taip pat 16,08 Eur delspinigių už nurodytų sąskaitų neapmokėjimą nustatytais terminais. Apylinkės teismas nenustatė, kad atsakovė buvo skolinga pradinei kreditorei UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ pagal 2010 m. sutartį už laikotarpį iki 2010 m. sutarties nutraukimo.
5.6. Apylinkės teismas pažymėjo, jog ieškovė nurodė, o tą iš esmės patvirtina ir 2019-05-20 raštas UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“, kad pradinė kreditorė visus atsakovės atliktus mokėjimus užskaitydavo už anksčiausiai išrašytas sąskaitas, t. y. dalis atsakovės sumokėtų įmokų pagal 2016 m. sutartį UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ buvo užskaitomos kaip mokėjimai pagal 2010 m. sutartį. Apylinkės teismas, nustatęs, kad 2010 m. sutartis buvo nutraukta dar 2015-10-31, sprendė, jog tikslinga perskaičiuoti atsakovės nuo 2010 m. sutarties nutraukimo sumokėtas UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ sumas ir įvertinti, ar atsakovė turi įsiskolinimą pagal 2016 m. sutartį.
5.7. Atsakovė nuo 2016-03-02 (kai buvo sudaryta 2016 m. sutartis) iki 2019-03-31 (termino, iki kurio ieškovė reikalauja skolos priteisimo) bendrai sumokėjo pradinei kreditorei UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ 2 088,04 Eur. Atsakovei pagal 2016 m. sutartį kiekvieną mėnesį buvo skaičiuojamas 42,35 Eur fiksuotas mokestis. Atsakovė nuo 2016-03-02 (sutarties sudarymo) iki 2019-03-31 turėjo sumokėti pagal 2016 m. sutartį 1 566,95 Eur (37 mėn. x 42,35 Eur). Nurodyta suma turėtų būti dar mažesnė, nes UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ skaičiavo atsakovei abonentinį mokestį 35 Eur (+ pridėtinės vertės mokestis) (toliau – PVM), o sutartyje šalys buvo sutarusios (atsižvelgiant į nuolaidą) dėl 30 Eur (+ PVM) mokesčio. Pradinė kreditorė tik 2019-04-16, išrašydama sąskaitą, ištaisė nurodytą klaidą. Bendrai atsakovė turėjo sumokėti 1 343,10 Eur (36,30 Eur (30 Eur + PVM) x 37 mėn.). Apylinkės teismas laikė, kad atsakovė pagal 2016 m. sutartį taip pat yra tinkamai atsiskaičiusi su pradine kreditore UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“, atitinkamai ir su ieškove, t. y. sumokėjusi (2 088,04 Eur) net daugiau, nei turėjo būti priskaičiuota pagal nurodytą sutartį (1 343,10 Eur). Apylinkės teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl 1 035,27 Eur skolos priteisimo pagal 2016 m. sutartį, todėl atitinkamai netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl 85,83 Eur palūkanų priteisimo. Apylinkės teismas kritiškai vertino UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ išrašytą sąskaitą atsakovei pagal 2016 m. sutartį už 2019 m. kovo mėn., nes UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ išrašė ir pateikė atsakovei dvi skirtingas sąskaitas už tą patį laikotarpį, t. y. vienoje iš sąskaitų, išrašytų 2019-03-31, nurodomas atsakovės 127,05 Eur skolos likutis (UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ nepagrįstai įskaitė atsakovės sumokėtas sumas pagal 2016 m. sutartį už nutrauktą 2010 m. sutartį, todėl laikytina, jog ir minėta 127,05 Eur skola nepagrįsta), o kitoje sąskaitoje, taip pat išrašytoje 2019-03-31 pagal tą pačią sutartį, jau nurodoma 1 101,10 Eur skola, niekaip to nepaaiškinant.
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Ieškovė UAB „Juris LT“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-23 galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
6.1. Ieškovė nesutiktina su motyvais, kuriais teismas pripažino, kad 2010 m. sutartis nutraukta. Klaidingos teismo išvados atsirado dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių faktą, kad atsakovė nutraukė 2010 m. sutartį nuo 2015-10-31. Atsakovė nereiškė savarankiškų reikalavimų priešieškinio forma dėl 2010 m. sutarties pripažinimo nutraukta. Atsakovė teiravosi dėl sutarties nutraukimo, tačiau šalys sutarties nenutraukė, ką ir patvirtina teismo nustatytos aplinkybės apie atsakovės atliktus mokėjimus pagal 2010 m. sutartį, pasirašytą skolų suderinimo aktą, įtrauktas sąskaitas į buhalteriją.
6.2. Teismas konstatavo ir tą patvirtino atsakovės atlikti mokėjimai, kad ir po 2015-10-31 2010 m. sutartis dėl telefonijos paslaugų toliau galiojo, nes atsakovė vykdė mokėjimus pradinio kreditoriaus UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ naudai. Nėra ginčo dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, kad remiantis 2010 m. sutartimi atsakovei buvo teikiamos telefonijos paslaugos. Paslaugos atsakovei buvo teikiamos iki 2017-05-15, kuomet paslaugų teikimas buvo nutrauktas. Jei jau atsakovė nurodė, kad nutraukė sutartį nuo 2015-10-31, tuomet byloje turėjo būti keliamas klausimas dėl atliktų permokų, tačiau reikalavimų nebuvo pareikšta. Atsakovė nurodė, jog jos mokėjimai pagal 2010 m. sutartį buvo sąlygoti ir tos aplinkybės kaip atsiradęs poreikis sudaryti naują sutartį (dėl interneto ryšio teikimo) bei baimė vėliau netekti nurodytų interneto paslaugų teikimo, kas reiškia atsakovės interesą išlaikyti telefonijos paslaugas ir toliau vykdyti sutartį, dėl ko atsakovė įpareigotina apmokėti ieškovei už telefonijos paslaugas, teiktas iki 2017-05-15.
6.3. Nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovės ir UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ pasirašytas 2016-12-31 skolų suderinimo aktas nepagrindžia aplinkybės, jog atsakovė sutiko tiek su skolos dydžiu, tiek su 2010 m. sutarties tolesniu vykdymu. Skolų suderinimo akte nekonkretizuota pagal kurią sutartį (2010 m. ar 2016 m.) susidariusi skola. Skolų suderinimo akte suvedami bendri tarpusavio įsipareigojimai tarp įmonių ir nedetalizuojama, kokių sutarčių pagrindu įsiskolinimai atsirado. Nėra ginčo, kad atsakovė įtraukė pradinio kreditoriaus išrašytas sąskaitas į savo buhalteriją, negrąžino jų kaip išrašytų be pagrindo, pasirašė skolų suderinimo aktą 2016-12-31, kas reiškia jog pripažino savo įsiskolinimą, kuris turi būti priteistas. Teismas netinkamai įvertino ieškovo į bylą pateiktą atsakovės 2017-07-31 laišką, kuriame atsakovė, atlikusi dalinį mokėjimą, nurodė „persiunčiu pavedimą“. Pavedimas yra už 2017-06 mėn. už interneto paslaugas skolos pas mus nėra. Visa likusi skola už telefonijos paslaugas“. Aptartu laišku atsakovė dar kartą patvirtino įsiskolinimą.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo galutinio sprendimo, kuriuo buvo panaikintas preliminarus sprendimas, pagal kurį ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinio reikalavimai dėl 1 355,90 Eur skolos, 8 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (1 355,90 Eur) nuo bylos iškėlimo 2019-05-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 378 Eur bylinėjimosi išlaidų buvo tenkinti, ir ieškovės ieškinys atsakovei atmestas.
10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK reguliuojamam civiliniam procesui būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą; ribotos apeliacijos aspektas įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (apeliacinio skundo argumentai) bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas; apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis); byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais, negu tai yra daroma pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, nutarties 27–28 punktai).
11. Apylinkės teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ir atsakovės 2010 m. sutartis buvo nutraukta (laikytina pasibaigusia) nuo 2015-10-31. Apeliantė (ieškovė) UAB „Juris LT“ tokią pirmosios instancijos išvadą kvestionuoja, teigdama, kad: pirma, apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus; antra, atsakovė nereiškė savarankiškų reikalavimų priešieškinio forma dėl 2010 m. sutarties pripažinimo nutraukta.
12. Kasacinis teismas (CPK 4 straipsnis) yra išaiškinęs, jog: i) įstatymas nustato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio procesines priemones – priešinį ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį, t. y. atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės realizuojamos atsakovui pateikiant atsiliepimą (CPK 142 straipsnis) ir (arba) pareiškiant priešieškinį (CPK 143 straipsnis); ii) atsikirtimais į ieškinį atsakovas pateikia argumentus, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą arba ginčija ieškovo teisę pareikšti ieškinį. Atsikirtimai gali būti materialiojo ar procesinio teisinio pobūdžio. Materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimais atsakovas nurodo faktines aplinkybes, argumentus, paaiškinimus, kuriais siekia paneigti ieškinio pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą; iii) įstatyme nenurodyta nei kada atsakovas turi gintis nuo jam pareikšto reikalavimo priešieškiniu, nei kada jis gali pasinaudoti atsikirtimais (materialiniais ir (ar) procesiniais). Gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. Atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visų pirma nulemia materialieji teisiniai santykiai ir materialiųjų teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, nutarties 22–23 punktai). Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog savarankiškus reikalavimus turi reikšti aktyvioji (t. y. šalis, kuri prašo taikyti, pvz., sutartinę atsakomybę, atlyginti žalą ir pan. – veikia aktyviai), o ne pasyvioji (t. y. šalis, kuri siekia išvengti, pvz., sutarties vykdymo padarinių) proceso šalis; paprastai laikoma, kad aktyvioji šalis yra ta, kuri siekia, kad sutartis būtų toliau vykdoma, t. y. aktyviąja šalimi laikoma ta šalis, kuri siekia, kad kontrahentai nebūtų atleisti nuo sutarties vykdymo (sutartinių prievolių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-196-915/2015).
13. Bylos duomenys pagrindžia, jog dar iki ieškovės (naujosios kreditorės, nusipirkusios reikalavimo teises) reikalavimų pareiškimo teisme atsakovė pradinei kreditorei UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ tinklas siuntė pranešimus dėl 2010 m. sutarties nutraukimo: 2015-05-27 prašymą, 2016-07-09 ir 2017-05-29 pretenzijas (el. b. t. 1, b. l. 143, 147–148). Dėl 2010 m. sutarties nutraukimo tarp šalių vyko ir susirašinėjimas elektroniniais laiškais (el. b. t. 1, b. l. 141–142, 144–145, 149–151, 162–167; t. 2, b. l. 11, 13, 31, 34, 75). Nors rašytinė bylos medžiaga rodo, kad pradinė kreditorė UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ atsakovės prašymų nutraukti 2010 m. sutartį aiškiai ir nedviprasmiškai neįformino, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aukščiau aptartos faktinės aplinkybės pagrindžia išvadą, jog atsakovei nereikėjo reikšti savarankiškų reikalavimų priešieškinio forma. Tarp šalių susiklostę individualūs teisiniai santykiai rodo, jog atsakovė jau nuo 2015-05-27 siekė sutarties nutraukimo (pasibaigimo). Nors šalys, būdamos juridiniais asmenimis, aiškiai ir nedviprasmiškai 2010 m. sutarties nutraukimo neįformino, o atsakovė savarankiškų reikalavimų bylos nagrinėjimo metu nesuformulavo, atsakovė turėjo procesinę galimybę gintis nuo pareikšto ieškinio tuo aspektu, kad pradinės kreditorės ir atsakovės 2010 m. sutarties nutraukimas (pasibaigimas) išlaisvino sutarties šalis nuo tolesnio sutartinių prievolių vykdymo pagal 2010 m. sutartį. 2010 m. sutarties nutraukimo (pasibaigimo) aplinkybė pradinei kreditorei buvo žinoma dar iki ieškovės ieškinio pareiškimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovė atsiliepime galėjo remtis 2010 m. sutarties pasibaigimo argumentu, o teismas, kilus ginčui, turėjo pareigą pasisakyti ar 2010 m. sutartis buvo (ne)pasibaigusi. Neracionalu kiekvieną kartą gintis nuo pareikšto reikalavimo priešieškinio forma tuo atveju, jeigu atsakovas, gavęs ieškinį, įrodinėja jau įvykusį sutartinių santykių pasibaigimą ir išsilaisvinimą nuo anksčiau sudarytos sutarties vykdymo pareigos. Juolab, jog nenustatyta aplinkybių, jog sutarties pasibaigimas (nutraukimas) vykdant 2010 m. sutartį turėjo būti atliekamas tik teismine tvarka (kas labiau pagrįstų priešieškinio būtinumą).
14. Ieškovė UAB „Juris LT“ taip pat nurodė, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių faktą, jog atsakovė nutraukė 2010 m. sutartį nuo 2015-10-31, t. y. atsakovė tik teiravosi dėl sutarties nutraukimo, tačiau šalys sutarties nenutraukė, ką ir patvirtina teismo nustatytos aplinkybės apie atsakovės atliktus mokėjimus pagal 2010 m. sutartį, skolų suderinimo aktą, įtrauktas sąskaitas į buhalteriją. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės kvestionuojamo įrodymų vertinimo, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymi, kad teisminė praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020, nutarties 46 punktas).
15. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl (ne)tinkamo apylinkės teismo įrodymų vertinimo ir dėl to padarytų (ne)klaidingų išvadų pastebi, jog šalys nekelia ginčo dėl to, jog pirmosios instancijos teismas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip kylančius iš atlygintinų paslaugų sutarties (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis). Tokiai tarp šalių susiklosčiusių faktinių santykių teisinei kvalifikacijai pritariama ir aukštesnės instancijos teisme. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad CK 6.721 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad klientas (paslaugų gavėjas) turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nurodyta kasacinio teismo praktika aptariamu atveju pakartota ir vėlesnėse kasacinio teismo išaiškinimuose, t. y.: i) siekiant sutartį nutraukti CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu klientui nebūtina remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant sutartį ar jos nevykdant, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. Klientas gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį ir tokia teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo; ii) taigi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje pripažįstama kliento teisė vienašališkai nutraukti sutartį sutarties vykdymo metu ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. Tokia teisė gali būti siejama su kliento interesų pasikeitimu po paslaugų sutarties sudarymo, kai klientui neišlieka intereso tęsti sutartį ir gauti paslaugas, tuo remdamasis jis pagrįstai turi teisę nutraukti sutartį. CK 6.721 straipsnio 1 dalis įtvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018, nutarties 28–29 punktai).
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nesutinka su ieškove, kad atsakovė tik teiravosi dėl sutarties nutraukimo galimybės. Atsakovė 2015-05-27 elektroniniu paštu siuntė pradinei kreditorei UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ 2015-05-27 prašymą nutraukti sutartį nuo anksčiausiai galimos datos (el. b. t. 1, b. l. 143–145). Tiek elektroninio laiško turinys, tiek pats prašymo tekstas neleidžia daryti išvados, jog atsakovė tik teiravosi apie 2010 m. sutarties nutraukimo galimybę. Priešingai, tiek elektroninio laiško, tiek pačio prašymo tekstas patvirtina, kad atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią 2010 m. sutartį nutraukti. Sutiktina, jog tam tikra prasme 2010 m. sutarties nutraukimas nebuvo teisiškai kvalifikuotai įformintas, kadangi prašyme nebuvo nurodyta konkreti data, nuo kurios 2010 m. sutartis laikytina nutraukta, tačiau šalių susirašinėjimo turinys rodo, kad anksčiausiai 2010 m. sutartis galėjo būti nutraukta nuo 2015-10-31 (žr. el. b. t. 1, b. l. 144). Dėl šios priežasties laikytina, jog apylinkės teismas pagrįstai, atsižvelgęs ir į pradinės kreditorės interesus ir lūkesčius, nurodytus 2015-05-27 elektroniniame laiške, laikė, kad 2010 m. sutartis pasibaigė (buvo nutraukta) nuo 2015-10-31. Atsakovės versiją dėl sutarties nutraukimo patvirtina ir jos pozicijos nuoseklumas, derantis su rašytine bylos medžiaga, t. y. tiek 2016-07-09, tiek 2017-05-29 pretenzijos, kuriose nurodoma, kad 2010 m. turi būti laikytina pasibaigusi (nutraukta) (el. b. t. 1, b. l. 147–148).
Žemesnės instancijos teismas
17. Ieškovė nurodė, jog 2010 m. sutarties galiojimą patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2017-03-28 buvo sudarytas skolų suderinimo aktas (el. b. t. 1, b. l. 68). Apeliacinės instancijos teismas ir aptariamu atveju palaiko pirmosios instancijos teismo poziciją, jog 2017-03-28 skolų suderinimo aktas, kuriame užfiksuotas atsakovės 969,34 Eur skolos likutis 2016-12-31, neleidžia daryti išvados, jog 2010 m. sutartis dėl to nebuvo nutraukta. Skolos suderinimo aktas, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, neinformatyvus, kadangi jame nedetalizuota, pagal kurią sutartį – 2010 m. ar 2016 m. – skola suderinta (skolos akto pasirašymo momentu šalys buvo sudariusios jau ir 2016 m. sutartį). Pasisakant dėl sąskaitų įtraukimo į vienos ar kitos įmonės buhalterinę apskaitą, pažymėtina, jog tokia aplinkybė teisinės reikšmės sprendžiant ginčą iš esmės dėl skolos (ne)pagrįstumo neturi. Kilus ginčui dėl piniginės prievolės ir yra vertinama, ar sąskaitose nurodytos sumos yra pagrįstos, o paslaugos – realiai suteiktos.
18. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat apeliuoja į tai, jog pagal 2010 m. sutartį telefonijos paslaugos buvo teikiamos iki 2017-05-15. Analizuojant šiuos duomenis matyti, kad pirminė kreditorė 2017-07-04 elektroniniu laišku detalizavo neapmokėtas sąskaitas pagal 2010 m. (telefonijos) sutartį: 2016-07-31 (119,21 Eur), 2016-08-31 (119,26), 2016-09-30 (119,16 Eur), 2016-10-31 (119,19 Eur), 2016-11-30 (119,26 Eur), 2016-12-31 (119,16 Eur), 2017-01-31 (119,16 Eur), 2017-02-28 (119,15 Eur), 2017-03-31 (119,16 Eur), 2017-04-30 (119,15 Eur), 2017-05-31 (59,57 Eur) (el. b. t. 1, b. l. 160; t. 2, b. l. 75). Į bylą buvo pateiktos 2017-04-30, 2017-05-31, 2016-03-31, 2016-02-29, 2016-01-31, 2015-12-31, 2015-11-30, 2015-03-31, 2014-03-31, 2013-08-31, 2011-04-30 sąskaitos (el. b. t. 1, b. l. 14–15; t. 2, b. l. 12–30). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė piniginės prievolės priteisimui pagal 2010 m. sutartį turėjo įrodyti aplinkybę, jog ir po 2015-10-31 pradinė kreditorė faktiškai teikė telefonijos paslaugas atsakovei. Atsakovės direktorius (el. b. t. 1, b. l. 129–132) R. S. teismo posėdžio, vykusio 2019-09-05, metu (el. b. t. 2, b. l. 1–3), paaiškino, kad po 2010 m. sutarties nutraukimo telefonijos paslaugomis nesinaudojo ir buvo skaičiuojamas tik abonentinis mokestis ir mokestis už abonentines linijas, kurios nutraukus 2010 m. sutartį turėjo būti atjungtos, tačiau atsakovė skambučių nevykdė (garso įrašo takelio 00:37:00 min.–00:38:00 min.). Tai, kad atsakovė nesinaudojo skambučių paslaugomis, pagrindžia byloje esančios paslaugų ataskaitos, iš kurių matyti, jog atsakovė skambučių nuo 2010 m. sutarties nutraukimo nevykdė (žr. e. b. t. 2, b. l. 15, 17, 19, 21). Aptartas ataskaitas lyginant su ataskaitomis, kurios buvo pateiktos 2010 m. sutarties galiojimo metu, matyti, jog pradinė kreditorė detalizuodavo ir sumas už atsakovės vykdytus skambučius (žr. el. b. t. 2, b. l. 25, 27, 30). Kadangi atsakovės versija patvirtinama rašytine bylos medžiaga, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, jog po 2010 m. sutarties pasibaigimo (nutraukimo) 2015-10-31 atsakovei būtų teiktos telefonijos paslaugos. Ieškovė turi prisiimti įrodinėjimo naštos pasyvumo teisines pasekmes (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apeliantės teiginius, jog atsakovė turėjo reikšti ieškinį (priešieškinį) dėl permokų grąžinimo, jeigu skolos (piniginės prievolės) neegzistavo. Net ir tuo atveju, jeigu permoka ir egzistuoja, tai reikalauti grąžinti permoką priklauso nuo atsakovės valios. Atsakovei negali būti taikomos neigiamos teisinės pasekmės tuo atveju, jeigu, esant permokai, atsakovė nereiškia savarankiškų reikalavimų dėl permokos priteisimo.
19. Pasisakant dėl likusių apeliacinio skundo teiginių (dėl skolos suderinimo akto ir 2017-07-31 elektroninio laiško) apeliacinės instancijos teismas laikosi analogiškos pozicijos, kaip ir pirmosios instancijos teismas. Minėta, kad 2017-03-28 skolos suderinimo aktas neinformatyvus ir, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, toks skolos suderinimo aktas turi būti vertinamas visos bylos kontekste. Aktas pasirašytas jau po 2016 m. sutarties sudarymo, kas reiškia, kad galėjo būti suderintos ir piniginės prievolės pagal 2016 m. sutartį. Byloje nėra kitų rašytinių įrodymų, kuriuos vertinant kartu su skolos sudarymo aktu galima būti spręsti esant labiau tikėtiną ieškovės, o ne atsakovės versiją. Vertinant 2017-07-31 elektroninio laiško turinį (el. b. t. 1, b. l. 166) taip pat sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog vien tai, kad atsakovė nurodė, jog „Šis pavedimas yra už 2017-06 mėn. Už interneto paslaugas skolos pas mus nėra. Visa likusi skola yra už telefonijos paslaugas“, neatsižvelgiant į visos bylos kontekstą, t. y., kad atsakovė tiek 2016 m., tiek 2017 m. ginčijo piniginių prievolių pagal 2010 m. sutartį egzistavimą, neįrodo aplinkybės, jog atsakovė skolą (piniginę prievolę) pripažino ir nebeginčijo.
20. Kiti (likę) ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
21. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio teisinio pagrindo nei keisti, nei naikinti, vertinant apeliacinio skundo argumentus, nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Ieškovės apeliacinis skundas atmestas, o atsakovė bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių dokumentų neteikė, todėl nėra pagrindo svarstyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo klausimų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.