Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Magit“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl tarp atsakovės ir pradinės kreditorės, kurios teises į atsakovę perėmė ieškovė, sudarytų sutarčių dėl atlygintinių paslaugų teikimo tinkamo/netinkamo vykdymo, vienos iš jų nutraukimo aplinkybių.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė bendrai ieškovei iš atsakovės 1 355,90 Eur skolą, 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 355,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 378 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Aiškina, kad su NTT buvo pasirašytos dvi sutartys – 2010 m. ir 2016 m., atitinkamai dėl telefono ir interneto ryšio paslaugų teikimo. Aiškina, kad jokių esminių nesutarimų ir atsiskaitymų vėlavimų pagal 2016 m. sutartį nebuvo; visos sąskaitos buvo/yra apmokėtos. Be to, pažymi, kad NTT neteisingai skaičiavo 2016 m. sutartyje nurodytus tarifus, todėl NTT net liko skolinga atsakovei pagal 2016 m. sutartį.

9. Anot atsakovės, šiuo atveju nebuvo atsiskaitoma tik pagal 2010 m. sutartį, tačiau ir pagal ją negalėjo susidaryti skola, nes atsakovė dar nuo 2015 m. gegužės 14 d. elektroniniais laiškais kreipėsi į NTT dėl minėtos sutarties nutraukimo. Teigia, kad negavus iš NTT jokio atsakymo, buvo kreiptasi tiek elektroniniu, tiek paprastu paštu su 2015 m. gegužės 27 d. prašymu nutraukti 2010 m. sutartį. Nurodo, kad NTT darbuotojas E. K., susipažinęs su minėtu prašymu, atrašė, jog nurodyta sutartis bus nutraukta nuo 2015 m. spalio 31 d. Be to, atsakovė pabrėžia, kad net jei NTT ir būtų nesutikusi nutraukti 2010 m. sutartį, minėta sutartis, remiantis 2010 m. sutarties 12.2 punktu, būtų laikoma pasibaigusi 2015 m. lapkričio 28 d., t. y. po 6 mėnesių nuo prašymo pateikimo momento. Atsakovės vertinimu, iki minėtos 2010 m. sutarties pabaigos visi mokėjimai buvo atlikti; be to, atsakovė tiek 2016 m., tiek 2017 m. siuntė NTT pretenzijas dėl be pagrindo siunčiamų sąskaitų pagal 2010 m. sutartį, nors ji jau buvo nutraukta ir paslaugomis pagal ją nebuvo naudojamasi. Atsakovė nurodo, kad NTT nereagavo į atsakovės pretenzijas ir vis tiek toliau siuntė sąskaitas be jokio teisinio pagrindo.

13. Atsakovė papildomai aiškina, kad buhalterė, į kurią kreipėsi NTT (o ne į atsakovės vadovą), skolų suderinimo aktą pasirašė per klaidą, nežinodama visos situacijos, nes buhalteriją ji tvarko nuotoliniu būdu. Be to, nurodo, kad buhalterė net neturėjo teisės pasirašyti minėto akto; tuo labiau NTT žinojo atsakovės vadovo poziciją dėl nesutikimo su skola. Atsakovė pažymi, kad NTT iš esmės visą laiką teigdavo, jog atsakovės skola susidariusi pagal 2010 m. sutartį, tuo tarpu perleidus reikalavimą ieškovei, tariama atsakovės skola jau skaičiuojama pagal 2016 m. sutartį. Atkreipia dėmesį į tai, kad NTT pateikė dvi sąskaitas už tą patį laikotarpį pagal tą pačią 2016 m. sutartį, tačiau vienoje jų nurodyta 84,70 Eur permoka, o kitoje – jau 1 058,75 Eur dydžio skola. Anot atsakovės, NTT klastoja finansinius dokumentus, išrašydama priešingas sąskaitas faktūras.

14. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti.

15. Papildomai nurodė, kad NTT paslaugomis pagal 2010 m. sutartį po 2015 m. spalio 31 d. nesinaudojo, tai iš esmės patvirtina ir atsakovės pateiktos NTT sąskaitos, išrašytos po 2015 m. spalio 31 d., kuriose skaičiuojamas tik abonentinis mokestis. Pažymėjo, kad faktiškai neturėjo pasirinkimo ir privalėjo mokėti pagal nurodytą 2010 m. sutartį net ir po jos pasibaigimo/nutraukimo, nes priešingu atveju jai nebūtų teikiamos/atjungtos aktualios paslaugos – interneto ryšys. Teigė, kad atsakovė pasinaudojo savo teise ir nutraukė 2010 m. sutartį, NTT darbuotojas patvirtino nurodytą nutraukimą ir net nurodė datą, nuo kurios sutartis bus laikoma nutraukta – 2015 m. spalio 31 d. Nurodė, kad pagal minėtą 2010 m. sutartį iki jos nutraukimo buvo tinkamai atsiskaityta; vėlesni mokėjimai turėjo būti skirti/nukreipti paslaugų, teiktų pagal 2016 m. sutartį, apmokėjimui, todėl atsakovė faktiškai nuo 2019 m. pradžios daugiau NTT nemokėjo, nes ir taip yra susidariusi atsakovės permoka. Pažymėjo, kad NTT, išrašiusi kreditinę sąskaitą, perskaičiavo klaidingai skaičiuotą abonentinį mokestį pagal 2016 m. sutartį (turėjo būti 30 Eur/mėn., o skaičiavo 35 Eur/mėn.).

18. Be to, ieškovė aiškina, kad šiuo atveju ieškovė turi teisę į 40 Eur dydžio ikiteisminio išieškojimo išlaidas pagal MAPKSVPĮ bei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

21. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas” ir atsakovė UAB „Magit“ 2010 m. gegužės 28 d. sudarė sutartį dėl NTT telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. AS 2010-05/1, pagal kurią NTT teikė atsakovei elektroninių ryšių paslaugas – telefono ryšį. Be kita ko, nurodytos sutarties 12.2 punkte nustatyta, kad sutarties terminas yra trys metai nuo sutarties įsigaliojimo; pasibaigus šiam laikotarpiui, paslaugų teikimo terminas pratęsiamas vienų metų laikotarpiui, jei nė viena iš šalių prieš šešis mėnesius raštu nepraneša pageidaujanti atsisakyti šios sutarties.

22. Nustatyta, kad UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas” su atsakove 2016 m. kovo 2 d. sudarė Telekomunikacinių paslaugų sutartį Nr. 2016-03-02/2977, pagal kurią NTT teikė atsakovei interneto paslaugas.

23. Byloje pateiktas NTT ir atsakovės UAB „Magit“ buhalterės pasirašytas skolų suderinimo aktas, kuriame nurodytas atsakovės bendras įsiskolinimas NTT 2016 m. gruodžio 31 d. datai sudarė 969,34 Eur.

24. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Juris LT“ ir UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas” 2019 m. balandžio 29 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė UAB „Juris LT“, kaip naujoji kreditorė, perėmė, o UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas” perleido reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Magit“ skolą; ieškovė informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą 2019 m. balandžio 29 d. pranešimu (atsakovė šios aplinkybės neginčijo).

25. Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė 2015 m. svarstė nutraukti 2010 m. sutartį; susirašinėjo dėl to su NTT elektroniniais laiškais, tačiau byloje kilo ginčas dėl to, ar minėta sutartis faktiškai buvo nutraukta ar ne.

Motyvuojamoji dalis

Preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl sutarties nutraukimo/tęsimo ir skolos priteisimo

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnyje įtvirtinta teisė laisvai sudaryti sutartis, savarankiškai spręsti dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Šiame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus.

27. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

28. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant nurodytas teisės normas, išaiškinta, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriau teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018).

29. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta kliento teisė vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekiant sutartį nutraukti šiuo pagrindu klientui nebūtina remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant sutartį ar jos nevykdant, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. Toks paslaugų sutarčių vienašališko nutraukimo ypatumas skiriasi nuo sutarčių vienašališko nutraukimo bendrųjų taisyklių, pagal kurias sutartį vienašališkai nutraukti galima, pirma, joje nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), antra, dėl kitos šalies sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.217 straipsnio 1, 3 dalys) ir, trečia, kitais pagrindais teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį. Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį. Ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-378/2015).

30. Taigi, CK 6.721 straipsnio 1 dalyje pripažįstama kliento teisė vienašališkai nutraukti sutartį sutarties vykdymo metu ir nesant paslaugų teikėjo kaltės; ši teisė gali būti siejama su kliento interesų pasikeitimu po paslaugų sutarties sudarymo, kai klientui neišlieka intereso tęsti sutartį ir gauti paslaugas, tuo remdamasis jis pagrįstai turi teisę nutraukti sutartį. Ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią, klientas gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-969/2017).

31. CK 6.157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. Kadangi atlygintinų paslaugų nuostatos (CK 6.721 straipsnio 1 dalis) įtvirtina specifinę sutarties (jos atsisakymo) taisyklę, nustatančią besąlygišką kliento teisę atsisakyti sutarties, tai ji negali būti apribota ar panaikinta šalių susitarimu.

32. Paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį laikoma tinkamai įgyvendinta, jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos – klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad priešingu atveju paslaugos teikėjas, suteikęs paslaugą laikydamasis sutarties sąlygų, turi teisę į atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2014). CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padariniai – klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.

33. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar faktiškai 2010 m. sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir pradinės kreditorės NTT, buvo nutraukta atsakovės nurodytu laikotarpiu – 2015 m. spalio 31 d., ar ne.

34. Šiuo atveju atsakovė nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad 2015 m. gegužės 14 d. kreipėsi į NTT dėl galimybės nutraukti 2010 m. sutartį – klausė dėl minėtos sutarties nutraukimo sąlygų ir nutraukimo datos. Šias aplinkybes patvirtinančius duomenis pateikė ir ieškovė, todėl laikytina, jog dėl šių aplinkybių byloje ginčo nekilo. Atsakovė į bylą pateikė 2015 m. gegužės 27 d. prašymą, adresuotą NTT, kuriame prašė nuo anksčiausiai galimos datos nutraukti nurodytą 2010 m. sutartį; taip pat pateikė 2015 m. gegužės 27 d. elektroninį laišką, kuriuo siuntė (prikabino) nurodytą prašymą dėl sutarties nutraukimo; minėtas elektroninis laiškas buvo adresuotas E. K. (elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini)). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad minėtas asmuo aktualiu laikotarpiu (tuo metu kai buvo siunčiamas minėtas elektroninis laiškas) buvo NTT darbuotojas. Iš atsakovės pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad pastarasis asmuo, t. y. E. K., 2015 m. gegužės 27 d. atrašė atsakovei; minėto laiško turinys – „nuo 10-31“.

35. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

37. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

38. Tiek ieškovė, tiek pradinė kreditorė NTT (byloje pateiktame 2019 m. birželio 27 d. elektroniniame laiške, adresuotame ieškovei) nurodė, kad NTT 2015 m. nėra gavusi atsakovės prašymo dėl 2010 m. sutarties nutraukimo, atitinkamai atsakovė, anot ieškovės, neįrodė, jog buvo kreipusis į NTT dėl minėtos sutarties nutraukimo 2015 m.

39. Teismas kritiškai vertina tokią ieškovės poziciją, bei, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, atsakovės paaiškinimais, laiko, kad atsakovė įrodė aplinkybę, jog ji dar 2015 m. gegužės 27 d. elektroniniu paštu kreipėsi į NTT (jos darbuotoją) dėl 2010 m. sutarties nutraukimo. Šią aplinkybę patvirtina tiek atsakovės pateiktas elektroninis laiškas (kurio turinys ir prikabintas dokumentas patvirtina, jog buvo siųstas prašymas dėl sutarties nutraukimo), adresuotas NTT darbuotojui E. K., tiek pastarojo asmens atsakymas, kuriame, nors ir netiesiogiai, bet, atsižvelgiant į visą įvykių seką, iš esmės sutinkama su atsakovės prašymu dėl sutarties nutraukimo ir nurodoma, jog sutartis galėtų būti nutraukiama nuo „10-31“ (labiausiai tikėtina, šiuo atveju tai reiškė nuo 2015 m. spalio 31 d.). Be to, šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir byloje pateiktos NTT sąskaitos pagal nurodytą 2010 m. sutartį, kuriose matyti, kad atsakovė po nurodytos datos, t. y. 2015 m. spalio 31 d., faktiškai nesinaudojo paslaugomis (telefono ryšio) pagal minėtą 2010 m. sutartį, nes nuo nurodyto laikotarpio, kaip matyti iš nurodytų pateiktų sąskaitų, išrašytų po 2015 m. spalio 31 d., NTT faktiškai skaičiavo atsakovei tik abonentinį mokestį (už skambučius joks mokestis nebuvo jau skaičiuotas; atitinkamai darytina išvada, jog atsakovė šiomis paslaugomis nesinaudojo). Be to, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė tiek 2016 m. liepos 9 d, tiek 2017 m. gegužės 29 d. siuntė elektroniniu paštu NTT (darbuotojui E. K.) pretenzijas, be kita ko, dėl nepagrįstai siunčiamų sąskaitų pagal 2010 m. sutartį. Šiuo atveju laikytina, kad atsakovė taip pat įrodė siuntusi nurodytas pretenzijas NTT (CPK 12, 178 straipsniai).

40. Teismas neturi pagrindo pritarti ieškovės pozicijai, kad atsakovė, 2015 m. gegužės 27 d. siuntusi NTT IP adresą, išreiškė valią toliau tęsti sutartį (kaip kad nurodė ieškovei pradinė kreditorė NTT), nes, kaip minėta, atsakovė tą pačią dieną (iš esmės tik prieš porą valandų) siuntė NTT prašymą dėl sutarties nutraukimo, todėl vien ta aplinkybė, jog vėliau atsiuntė NTT IP adresą (neišreiškus jokios tiesioginės valios dėl tolesnio sutarties vykdymo ir pan.), nesudaro pagrindo spręsti, jog tokiais veiksmais atsakovė siekė toliau tęsti 2010 m. sutarties vykdymą. Teismas iš esmės pritaria atsakovės pozicijai, kad minėto IP adreso siuntimo dieną (2015 m. gegužės 27 d.) 2010 m. sutartis dar galiojo ir buvo vykdoma, todėl labiausiai tikėtina, jog toks veiksmas buvo susijęs su tuo metu vykdomos 2010 m. sutarties paslaugomis ir jų teikimu; kaip nurodė atsakovės atstovas, ir teismas neturi pagrindo abejoti tokiais atsakovės teiginiais, minėto IP adreso reikėjo tam, kad būtų galima prisijungti prie NTT savitarnos.

41. Teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė tam tikrą laiką po minėtos 2010 m. sutarties nutraukimo (po 2015 m. spalio 31 d.) dar mokėjo pagal nurodytą sutartį, savaime neįrodo atsakovės siekio toliau tęsti nurodytos sutarties vykdymą (CPK 185 straipsnis). Be to, šią aplinkybę, kaip nurodė atsakovė, sąlygojo tiek atsakovės buhalterinė klaida, tiek vėliau atsiradęs poreikis sudaryti naują sutartį (dėl interneto ryšio teikimo) bei baimė vėliau netekti nurodytų interneto paslaugų teikimo.

42. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomas tarp atsakovės (atstovaujamos buhalterės) ir NTT pasirašytas skolų suderinimo aktas (2016 m. gruodžio 31 d.) nepagrindžia aplinkybės, jog atsakovė sutiko tiek su skolos dydžiu, tiek su 2010 m. sutarties tolesniu vykdymu. Be to, pažymėtina, kad minėtame akte net nekonkretizuota pagal kurią sutartį (2010 m. ar 2016 m.) yra susidariusi nurodyta skola. Kaip minėta, nurodytą aktą pasirašė atsakovės buhalterė; kita vertus, iš anksčiau aptartų įrodymų (prašymo dėl sutarties nutraukimo, pretenzijų) matyti, kad atsakovė siekė nutraukti nurodytą 2010 m. sutartį ir po jos nutraukimo (nuo 2015 m. spalio 31 d.) nesutikdavo su NTT siųstomis sąskaitomis pagal minėtą sutartį. Teismas taip pat neturi pagrindo pritarti ieškovės pozicijai, kad atsakovė 2017 m. liepos 31 d. elektroniniu paštu neva sutiko su skola pagal 2010 m. sutartį. Kaip matyti tiek iš nurodyto elektroninio laiško, tiek iš viso šalių susirašinėjimo, atsakovė šiuo laišku tik nurodė, jog ji yra atsiskaičiusi pagal 2016 m. sutartį, o kita NTT skaičiuojama skola yra pagal 2010 m. sutartį, tačiau vien tai neįrodo, jog atsakovė su ja sutiko. Priešingai, atsakovė apmokėjo turimą įsiskolinimą pagal 2016 m. sutartį, o pagal 2010 m. sutartį – ne, todėl vien tai įrodo, jog atsakovė nesutiko su šia skola. Šią aplinkybę, kaip minėta, patvirtina ir atsakovės siųstos pretenzijos NTT (paskutinė 2017 m. gegužės 29 d.).

43. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė iš esmės pasinaudojo savo teise, nustatyta tiek CK 6.721 straipsnyje, tiek 2010 m. sutarties 12.2 punkte nutraukti minėtą sutartį. Kaip minėta, pradinė kreditorė NTT (jos darbuotojas) sutiko su tokiu sutarties nutraukimu, nurodė datą, nuo kada ši sutartis bus laikoma nutraukta – 2015 m. spalio 31 d.; nurodyta data, kaip matyti iš atsakovės paaiškinimų, jai tiko, todėl nagrinėjamu atveju spręstina, jog 2010 m. gegužės 28 d. sutartis dėl NTT telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. AS 2010-05/1 laikytina nutraukta nuo 2015 m. spalio 31 d. (CK 6.721 straipsnis; CPK 12, 178, 185 straipsniai). Viena vertus, kaip minėta, 2010 m. sutarties 12.2 punkte šalys buvo sutarusios, kad šalis, siekianti atsisakyti/nutraukti sutartį, turėtų pranešti kitai šaliai apie tai prieš šešis mėnesius; kita vertus, teismas pažymi, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 30-31 punktuose, kliento teisė atsisakyti paslaugos, t. y. nutraukti sutartį (net ir tais atvejais, kai paslaugos gavėjas yra juridinis asmuo), negali būti apribota ar panaikinta šalių susitarimu. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo teisę prašyti nutraukti minėtą sutartį ir nesulaukus nurodyto sutartyje nustatyto termino (6 mėnesių).

44. Teismas pažymi, kad, remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovės pagal 2010 m. sutartį jau po minėtos sutarties nutraukimo (2015 m. spalio 31 d.) laikytinas nepagrįstas. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 119,15 Eur bei 59,57 Eur dydžio skolas pagal 2010 m. sutartį už 2017 m. balandžio ir gegužės mėn. laikotarpius (pagal 2017 m. balandžio 30 d. ir 2017 m. gegužės 31 d. sąskaitas faktūras), taip pat 16,08 Eur delspinigių už nurodytų sąskaitų neapmokėjimą nustatytais terminais. Taigi, kaip minėta, 2010 m. sutarčiai esant nutrauktai nuo 2015 m. spalio 31 d., nurodyti ieškovės reikalavimai laikytini nepagrįsti, todėl netenkintini. Duomenų, kad atsakovė buvo skolinga pradinei kreditorei NTT pagal 2010 m. sutartį už laikotarpį iki minėtos sutarties nutraukimo, byloje nepateikta.

46. Kaip matyti iš atsakovės į bylą pateiktų mokėjimo nurodymų kopijų, atsakovė laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 2 d. (kai buvo sudaryta 2016 m. sutartis) iki 2019 m. kovo 31 d. (termino, iki kurio ieškovė reikalauja skolos priteisimo) bendrai sumokėjo pradinei kreditorei NTT 2 088,04 Eur sumą. Kaip matyti iš NTT išrašytų sąskaitų faktūrų, atsakovei pagal 2016 m. sutartį kiekvieną mėnesį buvo skaičiuojamas 42,35 Eur dydžio fiksuotas mokestis. Taigi, šiuo atveju atsakovė už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 2 d. (sutarties sudarymo) iki 2019 m. kovo 31 d. (reikalaujamo skolos laikotarpio) turėjo sumokėti pagal 2016 m. sutartį 1 566,95 Eur (37 mėn. x 42,35 Eur). Be to, nurodyta suma turėtų būti dar mažesnė, nes NTT skaičiavo atsakovei abonentinį mokestį 35 Eur (+ PVM), o sutartyje šalys buvo sutarusios (atsižvelgiant į nuolaidą) dėl 30 Eur (+ PVM) mokesčio. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pradinė kreditorė tik 2019 m. balandžio 16 d., išrašydama kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, ištaisė nurodytą klaidą. Taigi, bendrai atsakovė nurodytu laikotarpiu turėjo sumokėti 1 343,10 Eur (36,30 Eur (30 Eur + PVM) x 37 mėn.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovė pagal 2016 m. sutartį aktualiu laikotarpiu taip pat yra tinkamai atsiskaičiusi su pradine kreditore NTT, atitinkamai ir su ieškove, t. y. sumokėjusi (2 088,04 Eur) net daugiau nei turėjo būti priskaičiuota pagal nurodytą sutartį (1 343,10 Eur).

47. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta ieškovės reikalavimus dėl 1 035,27 Eur skolos priteisimo pagal 2016 m. sutartį; atitinkamai netenkintinas ir išvestinis ieškovės reikalavimas dėl 85,83 Eur palūkanų priteisimo, nes, kaip minėta, neįrodytas pagrindinės skolos dydis.

48. Be to, teismas kritiškai vertina NTT išrašytą sąskaitą faktūrą atsakovei pagal 2016 m. sutartį už 2019 m. kovo mėn., nes, kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių duomenų, NTT yra išrašiusi ir pateikusi atsakovei dvi skirtingas sąskaitas už tą patį laikotarpį, t. y. vienoje iš sąskaitų, išrašytų 2019 m. kovo 31 d., nurodomas atsakovės 127,05 Eur skolos likutis (kaip nustatyta jau šiame sprendime, NTT nepagrįstai įskaitė atsakovės sumokėtas sumas pagal 2016 m. sutartį už jau nutrauktą 2010 m. sutartį, todėl laikytina, jog ir minėta 127,05 Eur skola nepagrįsta), o kitoje sąskaitoje, taip pat išrašytoje 2019 m. kovo 31 d. pagal tą pačią sutartį, jau nurodoma 1 101,10 Eur skola, niekaip to nepaaiškinant ir nepagrindžiant.

49. Netenkinus ieškovės reikalavimų dėl skolos priteisimo pagal 2010 m. ir 2016 m. sutartis, netenkintini ir kiti išvestiniai ieškovės reikalavimai dėl 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

50. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti teismo 2019 m. gegužės 28 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

51. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

53. Nagrinėjamu atveju panaikinus preliminarų sprendimą ir ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos. Atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė nei prašymo, nei įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl jos jai taip pat neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

54. Byloje iš viso patirta 7,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos, ieškinio netenkinus, priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Magit“ dėl skolos priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“, j. a. k. 303262509, valstybei 7,17 Eur (septynis eurus 17 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.